04cd4dca-fe6d-457c-8db2-116c52f83d43 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1015-887/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00454-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.1.13; 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.1; 2.5.10.5.2.17; 2.5.10.8; 3.2.6.4 (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 21 d. Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agne Petkevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M., atsakovui G.

Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui G. Z. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1032,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovas 2015-05-09 neturėdamas Alytaus miesto savivaldybės iÅ¡duoto leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo darbams atlikti, bendro naudojimo teritorijoje, Å¡alia (duomenys neskelbtini) sklypo, nugenėjo liepos medį bei Å¡alia jo iÅ¡pjovė 9 liepas, kurių skersmenys kelme: 5 cm – 2 vnt., 7 cm – 4 vnt., 12 cm – 1 vnt., 16 cm – 1 vnt., 20 cm – 1 vnt.

Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimo Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 9 punktÄ . 2015-10-19 nutarimu Nr. AMRAADN – 40752590-15 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje.Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nors ir atliko veiksmus be leidimo, tačiau buvo iÅ¡pjautos iÅ¡augos, o ne medžiai, todėl žala gamtai nepadaryta, o jeigu ir padaryta, tai gerokai mažesnė. Atsakovui Saugaus eismo komisijos sprendimu buvo leista įrengti įvažiavimo keliÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) sklypÄ . Iki kelio tiesimo augo pavienis medis, o aplinkui, nuo Å¡aknų – iÅ¡augos, kurios atsižvelgiant į atstumus, nepaÅ¡alinus bÅ«tų trukdžiusios įvažiavimo įrengimui bei gadinusios estetinį vaizdÄ .

PaÅ¡alinus iÅ¡augas buvo sutvarkyta aplinka be žalos gamtai, kadangi dalį iÅ¡kirstų ataugų jau buvo apėmęs puvinys. Be to, atsakovas įrengdamas įvažiavimÄ , įsipareigojo pasodinti medžių daugiau negu buvo iÅ¡kirsta. IeÅ¡kinys tenkinamas.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga.

CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiÅ«lyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12-13 straipsniai, 17 straipsnis). Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Rungimosi principas reiÅ¡kia ir tai, kad: įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teismas tokios kategorijos bylose pats nerenka įrodymų savo iniciatyva. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis).Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigÄ tausoti, saugoti aplinkÄ bei gamtos iÅ¡teklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigÄ padarytÄ jÄ Å¾alÄ atlyginti (Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymas).

Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai iÅ¡laikyti rÅ«Å¡ių ar buveinių tinkamai apsaugos bÅ«klei, taip pat biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio, saugomų teritorijų bÅ«klei (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ , įvertinant pirminę bÅ«klę (sÄ lygas), neigiamo poveikio aplinkai reikÅ¡mingumÄ , natÅ«ralaus aplinkos atsikÅ«rimo galimybes ir laikÄ .

Asmeniui, padariusiam žalÄ gamtai, LR CK ir LR CPK nustatyta tvarka turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala. Taigi pagal bendrÄ sias įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, siekdamas įrodyti žalÄ kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus:

žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje byloje Nr. 3K-7-465/2008).Dėl atsakovo G.

Z. civilinės atsakomybės.Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2004-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nustatant veikos neteisėtumÄ ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standarto, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Visas paminėtas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12, 178 straipsniai).Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintus „Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“, bÅ«tent 3.7 punktÄ medžiai ir krÅ«mai, augantys miestų, miestelių bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijoje yra priskiriami saugotiniems. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo bei leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ – saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės iÅ¡duotÄ leidimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-05-05 Saugaus eismo komisija svarstė atsakovo G. Z. praÅ¡ymÄ ir nutarė leisti įsirengti įvažiavimo keliÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) sklypÄ pagal detaliojo plano sprendinius.

Atsakovas savo lėšomis įrengė keliÄ . Ä®renginėjant keliÄ , atsakovas bendro naudojimo teritorijoje, Å¡alia (duomenys neskelbtini)sklypo Å¡iaurinėje pusėje, neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo darbams atlikti, nupjovė devynias liepas, kurių skersmenys kelme: 5 cm – 2 vnt., 7 cm – 4 vnt., 12 cm – 1 vnt., 16 cm – 1 vnt., 20 cm – 1 vnt. 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovui G. Z. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis bendro naudojimo teritorijoje, Å¡alia (duomenys neskelbtini)sklypo Å¡iaurinėje pusėje, neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo darbams atlikti, nugenėjo liepos medį bei Å¡alia jos iÅ¡pjovė savaiminės kilmės iÅ¡augusias devynias liepas, kurių skersmenys kelme: 5 cm – 2 vnt., 7 cm – 4 vnt., 12 cm – 1 vnt., 16 cm – 1 vnt., 20 cm – 1 vnt. 2015 m. spalio 19 d. nutarimu G.

