2021-03-17 Nr. AB-5660-3-63-3-00130-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutarties pagal pareiškėjo K. K. patikslintą skundą atsakovui Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-03-17 Nr. AB-5660-3-63-3-00130-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 2021 m. vasario 9 d. Regionų apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo K. K. apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-220-575/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00130-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutarties pagal pareiškėjo K. K. patikslintą skundą atsakovui Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 2021 m. vasario 9 d. Regionų apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo K. K. apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad visą informaciją apie bylą gaudavo iš savo atstovo advokato padėjėjo, todėl manė ir tikėjosi gauti teismo sprendimą paštu. Lietuvoje 2020 m. sausio mėn. galiojo karantinas, buvo sugriežtintas judėjimas tarp savivaldybių ir bendravimas tarp asmenų, todėl nebuvo galimybių susitikti su atstovu, pasitarti, priimti teisingus sprendimus. Be to, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 20 d. sirgo (duomenys neskelbtini) liga.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 9 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nutarė pareiškėjo K. K. prašymo dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti netenkinti. Teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nutarčiai įsiteisėjus.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė pažeisdamas apeliacinio skundo padavimo tvarką, praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose apeliacinis skundas gautas 2021 m. vasario 9 d. Taigi, kaip nurodė teismas, apeliacinis skundas pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą skundui paduoti, apskundimo terminas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimui apskųsti pasibaigė 2021 m. sausio 22 d. 24 val.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėją šioje administracinėje byloje atstovavo kvalifikuotas teisininkas advokato padėjėjas R. C. (EPP vartotojas). Pareiškėjas ir jo atstovas apie posėdį buvo informuoti tinkamai. Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas, kuriame aiškiai nurodytas apskundimo terminas ir tvarka, pareiškėjo atstovui, EPP vartotojui, buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 23 d. Taigi, teismas apeliacinį skundą atsisakė priimti, nes ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Teismas įvertino, kad atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjo atstovui buvo tinkamai ir nustatytu terminu įteiktas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas, atstovo pareiga buvo informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas jokių svarbių priežasčių dėl kurių praleistas terminas teismui nepateikė. Pareiškėjo pateikta pažyma apie sveikatos būklę negali būti pagrindu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas negalėjo bendrauti su savo atstovu, kuris yra teisininkas, advokato padėjėjas, ryšio priemonėmis. Teismas laikė, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačio pareiškėjo pasirinktas atitinkamas elgesio modelis, todėl praleisto termino neatnaujino.
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pripažinus, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas prašo priimti apeliacinį skundą ir jį išnagrinėti.
Pareiškėjas visų pirma pažymi, kad jo atstovas, advokato padėjėjas, gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Taigi, pareiškėjo atstovas nebegalėjo pasirašyti apeliacinio skundo, atstovauti pareiškėjo ir ruošti reikiamų dokumentų, todėl ši aplinkybė sukėlė objektyvią, ne nuo pareiškėjo priklausančią priežastį, dėl kurios negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo.
Antra, pareiškėjas nurodo, kad nuo 2020 m. lapkričio 20 d. sirgo (duomenys neskelbtini) liga. Iš pradžių gydėsi namuose, tačiau sveikatai pablogėjus, ligai paūmėjus, 2020 m. lapkričio 25 d. atliktas (duomenys neskelbtini) testas (atsakymas neigiamas). Gruodžio ir sausio mėnesiais pareiškėjas jautėsi blogai, rekomenduotas ambulatorinis tausojantis gydymas, laikėsi režimo, buvo ir gydėsi namuose. Esant sveikatos sutrikimams, 2021 m. sausio 18 d. paimtas kraujo tyrimas, laukė (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatų, tačiau 2021 m. sausio 20 d. paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) antikūnių rodiklis teigiamas, kas įrodo, jog (duomenys neskelbtini) liga pareiškėjas buvo persirgęs. Taigi, toliau pareiškėjui buvo rekomenduotos konsultacijos dėl stebimų patologinių rodiklių, teko lankytis pas gydytojus, gydytis. Pareiškėjo tvirtinimu, apeliacinio skundo pateikimo metu sirgo pavojinga liga, tinkamai vykdė karantino reikalavimus, buvo namuose, gydėsi.
Pareiškėjas pažymi, kad 2020 m. gruodžio 23 d. posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, atskirai nuo savo atstovo, nes jautė ligos simptomus. Liga, bloga savijauta, karantinas trukdė pareiškėjui priimti savalaikius sprendimus, asmeniškai nutarties negavo, naudotis elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“ paslaugomis nemoka.
Pareiškėjo nuomone, iš esmės nesutikdamas su 2020 m. gruodžio 23 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegijos sprendimu, turi teisę ir turi būti suteikta galimybė, kad jo skundą išnagrinėtų, motyvus, argumentus ir įrodymus įvertintų ir dėl jų pasisakytų aukštesnės instancijos teismas. Teisė apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka yra konstitucinės teisės į gynybą sudėtinė dalis. Taip pat pareiškėjas teigia, kad balsavimas ginčijamu klausimu Tarybos posėdyje buvo formalumas, o teismas pareiškėjo pateiktų aplinkybių neanalizavo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino apeliaciniam skunduo paduoti atnaujinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Taigi apeliacinis skundas galėjo būti paduotas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo, t. y. iki 2021 m. sausio 22 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog praleistas terminas skundui paduoti trumpas, teisė apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka yra konstitucinės teisės į gynybą sudėtinė dalis, pabrėžia, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi ne tik teisę į apeliaciją, bet ir konkrečią pareigą ją laiku realizuoti, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, teismo diskrecijai palikta spręsti, ar atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konskrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad jo atstovas, advokato padėjėjas, gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, todėl pareiškėjo atstovas nebegalėjo pasirašyti apeliacinio skundo, atstovauti pareiškėjo ir ruošti reikiamų dokumentų. Taigi, ši aplinkybė, pareiškėjo nuomone, sukėlė objektyvią, ne nuo pareiškėjo priklausančią priežastį, dėl kurios negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-664-261/2016). Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas, nepaisant to, jog savo galimai pažeistas teises pasirinko ginti per atstovą, turi būti aktyvus ir ne tik puoselėti tam tikrus lūkesčius, bet domėtis teismo proceso eiga.
Pareiškėjas nurodo, kad terminas praleistas taip pat dėl tos priežasties, jog nuo 2020 m. lapkričio 20 d. sirgo (duomenys neskelbtini) liga.
Pažymėtina, kad fizinio asmens liga pati savaime nepripažįstama svarbia priežastimi praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-224-822/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-238-756/2018).
Teisėjų kolegijos nuomone, nors pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo pateikimo metu sirgo pavojinga liga, tinkamai vykdė karantino reikalavimus, buvo namuose, gydėsi, tačiau jo pateikti rašytiniai įrodymai (pateikta pažyma apie sveikatos būklę) nepagrindžia, jog būtent laikotarpiu, kai pareiškėjui reikėjo pateikti apeliacinį skundą, pareiškėjas to negalėjo padaryti ir kad prašyme nurodyti negalavimai buvo tokio pobūdžio, jog apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas teises. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo nurodyta priežastis, kad jis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl sveikatos būklės, negali būti vertinama kaip pakankama priežastis atnaujinti praleistą terminą, įvertinus ir tai, kad pareiškėjas neveikė pakankamai operatyviai. Taigi nesant duomenų apie objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti jo apeliacinį skundą.
Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, administracinių teismų praktiką, suformuotą analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan