2020-04-22 Nr. AB-8278-3-62-3-01118-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-870-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01118-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenis neskelbtini) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenis neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d. buvo kalinamas Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 tipo patalpose kankinančiomis, nežmoniškomis, žiauriomis, teisės aktų nuostatas pažeidžiančiomis kalinimo sąlygomis. Pastatas, kuriame buvo pareiškėjo gyvenamosios patalpos, buvo avarinės būklės, nuo sienų krito plytos. Gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos pažeistos grybelio. Laiptų pakopos ištrupėjusios. Žiemą laiptai užšaldavo, laiptų turėklai klibėdavo, dėl to jais būdavo pavojinga lipti. Pareiškėjas 2018 m. kovo 29 d. lipdamas laiptais krito ir (duomenis neskelbtini). Netinkamos kalinimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą pareiškėjui sukėlė didelius dvasinius ir fizinius skausmus, dėl to pareiškėjas patyrė depresiją, buvo pakenkta jo sveikatai, kuri iki šiol šlubuoja. t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo kalinamas nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 9 d., nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 30 d. ir nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. birželio 4 d. Alytaus PN už gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji. Bendrabučio tipo patalpos ir kameros vėdinamos per langus. Bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės, jeigu būtų nustatyta šio pastato avarinė būklė, nuteistieji negalėtų šiame pastate gyventi ir būtų perkelti į kitas patalpas. Alytaus PN aplinkybių dėl pareiškėjo (duomenis neskelbtini) lipant laiptais paneigti ar patvirtinti negalėjo, nes pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. buvo išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galbūt atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su Alytaus PN veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d. jį kalinant Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

8. Teismas nustatė, kad byloje esantis Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas) patvirtina, kad, atlikus bendrabučio Nr. 2 apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad vandens nuotekų latakai ir parapetai surūdiję, nesandarūs, krenta suirusių plytų gabalai nuo lauko sienų ir pamatų. Pamatai apirę. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje jų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas – 58 proc.). Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Taigi minėti duomenys patvirtina, kad bendrabučio Nr. 2 būklė buvo bloga.

9. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 30 d. pareiškėjas hospitalizuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl 2018 m. sausio 26 d. patirtos traumos, nustatytas (duomenis neskelbtini). Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės išrašas patvirtina, kad pareiškėjas traumą patyrė 2018 m. sausio 26 d. paslydęs ant laiptų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad lipdamas ištrupėjusiais laiptais paslydo ir susižalojo (duomenis neskelbtini) pripažintini pagrįstais ir konstatuotinas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, jog dėl patirtos traumos patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, galimybių sumažėjimą, fizinius skausmus, jis ir dabar jaučia skausmus, šlubuoja. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, galimybių sumažėjimo, dėl patiriamų fizinių ir dvasinių skausmų, kad jaučiasi dvasiškai sukrėstas ir sužlugdytas, nes susižalojo (duomenis neskelbtini). Pareiškėjo argumentus, kad jo (duomenis neskelbtini) skausmai tęsiasi ir dabar, paneigia pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašas, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 12 d. pareiškėjui buvo užsakyta (duomenis neskelbtini) konsultacija Kauno klinikose, bet pareiškėjas vykti atsisakė.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl patirtos (duomenis neskelbtini) traumos (duomenis neskelbtini) galėjo patirti fizinius nepatogumus ir išgyvenimus, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, dėl to pareiškėjui priteisė 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, minėta suma yra pakankama kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

13. Pareiškėjas nurodo, kad po traumos jaučia ilgalaikes neigiamas pasekmes – jam buvo atlikta skausminga ir sudėtinga operacija, (duomenis neskelbtini), o tai nuolat kaskart keičiantis oro sąlygoms sukelia skausmus. Pareiškėjo psichinė būsena buvo stipriai išbalansuota, nes ilgą laiką buvo gydomas stipriais raminamaisiais vaistais. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje yra pateiktos pažymos dėl Alytaus PN vykusių patikrinimų, kuriose yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoti higienos normų ir kitų teisės aktų pažeidimai. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis ir byloje veikė aktyviai, t. y. išreikalavo ir išnagrinėjo pakankamai duomenų, tačiau nevisiškai jas teisingai įvertino. Teismas neišnagrinėjo bylos išsamiai. Teismo priteista kompensacija yra pernelyg maža padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nustatant žalos dydį atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose.

14. Atsakovo atstovas Alytaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą neturtinę žalą yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

16. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo paduotą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pagal teismų praktiką nebūtina iš jo reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius dėl netinkamo kalinimo patirtą neturtinę žalą. Byloje yra įrodyta, kad dėl nesudarytų tinkamų kalinimo sąlygų (duomenis neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad kalinimo sąlygos dėl prastos Alytaus PN pastatų ir inžinerinių įrenginių būklės buvo blogos. Tai patvirtinta tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos, kuriose nagrinėtos aplinkybės dėl kitų asmenų kalinimo Alytaus PN sąlygų, tiek Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą savo ataskaitose. Netinkamos kalinimo sąlygos Alytaus PN jau yra savaime pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Alytaus PN privalėjo sudaryti tinkamas ir saugias kalinimo sąlygas, bet tai nebuvo padaryta.

18. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovo atstovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir paduotame apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Atkreiptinas dėmesys, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju dėl neteisėto Alytaus PN neveikimo, neužtikrinant pareiškėjui saugumo (pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. paslydęs ant laiptų patyrė traumą), jam buvo padaryta tam tikra neturtinė žala ir egzistuoja pagrindas ją atlyginti.

22. EŽTT yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

23. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus (tarp jų ir 2008 m. vasario 27 d. Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 pripažinimo avariniu aktą), ir pagrįstai konstatavo HN 134:2015 12 punkto pažeidimą, kas įtakojo ir pareiškėjo susižalojimą. Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės išraše nurodyta, kad A. M. traumą patyrė 2018 m. sausio 26 d. paslydęs ant laiptų. Byloje esantys medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad dėl patirtos traumos pareiškėjas buvo gydomas nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. balandžio 4 d.

24. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių bausmės atlikimo sąlygų nesudarymas lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, kas sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjas turi teisę į neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą, išreikštą pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį įvertinamos konkrečios aplinkybės: pareiškėjui nekilo ilgalaikės pasekmės, medicinos dokumentuose užfiksuota, jog (duomenis neskelbtini) judesiai geri, sužalojimas atsirado ir dėl paties pareiškėjo neatsargumo, pareiškėjas atsisakė vykti (duomenis neskelbtini) konsultacijai Kauno klinikose 2018 m. balandžio 12 d., į Psichologinės tarnybos specialistus dėl, pareiškėjo teigimu, patiriamų su trauma susijusių dvasinių išgyvenimų jis nesikreipė. Todėl, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga ir adekvati. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

25. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo motyvus teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, <...> kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

26. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo patirta trauma dėl tos priežasties, kad Alytaus PN pažeidinėjo HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, lėmė pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl patirtos neturtinės žalos privalomo atlyginimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

27. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pakankamai išsamiai jas ištyrė ir tinkamai įvertino, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas. Pareiškėjo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliaciniai skundai atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenis neskelbtini) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė