04cdb4e4-3fd7-4e3e-86bb-b429b3662abb · Utenos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                         Civilinė byla Nr. e2-224-731/2018                                                                                   Proceso Nr. 2-54-3-01023-2017-0                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                2.6.8.11.3; 2.4.2.2; 3.2.6.1.

                                                                                          UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 30 d.               Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė, sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei, J.

V.,dalyvaujant ieÅ¡kovui M. Å ., jo atstovui advokatui G. J., atsakovams K. T., jo atstovui advokatui V. Ž.,A. J. D., jos atstovui D. D.,Antanui A. D., A. V. P., jų atstovei advokato padėjėjai M. P., tretiesiems asmenims A. T., notarei D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. Å . ieÅ¡kinį atsakovams A. J. D., Antanui A. D., A. V. P., K. T., K. T. įmonei, tretieji asmenys A. T., notarė D. S., dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo.

       Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp A. J. D. ir K. T. sudarytÄ dovanojimo sutartį, patvirtintÄ Å ilalės rajono notarų biuro notarės D. S., pripažinti Å¡iÄ sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, perkelti ieÅ¡kovui M. Å . pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp A. J. D. ir K. T. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį; įpareigoti ieÅ¡kovÄ M. Å . sumokėti K. T. 400,00 Eur; panaikinti K.

T. vardu esančiÄ teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). PraÅ¡o panaikinti 2017 m. spalio 6 d. tarp A. A. D., A. V. P. ir K. T. įmonės sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ Å ilalės rajono notarų biuro notarės D. S., perkelti ieÅ¡kovui M. Å . pirkėjo teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį, įpareigoti ieÅ¡kovÄ M.

Å . sumokėti K. T. įmonei 20.000 Eur; panaikinti K. T. įmonės vardu esančiÄ teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jis nuo 2017 m. liepos 25 d. bendrosios nuosavybes teise turi ir valdo 1/5 dalį 18.5600 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Jį valdė bendrosios nuosavybes teise su kitais bendraturčiais vienodomis dalimis (t. y. po 1/5 dalį) - A. J. D., A. A. D., A. V. P. ir A. T.. 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp A. J. D. ir K. T. buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Šios Dovanojimo sutarties pagrindu K. T. įgijo nuosavybės teisę 1/5 dalį žemės sklypo. 2017 m. spalio 6 d. tarp A. A. D., A. V. P. ir K. T. įmonės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Šios Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu K. T. įmonė įgijo nuosavybės teisę į 2/5 dalį žemės sklypo.

Laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. spalio 6 d., K. T. bei su juo susijęs juridinis asmuo K. T. įmonė, sudarė Dovanojimo ir Pirkimo-pardavimo sutartis dėl to paties nekilnojamojo turto objekto dalių įgijimo. Jo manymu K. T. ir K. T. įmonė, kaip tiesiogiai susiję asmenys turėjo bendrÄ tikslÄ Ä¯sigyti (nusipirkti) Žemės sklypo dalis. A.J. D., A.A. D., A.V. P. norint perleisti turimas nuosavybės teises į Žemės sklypo dalis, kiti bendraturčiai turėjo pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis. A.

J. D. ir K. T. sudarytos Dovanojimo sutarties aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog Å¡i sutartis yra apsimestinė, kuria siekiama pridengti tikruosius Å¡alių ketinimus, tokiu bÅ«du apeinant LR CK 4.79 str. nustatytÄ imperatyvÄ . Dovanojimo sutarties Å¡alis siejantis ryÅ¡ys bei komercinė-Å«kinė veikla, kuria verčiasi K. T., leidžia manyti, jog sutartimi siekta įsigyti (nusipirkti) nuosavybės teisę į 1/5 dalį Žemės sklypo, o ne jÄ dovanoti. K. T. ir A. J. D. nesieja jokie giminystės ar kiti artimi santykiai.

Kokiais motyvais vedina A.J. D. tariamai galėjo norėti neatlygintinai perduoti nuosavybės teisę į 1/5 dalį Žemės sklypo, kelia abejonių. K. T. bei su juo tiesiogiai susijęs juridinis asmuo K. T. įmonė per trumpÄ laikotarpį sudarė dvi sutartis, kuriomis atitinkamai įgijo 1/5 ir 2/5 dalis Žemės sklypo. IÅ¡ aplinkybių yra aiÅ¡ku, jog K. T. sudarius Dovanojimo sutartį, buvo iÅ¡vengta pirmumo teisės įgyvendinimo ir Å¡is asmuo tapo Žemės sklypo bendraturčiu. Savaime suprantama, kad siekiant sudaryti Pirkimo- pardavimo sutartį turėjo bÅ«ti vedamos derybos dėl kainos, teisinių procedÅ«rų įforminimo, kadangi A.

A. D. ir A.V. P. yra senyvo amžiaus asmenys, deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniuje, o sutartį sudarė Å ilalėje, kai perleistas turtas randasi Zarasų r. Å ios aplinkybės suponuoja tai, kad K. T. bei K. T. įmonė, turėjo vieningÄ tikslÄ nupirkti Žemės sklypo dalis, dar prieÅ¡ sudarant Dovanojimo sutartį. Be to, sudarant Dovanojimo sutartį, 1/5 dalis Žemės sklypo buvo įvertinta 400 Eur suma, kai tuo tarpu vos po keleto savaičių sudarytoje Pirkimo-pardavimo sutartyje analogiÅ¡ko dydžio Žemės sklypo dalis buvo vertinama 10000 Eur suma, t. y. 25 kartus didesne kaina.

O tai papildomai įrodo, kad Dovanojimo sutartyje nebuvo atskleista tikroji valia. K. T. įmonė, remiantis K. T. tapimu bendraturčiu, galimai suklaidino sandorį tvirtinantį notarÄ , kad turi tokias pačias teises ir pareigas, t. y. teisę pirkti sklypo dalis iÅ¡ kitų bendraturčiu, nesilaikant pirmumo teisės. Nors iÅ¡ esmės K. T. ir K. T. įmonė yra du atskiri subjektai, galintys įgyti atskiras teises ir pareigas. Pardavėjai nesilaikė Å¡ios imperatyvios pareigos ir pažeidė IeÅ¡kovo teises bei teisėtus interesus, parduodami turėtas nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalis, nesudarius galimybės bendraturčiams pasinaudoti pirmumo teise.

IeÅ¡kovo teisių pažeidimas, lemia pagrindÄ teismui panaikinti Pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybei ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovė A. J. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, ieÅ¡kovas nevertino, kad pagal Dovanojimo sutartį atsakovui K. T. kilo prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, o jai iÅ¡nyko prievolė deklaruoti Dovanojimo sutarties pagrindu perleistÄ Å½emės sklypÄ ir atitinkamai mokėti žemės mokestį.

IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad, jis bÅ«damas Žemės sklypo bendraturčiu, pagal LR CK 4.79 str. 1 d., turėjo pirmenybės teisę įsigyti Dovanojimo sutarties pagrindu perleistÄ Å½emės sklypo dalį. IeÅ¡kovas teigdamas, kad „Dovanojimo sutarties aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog Å¡i sutartis yra apsimestinė, kuria siekiama pridengti tikruosius Å¡alių ketinimus“, remiasi vien tik savo subjektyviu vertinimu bei prielaidomis, nesiremia liudytojų parodymais, nepateikia jokių raÅ¡ytinių dokumentų ar kitų konkrečių duomenų, įrodančių, jog Dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kad atsakovė gavo atlyginimÄ , nenurodo tariamai gauto atlyginimo dydžio pagal kÄ bÅ«tų galima Å¡iÄ sutartį laikyti pirkimo pardavimo sutartimi, taip pat nepateikia jokių kitų įrodymų, paneigiančių Dovanojimo sutarties teisėtumÄ , neįrodinėja, jog, Dovanojimo sutartis kažkokiu bÅ«du neatitinka sandorio Å¡alių valios ir joje nurodytų teisinių padarinių.

Tarp jos ir K. T. yra susiklostę ilgalaikiai draugiÅ¡ki santykiai. Å alys nebuvo susitarusios, jog už dovanÄ bus atsilyginta, todėl sutartis negali bÅ«ti kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris. Ji sudarydama Dovanojimo sutartį patvirtino, kad tikroji Å¡alių valia buvo perduoti turtÄ neatlygintinai ir nebuvo reikalavimo, kad apdovanotasis pateiktų kokį tai turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ . Motyvų dovanoti K. T. turtÄ ji turėjo daugiau nei pakankamai. Ji pasitarusi su sutuoktiniu, savo dukra bei sÅ«numi, padovanojo K.

