04cd32a0-d16d-462f-94de-00c1180674a2 · Utenos apylinkės teismas

?Civ Civilinė byla Nr. e2-69-1093/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12130-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1. 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 10 d. Molėtai Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų teisėja Monika Benetė, sekretoriaujant Onai Pumputienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei K. B., jo atstovei advokato padėjėjai Agnei MisiÅ«naitei, atsakovui R. B., jo atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei, advokato padėjėjai Dovilei BaÅ¡kytei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Indrei Skorochodovei, Renatai PekÅ¡tenienei, Ingridai Jakubonienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K.

B. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė K. B. 2022 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį vėliau patikslinusi (DOK-12105, DOK-127422, DOK-31470), teismo praÅ¡o:

1) nutraukti K. B. ir R. B. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nutraukus santuokÄ , palikti santuokos metu turėtas pavardes;

3) santuokos metu įgytÄ turtÄ â€“ automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 700 Eur vertės, laikyti asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe;

4) nustatyti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina K. B. jos gyvenamojoje vietoje;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. nepilnamečio vaiko M. B. iÅ¡laikymui iki vaiko pilnametystės po 380,72 Eur kiekvienÄ mėnesį, pinigus iki mėnesio 15 d. pervedant į K. B. banko sÄ skaitÄ , periodines iÅ¡mokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę K. B.;

6) nustatyti atsakovo R. B. bendravimo su skyrium gyvenančiu nepilnamečiu vaiku M. B. bendravimo tvarkÄ : (1) Atsakovas porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos iki sekmadienio 18 val., pristatydamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . (2) Jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafikÄ , tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sÅ«numi perkeliamos į artimiausiÄ tėvo nedarbo dienÄ . (3) Tėvas R. B. bendrauja su sÅ«numi M. B. pusę R. B. kasmetinių atostogų ir pusę vaiko vasaros atostogų metu. (4) Tėvas R.

B. nepertraukiamai bendrauja su sÅ«numi M. B. Å¡venčių dienomis tokia tvarka: neporiniais metais: gruodžio 31 - sausio 1-Ä jÄ (Naujųjų Metų dienÄ ); Kovo 11-Ä jÄ (Lietuvos Nepriklausomybės atkÅ«rimo dienÄ ); Å v. Velykų sekmadienį ir pirmadienį; Gegužės 1-Ä jÄ (Tarptautinę darbo dienÄ ); liepos 6-Ä jÄ (Lietuvos karaliaus Mindaugo karÅ«navimo dienÄ ); poriniais metais: Vasario 16-Ä jÄ (Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ ); birželio 24-Ä jÄ (Rasos (Joninių) dienÄ ); lapkričio 1-Ä jÄ (Visų Å ventųjų dienÄ ); gruodžio 24-Ä jÄ , 25-Ä jÄ , 26-Ä jÄ (Å v.

Kūčių ir Å v. Kalėdų dienomis); (5) Tėvas R. B. bendrauja su sÅ«numi M. B. kiekvienais metais Tėvo dienÄ ir R. B. gimimo dienÄ , taip pat bendrauja kas antrÄ sÅ«naus gimtadienį, o tais metais, kai vaikas gimimo dienÄ praleidžia su motina, tėvas gali atvykti pasveikinti sÅ«nų ir su juo pasimatyti. (6) Tėvams privalo bendradarbiauti ir informuoti vienas kitÄ klausimais, kurie susiję su vaiku ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t. y. apie vaiko ligas, negalėjimÄ atvykti pasiimti vaiko nustatytÄ dienÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. (7) Tėvas R.

B. gali nevaržomai bendrauti su sÅ«numi telefonu, paÅ¡tu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryÅ¡io priemonėmis tiek, kiek neprieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams. (8) Bendru sutarimu, bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali bÅ«ti trumpesnis ar ilgesnis (pagal susitarimÄ raÅ¡tu (SMS žinute ar pan.). Jei kuris nors iÅ¡ tėvų dėl svarbių priežasčių (ligos, darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai Å¡alys privalo apie tai praneÅ¡ti kitam vaiko tėvui iÅ¡ anksto per protingÄ laiko tarpÄ (prieÅ¡ 1 savaitę) ir iÅ¡ anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytÄ ir neiÅ¡naudotÄ laikÄ . (9) Bendravimo su vaiku tvarkoje nustatoma, jog savaitgaliu laikytinas tvarkos 1 punkte nurodytas nepertraukiamas laikas: penktadienis-sekmadienis.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje K. B. ir R. B. sudarė santuokÄ . Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus M. B.. Gimus vaikui, ieÅ¡kovė su sÅ«numi persikėlė gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), kur gyveno apie du metus iki 2013 m. Gyvenant skyrium, sutuoktiniai pradėjo atitolti vienas nuo kito. IeÅ¡kovė 2013 m. grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) į bendrÄ Å¡alių namÄ , kurį abu dar įrenginėjo, tačiau 2017 m., prieÅ¡ pradedant sÅ«nui eiti į mokyklÄ , ieÅ¡kovė su sÅ«numi vėl persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas per daug tam ir neprieÅ¡taravo.

Iš atsakovo pusės nebuvo bandymų susitaikyti. Ieškovė mano, kad santuoka nurūko dėl abiejų kaltės, nes sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito ir nutrūko jų tarpusavio ryšys. Šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl sutuoktinių asmeninės nuosavybės (visiško atskirumo) turto teisinio režimo principo nustatymo (sutarties 1.1 p.). Šios sutarties pagrindu dalintino turto tarp šalių nėra.

IeÅ¡kovė santuokos metu (2019 m.) įsigijo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji šį automobilį įsigijo už asmenines lėšas, kadangi tuo metu jau nebegyveno su atsakovu ir bendro Å«kio nebevedė. Kadangi vaikas su motina gyvena nuo gimimo, praÅ¡o vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja ir priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis. Taip pat reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , kadangi atsakovas, ieÅ¡kovės nuomone, per mažai bendrauja su sÅ«numi, jai reikalinga pagalba rÅ«pinantis vaiku, taip pat reikalingas žinojimas, kada konkrečiai ji gali planuoti ir savo laikÄ .

3. Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (DOK-25735), kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies: sutiko su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinių pavardžių palikimo bei vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo, o su likusiais reikalavimais sutiko tik iÅ¡ dalies.

4. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad bėgant laikui santuokoje iÅ¡ryÅ¡kėjo Å¡alių charakterių nesuderinamumas, kuris neretai sÄ lygodavo tarpusavio konfliktus netgi neesminėse Å¡eimyninio gyvenimo situacijose, pradėjo skirtis jų požiÅ«riai į Å¡eimÄ , laisvalaikio pomėgius bei buities problemų sprendimÄ . Dėl charakterių skirtumų Å¡alys netoleruoja vienas kito, nuo 2017 m. gyvena atskirai ir bendro Å«kio neveda, jokių Å¡eimyninių santykių nepalaiko.

Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, toliau gyventi kartu ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nebeįmanoma. (duomenys neskelbtini) gimus vaikui, ieÅ¡kovė su vaiku persikėlė gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini), o atsakovas įrenginėjo bendrÄ Å¡alių namÄ (duomenys neskelbtini), Å¡eimÄ aplankydavo tik savaitgaliais. Mano, kad sprendimas dėl atsakovės persikėlimo su vaiku pas tėvus 2011 m. buvo abiejų klaida. 2013 m. grįžus ieÅ¡kovei gyventi kartu, abu darbo dienomis daug dirbdavo, savaitgaliais ieÅ¡kovė vėl iÅ¡važiuodavo pas tėvus į (duomenys neskelbtini), taip sutuoktiniai ir atitolo.

Dėl to ieÅ¡kovas sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio sÅ«naus M. B. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡omu priteisti iÅ¡laikymo dydžiu 380,72 Eur. Atsakovas sutinka teikti 230 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , nes toks iÅ¡laikymas kartu iÅ¡ valstybės gaunamais vaiko pinigais ir ieÅ¡kovės teikiamu iÅ¡laikymu yra pakankamas užtikrinti nepilnamečio M. B. interesus.

IeÅ¡kovė savo praÅ¡omo iÅ¡laikymo dydžio neįrodė. IeÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka koreguotina, nes dėl atsakovo darbo slenkančiu grafiku tokio tvarkos nėra įmanoma vykdyti, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtinguose miestuose. Atsakovas siÅ«lo bendravimo tvarkÄ papildyti punktu, kad jeigu tėvo bendravimo su sÅ«numi laikas pagal darbo grafikÄ , tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sÅ«numi perkeliamos į artimiausiÄ tėvo nedarbo savaitgalį. Tėvas pirmus tris bendravimo tvarkos punktus siÅ«lo pakeisti (o su likusiais sutinka) tokiu bÅ«du: (1) Porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos iki sekmadienio 18 val. pristatydamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafikÄ , tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sÅ«numi perkeliamos į artimiausiÄ tėvo nedarbo savaitgalį; (2) Pusę vaiko kasmetinių atostogų. Kasmetinių atostogų bendravimas derinamas prie tėvo poilsio dienų pagal darbo grafikÄ . R. B. pateikia K. B. savo darbo grafikÄ likus ne mažiau kaip 1 savaitę iki vaiko kasmetinių atostogų pradžios. (3) Pusę vaiko vasaros atostogų. Vasaros atostogų metu, poriniais metais, tėvas bendrauja su sÅ«numi liepos mėnesį, ne poriniais metais rugpjūčio mėnesį.

Atsakovas taip pat nesutiko, kad automobilis „Volkswagen Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė, kadangi Å¡i automobilis yra įgytas 2019 m. santuokos metu. Turtas, įgytas santuokos metu iki povedybinės įsigaliojimo (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra dalintinas nutraukiant santuokÄ . Kadangi automobiliu „Vokswagen Passat“ naudojasi ieÅ¡kovė, atsakovas sutinka, kad automobilis bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei, iÅ¡mokant atsakovui kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį, t. y. automobilio vertė yra 6 050 Eur, atsakovui turėtų bÅ«ti iÅ¡mokama 3 025 Eur kompensacija.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė savo reikalavimu ir prašė juos tenkinti.

6. Teismo posėdžiu atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepimÄ ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kuriÄ teismo posėdyje palaikė ir Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kurioje nurodyta, kad buvo lankytasi ieÅ¡kovės K. B. ir jos nepilnamečio sÅ«naus M. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog motinos gyvenamojoje vietoje M. B. sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, vaikas turi atskirÄ kambarį, užtikrinami jo ugdymosi, laisvalaikio, poilsio poreikiai.

Vaikas pasakojo, kad čia su mama gyvena jau penkti metai; nori gyventi su mama; tėtis gyvena atskirai, (duomenys neskelbtini); vaikas nieko nenorėtų keisti. Per vasaros atostogas norėtų nuvažiuoti pas tėtį. Vaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimų apsilankymo metu nenustatyta. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl M. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei prašomos bendravimo tvarkos nustatymui. Taip pat nurodė, kad ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais.

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės 8. IÅ¡ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. B. ir R. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Lietuvos kariuomenės Ordinariate. Taigi bylos Å¡alių santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje. IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ , tačiau bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia (niekine) tik atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis.

Bendrosios kompetencijos teisme gali bÅ«ti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ , panaikinant santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä civilinės metrikacijos įstaigoje. Tiek iÅ¡ procesinių dokumentų turinio, tiek ir iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nutraukti Å¡alių santuokÄ , siekia civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ , pabaigos.

Dėl to teismas laiko, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nutraukti Å¡alių santuokÄ savo esme yra praÅ¡ymas panaikinti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje.

9. Bažnyčios (konfesijų) santuoka įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , todėl Å¡eimos santykiams pagal analogijÄ (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos.

10. IeÅ¡kovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teisme nurodo, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) gimus Å¡alių sÅ«nui, ji iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur gyveno su atsakovu, su vaiku persikėlė gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamų sÄ lygų gyventi su vaiku; pas tėvus ieÅ¡kovė gyveno apie du metus iki 2013 m., gyvenant skyrium, sutuoktiniai pradėjo atitolti vienas nuo kito; ieÅ¡kovė 2013 m. grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) į bendrÄ Å¡alių namÄ , kurį abu dar įrenginėjo, tačiau 2017 m., prieÅ¡ pradedant sÅ«nui eiti į mokyklÄ , ieÅ¡kovė su sÅ«numi vėl persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas per daug tam ir neprieÅ¡taravo, iÅ¡ jo pusės nebuvo realių bandymų sulaikyti ieÅ¡kovę, susitaikyti;

šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.; ieškovė mano, kad santuoka nurūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito ir nutrūko jų tarpusavio ryšys. Atsakovas teisme nors ir nesutiko, kad iš jo pusės nebuvo bandymų išlaikyti šeimos, ieškovės teiginiams, kad santuoka nutrūko ir kad ji nutrūko dėl abipusės kaltės, neprieštaravo. Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių ginčo tarp šalių ir nekilo, teismas pripažįsta, kad santuoka yra iširusi.

Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys jau ilgÄ laikÄ negyvena kartu, nededa pastangų iÅ¡saugoti savo Å¡eimÄ , nemato galimybės vėl pradėti gyventi kartu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl jų santuokos iÅ¡irimo. Teismui įsitikinus Å¡alių santuokos iÅ¡irimo faktu, Å¡alims kartu bendrai nebegyvenant daugiau kaip vienerius metus, Å¡alių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiimant CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

11. Šalims prašant, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovui paliekama turima pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

12. Å alys nepraÅ¡o priteisti viena kitai iÅ¡laikymo (CK 3.72 straipsnio 1 dalis), todėl Å¡is klausimas byloje nespręstinas. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 13. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra nepilnamečio M. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Bylos Å¡alių sÅ«nus nuo tada, kai Å¡alys 2017 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo gyventi skyrium, gyvena su motina. Atsakovas neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės praÅ¡ymui sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina. IÅ¡ 2022 m. virželio 26 d.

Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akto matyti, kad motina sudaro tinkamas sÄ lygas vaikui gyventi ir vystytis, iÅ¡ 2022 m. birželio 26 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto matyti, kad M. B. nori gyventi su mama. Atsižvelgęs į tai, kad Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su ieÅ¡kove ir atitinka visus vaiko poreikius, kad tarp Å¡alių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, teismas nepilnamečio M. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustato kartu su motina K. B. jos gyvenamojoje vietoje. Dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo 14.

Nustačius Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas skyriui gyvenančiam vaikui.

15. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Ä®statyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iÅ¡ tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Ä®tvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai iÅ¡samiai iÅ¡plėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

16. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 380,72 eurų periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį. Atsakovas, neneigdamas savo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ skyriui gyvenančiam vaikui, nesutinka teikti ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymo, nes, atsakovo nuomone, reikalaujamas iÅ¡laikymo dydis yra padidintas ir neatitinka realių vaiko poreikių. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka teikti nepilnamečiam vaikui 230 eurų iÅ¡laikymÄ per mėnesį, nes tokio dydžio iÅ¡laikymas Å¡iuo metu yra mokamas, ir jis kartu su iÅ¡ valstybės gaunamais pinigais bei ieÅ¡kovės teikiamu iÅ¡laikymu yra pakankamas užtikrinti nepilnamečio interesus. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad galėtų teikti ir kažkiek didesnį iÅ¡laikymÄ , bet ne ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ .

17. Ieškovė nurodo, kad išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį yra 761,43 Eur. Atsakovas su tuo nesutinka ir teigia, kad vaikui išlaikyti per mėnesį pakanka 540 Eur, o didesnės ieškovės išlaidos byloje neįrodytos. Teismas iš dalies sutinka su atsakovu. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu (DOK-127422) pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, detalizuodama vaiko poreikius. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė savo lentelę, iš kurios matyti, kad su ieškovės nurodomomis išlaidomis vaiko pietums mokykloje (60 Eur), rūbams (50 Eur), robotikos užsiėmimams (šiuo metu robotikos vaikas nebelanko, bet lanko mankštas, tam reikalinga analogiška 26 Eur suma), vasaros stovyklai (25,60 Eur), komunaliniams mokesčiams (54,83 Eur), t. y. 216,43 Eur išlaidų sumos, neginčija.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės nurodomomis iÅ¡laidomis vaiko maistui (250 Eur), vaistams, vitaminams (30 Eur), burnos higienai, briketams, kt. apsilankymams pas gydytojÄ (50 Eur), skalbimo ir kt. buitinėms priemonėms (30 Eur), laisvalaikiui (70 Eur), kelionių iÅ¡laidoms vežti vaikÄ Ä¯ mokyklÄ (40 Eur), kaupiamoms lėšoms vaiko atostogoms (75 Eur), iÅ¡ esmės teigdamas, kad tokios iÅ¡laidos yra neįrodytos. IÅ¡ tiesų, byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikui bÅ«tų diagnozuotos ligos ar bÅ«tų nustatytos nepilnavertės mitybos pasekmės, ar pan., dėl ko vaikui bÅ«tina vartoti ieÅ¡kovės nurodytus vitaminus („Vita-Squares“).

Dėl to teismui nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės nurodytos 30 Eur iÅ¡laidos vaistams ir vitaminams yra bÅ«tinos, dėl to jas sumažina iki atsakovo neginčijamos 10 Eur sumos. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡alių sÅ«nus neÅ¡ioja briketus ir jam ortodontinis gydymas dar bus tęsiamas ateityje, nurodomos iÅ¡laidų sumos (50 Eur per mėnesį) ieÅ¡kovė nepagrindė jokiais dokumentais, dėl to Å¡ios iÅ¡laidos yra mažinamos iki atsakovo neginčijamos 15 Eur sumos. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ jo po 75 Eur vaiko atostogoms du kartus per metus, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka taip pat įpareigojamas dalį atostogų praleisti su vaiku, kurių metu atsakovas be abejonės turės iÅ¡laidų ir kurių ieÅ¡kovė niekaip neįsipareigoja atlyginti atsakovui.

Dėl to teismas Å¡ių iÅ¡laidų neįtraukia. Su atsakovo argumentais dėl pernelyg didelių likusių ieÅ¡kovės iÅ¡laidų vaiko poreikiams tenkinti – 250 Eur maistui, 30 Eur buitinėms priemonėms, 70 Eur laisvalaikiui, gimtadieniams, knygoms, 40 Eur benzinui vežioti vaikÄ Ä¯ mokyklÄ ir užsiėmimus, teismas nesutinka, kadangi ieÅ¡kovė Å¡ias iÅ¡laidas patiria esminiams vaiko poreikiams tenkinti ir jos kartu su atsakovo neginčijama iÅ¡laidų suma (216,43 Eur) bei pirmiau aptartomis teismo sumažintomis iÅ¡laidomis sudaro maždaug minimalios mėnesinės algos dydžio sumÄ po mokesčių, t. y. 631,43 Eur (minimalios mėnesinės algos dydis po mokesčių 2023 m. yra 633 Eur), kurios ieÅ¡kovė pagal teismų praktikÄ neprivalo įrodinėti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau tokio dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui.

Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nors ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2022 m., kai minimali mėnesinė alga buvo apie 550 Eur po mokesčių, vis tik teismas vertina, kad orientaciniu kriterijumi, sprendžiant dėl ieÅ¡kovės įrodinėjimo pareigos, turėtų bÅ«ti nuo 2023 m. metų nustatytas minimalios mėnesio algos dydis, kadangi jis, be kita ko, atspindi ir brangstantį pragyvenimÄ , o iÅ¡laikymas vaikui bus teikiamas į priekį.

Remdamasis paminėtu, teismas sprendžia, kad reikalinga suma M. B. poreikiams tenkinti yra 631,43 Eur per mėnesį.

18. Teismas nesutinka su atsakovu, kad Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ vaiko iÅ¡laikymo mėnesinio dydžio reikalinga atimti valstybės skiriamÄ iÅ¡mokÄ vaikui pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ . Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog valstybės skiriamų iÅ¡mokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramÄ tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tėvų priteistinas iÅ¡laikymas privalomai turėtų bÅ«ti mažinamas iÅ¡mokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Tokiu atveju valstybės mokamos iÅ¡mokos galėtų bÅ«ti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ nustatytos vaiko poreikių sumos nėra pagrindo iÅ¡skaičiuoti valstybės vaikui skiriamos iÅ¡mokos sumos, kadangi abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, kas bus aptarta toliau, ir valstybės mokama iÅ¡moka vaikui turėtų ne kompensuoti tėvų vykdomÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo vienturtį vaikÄ , o padėti tėvams tenkinti ir papildomus jo poreikius.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė vykdo individualiÄ veiklÄ ((duomenys neskelbtini)), yra (duomenys neskelbtini) vadovė ir savininkė, kaip nurodė teismo posėdyje, ieÅ¡kovės pajamos per mėnesį yra apie 1 000 Eur, dar padeda tėvai. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 1 100-1 300 Eur darbo užmokestį per mėnesį. IeÅ¡kovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ priklauso du žemės sklypai ir gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei dar priklauso ½ 0,0593 ha žemės sklypo Molėtuose.

Å alys turi lygių įsipareigojimų Swedbank, AB pagal 2007 m. balandžio 25 d. kredito sutartį. IeÅ¡kovė nurodė, kad turi skolų SODRA iÅ¡ jos vykdomos veiklos. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra darbingi, be sveikatos problemų, daugiau iÅ¡laikytinių neturi. Visa tai leidžia teismui spręsti, kad Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys iÅ¡laikymÄ vaikui turi teikti lygiomis dalimis. Dėl to teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 316 Eur kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovė, iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

20. Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovė tvarko vaiko iÅ¡laikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigÄ tvarkyti vaikui priklausantį turtÄ iÅ¡imtinai jo interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl bendravimo tvarkos nustatymo 21. Å alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove. Å alių santykiai nėra konfliktiÅ¡ki, tačiau tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais, Å¡iuo atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarkÄ .

22. Esminis ginčas dėl bendravimo tvarkos tarp Å¡alių kilo dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos nustatyti sÄ lygos, numatančios, kad „jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafikÄ , tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sÅ«numi perkeliamos į artimiausiÄ tėvo nedarbo dienÄ (2 p.)“. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad jeigu tėvo bendravimas su sÅ«numi bÅ«tų nustatytas tik savaitgaliais, kada yra atsakovo nedarbo dienos pagal darbo grafikÄ , vaikas tam tikrais mėnesiais su tėvu matytųsi tik kartÄ ar iÅ¡ viso nesimatytų, ieÅ¡kovė pabrėžė ir tai, kad ji taip pat dirba ir negali nuolat derintis prie atsakovo darbo grafiko, jai derinantis prie atsakovo darbo grafiko, ji negalėtų vykdyti savo darbinės veiklos, užsidirbti didesnių pajamų, nes visa naÅ¡ta ir pareigos yra perkeltos jai vienai, atsakovas su vaiku bendrauja tik jam patogiu laiku, nesirÅ«pindamas kasdieniais rÅ«pesčiais, susijusiais su vaiko priežiÅ«ra, vežiojimu į mokyklÄ , bÅ«relius, gydytojus ir pan., ir savo pareigų nevykdymÄ pridengia darbo grafiku.

Vis tik teismas, nekvestionuodamas atsakovo pareigų vykdymo sūnui būtinumo ir svarbos, ne visiškai gali pritarti ieškovei.

23. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad didele dalimi nesutarimÄ dėl bendravimo tvarkos tarp tėvų lemia tai, kad Å¡alys gyvena skirtinguose miestuose (ieÅ¡kovė su sÅ«numi (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini)), atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jis dirba slenkančiu grafiku, taip pat ir naktimis. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp Å¡alių ginčo nekilo, pati ieÅ¡kovė praÅ¡o vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja. Dėl to teismas laiko nelogiÅ¡kais ieÅ¡kovės argumentus, kad derinimasis prie atsakovo darbo grafiko, jai neleistų vykdyti darbinės veiklos.

IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad dirba ar ketina (nori) dirbti neįprastu grafiku ir kad jai reikia papildomo laiko vakarais po vaiko mokyklos ar savaitgaliais, kad galėtų užsidirbti. Nors tėvų pareigos vaikams yra lygios, vis tik tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas po tėvų skyrybų, savaime tenka didesnė rÅ«pinimusi vaiku naÅ¡ta. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarkos sÄ lyga, kad „jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafikÄ , tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sÅ«numi perkeliamos į artimiausiÄ tėvo nedarbo dienÄ (2 p.)“, neatitinka vaiko interesų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgęs į vaiko amžių - Å¡iuo metu vaikui yra (duomenys neskelbtini), o tokio amžiaus vaikai jau turi savo nusistovėjusį gyvenimÄ , socialinius ryÅ¡ius, papildomas veiklas po pamokų, kuriuos vaiko vežiojimas į kitÄ miestÄ darbo dienomis po mokyklos pagal tėvo darbo grafikÄ ir bendravimas su tėvu laiko tarpÄ , apimantį dvi naktis, nepagrįstai sutrikdys. Teismo vertinimu, ir vaiko vežiojimas į mokyklÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rytais, ypatingai po tėvo naktinės pamainos (po kurios bÅ«na laisvos dienos), nebÅ«tų saugus ir įprastas vaikui.

Dėl to teismas Å¡ios ieÅ¡kovės praÅ¡omos patvirtinti bendravimo tvarkos sÄ lygos netvirtina.

24. Tačiau įvertinęs ieÅ¡kovės iÅ¡sakytÄ poreikį, kad tėvas su sÅ«numi bendrautų daugiau savaitgalių, kuris taip pat atitinka ir vaiko interesus, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad pagal į bylÄ pateiktÄ 2022 m. darbo grafikÄ tokia galimybė bÅ«tų, savaitgalį laikant ne tik laikotarpį nuo penktadienio iki sekmadienio, tačiau ir trumpesnį, teismas nustato Å¡iek tiek teismo pakoreguotÄ siÅ«lomÄ bendravimo tvarkos sÄ lygÄ , kad „Tėvas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos iki kitos savaitgalio dienos 18 val., pristatydamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafikÄ , tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sÅ«numi perkeliamos į artimiausiÄ tėvo nedarbo savaitgalį. Savaitgaliu laikomas ne tik nepertraukiamas laikas nuo penktadienio iki sekmadienio, bet ir trumpesnis laikas (penktadienis-Å¡eÅ¡tadienis arba Å¡eÅ¡tadienis-sekmadienis). Jei tėvo su vaiku bendravimo savaitgalis prasideda Å¡eÅ¡tadienį, tėvas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pasiima 12 val.“, kartu paÅ¡alindamas ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ bendravimo tvarkos sÄ lygÄ , kad „savaitgaliu laikomas nepertraukiamas laikas nuo penktadienio iki sekmadienio (9 p.)“.

25. Teismo vertinimu, tikslintina ir atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka vaiko vasaros atostogų metu, o būtent dalyje, neapminančioje atsakovo vasaros atostogų su sūnumi. Teismo posėdžio metu šalys sutarė, kad tikslinga būtų nustatyti, kad vaiko vasaros atostogų metu, kai tėvas neatostogauja su sūnumi, tėvas su vaiku bendrauja kas keturias dienas, t. y. laisvomis tėvo nuo darbo dienomis.

26. Kadangi tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkai yra reikÅ¡mingas atsakovo darbo grafikas, atsakovas įpareigotinas pateikti ieÅ¡kovei savo darbo grafikÄ kaip tik galima greičiau, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d., o iki kovo 30 d. suderinti su ieÅ¡kove savaitgalius, atostogas bei kitÄ laikÄ , kurį atsakovas praleis su sÅ«numi. Dėl turto padalijimo 27. PrieÅ¡ santuokos sudarymÄ Å¡alys lygiomis dalimis po ½ dalį įsigijo žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Å iame žemės sklype iki santuokos sudarymo Å¡alys pastatė gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso Å¡alims lygiomis dalimis po ½ dalį. Kadangi minimas turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Å¡is turtas laikomas kiekvieno iÅ¡ sutuoktinio asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nėra dalintinas.

28. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų sutartį (povedybinę), kurioje susitarė, kad kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek gyvenant susituokus nuo Å¡ios sutarties įsigaliojimo bei įregistravimo vieÅ¡ame registre yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris šį turtÄ Ä¯gijo savo vardu ar gavo (gaus) dovanų, paveldėjo (paveldės), atsidalino (atsidalins) (sutarties 1.2 punktas).

29. Ieškovė (duomenys neskelbtini) įgijo ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas buvo įgytas po Vedybinės sutarties sudarymo, jis laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nėra dalintinas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, kad šalys (duomenys neskelbtini) įgijo po ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šis turtas taip pat laikytinas asmenine šalių nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nėra dalintinas.

30. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė 2019 m. gegužės 8 d. už 2 700 Eur įgijo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad Å¡is automobilis yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi buvo pirktas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas, nes Å¡alys tuo metu kartu nebegyveno ir bendro Å«kio nebevedė. Å is automobilis buvo įgytas santuokos metu iki (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, dėl to jis, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe bei yra dalintinas nutraukiant santuokÄ .

Pripažinus, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovė negali praÅ¡yti teismo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kadangi automobiliu „Volkswagen Passat“ naudojasi ieÅ¡kovė, ieÅ¡kovė jį laiko savo nuosavybe, atsakovas sutinka, kad automobilis bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei, automobilis priteisiamas ieÅ¡kovei, o atsakovui iÅ¡mokama kompensacija už ieÅ¡kovei tenkantį turtÄ natÅ«ra.

Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis buvo pirktas už 2 700 Eur, ši suma laikytina šio konkretaus automobilio rinkos verte sandorio sudarymo metu (atsakovo pateikta VšĮ „Empreksis“ automobilio rinkos verte (6 050 Eur) teismas nesivadovauja, nes (i) ji neatspindi konkretaus automobilio individualios rinkos vertės, (ii) akivaizdu, kad automobilio rinkos vertė laikui bėgant ne didėja, o mažėja), dėl to, nesant aktualesnių duomenų apie konkretaus automobilio „Volkswagen Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 350 Eur kompensacija. Atsakovo R. B. vardu transporto priemonių viešame registre nėra registruota (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

31. Å alys 2007 m. balandžio 25 d. yra sudarę Kredito sutartį su Swedbank, AB, kuria Å¡alys yra gavę 144 810 Eur (500 000 Lt) kreditÄ Å«kininko gyvenamojo namo statybai, iÅ¡ kurio buvo pastatytas gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso Å¡alims po ½ dalį. Kadangi kreditoriniai įsipareigojimai yra įgyti iki santuokos sudarymo, laikomi asmeninėmis Å¡alių prievolėmis ir santuokos nutraukimo metu nėra dalinamos. Duomenų apie dalintinas bendras Å¡alių prievoles byloje nėra. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

33. IeÅ¡kovė byloje sumokėjo 155 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir turėjo 1 120 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė sumokėjo per mažai žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė iÅ¡ viso penkis reikalavimus – tris neturtinius ((i) nutraukti santuokÄ , (ii) nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir (iii) nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ ) ir du turtinius ((i) priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui bei (ii) laikyti santuokos metu įgytÄ turtÄ jos asmenine nuosavybe).

Toks ieÅ¡kinys jo pareiÅ¡kimo metu turėjo bÅ«ti apmokėtas 313 Eur žyminiu mokesčiu (po 84 Eur už neturtinius reikalavimus (viso 252 Eur) ir 61 Eur už turtinį reikalavimÄ dėl automobilio, taikant lengvatÄ ieÅ¡kinį pareiÅ¡kus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis bei taikant kainų indeksÄ â€“ 118,7). Kadangi ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, kuris Å¡io teismo sprendimo priėmimo metu nėra visas panaudotas, teismas įskaito trÅ«kstamÄ 158 Eur žyminio mokesčio dalį Å¡ioje byloje ir laiko, kad ieÅ¡kovė sumokėjo visÄ 313 Eur žyminį mokestį.

Ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti šioje byloje, teismo vertinimu, nėra per didelės ir yra protingo dydžio.

34. Atsakovas patyrė 2 000 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti nėra per didelės ir yra protingo dydžio.

35. Teismas laiko, kad buvo patenkinta 76,6 proc. ieškinio reikalavimų: reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinių pavardžių palikimo patenkintas 100 proc. (neturtinis), reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. (neturtinis), reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės patenkintas 100 proc. (neturtinis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 83 proc. (turtinis), reikalavimas dėl santuokinio turto padalijimo buvo išspręstas ieškovės nenaudai - t. y. patenkintas 0 proc. (turtinis).

36. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 1 098 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37. Atsižvelgiant į atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, teismas priteisia atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 468 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat teismas priteisia iÅ¡ atsakovo valstybei 86 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo, nuo kurio sumokėjimo ieÅ¡kovė atleista.

38. PaÅ¡to iÅ¡laidos byloje yra 4,48 Eur. PaÅ¡to iÅ¡laidos nesiekia minimalaus priteistino dydžio, dėl to Å¡ios iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamos. Dėl įskaitymo 39. Siekdamas vykdymo procedÅ«rų supaprastinimo, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo, teismas atlieka ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 098 Eur) ir ieÅ¡kovui priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų (468 Eur) bei kompensacijos už automobilį (1 350 Eur) tarpusavio įskaitymÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti ieÅ¡kovės K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Lietuvos kariuomenės Ordinariate ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų Å¡alių kaltės. Po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo ieÅ¡kovei K. B. palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui R.

B. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyti K. B. ir R. B. nepilnamečio vaiko M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove K. B.. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. nepilnamečiam vaikui M. B. iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 316 Eur (trys Å¡imtai Å¡eÅ¡iolika eurų) periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus už einamÄ jį mėnesį iki mėnesio 15 d. pervedant į K. B. banko sÄ skaitÄ , iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Vaikui priteisto iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę K. B.. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Nustatyti tokiÄ atsakovo R. B. (toliau ir – tėvas) su nepilnamečiu vaiku M. B. (toliau ir – vaikas) bendravimo tvarkÄ : (1) Tėvas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos iki kitos savaitgalio dienos 18 val., pristatydamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafikÄ , tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sÅ«numi perkeliamos į artimiausiÄ tėvo nedarbo savaitgalį.

Savaitgaliu laikomas ne tik nepertraukiamas laikas nuo penktadienio iki sekmadienio, bet ir trumpesnis laikas (penktadienis-Å¡eÅ¡tadienis arba Å¡eÅ¡tadienis-sekmadienis). Jei tėvo su vaiku bendravimo savaitgalis prasideda Å¡eÅ¡tadienį, tėvas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pasiima 12 val.; (2) Tėvas bendrauja su sÅ«numi pusę tėvo kasmetinių atostogų ir pusę vaiko vasaros atostogų metu. Vaiko vasaros atostogų metu, kai tėvas neatostogauja, tėvas su vaiku bendrauja kas keturias dienas, t. y. laisvomis tėvo nuo darbo dienomis; (3) Tėvas pateikia ieÅ¡kovei K.

B. elektoriniu paÅ¡tu savo darbo grafikÄ kaip tik galima greičiau kalendorinių metų pradžioje, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d., o iki kovo 30 d. suderina su ieÅ¡kove savaitgalius, atostogas bei kitÄ laikÄ , kurį atsakovas praleis su sÅ«numi; (4) Tėvas nepertraukiamai bendrauja su sÅ«numi Å¡venčių dienomis tokia tvarka: neporiniais metais: gruodžio 31 - sausio 1-Ä jÄ (Naujųjų Metų dienÄ ); Kovo 11-Ä jÄ (Lietuvos Nepriklausomybės atkÅ«rimo dienÄ ); Å v. Velykų sekmadienį ir pirmadienį;

Gegužės 1-Ä jÄ (Tarptautinę darbo dienÄ ); liepos 6-Ä jÄ (Lietuvos karaliaus Mindaugo karÅ«navimo dienÄ ); poriniais metais: Vasario 16-Ä jÄ (Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ ); birželio 24-Ä jÄ (Rasos (Joninių) dienÄ ); lapkričio 1-Ä jÄ (Visų Å ventųjų dienÄ ); gruodžio 24-Ä jÄ , 25-Ä jÄ , 26-Ä jÄ (Å v. Kūčių ir Å v. Kalėdų dienomis); (5) Tėvas bendrauja su sÅ«numi kiekvienais metais Tėvo dienÄ ir R. B. gimimo dienÄ , taip pat bendrauja kas antrÄ sÅ«naus gimtadienį, o tais metais, kai vaikas gimimo dienÄ praleidžia su motina, tėvas gali atvykti pasveikinti sÅ«nų ir su juo pasimatyti. (6) Abu vaiko tėvai privalo bendradarbiauti ir informuoti vienas kitÄ klausimais, kurie susiję su vaiku ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t. y. apie vaiko ligas, negalėjimÄ atvykti pasiimti vaiko nustatytÄ dienÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. (7) Tėvas gali nevaržomai bendrauti su sÅ«numi telefonu, paÅ¡tu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryÅ¡io priemonėmis tiek, kiek neprieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams. (8) Bendru sutarimu, bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali bÅ«ti trumpesnis ar ilgesnis (pagal susitarimÄ raÅ¡tu (SMS žinute ar pan.)).

Jei kuris nors iÅ¡ tėvų dėl svarbių priežasčių (ligos, darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos, tai Å¡alys privalo apie tai praneÅ¡ti kitam vaiko tėvui iÅ¡ anksto per protingÄ laiko tarpÄ (prieÅ¡ 1 savaitę) ir iÅ¡ anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytÄ ir neiÅ¡naudotÄ laikÄ . Po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovės K. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2 700 Eur vertės, o atsakovui R.

B. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. B. 1 350 Eur (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tekusį turtÄ natÅ«ra. Priteisti ieÅ¡kovei K. B. iÅ¡ atsakovo R. B. 1 098 Eur (vienas tÅ«kstantis devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovui R. B. iÅ¡ ieÅ¡kovės K. B. 468 Eur (keturi Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikti ieÅ¡kovei K. B. priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 098 Eur) ir atsakovui R.

B. priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų (468 Eur) bei kompensacijos už automobilį (1 350 Eur) tarpusavio įskaitymÄ ir nustatyti, kad po įskaitymo ieÅ¡kovės K. B. mokėtina suma atsakovui R. B. yra 720 Eur (septyni Å¡imtai dvideÅ¡imt eurų), o atsakovo R. B. prievolė sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei K. B. yra pasibaigusi. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. į valstybės biudžetÄ 86 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio, sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas – 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų;

įmokos kodas – 5660; mokėjimo kvitÄ pateikti teismui. IeÅ¡kinį nepatenkintoje dalyje atmesti. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir valstybės įmonei „Regitra“. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismÄ .

Teisėja Monika Benetė