04bd3411-9b30-4dbf-b032-16e80c2d7666 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-383/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04664-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bareikaitei, nuteistajam V. K. ir jo gynėjai advokatei Snieguolei Vilutienei, nukentėjusiajam D.

K. ir jo atstovui advokatui Giedriui Ulinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiÅ«ros paskiriant įpareigojimus: 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti. Nukentėjusiojo D. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. K. priteista 150 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinės žalai atlyginti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ V. K. priteista 109,59 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam D. K. iÅ¡ V. K. priteista 550 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. vasario 13 d. apie 21.40 val. daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. K. metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė jam į veido sritį, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam D. K. žaizdÄ deÅ¡inio apatinio voko srityje, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, odos nubrozdinimÄ kairės akies apatiniame voke, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. K. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad V. K. veikė tiesiogine tyčia, nes, suduodamas smūgius į veido sritį, suprato, kad gali sužaloti nukentėjusįjį ir to siekė.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Taip pat praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ visa apimtimi. 3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl D. K. suduotų smÅ«gių. Teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nuketėjusiojo D. K. parodymus, neįvertino nuteistojo parodymus patvirtinančių liudytojų parodymų tikrumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės, neanalizavo policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamera užfiksuotų aplinkybių.

Byloje apklaustas liudytojas J. Č. (dalyje apeliacinio skundo klaidingai nurodomas – J. V.) parodė, kad jis buvo tas asmuo, kuris sutiko policijos pareigÅ«nus ir paaiÅ¡kino, kad matė įvykį. J. Č. pradiniai parodymai užfiksuoti netrukus po įvykio, todėl jie laikytini patikimais ir objektyviais. IÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tiek nuteistasis V. K., tiek liudytojas J. V. netrukus po įvykio patvirtino, kad konfliktÄ pradėjo ir puolė nukentėjusysis D. K., o ne V. K.. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti liudytojo J.

Č. parodymai yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingi nukentėjusiojo parodymams, kad jį užpuolė nuteistasis, tačiau teismas Å¡ių parodymų nevertino, vadovavosi iÅ¡imtinai nukentėjusiojo parodymais. 3.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis liudytojų J. F., J. V. ir A. D. parodymais, kaip prieÅ¡taraujančiais vieni kitiems ir nuteistojo parodymams. Minėtų liudytojų parodymai iÅ¡ esmės atitinka tiek vieni kitus, tiek nuteistojo parodymus. Liudytoja J. F. parodė, kad D. priėjo prie V. automobilio ir kažkÄ Å¡nekėjo.

Jis lyg nuėjo, o V. iÅ¡lipo, pažiÅ«rėjo automobilį. Tada D. puolė, o V. atsistÅ«mė ir gynėsi. Liudytojas J. Č. atvykusiems policininkams patvirtino, kad matė kaip jaunuolis pradėjo koliotis, užpuolė žmogų. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad, kai nukentėjusysis priėjo, nuteistasis pasilenkė, palenkė galvÄ ir jį abejomis rankomis apsikabino per liemenį, kad iÅ¡vengti smÅ«gių. Tuomet pajuto smÅ«gį į veidÄ , kaip suprato, jis jam spyrė iÅ¡ kojos kelio.

Tiek A. D., tiek nuteistasis parodė, kad D. K. spyrė nuteistajam į galvÄ . Manytina, kad, nuteistajam bÅ«nant pasilenkusiam, liudytojas A. D. galėjo pamanyti, kad nuteistajam nukentėjusysis spiria arba į galvÄ , arba į pilvÄ , kÄ liudytojas teismo apklausiamas ir nurodė. Akivaizdu, kad tiek liudytojas A. D., tiek nuteistasis nurodė tas pačias aplinkybes, jų parodymai vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, todėl nėra pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų parodymais. Liudytojų J. Č., A. D., J. F. parodymai bei aplinkybės, kurias jie nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, iÅ¡ esmės dėstomos nuosekliai.

PrieÅ¡ingai nei nukentėjusysis, kuris ikiteisminio tyrimo metu vienÄ kartÄ nurodė, kad nuteistasis sudavė ne mažiau deÅ¡imties kartų iÅ¡ rankos kumščio įvairias kÅ«no vietas, o pats nuketėjusysis tik bandė gal ir suduoti tačiau nesėkmingai; kitÄ kartÄ - kad nuteistasis trenkė ne mažiau dviejų kartų kairia ranka į įvairias veido vietas, o pats nukentėjusysis trenkė jam į veidÄ atgal. 3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog liudytojų parodymų nevertina kaip patikimų, kadangi nė vienas iÅ¡ liudytojų nenurodė matęs viso konflikto, visi trys liudytojai pažinojo V.

K. iÅ¡ anksčiau. Liudytojai J. Č., J. F., A. D. parodė, kad nuteistÄ jį žino tik iÅ¡ matymo, nes gyvena viename name, tačiau artimesnių ryÅ¡ių su nuteistuoju neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai toje dalyje, kiek jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, nes nukentėjusysis turi suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-235-993/2022 dėl to paties įvykio, kurioje V. K. pripažintas nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis D. K. tam tikras įvykio kilimo priežastis, atliktus veiksmus ir po to sekusius įvykius gali interpretuoti sau palankia linkme, nutylėti tam tikras esmines aplinkybes, siekiant kiek įmanoma tiksliau nustatyti tikrÄ sias kilusio konflikto priežastis. 3.4. Apelianto vertinimu, teismas nepaÅ¡alino abejonių liudytoju apklausto specialisto D. B. parodymuose dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų kilmės. Teismo medicinos specialistas paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti ne tik nuo smÅ«gio ranka į veidÄ , bet ir atsitrenkiant į kitÄ daiktÄ .

Nukentėjusysis D. K. paaiškino, kad ridenosi šalia mašinos, nukrito, atsistojo, tada grumtynės persikėlė iki automobilio galinio dangčio, abu krito ant šono. Aplinkybes, kad tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis buvo nukritę ant žemės, patvirtina ir liudytojai J. V., J. F. ir A. D.. Nukentėjusiajam ir nuteistajam grumiantis, ridenantis, krentant ant žemės, įvertinant, kad buvo žiema ir kieme prikasta sniego, nukentėjusysis galėjo susižaloti. 3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas siaurai vertino įvykio aplinkybes, apsiribodamas tik sužalojimo faktu, nesiaiškindamas priežasčių ir aplinkybių, nuo ko ir kaip nukentėjusiajam atsirado sužalojimai.

Byloje nustatyta, kad nuketėjusysis D. K. negalėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ stovėjimo vietos, kadangi jam keliÄ Å¡iek tiek užstojo nuteistojo pastatytas automobilis. Nukentėjusysis parodė, kad buvo supykęs ant nuteistojo, keikėsi, kadangi automobilis užstatomas jau ne pirmÄ kartÄ . Kaltinamasis į laukÄ išėjo avėdamas Å¡lepetes ir buvo be striukės, t. y. į laukÄ išėjo visiÅ¡kai trumpam - patraukti automobilį. BÅ«tent nukentėjusysis, o ne nuteistasis, turėjo priežastį pradėti konfliktÄ .

Nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis priėjo supykęs, rankomis mojuodamas taip, lyg siektų suduoti, todėl nuteistasis atsistÅ«mė nuo nukentėjusiojo, kad iÅ¡laikytų saugų atstumÄ . Nukentėjusiojo elgesį patvirtina ir liudytojai J. F., J. V., A. D.. Tyčinių nuteistojo veiksmų nebuvo. Nuteistasis nesiekė ir nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo. Nuteistasis parodė, kad, matydamas, jog nukentėjusysis prie jo artinasi mojuodamas rankomis, t. y. siekdamas suduoti nuteistajam, pastarasis pasilenkė, kad apsaugotų nuo galimų smÅ«gių ir apglėbė nukentėjusįjį per liemenį, tikėdamasis jį taip suvaldyti.

Konflikto eigoje, nuteistasis, matydamas, kad nukentėjusysis vis dar nenurimsta, pasilenkė, paėmė nukentėjusįjį už abiejų kojų, atstÅ«mė su galva jį į priekį, dėl ko nukentėjusysis užkliuvęs už tvorelės nukrito į pusnį. Visi nuteistojo veiksmai buvo nukreipti į gynybÄ , kadangi nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs ir puolė nuteistÄ jį. IÅ¡dėstytos aplinkybės pavirtina, kad nuteistojo veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip neatsargÅ«s, tyčios juose nebuvo.

