2020-06-10 Nr. AB-12154-3-61-3-02023-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1844-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02023-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. balandžio 19 d. direktoriaus nutarimą Nr. 69-276 (toliau – ir 2018 m. balandžio 19 d. nutarimas; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 20 d. direktoriaus nutarimą Nr. 69-606 (toliau – ir 2018 m. balandžio 20 d. nutarimą; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 2S-1679; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 50 Eur turtinės žalos atlyginimą (už SIM kortelę); 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. balandžio 17 d. atvykus į Pravieniškių PN-AK iš jo neteisėtai buvo paimta informacinė laikmena (SIM-SD kortelė), o už jos laikymą 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu pareiškėjui buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjo teigimu, už šios kortelės laikymą jis negalėjo būti baudžiamas drausmine nuobauda, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 18 priedą tokią kortelę nuteistiesiems su savimi turėti leidžiama, kadangi ji nepritaikyta priimti ir siųsti informaciją, o yra tik laikmena. Būtina atsižvelgti ir į tai, ar pareiškėjas susipažinęs su pataisos įstaigoje taikomomis taisyklėmis.

3. Kitu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu pareiškėjui nepagrįstai buvo skirta dar viena drausminė nuobauda – draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje 1 mėnesį. Pareiškėjo teigimu, nuobauda jam buvo skirta dėl pareigūno V. Š. keršto, nes jam rengiantis išvykti į kitą sektorių, pareigūnas prie jo priekabiavo, o pareiškėjas atsisakė vykdyti neteisėtus pareigūno reikalavimus. Ši drausminė nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, ko nepadarė – kameroje Nr. 14 buvo laikomas ne pareiškėjas, o kitas nuteistasis. Dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus nepagrįstų nutarimų pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau 2018 m. gegužės 24 d. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu Pravieniškių PN-AK nutarimai buvo palikti galioti. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo formaliai, todėl taip pat turi būti laikomas atsakovu byloje. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasines kančias, depresiją, pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, kas sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

4. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad 2018 m. balandžio 17 d. apie 14.55 val. daiktų apžiūros metu pareiškėjo asmeniniuose daiktuose buvo rasta ir paimta mobilaus ryšio kortelė SIM „Labas“. Dėl šios priežasties pareiškėjui 2018 m. balandžio 19 d. pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 69-276 buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Nuobauda skirta teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kadangi pareiškėjas su savimi turėjo neleistinų daiktų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 112 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuostatas. Pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą, SIM kortelės nėra įtrauktos į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą.

6. Remiantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-193 patvirtinto Pataisos namų 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktu, kamerose laikomų nuteistųjų skaičiuotės ir patikrinimo metu, skaičiuojančiam pareigūnui užėjus į kamerą, visi joje laikomi nuteistieji (išskyrus turinčius gydytojo rašytinį atleidimą dėl ligos (lovos režimas)) privalo atsistoti šalia savo miegamųjų vietų. Pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu drausminė nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) – buvo paskirta už tai, kad jis 2018 m. balandžio 17 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 8.15 val. uždarojoje zonoje, rytinio nuteistųjų patikrinimo metu, 14 kameroje nevykdė teisėto pareigūnų nurodymo atsikelti iš lovos ir apsimauti kelnes. Nuteistasis išlipo iš lovos tik po kelių duotų nurodymų, neapsimovęs kelnių. Kameroje nuteistasis reiškė nepasitenkinimą, sakydamas „aš galiu būti ir nuogas, kur taip parašyta, kad negaliu būti nuogas“. Tuo pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Aprašo 15 punkto reikalavimus. Pareiškėjas su ginčijamais nutarimais buvo supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjo argumentai dėl neva padarytos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų nustatytą teisę į žalos atlyginimą.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs dokumentinę medžiagą nustatė, jog 2018 m. balandžio 17 d. apie 14.55 val. daiktų apžiūros metu pareiškėjo asmeniniuose daiktuose buvo rasta ir paimta mobilaus ryšio SIM kortelė „Labas“. Dėl įvykio buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, pareiškėjui pasiūlyta pasiaiškinti raštu. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 17 d. pasiaiškinime patvirtino, jog rasta SIM kortelė priklauso jam. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kortelė nėra aktyvi, todėl turi būti laikoma informacine laikmena. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjui buvo skirta švelniausia iš BVK 142 straipsnyje nurodytų nuobaudų, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 69-276 nuobaudą – papeikimą – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai.

9. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Išnagrinėjus dokumentinę medžiagą nustatyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. apie 8.15 val. rytinio patikrinimo metu Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnui užėjus į kamerą, pareiškėjas gulėjo lovoje neapsivilkęs kelnių. Pareigūnui nurodžius atsikelti iš lovos ir apsimauti kelnes, nurodymo jis neįvykdė ir iš lovos išlipo tik po kelių duotų nurodymų. Kameroje pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, sakė, kad gali būti nuogas. Pažymėjo, kad rytinio patikrinimo metu, į kamerą užėjus nuteistuosius skaičiuojančiam pareigūnui, visi nuteistieji privalo atsistoti šalia savo miegamųjų vietų. Nevykdydamas pareigūno nurodymų atsikelti, pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Aprašo 15 punkto reikalavimus, todėl atsirado pagrindas jį bausti drausmine tvarka. Pareiškėjo bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimas yra tinkamai užfiksuotas, nuobauda paskirta įgalioto asmens, įvertinus įvykio aplinkybes, yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, todėl naikinti jos nėra teisinio pagrindo. Nesant Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad: drausminė nuobauda – papeikimas, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 69-276 pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2018 m. balandžio 17 d. apie 14.55 val. daiktų apžiūros metu jo asmeniniuose daiktuose buvo rasta ir paimta mobilaus ryšio kortelė SIM „Labas“. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, BVK 112 straipsnio 4 dalį bei Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuostatas; pareiškėjui drausminė nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 68-606 buvo paskirta už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2018 m. balandžio 17 d. 8.15 val. uždarojoje zonoje, rytinio nuteistųjų patikrinimo metu, kameroje nevykdė teisėto pareigūnų nurodymo atsikelti iš lovos ir apsimauti kelnes. Pareiškėjas išlipo iš lovos tik po kelių duotų nurodymų ir neapsimovęs kelnių, taip pat reiškė nepasitenkinimą. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos namų 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus; išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl abiejų pareiškėjui paskirtų nuobaudų, Kalėjimų departamento direktorius 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 2S-1679 konstatavo, jog 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. nutarimais drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai.

12. Teismas pažymėjo, kad BVK 11 ir 12 straipsniuose nustatytos bendrosios nuteistųjų teisės ir pareigos, BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos ir draudimai – laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 dalis); nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 dalis). Teismas nurodė, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 straipsniai).

13. Pažymėjęs, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog jo asmeniniuose daiktuose rasta kortelė priklausė jam, teismas atmetė pareiškėjo argumentus kad SIM-SD kortelė nebuvo aktyvi, ja nebuvo galima siųsti informacijos, todėl ji laikytina informacijos laikmena, kurias nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis BVK 112 straipsnio 4 dalimi, leidžiamų su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, o į šių taisyklių 18 priede (akto redakcija nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą mobilaus ryšio telefonai, jų dalys ir priedai, taigi ir mobiliojo ryšio SIM kortelės, nepatenka. Kadangi 2018 m. balandžio 17 d. paaiškinime pataisos namų direktoriui pats pareiškėjas pažymėjo, jog 2018 m. balandžio 17 d. iš jo buvo paimta SIM kortelė, todėl pareiškėjo argumentai, kad iš jo buvo paimta ne SIM kortelė, o informacinė laikmena, buvo atmesti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą neįtraukto daikto (mobiliojo ryšio SIM kortelės) laikymą) ir jam pagrįstai skirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta švelniausia drausminė nuobauda – papeikimas.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Pravieniškių direktoriaus PN-AK 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu paskirta drausmine nuobauda – draudimu apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje 1 mėnesį – jam buvo paskirta dėl pareigūno V. Š. keršto, nes pareiškėjas atsisakė vykdyti neteisėtus pareigūno reikalavimus, nes šie teiginiai buvo paneigti byloje surinktais įrodymais. Teismas pažymėjo, jog pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktą įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą, nuteistieji privalo atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę. Aprašo 15 punkte buvo nustatyta, kad kamerose laikomų nuteistųjų skaičiuotės ir patikrinimo metu, skaičiuojančiam pareigūnui užėjus į kamerą, visi joje laikomi nuteistieji (išskyrus turinčius gydytojo rašytinį atleidimą dėl ligos) privalo atsistoti šalia savo miegamų vietų, o 18.2 punkte nustatyta, jog patikrinimų ir skaičiuočių metu nuteistieji privalo nedėvėti vien apatinių drabužių. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą teismas darė išvadą, jog pataisos įstaigos pareigūnams įėjus į kamerą, pareiškėjas turėjo nedelsiant atsistoti ir nebūti apsirengęs vien apatiniais drabužiais.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikomas ne kameroje Nr. 14, kaip nurodoma Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų D. R. bei V. Š. tarnybiniuose pranešimuose, bet kamerų tipo patalpoje Nr. 15. Teismas atsižvelgė į Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis, kad Pravieniškių PN-AK, nurodydama pareiškėjo kameros numerį padarė techninę klaidą. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų D. R. bei V. Š. tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai patvirtino, kad 2018 m. balandžio 17 d. 8.15 val. uždarojoje zonoje rytinio nuteistųjų patikrinimo metu pareigūnams įėjus į kamerų tipo patalpą Nr. 15 pareiškėjas gulėjo lovoje, neatsistojo ir buvo be kelnių. Minėtais duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjas atsistojo tik po antro pareigūnų raginimo. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas teismo posėdyje neneigė, jog pareigūnams įėjus kamerą jis atsistojo ne iš karto, o tik po pakartotinio raginimo ir buvo be kelnių. Minėtos faktinės aplinkybės leido daryti išvadą, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Aprašo 15 punkto reikalavimus.

16. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis nesupažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis, nes šios taisyklės yra norminis aktas ir skelbiamos viešai. Teismo vertinimu, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad pareigūnas V. Š. dėl keršto skyrė nuobaudą. Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu paliudijo, kad per pastaruosius metus jis dėl pareiškėjo elgesio surašė tik du tarnybinius pranešimus, todėl teismas sprendė, kad, priešingai nei teigė pareiškėjas, drausminė nuobauda jam buvo skirta už pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymą ir nustatytos pataisos įstaigų tvarkos nesilaikymą.

17. Įvertinęs Kalėjimų departamento sprendimą, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl paskirtų nuobaudų, teismas konstatavo, jog skundas išnagrinėtas išsamiai ir tinkamai, minėtas sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Teismas, akcentuodamas visas būtinąsias sąlygas viešajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti, nurodė, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

19. Konstatavęs, kad ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, teismas nenustatė pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento priimtų sprendimų. Teismo vertinimu, byloje nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių Pravieniškių PN-AK pareigūnų netinkamą elgesį (priekabiavo, netinkamai bendravo, kerštavo) su pareiškėju ar priešiškumą. Priešingai, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudarė pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pats pareiškėjas nevykdė teisėtų įstaigos administracijos (pareigūnų) reikalavimų, reiškė nepasitenkinimą, nesilaikė pataisos įstaigų tvarkos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetė.

20. Vertindamas pareiškėjo argumentą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 50 Eur turtinės žalos atlyginimą už prarastą SIM kortelę, teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK, paimdama pareiškėjo SIM kortelė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl turtinės žalos atlyginimas negalimas.

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas, teismas iš pareiškėjo į Regiono apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą priteisė liudytojui D. R. išmokėtą 4,15 Eur kelionės išlaidų sumą.

III. 22. Pareiškėjas V. K. (V. K.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

23. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą ir iš pareiškėjo priteisė 4,15 Eur patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismas neteisingai vertino įrodymus ir nesivadovavo skunde nurodyta teismų praktika, formaliai pritarė atsakovams ir buvo neobjektyvus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi liudytojas buvo kviečiamas teismo iniciatyva, todėl ir jam išmokėta 4,15 Eur suma iš pareiškėjo priteista nepagrįstai.

24. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti nurodydamas, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kokius įrodymus teismas vertino netinkamai, kokias teisės normas netinkamai aiškino ir taikė. Į bylą liudytoju buvo kviečiamas Pravieniškių PN-AK pareigūnas, kuris surašė vieną iš tarnybinių pranešimų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo skirta nuobauda ir kuris galėjo patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas aplinkybes.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 69-276, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 69-606, kuriais pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos, Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 2S-1679 teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų jam paskyrus drausmines nuobaudas bei paėmus pareiškėjui priklausiusią, jo teigimu, informacijos laikmeną (SIM-SD kortelę).

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčo šalių argumentus, liudytojų parodymus, BVK, Vidaus tvarkos taisyklėse ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus patvirtintuose vidiniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, sprendė, jog pareiškėjui skundžiamais Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimais drausminės nuobaudos skirtos pagrįstai už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, laikantis BVK 143 straipsnyje nustatytos procedūros, parinktos nuobaudos yra proporcingos padarytiems pažeidimams. Teismas sprendime taip pat konstatavo, jog Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 23 d. sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl minėtų Pravieniškių PN-AK nutarimų, buvo pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nenustatęs atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, teismas sprendė, kad atsakovams pareiga atlyginti pareiškėjo nurodytą turtinę ir neturtinę žalą nekilo. Kadangi teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi iš Regionų apygardos administracinio teismo specialiosios sąskaitos liudytojui D. R. buvo išmokėta 4,15 Eur kelionės išlaidų suma, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 39 straipsniu, šią sumą į teismo specialiąją sąskaitą priteisė iš pareiškėjo kaip iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nesivadovavo skunde nurodyta teismų praktika, buvo neobjektyvus, bylą išnagrinėjo formaliai pritardamas atsakovams, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog iš jo nepagrįstai buvo priteista 4,15 Eur išlaidos, kurios buvo išmokėtos liudytojui, nes liudytoją teismas kvietė savo iniciatyva.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių vertinimo byloje surinktų įrodymų aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

32. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. nutarimais paskirtomis nuobaudomis. Byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad pareiškėjas turėjo pagal Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą draudžiamą turėti mobiliojo ryšio telefono priklausinį (SIM kortelę), kuris skirtas naudotis mobiliuoju ryšiu (skambinti, siųsti trumpąsias žinutes ir pan.). Taip pat pareiškėjas 2018 m. balandžio 17 d. rytinio patikrinimo metu, į kamerą atėjus pataisos įstaigos pareigūnams, po perspėjimo nesikėlė iš lovos, neatsistojo šalia savo miegamosios vietos, buvo nepakankamai apsirengęs, minėtus pareigūnų nurodymus įvykdė tik po pakartotinio raginimo. Minėti veiksmai neatitinka BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte, BVK 112 straipsnio 4 dalyje ir Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede, Aprašo 15 punkte nustatytų reikalavimų, todėl lėmė drausminės atsakomybės taikymą pareiškėjui.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo įsitikinimas, kad jis turėjo ne SIM kortelę, o paprastą informacijos laikmeną, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o skundo teiginiai, kad drausminė nuobauda (Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu) skirta dėl to, kad pataisos įstaigos pareigūnas siekė keršto, yra subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigiantys byloje nustatyto fakto, jog pareiškėjas nesilaikė nuteistųjų skaičiuotei ir patikrinimui taikomos tvarkos.

34. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nekonkretizuoja, su kokiomis konkrečiai pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, susijusiais su ginčijamų administracinių aktų vertinimu ir pareiškėjo prašoma atlyginti žala, ir dėl kokios priežasties nesutinka, o tik abstrakčiai pasisako, kad teismas priėmė formalų sprendimą ir neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, o tik pritarė atsakovų pozicijai bei tai, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra formalus, nemotyvuotas. Argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

35. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo aspekto būtina pažymėti, kad teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

36. Kaip deklaratyvūs ir nekonkretizuoti atmetami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir skundą išnagrinėjo neobjektyviai, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Taigi, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes vertino kitaip nei pareiškėjas, nereiškia, jog teismas byloje priėmė šališką sprendimą.

37. Susipažinusi su pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla ir skunde nurodytos administracinės bylos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui Vidaus tvarkos taisyklių turinys turi būti žinomas, nes tai norminis teisės aktas. Su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-193 patvirtintu Aprašu pataisos įstaigos 2-ojo sektoriaus nuteistieji supažindinami šį aprašą paskelbiant to sektoriaus informaciniuose stenduose. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma pataisos įstaigos vidaus tvarka, taip pat nuteistųjų skaičiuoklių ir patikrinimų atlikimo tvarka.

38. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš pareiškėjo priteisė iš specialiosios teismo sąskaitos liudytojui išmokėtą sumą (4,15 Eur už patirtas kelionės į teismą išlaidas), teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta proceso šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti liudytojus, specialistus ar ekspertus. Jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi proceso šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis (ABTĮ 39 str. 4 d.). Sumas, priklausančias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismo specialiosios sąskaitos, o vertėjams – iš tam skirtų biudžeto lėšų. Proceso šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, priteisiamos įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (ABTĮ 39 str. 6 ir 7 d.). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, kas reiškia, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Pastebėtina, jog skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas reiškė prašymą iškviesti liudytojais, be kita ko, ir tarnybinius pranešimus surašiusius Pravieniškių PN-AK pareigūnus. Bylą nagrinėjant 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas nutarė liudytojais kviesti V. Š. ir D. R. (t. y. tarnybinius pranešimus dėl pareiškėjo galbūt padarytų pažeidimų surašiusius asmenis), siekiant nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nes byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys bei pareiškėjo paaiškinimai buvo prieštaringi. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtus liudytojus kviesti buvo būtina, siekiant išpildyti ABTĮ 56 ir 80 straipsniuose teismo procesinei veiklai keliamus reikalavimus.

40. Iš bylos duomenų matyti, kad į 2019 m. kovo 5 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas Pravieniškių PN-AK darbuotojas D. R., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu minėtame teismo posėdyje, ir šį prašymą patvirtinančius įrodymus (transporto priemonės registracijos liudijimo ir degalinės kvito kopijas), o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi nurodytą prašymą tenkino ir iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui nutarė išmokėti 4,15 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad minėtas liudytojas realiai patyrė nurodytas pirmosios instancijos teismo iš teismo specialiosios sąskaitos jam išmokėtas išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje, todėl atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir į tai, kad paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje buvo priimtas pareiškėjo nenaudai, teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš pareiškėjo sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą.

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė