04c7dffe-ab42-4fee-8968-e875175ca258 · Klaipėdos apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-754-557/2012Teisminio proceso Nr. 1-33-1-02089-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.1.3.; 2.10.1.; 2.12.4.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 25 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 33-1-02089-12 ir pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grÄ Å¾inti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai, ir n u s t a t ė:V.

J. kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. tuo, kad pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ : laikotarpyje nuo 2011-11-30 iki 2011-12-06, tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pritaikęs raktÄ atsirakino buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir patekęs į jį, iÅ¡ buto pagrobė N. L. priklausančius daiktus: skalbimo maÅ¡inÄ â€žAltus“, Å¡aldytuvÄ , 3 vnt. patalinės komplektų, kaljanÄ , televizorių „Philips“, muzikinį centrÄ â€žSony“, įvairius rÅ«bus bei indus, kurių nukentėjusysis materialiai nevertino.

Tokiu bÅ«du V. J. įsibrovęs į patalpÄ pagrobė svetimÄ turtÄ .IÅ¡nagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grÄ Å¾ino prokuratÅ«rai. Nurodė, jog prokurorė pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siÅ«lo V.

J. už inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ skirti laisvės atėmimo bausmę, savo praÅ¡ymÄ dėl bausmės skyrimo grindžia BPK 418 str. ir teigia, kad jame numatyta galimybė esant įstatymo nustatytoms sÄ lygoms užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant V. J. laisvės atėmimo bausmę. BPK 418 str. 1 d. numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Å ios teisės normos analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu galima, tačiau pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras gali praÅ¡yti bet kurios konkretaus straipsnio sankcijoje esančios alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ies, iÅ¡skyrus terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių. Nors skirdamas bausmę teismas vadovaujasi įstatymu ir nėra saistomas prokuroro pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu iÅ¡sakytos nuomonės, tačiau Å¡iuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis V.

J. už tyčines nusikalstamas veikas anksčiau yra teistas deÅ¡imt kartų, visais atvejais teistas laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau tai jam teigiamo poveikio nepadarė. Å ioje baudžiamojoje byloje jis kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimÄ , be to, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokiu bÅ«du, jei kaltinamasis V. J. visgi bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d., galimai jam bÅ«tų paskirta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad prokurorė, vadovaujantis BPK 418 str., apskritai neturėjo teisės kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, juolab kaltinamajam praÅ¡ydama terminuoto laisvės atėmimo bausmės taikymo. Supaprastintos baudžiamojo proceso formos užtikrina baudžiamojo proceso greitumo principo įgyvendinimÄ , tačiau taikant Å¡ias normas negali bÅ«ti pažeidžiami kiti baudžiamojo proceso principai, turi bÅ«ti užtikrintos įstatymo garantuotos įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisės, visuomenės ir valstybės interesai.

Todėl tokios teisinės praktikos formavimas, kuomet prokuroras, užbaigęs ikiteisminį tyrimÄ , nusprendžia užbaigti baudžiamÄ jį procesÄ pareiÅ¡kimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nesant įstatymo numatytiems pagrindams, yra ydingas, iÅ¡kreipiantis BPK 418 str. 1 d. teisinį reglamentavimÄ bei sudarantis prielaidas prokurorams piktnaudžiauti supaprastinta proceso užbaigimo forma. Aukščiau iÅ¡dėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės neleidžia pasinaudoti ne tik BPK 420 str. 1 d. 1 p., bet ir to paties straipsnio 1 d. 2 p. bei 423 str., nes prokurorė iÅ¡ esmės kreipėsi į teismÄ , vadovaudamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis supaprastintÄ baudžiamųjų bylų procesÄ , tuo tarpu, numatydama tik terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybę kaltinamajam, privalėjo užbaigti ikiteisminį tyrimÄ ir bylÄ perduoti teismui su kaltinamuoju aktu.

Protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos bÅ«tų taisomos paties prokuroro, todėl byla grÄ Å¾intina prokurorui. Skundu prokurorė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nagrinėti teismui. Nurodo, jog teismas pažymėjo, kad BPK 418 str. 1 d. iÅ¡dėstytos teisės normos analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , jog procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu galima, tačiau pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras gali praÅ¡yti bet kurios konkretaus straipsnio sankcijoje esančios alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ies, iÅ¡skyrus terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių.

Å i teismo iÅ¡vada neatitinka BPK 418 str. 1 d. normos, kurioje nurodoma, jog dėl veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali ir nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Å i teisės norma neriboja teisės kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant laisvės atėmimo bausmę už veikas, kuriose numatytos alternatyvios bausmės, iÅ¡skiriami tik atvejai, kai Å¡is procesas negalimas dėl veikų, kuriose gali bÅ«ti paskirtas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Å ioje teisės normoje nenurodoma neskiriamos bausmės rÅ«Å¡is, o tik negalėjimas taikyti supaprastinto proceso už veikas, kuriose nėra galimybės taikyti alternatyvios bausmės iÅ¡skyrus terminuotÄ ar iki gyvos galvos laisvės atėmimÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys ir į 419 str. 5 p., kuriame dėstant prokuroro pareiÅ¡kimo turinį nurodoma siÅ«lomos kaltinamajam skirti bausmės rÅ«Å¡is ir dydis ir iÅ¡dėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to, bet neskirtina bausmės rÅ«Å¡is, bÅ«tent terminuotas laisvės atėmimas, neiÅ¡skiriama.