Nei vienas iÅ¡ liudytojų, mačiusių įvykį, nepatvirtino, kad nuteistasis bÅ«tų sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ konflikto priežastis, nukentėjusiojo elgesį, konflikto eigÄ , akivaizdu, kad nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis atliko tyčinius veiksmus, t. y. tyčia sudavė nukentėjusiajam du kartus į veido sritį. Apie nuteistojo smÅ«gius tvirtina tik pats nukentėjusysis, kitų Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Nuteistojo veiksmai, atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , vertintini kaip neatsargÅ«s ir juose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. 3.6. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai didelę įrodomÄ jÄ vertę suteikė policijos pareigÅ«nų parodymams. Policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko jau pasibaigus įvykiui. Konflikto pradžios ir eigos policijos pareigÅ«nai nematė. Jie fiksavo ne objektyvias faktines įvykio aplinkybes, bet tai, kÄ sakė nukentėjusysis.

Teismas nevertino nuteistojo žodžių, pasakytų policininkams, kad bÅ«tent nukentėjusysis užpuolė nuteistÄ jį. Teismas didesnę įrodomÄ jÄ vertę suteikė to asmens parodymams, kuris pirmasis paskambino policijai. Nuteistasis su savimi neturėjo telefono ir iÅ¡kart negalėjo paskambinti policijai ir praneÅ¡ti apie įvykį. 3.7. Skunde pažymima, kad teismas, paskirdamas bausmę, pažeidė bausmės skyrimui keliamus imperatyvius reikalavimus ir paskyrė nuteistajam per griežtÄ bausmę.

Teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nevertino nuteistojo charakteristikos, kad nuteistasis praeityje nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, nuteistojo elgesio prieÅ¡ konfliktÄ ir konflikto metu. Nuteistasis yra ne kartÄ skatintas už gerÄ tarnybÄ , visuomet yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos pareigÅ«nas, savo elgesiu yra pavyzdžiu kitiems tarnybos bendradarbiams.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėja advokatė Snieguolė Vilutienė palaikė apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Nukentėjusysis D. K., jo atstovas advokatas Donatas Ulinskas, prokurorė Laima Bareikaitė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, teigiant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina V. K. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam D. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. K. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sÄ sajumas ir įrodomoji reikÅ¡mė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V.

K. kaltės.

8. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

9. Nuteistasis V. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad jam, daugiabučio namo kieme patraukus automobilį, kad galėtų pravažiuoti nukentėjusysis, pastarasis priėjo prie jo piktai nusiteikęs, pradėjo keiktis. Po to nukentėjusysis D. K. nuėjo link savo automobilio, o nuteistasis iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio. Tada nukentėjusysis vėl ėjo link nuteistojo agresyviai nusiteikęs, lyg suspaudęs kumščius. Nuteistasis atsistÅ«mė nuo nukentėjusiojo ir pastarasis pradėjo smÅ«giuoti, spyrė į kairę kojÄ , pačiupo už megztinio.

Nuteistasis bandė apkabinti per liemenį nukentėjusįjį ir tuo metu pajuto du smÅ«gius keliu į veido sritį. Buvo praradęs sÄ monę, tačiau nukentėjusysis toliau smÅ«giavo. Pažymėtina, kad nors nuteistasis V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, teigdamas, kad jokių smÅ«gių nukentėjusiajam D. K. nesudavė, tačiau tai paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

10. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis D. K. parodė, kad, nuteistajam patraukus automobilį, nuėjo link V. K. automobilio, abu pakeltu tonu kalbėjosi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Po to jis nuėjo link savo automobilio, kai iÅ¡girdo link jo agresyviai einantį V. K.. Å is nukentėjusįjį pastÅ«mė, įvyko susistumdymas ir V. K. jam du kartus trenkė į veidÄ , griebė už striukės. Toliau vyko grumtynės. Å ias aplinkybes nukentėjusysis D. K. aiÅ¡kino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuosekliai nurodant, kad jam fizinį skausmÄ sukėlė ir sužalojimus padarė bÅ«tent nuteistasis V. K., todėl apylinkės teismas pagrįstai jo parodymais rėmėsi.

11. Nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė nukentėjusiojo parodymams, nevertindamas nuteistojo nurodytų aplinkybių, kadangi nukentėjusiojo D. K. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. S. nurodė, kad, atvykus į įvykio vietÄ , ant nukentėjusiojo veido matėsi sužalojimai. Nukentėjusysis teigė, jam smÅ«gius sudavė V. K.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M.

Ž., atvykęs į įvykio vietÄ , patvirtino, kad ant nukentėjusiojo akies voko matėsi sužalojimas, buvo kruvinas. Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad teismas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė policijos pareigÅ«nų parodymams, kadangi jie nematė paties konflikto aplinkybių. Nors liudytojai G. S. ir M. Ž. iÅ¡ties nematė kilusio konflikto aplinkybių ir nurodė tik tas aplinkybes, kurias jiems aiÅ¡kino proceso dalyviai, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo kaltę nagrinėjamu atveju pagrindžia ne tik Å¡ių liudytojų parodymai, bet ir specialisto paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai, kurie dar bus plačiau apraÅ¡omi ir vertinami Å¡ioje nutartyje.

Kartu pažymėtina, kad liudytojų G. S. ir M. Ž. parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo V. K. kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi bÅ«ti patikimi, o jų patikimumas nustatomas iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimÄ .

12. Nukentėjusiojo D. K. parodymus ir patį jo sužalojimo faktÄ patvirtina apylinkės teisme apklaustas specialistas D. B., kuris paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju sužalojimai nukentėjusiajam D. K. galėjo bÅ«ti padaryti bet kuo, iÅ¡ jų ir kumščiu ar koja. IÅ¡ savo turimos praktikos teigė, kad akies voko sužalojimai padaromi kito asmens kumščiu ar daiktu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liko nepaneigta versija, jog sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti pats grumtynių metu, kadangi specialistas teigė, jog sužalojimai D.

K. galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į kitÄ daiktÄ . Su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog specialistas paaiÅ¡kino, kad jei sužalojimai bÅ«tų padaryti nukritus, kontaktuojant į grindinį, paprastai turėtų bÅ«ti daugiau sužalojimų veide. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju D. K. sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui. Be to, paaiÅ¡kino, kad trenkus kumščiu, kai žmogaus galva stovi vietoje ir kumÅ¡tis tiesiai pataiko, tada nubrozdinimo tikimybė yra maža.

Vis dėlto, dažniausiai grumtynių metu yra dinaminis poveikis. Kai yra ne tik smūgis, bet kartu tarpusavyje praslysta ir kūno dalys, tada gali būti padaromas nubrozdinimas.

13. Apylinkės teisme apklaustas A. D. parodė, kad matė, kai nukentėjusysis D. K. užpuolė V. K. (griebė už megztinio, spyrė į kojÄ ir galvÄ ). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. Č. paaiÅ¡kino, kad matė, kai V. K. patraukė automobilį, o priėjęs nukentėjusysis šį iÅ¡keikė. Nuteistasis ir nukentėjusysis vienas kito atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, susistumdė. Po kiek laiko matė, kad V. K. gulėjo ant žemės, o jam iÅ¡ virÅ¡aus smÅ«giavo nukentėjusysis.

Apylinkės teisme apklausta liudytoja J. F. parodė, kad matė, kai nuteistasis V. K. patraukė automobilį (buvo užstatęs nukentėjusiojo automobilį), o priėjęs nukentėjusysis šį iškeikė. Nuteistasis ir nukentėjusysis rėkė vienas ant kito, susistumdė. Po kiek laiko matė, kad V. K. gulėjo ant žemės prie mašinos gatvėje. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais, kadangi jie tarpusavyje sutampa ir atitinka nuteistojo V.

K. nurodytas aplinkybes, yra nuoseklÅ«s. Vis dėlto, akcentuotina, kad nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nematė viso konflikto, vykusio tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, įvykį stebėjo pro langÄ . Be to, sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog Å¡ie liudytojai yra ilgamečiai nuteistojo V. K. kaimynai, o nukentėjusysis tik nesenai apsigyveno daugiabutyje ir nebuvo gerai žinomas kaimynams. Be to, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, Å¡ių liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, nesutampa ir su nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis.