T. turėtÄ Å¾emės sklypo (iÅ¡ dalies apaugusio miÅ¡ku) dalį. Vien IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog ginčo sandoriai sudaryti vienas po kito (iÅ¡ pradžių dovanojimo, vėliau - pirkimo-pardavimo), nepakanka juos pripažinti negaliojančiais. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, jog jam neaiÅ¡ku, „kokiais motyvais vedina ji galėjo norėti neatlygintinai perduoti nuosavybės teisę į 1/5 dalį Žemės sklypo atsakovui K. T.“. Tačiau IeÅ¡kovas į jÄ net nesikreipė ir neprašė pateikti motyvų, todėl toks IeÅ¡kovo „pamÄ stymas“ teikiant ieÅ¡kinį, bet prieÅ¡ tai net neiÅ¡siaiÅ¡kinus su ja, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nereikÅ¡mingas.

Ji mano, kad Dovanojimo sutartyje neprivalėjo nurodyti motyvų, nes pagal civilinio kodekso normas ir Å¡iuo konkrečiu atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ . IeÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų, jog sandoris nebuvo realus, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir nerÅ«pestingai, nes nepasinaudojo galimybe iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, paklausti jos motyvų dėl Dovanojimo sutarties.

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių perkėlimas ieÅ¡kovui apskritai negali bÅ«ti tenkinamas ir realizuotas, nes prieÅ¡tarauja teisei, kadangi teismas tenkindamas tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ pažeistų kitų bendraturčių pirmumo teisę į parduodamÄ turtÄ .Teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.         Atsakovai A. A. D. ir A. V. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 1998-01-27 d.

įregistruojant žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti žemės sklypo savininkai: A. T. dalis bendrojoje nuosavybėje 1/5; J. A. dalis bendrojoje nuosavybėje 1/5; J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje nuosavybėje 1/5; V. D. dalis bendrojoje nuosavybėje 2/5. Visi Å¡ios žemės savininkai buvo giminaičiai. Mirus A. T., jos žemės sklypo dalį paveldėjo sÅ«nus A. T.. Mirus J. A., jos žemės sklypo dalį paveldėjo dukra K., kurios turimÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ varžytinių nupirko IeÅ¡kovas.

Mirus J. J. jo dalį paveldėjo jo dukra A. J. D., kuri vėliau savo žemės sklypo dalį padovanojo K. T.. M. V. D. jos žemės sklypo dalį paveldėjo jos vaikai A. A. D. ir A. V. P., kurie savo žemės sklypo dalį pardavė K. T..          Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėn. IeÅ¡kovas paskambino A. A. D. ir A.V. P. ir informavo, kad jis iÅ¡ varžytinių nusipirko dalį žemės sklypo ir pasiÅ«lė jam parduoti savo dalį. Kiek vėliau jis atvyko pas A. A. D. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pasakė norintis įsigyti jo ir A.

V. P. žemės sklypo dalį už 800 Eur. A.A. D. informavo IeÅ¡kovÄ , jog nei jis, nei jo sesuo A.V. P. už tokiÄ kainÄ nesutinka parduoti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei informavo, kad žemės sklypÄ sutiktų parduoti už 20000 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų). IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad nieks už tokiÄ kainÄ nepirks iÅ¡ jų žemės sklypo ir primygtinai reikalavo tik jam parduoti turimÄ Å¾emės sklypÄ už jo pasiÅ«lytÄ kainÄ . Kadangi IeÅ¡kovo pasiÅ«lyta kaina Atsakovų netenkino, o IeÅ¡kovas už jų nurodytÄ kainÄ jiems nuosavybės teise priklausančio žemė sklypo nesutiko pirkti, jie pasiÅ«lė pirkti žemės sklypo dalį giminaičiams, t.y. pusbroliui A.

T. ir pusseserei A. D.. A. T. atsisakė pirkti žemės sklypo dalį, o pusseserė A. D. informavo, kad ji savo žemės sklypo dalį padovanojo K. T.. Tada jie pasiÅ«lė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ už 20000 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) pirkti K. T. ir jis sutiko. 2017 m. spalio 6 d. jie nuvyko pas notarę D. S., kur buvo patvirtinta žemės sklypo pirkimo-padavimo sutartis. PasiraÅ¡ydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl savo amžiaus (pažymėtina, kad Antanui A.

D. Å¡iuo metu yra 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) metų, o A. V. P. 82 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dveji) metai) nepastebėjo ir/ar nelabai suprato, kad yra ir/ar gali bÅ«ti koks skirtumas, kad sutartis bus sudaryta ne su pačiu K. T., o su jo individualia įmone. Pas notarę D. S. dalyvavo pats K. T., jokių antspaudų nedėjo, ir pats faktas, kad sutartį pasiraÅ¡o ne fizinis asmuo, o individualios įmonės steigėjas ir savininkas nebuvo akcentuotas. Juolab, kad tokiu atveju, turėjo ir pati notarė D. S. patikrinti prieÅ¡ patvirtindama sutartį ar nėra jokių kliūčių sudaryti sutartį, t.y. dėl bendraturčių pirmumo teisės įsigyti parduodamÄ Å¾emės sklypo dalį. Todėl, įvertinus iÅ¡vardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, teisingumo, racionalumo, operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, jų nuomone, pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2017-10-06 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį turėtų bÅ«ti perkeltos ne ieÅ¡kovui, o atsakovui K.

T., kaip žemės sklypo bendraturčiui, fiziniam asmeniui.         Nurodė, kad nei vienas iÅ¡ giminaičių ir žemės sklypo bendrasavininkų į pusseserės A. J. D. žemės klypo dalį nepretendavo, dovanojimui neprieÅ¡taravo. IeÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo ieÅ¡kinyje nurodytÄ teiginį, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis yra apsimestinė. Dovanojimo sandorį patvirtino notaras, kuris ir aiÅ¡kinosi Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ . Tai, kad K.

T. užsiima Å«kine veikla, kurios kryptis – miÅ¡kininkystė, nėra ir negali bÅ«ti vertinama, kaip aplinkybė įrodanti dovanojimo sutarties negaliojimÄ . Vien aplinkybės, jog ginčo sandoriai sudaryti vienas po kito (iÅ¡ pradžių dovanojimo, vėliau – pirkimo–pardavimo), nepakanka juos pripažinti negaliojančiais. IeÅ¡kovas yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kurios pagrindinė veiklos sritis yra mediena, jos gaminiai, miÅ¡kininkystė. Todėl, manytina, jog IeÅ¡kovui nepavykus įkalbėti itin senyvo amžiaus asmenų parduoti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo už itin maÅ¾Ä kainÄ ir sužinojus, kad to paties žemės sklypo dalis įsigijo K.

T., kurio vykdoma Å«kinė veikla yra tiesiogiai konkurencinga IeÅ¡kovo veiklai, nusprendė kreiptis į TeismÄ dėl neva tai pažeistų jo teisių gynimo.         Teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais.         Atsakovas K. T. ir K. T. įmonė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovai K. T. ir A. J. D. sÄ moningai apsisprendė sudaryti dovanojimo sandorį, kaip alternatyvų nuosavybės perleidimo bÅ«dÄ .

Su ieškovu sandorio šalys neturėjo jokių reikalų, nes pastarasis žemės sklypo bendraturčiu tapo atsitiktinai, tai yra 2017-07-14 turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17-85-7360 pagrindu, kai atsakovė A. J. D. žemės sklypo dalį valdė ir jį puoselėjo nuo 2001- 05 -21 dienos. A. J. D. neprivalo atsiskaitinėti ieškovui, kurio elgesys jos nuosavybės atžvilgiu yra agresyvus, piktybiškas ir netoleruotinas ir kaimynystė su verslininku, siekiančiu išgyvendinti bendraturčius iš miškingo žemės sklypo ir kuo pigiau išpirkti jį, nepriimtina.

Nuosavybės subjektui, dovanojimo sutartyje neprivaloma nurodyti savo apsisprendimo motyvus dovanoti K. T. savo nuosavybės, kuri yra neliečiama, dalį, nes pagal dovanojimo sandorio esmę, Å¡iuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasi dovanotoja suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, kai svarbu tai, kad dovanotojo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ .      Pagal ginčijamÄ Å¾emės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį K. T.parduodamÄ Å¾emės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nupirko, ne kaip juridinis asmuo, o kaip privataus juridinio asmens, kurių tikslas - tenkinti privačius (įskaitant atsakovÄ K.

T.) interesus, dalyvis, kurio turtas neatsiejamai susijęs su neribotos civilinės atsakomybės subjektu – individualia (personaline) įmone. Dėl šios priežasties turtas, kurį juridinis asmuo valdo naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso privataus juridinio asmens dalyviui nuosavybės teise. Vadinasi, sistemiškai aiškinant materialinės teisės normas, numatytas LR CK 2.34 str. 3 d., 2.48 str. 2 d. ir 2.50 str. 4 d., K. T. įmonė po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo tapo žemės sklypo bendraturte, turinčia LR CK 4.79 straipsnyje numatytas privilegijas.

IeÅ¡kovas vadovaujasi LR CK 4.79 straipsnio 3 dalies nuostata, tačiau, Å¡io straipsnio nuostatos suteikia bendraturčiui teisę reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas tik tada, kai pažeidžiama bendraturčio teisė pirkti, o ne teisė priimti dovanÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovas priimti dovanÄ naudojantis pirmenybės teise neturi nei praktinių nei teorinių galimybių, todėl pagal dovanojimo sutartį bendraturtis neturi reikalavimo teisės perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti ginčijamÄ dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi.

Be to, įstatymas gina sÄ Å¾iningo įgijėjo teises. LR CK 4.96 straipsnio 2 dalis numato, jog iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti.Tretieji asmenys A. T. ir notarė D. S. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp A.

J. D. ir K. T. sudaryta dovanojimo sutartis, patvirtinta Å ilalės rajono notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 6 d. tarp Antano A. D., A. V. P. ir K. T. įmonės sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtintÄ Å ilalės rajono notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).Pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä 18,5600 ha žemės sklypas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra žemės Å«kio paskirties, kurios 13,41 ha sudaro miÅ¡kas.

IeÅ¡kovui M. Å . priklauso 1/5 dalis žemės sklypo, atsakovui K. T. priklauso 1/5 dalis, K. T. įmonei priklauso 2/5 dalys, trečiajam asmeniui A. T. priklauso 1/5 dalis žemės sklypo.                                           Dėl dovanojimo sutarties        IeÅ¡kovas nurodo, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinė ir dėl to turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia. PraÅ¡o jÄ pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi ir jam perkelti pirkėjo teises.               Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.), t. y. asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka.

Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų.

Ä®statymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Taigi apsimestinis sandoris turi bÅ«ti vertinamas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ (sutartyje lingvistiÅ¡kai pateiktÄ ) jį sudariusių asmenų valiÄ .          Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas dovanojimo sutarties sÄ vokÄ , nurodė, kad Å¡iuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ . Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.

Dovanojama gali bÅ«ti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Taigi sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui.          Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. J. D. parodė, jog ji ir jos Å¡eimos nariai artimai bendrauja su K. T., jis yra Å¡eimos draugas.

Ji turinti ne vienÄ Å¾emės sklypÄ , pati gyvena Å ilutėje, ginčo sklypas, kurį reikia tvarkyti ir prižiÅ«rėti, yra Zarasų rajone. K. T. verčiasi miÅ¡kininkyste, jai ne kartÄ yra padėjęs tvarkyti reikalus , ne tik su minėtu sklypu, bet ir su kitais jos turimais sklypais, todėl ji nutarė jam atsidėkodama padovanoti savo dalį bendrajame sklype. Toks buvo jos pačios apsisprendimas, jį priimdama tarėsi su kitais Å¡eimos nariais. Jokio atlygio ji iÅ¡ K. T. nereikalavo ir negavo. Tai buvo neatlygintinas sandoris, jį sudarė pas notarÄ .

Notarė D. S. patvirtino, jog A. D. jai sakė, jog nori atsidėkoti K. T., todėl dovanoja sklypo dalį, o ne parduoda. Pinigai mokami nebuvo.Teismas vertina, kad A. J. D. veiksmai (dovanojimo sutarties sudarymas) nėra prieÅ¡taraujantys įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms. Dovanojamo sandorio Å¡alys vieningai tvirtino, kad buvo daug metų pažįstami, artimai bendravo. Tokius jų parodymus patvirtino teismo posėdyje trečiasis asmuo, bendratutis, A. T., atsakovai Antanas A. D., A. V. P.. K. T. patvirtino, jog dovanÄ priėmė nemokėdamas jokio atlygio.

Vertinant jau aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetÄ spręstina, kad nagrinėjamu atveju leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigtas atsakovų aiÅ¡kinimas, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant atsakovui atsidėkoti už suteiktÄ pagalbÄ praeityje, negaunant už tai jokio atlyginimo. Vien tai, kad po dovanojimo sutarties, praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėm kiti bendraturčiai pardavė K. T. įmonei savo dalį sklypo, neįrodo, kad ginčo dovanojimo sandoris buvo atlygintinas ir sudarytas, siekiant pridengti kitÄ pirkimo-pardavimo sutartį.

Visa tai nesudaro pagrindo minėtÄ dovanojimo sutartį laikyti pirkimo-pardavimo sutartimi. IeÅ¡kovas neįrodė, jog dovanojimo sandoris tarp K. T. ir A.J. D. yra apsimestinis (CPK 178 straipsnis, CK 6.466 straipsnis), todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys netenkintinas.                                           Dėl pirkimo-pardavimo sutarties Civilinio kodekso 4.78 straipsnis numato kiekvieno bendraturčio neginčytinÄ teisę elgtis su savo žinioje esančiu turtu savo nuožiÅ«ra, t.y. perleisti, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis kitam asmeniui, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį.

Tačiau svarbu turėti omenyje, kad teisinis reguliavimas konstruojamas tokiu bÅ«du, jog be suteikiamų teisių asmenims numatomos ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo teises turi ir atitinkamas pareigas, t.y. laikytis įstatymų. Tad akivaizdu, kad bendraturčio teisė nėra absoliuti, ypatingai kalbant apie bendrosios nuosavybės dalies pardavimÄ .        Civilinio kodekso 4.79 straipsnis įtvirtina gan iÅ¡samiÄ tvarkÄ , kurios privalu laikytis kiekvienam asmeniui siekiančiam parduoti bendrosios nuosavybės dalį.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių.  2 dalyje numatyta, jog dalies, esančios bendrÄ ja nuosavybe, pardavėjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainÄ bei kitas sÄ lygas, kuriomis jÄ parduoda.

Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai praneÅ¡ama per notarÄ . Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba Å¡ios teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ neįgyvendina per vienÄ mėnesį, o į kitÄ daiktÄ â€“ per deÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.        Iki praÅ¡omos naikinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ginčo žemės sklypo bendraturčiais buvo ieÅ¡kovas M.

Å ., atsakovai K. T., Antanas A. D., A. V. P. ir trečiasis asmuo A. T..        Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieÅ¡kovas M. Å . turėjo tikslÄ nusipirkti kitas Žemės sklypo dalis, to neneigia ir atsakovai A.A. D. bei A.V. P., tačiau pasak atsakovų jis siekė nupirkti žemės sklypÄ Å¾ema kaina, prilygindamas kainÄ prie kainos nustatytos varžytinių metu.          Šioje byloje atsakovai yra giminės, artimai bendraujantys žmonės, todėl sužinoję, jog A.

J. D. padovanojo savo dalį sklypo K. T. nutarė savo sklypo dalis jam parduoti, nes jis sutiko su jų siÅ«loma pardavimo kaina. Susirinkę pas trečiÄ jį asmenį A. T., dalyvaujant tapusiam bendraturčiu K. T., skambino ieÅ¡kovui M. Å . ir klausė, jo ar jis sutiktų pirkti sklypo dalis už pardavėjų siÅ«lomÄ 20000 Eur kainÄ . Visi patvirtino, jog M. Å . su tokia kaina nesutiko. Apie tai, kad jam buvo skambinta teismo posėdyje patvirtino ir M. Å ., tačiau vėliau neigė, jog jam buvo siÅ«loma pirkti sklypo dalis už pardavimo kainÄ .

Pirkti jų sklypo dalių nesutiko ir bendraturtis A. T., todėl atsakovai Antanas A. D., A. V. P. nutarė parduoti savo sklypo dalis K. T., kuris sutiko su siÅ«loma kaina. Po ko, 2017 m. spalio 6 d. Å ilalės notarų biure buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai nurodė, jog jie pardavinėjo sklypo dalis K. T. ir apie tai, jog dokumentai įforminami su K. T. individualia įmone jie nesuprato, galimai dėl amžiaus, galimai dėl to, jog jų manymu K. T. individuali įmonė jam pačiam ir priklauso, vadinasi yra tas pats ir jokio skirtumo tame nematė.        Pažymėtina, kad dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, pardavėjui numatoma imperatyvi pareiga raÅ¡tu apie pardavimÄ ne bendraturčiui praneÅ¡ti bendraturčiams.

PraneÅ¡ime turi bÅ«ti nurodoma pardavimo kaina ir kitos pardavimo sÄ lygos. Apie nekilnojamojo turto dalies pardavimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ama per notarÄ . Tačiau, teismas atsižvelgia į tai, jog pardavėjai visuomet laikė, jog K. T. kaip fizinis asmuo ir jo individuali įmonė yra bendraturčiai, ir tokiu atveju jie neprivalėjo raÅ¡tu praneÅ¡inėti kitiems bendraturčiams, kaip numatyta CK 4.79 str. 2 dalyje, be to, su visais bendraturčiais buvo deramasi dėl kainos ir jie žodžiu atsisakė pirkti sklypo dalis pardavėjų praÅ¡oma kaina.      Individualių įmonių įstatyme (7-8 str.) nurodoma, jog individuali įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, todėl teismo manymu laikytina, jog K.

T. įmonė santykyje su K. T. kaip fizinių asmeniu, įmonės savininku, nėra ne bendraturtis, kuriam parduodant dalį sklypo esant kitiems bendraturčiams, pardavėjui kyla imperatyvi prievolė raÅ¡tu per notarÄ praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie pardavimÄ ir siÅ«lomÄ kainÄ . Teismo posėdyje apklausta notarė D. S. parodė, jog ji teiravosi Mokesčių inspekcijoje, kur jai buvo atsakyta, jog minimu atveju nėra skirtumo kas bus įformintas pirkėju.       Teismas pripažįsta, jog pardavėjai, juolab notaras, neturėjo skubėti įforminti pirkimo-pardavimo sutarties, turėtų gauti bendraturčių raÅ¡ytinius sutikimus ar atsisakymus, tačiau formaliu pagrindu naikinti pirkimo-pardavimo sutarties teismas nemato pagrindo, dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinys dalyje dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, netenkintinas.Netenkindamas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , teismas taipogi atsižvelgia į tai, jog ieÅ¡kovui praÅ¡ant, panaikinus pirkimo- pardavimo sutartį, perkelti jam pirkėjo teises, bei jam sutikus sumokėti K.

T. įmonei 20000 Eur (pardavimo kainÄ ), jis nėra žemės sklypo vienintelis bendraturtis, ir panaikinus sutartį tuo pagrindu, jog raÅ¡tu nebuvo praneÅ¡ta apie sklypo dalių pardavimÄ kitiems bendraturčiams, atsirastų teisė pirkti sklypÄ be ieÅ¡kovo ir kitiems bendraturčiams, tam pačiam K. T., trečiajam asmeniui A. T., ir jeigu jie sutiktų pirkti sklypo dalis už tokiÄ pačiÄ siÅ«lomÄ kainÄ , pardavėjas turėtų teisę pasirinkti pirkėjÄ , nes tik jis gali su savo nuosavybe elgtis kaip mano geriausiai.

Todėl, teismo manymu, naikinant pirkimo-pardavimo sutartį nurodytais pagrindais bei tenkinant ieškinio dalį, perkeliant pirkėjo teises tik ieškovui, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai, pažeista pardavėjo teisė su savo nuosavybe elgtis savo nuožiūra, kitų bendraturčių teisės.Atmetus ieškininius reikalavimus iš ieškovo priteistina valstybei 36,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.), priteistina atsakovui K.

T. 500 Eur, jo turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai (CPK 88 str. 1 d. 6,8 p.).Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 4 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :        IeÅ¡kinį atmesti.     Panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į 1/5 ir 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius K.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. T. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).    Priteisti iÅ¡ M. Å . 300 Eur atsakovams A.A. D. ir A.V. P. jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.      Priteisti iÅ¡ M. Å . 500 Eur atsakovui K. T. jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.         Priteisti iÅ¡ M. Å . 36,54 Eur valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

      Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Teisėja                                                                                                      Liudmila Kuzmickienė