Teismas nurodo, jog Å¡ioje byloje kaltinamasis V. J. už tyčines nusikalstamas veikas ankščiau teistas yra 10 kartų, visais atvejais laisvės atėmimo bausmėmis ir tokiu bÅ«du, jei V. J. visgi bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d., galimai jam bÅ«tų paskirta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. J., atsižvelgiant į jo asmenybę, negali bÅ«ti paskirta kitokia bausmės rÅ«Å¡is, o tik terminuotas laisvės atėmimas ir tokiu bÅ«du jam negali bÅ«ti taikomas teismo baudžiamojo įsakymo procesas.

Å i teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas 418 str. 1 d. normÄ akcentavo tai, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tuomet, kai sankcijoje už kaltinamojo padarytÄ veikÄ numatomos alternatyvios bausmės, o ne tai, kad pačiam kaltinamajam negali bÅ«ti skiriama kita bausmė, o tik terminuotas laisvės atėmimas. VisiÅ¡kai neteisinga teismo iÅ¡vada, jog prokurorė apskritai neturėjo teisės kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, juolab praÅ¡ydama kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmės taikymo, nes 418 str. 1 d. nenurodytas toks prokuroro teisės ribojimas dėl veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriamos ne tik laisvės atėmimo, tačiau ir alternatyvios bausmės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ manytina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

Skundas netenkintinas.BPK 418-425 str. taikymo tvarka ir sÄ lygos yra detaliai iÅ¡aiÅ¡kintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarime Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintÄ procesÄ â€œ. Nors minimo nutarimo priėmimo metu galiojusi teisinė reglamentacija (BPK 418 str. 1 d. ir kt.) yra iÅ¡ dalies pasikeitusi, nutarimo nuostatos ir Å¡iuo metu nėra praradę aktualumo, kadangi pasikeitęs teisinis reglamentavimas iÅ¡ esmės tik iÅ¡plėtė alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, kurios gali bÅ«ti skiriamos teismo baudžiamuoju įsakymu, sÄ raÅ¡Ä .Senato nutarimo 3.2, 3.3, 7, 8 p. buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta nuostata, atitikusi Senato nutarimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , kad teismo baudžiamuoju įsakymu gali bÅ«ti paskirta tik vienos rÅ«Å¡ies bausmė – bauda.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama prokurorės skunde, ir Å¡iuo metu galiojančios BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio normos nenumato laisvės atėmimo bausmės paskyrimo galimybės teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi paminėtos Senato nutarimo nuostatos turi bÅ«ti suprantamos plečiamai tik tuo aspektu, kad teismo baudžiamuoju įsakymu gali bÅ«ti paskirta bet kurios rÅ«Å¡ies bausmė, iÅ¡skyrus laisvės atėmimÄ . Tuo bÅ«du pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas atitinkančiÄ ir formuojama teismų praktika pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas teismo baudžiamuoju įskymu yra negalimas.Senato nutarimo 13.2 p. įtvirtinta nuostata, kad nutartis perduoti bylÄ nagrinėti teisme (BPK 423 str. 1 d.) priimama ir tuo atveju, jeigu, teisėjo nuomone, kaltinamajam skirtina ne bauda, o kita bausmė.

Atsižvelgiant į po minimo Senato nutarimo priėmimo 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1478 padarytus BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio teisinio reglamentavimo pakeitimus galima teigti, jog BPK 423 str. 1 d. nuostatos taikytinos, negrÄ Å¾inant bylos prokurorui, tuo atveju, kai prokuroras pareiÅ¡kime teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siÅ«lo skirti kaltinamajam alternatyviÄ laisvės atėmimui bausmę, o teismas mano, kad skirtina tik laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju prokurorė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pati praÅ¡ydama skirti kaltinamajam, kuris yra recidyvistas, laisvės atėmimo bausmę.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, duotoje situacijoje pirmosios instancijos teismas prokurorės kreipimÄ si į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, praÅ¡ant skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino kaip baudžiamojo proceso pažeidimÄ , trukdantį nagrinėti bylÄ , ir pagrįstai perdavė bylÄ prokuratÅ«rai, tinkamai taikydamas BPK 232 str. 1 d. 3 p. ir 234 str. 2 d. nuostatas. Remiantis iÅ¡dėstytu, naikinti ar keisti nutartį prokurorės skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjasn u t a r i a:Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį.

Teisėjas                                                                                           Linas Pauliukėnas