Z. pripažintas kaltu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 57,00 Eur bauda. IÅ¡ faktų fiksavimo pažymos matyti, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), apgenėta liepa bei Å¡alia jos iÅ¡pjautos savaiminės kilmės iÅ¡augusios liepos, kurių skersmenys -5 cm – 2 vnt., 7 cm – 4 vnt., 12 cm – 1 vnt., 16 cm – 1 vnt., 20 cm – 1 vnt. IÅ¡ žalos aplinkai paskaičiavimo matyti, kad padaryta 1032,00 Eur žala. Atsakovas pats atstovavo savo interesus byloje, teismas iÅ¡aiÅ¡kino atsakovui teisę turėti atstovÄ , tačiau jis atsisakė pasinaudoti Å¡ia teise.

Tarp Å¡alių ginčo nėra, atsakovas pripažįsta, kad neturėdamas leidimo atliko pjovimo darbus. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad medžius iÅ¡pjovė esant bÅ«tinumui, t. y. bÅ«tų buvęs trukdis įrenginėjant keliÄ bei siekdamas geresnio estetinio vaizdo. Tačiau teismas vertina, kad Å¡ios atsakovo nurodytos priežastys nepaÅ¡alina jo veiksmų neteisėtumo, kadangi jis nesilaikė teisės aktų numatytų reikalavimų. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad jis iÅ¡kirto ne atskirus medžius, o iÅ¡augas.

Želdinių atkuriamosios vertės įkainių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1 – 343) 4 punkte nustatyta, kad iš vieno kelmo augantys keli kamienai laikomi atskirais medžiais. Kai medis šakojasi į kelis kamienus aukščiau nei 1,4 metro nuo šaknies kaklelio, tokie kamienai nelaikomi atskirais medžiais. Todėl darytina išvada, kad buvo iškirsti savarankiški medžiai, o ne išaugos. Atsakovas taip pat tvirtino, kad medžiai buvo pažeisti puvinio, tačiau šio savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais.

Atsakovo teiginį dėl medžių puvinio paneigė liudytoja R. B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausioji specialistė, atlikusi patikrinimÄ vietoje ir suraÅ¡iusi faktų fiksavimo pažymÄ . Liudytoja paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«rint medžius kuomet buvo fiksuojamas faktas, puvinys nebuvo nenustatytas. Atsakovui pageidaujant, teismo posėdžio metu liudytoja dar kartÄ apžiÅ«rėjo kelmų nuotraukas administracinio teisės pažeidimo byloje ir patvirtino, kad kelmuose puvinio nesimato.

Taip pat paaiÅ¡kino, jog kilus įtarimams, kad medis pažeistas puvinio, jo neįtraukia į faktų fiksavimo pažymÄ arba fiksuojami medžio pažeidimai. Tuomet kreipiamasi į savivaldybę, kur yra kompetetinga Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiÅ«ros komisija, nustatanti medžių pažeidimus. Atsakovas nėra asmuo turintis specialiųjų aplinkosauginių žinių, akivaizdu, jog pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, kurios nepagrindė jokiais nenuginčijamais įrodymais. Todėl teismas įvertinęs aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės paaiÅ¡kinimus, kurie teismui abejonių nesukėlė, daro iÅ¡vadÄ jog atsakovo nukirsti medžiai buvo sveiki, nepažeisti puvinio.Taip pat atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė pretenzijÄ , kad matavimai buvo atlikti jam nedalyvaujant.

Liudytoja R. B. paaiškino, jog apibrėžtos matavimo tvarkos nėra, vadovaujamasi nusistovėjusia nerašyta matavimo taisykle. Jeigu medžiui sužalotos gyvybinės funkcijos matuojama metro aukštyje, jeigu nupjauta prie pat žemės, matuojama kur nupjauta. Jeigu medžio kamienas netolygiai apvalus, imamas siauruma, platuma ir išvedamas vidurkis, bet dažniausia matuojama skersmuo ir gaunamas tas pats diametras, kaip ir suskaičiavus. Liudytoja paaiškino, kad tikrinti faktinių aplinkybių visada vyksta nepranešę pažeidėjui, nes gali būti bandoma paslėpti padarytus pažeidimus.

Tačiau jeigu žmogaus matavimai netenkina, jis gali kreiptis į tarnybÄ ir tuomet vykstama į vietÄ kartu atlikti pakartotinius matavimus. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad pažeidimo fakto fiksavimas turi bÅ«ti atliekamas dalyvaujant atsakovui. Teismo nuomone, pats atsakovas nebuvo iniciatyvus, nesikreipė dėl pakartotinių matavimų atlikimo jam dalyvaujant, nepateikė nei ieÅ¡kovui, nei teismui savo atliktų matavimų ar įrodymų paneigiančių ieÅ¡kovo atliktų matavimų teisingumÄ . Teismas atsakovo teiginius vertina kaip niekuo nepagrįstÄ gynybinę taktikÄ ir vertina, jog vietos apžiÅ«ra bei nukirstų medžių kamienų matavimai atlikti nepažeidžiant teisės aktuose numatytų reikalavimų.Medžių iÅ¡kirtimas visada reiÅ¡kia žalos gamtai padarymÄ , todėl nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad žalos gamtai jis nepadarė, o jeigu ir padarė, tai gerokai mažesnę.

Jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Atsakovas puikiai žinojo, kad medžių kirtimui reikalingas leidimas, kadangi byloje pateikti duomenys, jog atsakovas dar 2014 metais yra kreipęsis į Alytaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrių dėl medžio (kuris nėra ginčo objektas) kirtimo. Nagrinėjamu atveju iškirstų ginčo medžių vertinimas nebuvo atliktas, leidimas nebuvo gautas, todėl daryti išvados, kad nukirsti medžiai galėjo būti kertami neatlygintinai, nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymÄ Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo bei leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 4.14 punktÄ saugotini medžiai ir krÅ«mai neatlyginamai gali bÅ«ti kertami (Å¡alinami), kai auga arti pastatų ir tamsina langus (vasaros metu kambariuose apÅ¡vietimas neatitinka galiojančių normų), gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui.

Å io įsakymo 5 punkte įtvirtina, jog saugotini medžiai ir krÅ«mai gali bÅ«ti kertami tik įvertinus jų bÅ«klę natÅ«roje. Tokį vertinimÄ atlieka ne atsakovas, o savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytÄ Å½eldynų ir želdinių apsaugos ir priežiÅ«ros komisijÄ . Todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalÄ gamtai.Dėl padarytos žalos dydžio.Asmuo, neteisėtai iÅ¡kirtęs saugotinus medžius, gamtai padarytus nuostolius atlygina pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kurių 1 priedo 2.2. punktas reglamentuoja, jog nukirsti medžiai (liepos) priskirti II grupės sÄ raÅ¡ui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainotas 6,00 Eur. Vadovaujantis minėto įsakymo 5.3 punktu medžių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į tai, kad medžiai augo mieste, didinami 2 kartus, todėl paskaičiuota žala sudaro 1032,00 Eur (86 cm x 6 Eur x 2). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad žalos dydis nagrinėjamoje byloje yra nustatytas.

Atsakovas nesutiko su kamienų matavimo būdu, t. y. mano, jog matuoti vien kamieno skersmenį yra neteisinga, turėtų būti matuojamas ilgis ir plotis, sumos sudedamos ir padalinamos iš dviejų, t. y. pagal ploto vieneto skaičiavimo formulę. Tačiau atsakovas savo teiginio negalėjo pagrįsti, paaiškino, kad tai tiesiog jo nuomonė. Atsakovas nepateikė teismui savo paskaičiavimų, net ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovui paprašius pateikti. Aplinkos apsaugos įstatyme imperatyvia forma įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos (4, 9, 32 straipsniai) ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (34 straipsnio 1 dalis) principai.

Teismas konstatuoja, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiÅ¡kianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu, todėl egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygoms, iÅ¡ atsakovo priteistina gamtai padaryta žala, kurios dydis apskaičiuotas pagal LR Aplinkos ministro patvirtintus įkainius bei tvarkÄ . Atsakovas sutinka, kad jis padarė žalÄ gamtai, atlikdamas medžių pjovimo darbus be leidimo, tačiau jis nemano, kad padarė tokio dydžio žalÄ . Be to, atsakovas per baigiamÄ sias kalbas nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė atstatyti padarytÄ Å¾alÄ kaip numatyta Želdinių įstatymo 29 straipsnyje.

Šiai dienai atsakovas prie kelio pasodino penkis medelius – tris klevus ir du kaštonus bei gali dar daugiau pasodinti. Atsakovas sutinka su ieškiniu iš dalies, galėtų sumokėti bent 200,00 Eur padarytos žalos ir prašo, kad teismas kiek įmanoma sumažintų žalos dydį.Atmestinas atsakovo argumentas, kad medžių iškirtimu žalos aplinkai nepadarė, nes prie kelio pasodino penkis medelius – tris klevus ir du kaštonus bei gali dar daugiau pasodinti. Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamos aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas).

Pasodindamas jaunų medelių, atsakovas tik pagerino medelyno biologinę įvairovę ir pasinaudojo galimybe atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę. Tačiau atsakovo pasodinti medeliai užaugs tik po keleto metų, dėl to neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas – akivaizdus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, kad kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus bei kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

Byloje padaryta reali žala aplinkai įvertinta ir apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 1032,00 Eur padarytos žalos aplinkai dydis apskaičiuotas neteisingai ar nukrypstant nuo protingumo, teisingumo ar sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Kadangi, kaip jau buvo minėta, žala aplinkai atsirado dėl atsakovo G. Z. neteisėtų veiksmų, todėl 1032,00 Eur žala priteistina iÅ¡ atsakovo.

Taip pat iÅ¡ atsakovo G. Z. priteistina 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje susidarė 1,62 Eur iÅ¡laidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos iÅ¡ atsakovo G. Z. nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 31,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1032,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt du eurus) už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ , Å¡iÄ sumÄ sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento baudų sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DnB banke.Priteisti iÅ¡ atsakovo G.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (1032,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016-02-12) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento baudų sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DnB banke.Priteisti iÅ¡ atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio valstybei, sumokant Å¡iÄ sumÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Agnė PetkevičienėÂ