Šių liudytojų parodymuose esantys prieštaravimai išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo motyvais, nesikartoja. Atsižvelgiant į tai, šių liudytojų parodymai nėra patikimi, juo labiau, kad pats nuteistasis patvirtino prašęs kaimynų paliudyti, todėl galėjo su jais derinti parodymus.

14. Teismas, pripažindamas nuteistÄ jį V. K. kaltu, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais raÅ¡ytiniais byloje esančiais įrodymais. 2021 m. vasario 14 d. D. K. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, teigiant, kad kaimynas V. ne mažiau 10 kartų rankos kumščiu jam sudavė į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalodamas veidÄ (1 t., b. l. 8-18). 2021 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole apraÅ¡yta įvykio vieta, nurodyta, kad aplink nukentėjusiojo ir nuteistojo automobilius matomi avalynės pado pėdsakai (1 t., b. l. 19-21).

Atliekant akistatÄ tarp nuteistojo V. K. ir nukentėjusiojo D. K., proceso dalyviai liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 50). 2021 m. vasario 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 296/2021 (02) apraÅ¡yti nukentėjusiajam D. K. padaryti sužalojimai. Nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sužalojimai atspindi ne mažiau dviejų nurodytų kÅ«no sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais.

Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebÅ«dingi, jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67-69). 2021 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu atliktos keturių vaizdo įrašų, filmuotų policijos pareigÅ«no kÅ«no kamera Nr. B0F1EC5F116A, apžiÅ«ros. Vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2021_0213_221050_015“ matyti nukentėjusysis D. K., kuriam ant veido ties deÅ¡ine akimi kraujosruva. Nukentėjusysis D. K. policijos pareigÅ«nams parodė suplyÅ¡usiÄ striukės kiÅ¡enę ir paaiÅ¡kino, kad jis buvo užpultas vyriÅ¡kio.

Konfliktas įvyko dėl to, kad vėl buvo užstatytas nukentėjusiojo automobilis. Abu apsižodžiavo necenzÅ«riniais žodžiais ir vyriÅ¡kis puolė nukentėjusįjį, ranka suduodamas į veido sritį ne mažiau dviejų smÅ«gių. Po to vaizdo įraÅ¡e pasirodo liudytojas J. Č., teigiantis, kad matė kaip nukentėjusysis užsipuolė nuteistÄ jį. Vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2021_0213_221551_016“ nuteistasis V. K. policijos pareigÅ«nei aiÅ¡kina įvykio aplinkybes. Vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2021_0213_222050_017“ užfiksuotas nuteistojo V.

K. pokalbis su policijos pareigÅ«ne dėl važiavimo į policijos komisariatÄ (1 t., b. l. 103-105). Nors vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad tiek nuteistasis V. K., tiek ir liudytojas J. Č. nurodo, kad bÅ«tent nukentėjusysis pirmasis užpuolė nuteistÄ jį, tačiau, dėl aukščiau nurodytų motyvų, tiek nuteistojo nurodytos aplinkybės, tiek ir liudytojo parodymai vertinami kritiÅ¡kai ir jais nesivadovaujama, kadangi yra paneigti byloje esančiais įrodymais. 2021 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu perklausyti ir apraÅ¡yti skambučiai Bendrajam pagalbos centrui.

Pirmajame garso įraÅ¡e užfiksuota, kai D. K. praneÅ¡a, jog jo automobilis yra užstatytas, asmuo pokalbio metu atėjo patraukti automobilį. Antrajame garso įraÅ¡e girdėjo, kad pranešėjas D. K. nurodo, kad jį užpuolė, prakirto akį. Žino užpuolikÄ iÅ¡ matymo, gyvena tame pačiame name (1 t., b. l. 110-113). 2021 m. vasario 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad, atvykus į įvykio vietÄ , D. K. paaiÅ¡kino, kad nuteistasis V. K. trenkė jam į galvos sritį nenustatytÄ kiekį kartų, prakirto apatinį deÅ¡inės akies vokÄ , įdrėskė kairį skruostÄ .

Matėsi kraujuojantis deÅ¡inės akies vokas, įdrėskimas ant kairio skruosto (1 t., b. l. 116-117). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo V. K. kaltės turinį patvirtina ir aukščiau iÅ¡vardinti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , tarpusavyje vieni kitus papildo.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Aukščiau nurodyti motyvai, aptarti byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti nuteistojo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija.

Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Taigi, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

16. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-235-993/2022, kurioje nukentėjusysis D. K. yra kaltinamas fizinio smurto naudojimu prieš V. K. dėl to paties įvykio, todėl nėra pagrindo vadovautis nukentėjusiojo parodymais. Pažymėtina, kad minėtoje byloje dar nėra priimtas procesinis sprendimas ir teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, dėl nuteistajam V. K. galimai padarytų sužalojimų nukentėjusiojo veiksmais nepasisako.

Vis dėl to, pažymėtina, kad vien tai, kad D. K. kitoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. K., savaime nereiÅ¡kia, kad baudžiamoji byla V. K. atžvilgiu turėtų bÅ«ti nutraukta ar priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad buvo sutrikdyta D. K. sveikata, įvykus konfliktui su nuteistuoju. Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kai, esant specifinei abipusių grumtynių (muÅ¡tynių) situacijai, vienas prieÅ¡ kitÄ smurtavę asmenys nuteisiami dėl padarytų neteisėtų veiksmų vienas prieÅ¡ kitÄ pagal sukeltas vienas kito atžvilgiu pasekmes (nenustačius bÅ«tinosios ginties situacijos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-3-648/2021).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad V. K. veiksmai buvo nukreipti tik į gynybÄ , kadangi nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko grumtynės, abi pusės buvo puolančiosios, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , V. K. turi atsakyti už nukentėjusiajam D. K. padarytÄ sužalojimÄ . Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis V. K. ne mažiau kaip 2 kartus ranka trenkė D. K. į veido sritį. D. K. galimi smurtiniai veiksmai nuteistojo atžvilgiu bus vertinami Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams priimant procesinį sprendimÄ .

17. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, kuri neva yra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Å iuo atveju konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. K. bausmės rūšį ir dydį, teisingai paskyrė bausmę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , praeityje neteistas, administracine tvarka baustas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta V. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, įvertino ir tai, kad nuteistasis dirba PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno prieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo valdyboje, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės apribojimo bausmės trukmę taip pat įvertino veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas aukščiau iÅ¡dėstytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę.

Pažymėtina, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra numatęs viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes, o nuteistajam buvo skirta viena iÅ¡ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių už inkriminuojamÄ veikÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nenurodė jokių naujų argumentų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo paskirta bausmės rÅ«Å¡imi bei jos dydžiu ir į kuriuos bÅ«tų apylinkės teismas neatsižvelgęs. Kolegijos vertinimu, paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , bet ir nuteistojo asmenybę.

Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , todėl nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada dėl nuteistajam skirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad V. K. mano, kad jam turėjo bÅ«ti skirta Å¡velnesnė straipsnio dispozicijoje nurodyta bausmė, nesudaro pagrindo Å¡velninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.

18. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas Giedrius Ulinskas prašė priteisti 140 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias už nukentėjusiojo atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinantį pinigų priėmimo kvitÄ (2 t., b. l. 98). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo V. K. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas. Å ioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo D. K. interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis D. K. iÅ¡laidas patyrė dėl nuteistojo jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos dėl atstovavimo apeliaciniame procese, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ V.

K.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , bylos apimtį (2 tomai), suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta per 1 teismo posėdį, trukusį 40 minučių, į tai, kad nukentėjusįjį D. K. pirmojoje instancijoje atstovavo tas pats advokatas, kuris buvo susipažinęs su bylos medžiaga, praÅ¡omÄ priteisti 140 Eur sumÄ laiko pagrįsta ir protinga už suteiktas atstovavimo paslaugas.

19. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma atlikti įrodymų tyrimÄ visa apimti. Pažymėtina, kad Å¡is praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas 2022 m. vasario 2 d. protokoline nutartimi, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl jo nepasisako. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra iÅ¡samiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo V. K. priteisti nukentėjusiajam D. K. 140 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) turėtų iÅ¡laidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas