2024-07-17 Nr. AB-10810-3-61-3-00924-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1886-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00924-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietės E. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietės E. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja Rusijos Federacijos pilietė E. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 24S63069 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei priteisti pareiškėjai iš atsakovo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, tačiau atsakovas pranešė apie prašymo svarstymo atidėjimą bei pareiškėjai atsiuntė el. laišką su prašymu atvykti į Migracijos departamentą. Atsakovui nedelsiant buvo išsiųstas atsakymas, jog nėra fizinės galimybės atvykti į Migracijos departamentą nustatytu laiku. Nesuderindamas savo veiksmų, atsakovas sukėlė situaciją, kai buvo neįmanoma vykdyti šio reikalavimo. Pareiškėja atsakovui pateikė atsakymą, jog pagal teisinį reguliavimą atsakovas turi teisę atlikti apklausą tik fiziškai ir tik Migracijos departamento patalpose. Dėl to, atsakovas viršijo savo įgaliojimus, kviesdamas atlikti apklausą kitu būdu, o ši aplinkybė yra esminė ir Migracijos departamento vadovo šios aplinkybės nuslėpimas priimant Sprendimą yra aplaidumas.

2.2. Atsakovas tinkamai neįvertino to, jog pareiškėja bijo baudžiamosios atsakomybės kilmės valstybėje, o priimant Sprendimą siekta formuoti neigiamą jos vaizdą, todėl buvo iškraipyti atskiri faktai. Pareiškėja buvo kviečiama į (teisėtą) apklausą tik vieną kartą, pranešimu, išsiųstu 2024 m. vasario 2 d., tačiau atsakovas neturėjo objektyvių galimybių įvykdyti šią sąlygą ir turėjo 3 mėnesius, kad teisėtai pakviestų ją į apklausą. Pareiškėja neatsisakė asmeninio pokalbio, ji jokios papildomos klausimų per MIGRIS sistemą nesulaukė. Pareiškėja pateikė išsamią ir visapusišką informaciją apie save visais klausimais, į kuriuos ji galėjo atsakyti, tačiau dėl kai kurių klausimų negalėjo pateikti atsakymų dėl baudžiamosios atsakomybės, numatančios laisvės atėmimo bausmę. Spaudimo darymas ir skatinimas daryti veiksmus, už kuriuos pareiškėjos gimtojoje šalyje baudžiama kalėjimu, yra neteisėtas.

2.3. Atsakovas nepagrindė pareiškėjos grėsmės tikimybės, pareiškėja yra namų šeimininkė, auginanti mažametį vaiką, ji negali kelti grėsmės visos valstybės saugumui. Nesutiktina su atsakovo pareiškimu, kad pareiškėja piktnaudžiauja teise į šeimos gyvenimą, ji yra ištekėjusi už Lietuvos Respublikos piliečio daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos šeima turi ryšius su Lietuvos Respublika, o pareiškėja kartu su sutuoktiniu yra (duomenys neskelbtini) įsigyto buto Vilniuje bei automobilio savininkai. Atsakovas ignoruoja pareiškėjos šeimos narių (lietuvių) konstitucines teises, o atsakovo iniciatyva išsiųsti 3 asmenų šeimą, iš kurių 2 yra lietuviai, gyventi už Lietuvos Respublikos ribų, yra neatsižvelgiama į tai, jog vaikui, kuris greitai pradės kalbėti savo pirmuosius žodžius, būdamas lietuviu, nebus galimybės žinoti ir praktikuoti savo kalbą su kitais visuomenės nariais, jis bus atitolęs nuo kultūros ir visuomenės, kurios vertybes jam reikia žinoti ir mokėti, vaikas negalės gauti prieigos prie kokybiškos lietuviškos medicinos, įskaitant skiepų grafiką, pareiškėja negalės pasiekti savo nekilnojamojo turto ir automobilio, kurie priklauso nuosavybės teise, Lietuvos Respublikos biudžetas neteks mokesčių, kuriuos moka prašytojo šeima.

2.4. Dėl neturtinės žalos – šiuo atveju atsakovo išvada pažemino pareiškėjos garbę ir orumą, nes šioje išvadoje teigiama, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėta migracija, tarsi ji atvyko į šalį kaip nelegalus migrantas. Dėl patirtų išgyvenimų pareiškėja negalėjo gerai miegoti naktį, o tai turėjo įtakos jos galimybei kokybiškai praleisti laiką su vaiku dienos metu. Sprendimas pareiškėjai sukėlė sunkią padėtį, giliai paveikdamas šeimos emocinę aplinką. Taip pat pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas (800 Eur), nes turėjo pati parengti skundą ir atlikti teismų praktikos analizę, neturėdama finansinių išteklių samdyti advokatą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 str. 1 d. 12 p.). Pareiškėja nepateikė atsakymų į jai pateikto Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 klausimus, tokiu būdu neišreikšdama savo pozicijos Rusijos pradėto karo Ukrainoje atžvilgiu bei neteisėtai okupuotos suverenios Ukrainos valstybės teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksijos klausimu. Pareiškėja taip pat atsisakė būti apklausiama asmeniškai, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėja prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė šeimos susijungimo pagrindu, kadangi Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsakovas 2023 m. gruodžio 12 d. ir 2024 m. vasario 6 d. kreipėsi į pareiškėją dėl klausimyno užpildymo. Pareiškėja taip ir neužpildė klausimyno bei atsisakė bendradarbiauti su Migracijos departamento atstovu.

3.2. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad Migracijos departamentas pažeidė klausimynų pildymo sąlygas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, atsakovas pagrįstai paprašė pareiškėjos užpildyti klausimyną (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas)). Pareiškėja nepagrįstai atsakovo teisę kviesti pokalbiui užsienietį sieja tik su jo atvykimu į Migracijos departamentą ir apklausą gyvai. Aprašo 64.31 punkto pagrindu Migracijos departamento atstovai gali organizuoti ir nuotolinę užsieniečio apklausą. Pareiškėja nepagrįstai teigė, jog Migracijos departamento pareigūnai neturi įgaliojimų kviesti užsienietį nuotolinei apklausai, o toks atsakymas vertintas kaip atsisakymas bendradarbiauti su Migracijos departamento pareigūnais.

3.3. Pareiškėjos deklaruojama baimė dėl baudžiamosios atsakomybės ir kalėjimo yra nepagrįsta. Pareiškėjos užpildytas klausimynas nėra viešai skelbiamas, o apklausa nėra viešinama. Šie duomenys yra būtini vertinant pareiškėjos pateiktus duomenis, pažiūras, lojalumą ir iš to galimai (ne)kylančias grėsmes valstybės saugumui. Be to, Sprendimu nėra išsiunčiami pareiškėjos šeimos nariais. Pareiškėjos pateikti įrodymai iš esmės susiję su jos sutuoktiniu ir vaiku, o ne su pareiškėja. Pareiškėja nepateikia teismui duomenų, kad kur nors būtų dirbusi ar turėjusi legalų pragyvenimo šaltinį, nors leidimą laikinai gyventi turi jau nuo 2020 m. kovo 5 d. Iš pateikto nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad minėtas išrašas yra 2019 m. rugsėjo 6 d., kas nepatvirtina, jog ir šiuo metu minėtas turtas priklauso pareiškėjai. Pareiškėja nepagrįstai nelegalią migraciją sieja su savo šeimos gyvenimu. Sprendime yra aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kad pareiškėjos nelegali migracija siejama su atsisakymu užpildyti klausimyną ar būti apklaustai asmeniškai. Toks vengimas taip pat vertinamas kaip galimos negalios migracijos kriterijus (Aprašo 80.2 p.).

3.4. Pareiškėjos argumentai dėl grėsmės valstybės saugumui yra nereikšmingi, nes Sprendimu atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl rimto pagrindo manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat pareiškėja nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes ji šių išlaidų nepatyrė, pati surašiusi skundą, o tai, kad pareiškėja domėjosi, kiek kainuotų tokio skundo surašymas pas advokatą, nereiškia, jog ji tokias išlaidas patyrė. Be to, pareiškėja nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą (2 500 Eur), nes ji neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

5. Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, Lietuvoje gyvenusi turėdama leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjai leidimai laikinai gyventi buvo išduoti (pakeisti) tris kartus: 2020 m. vasario 21 d.; 2021 m. kovo 3 d.; 2022 m. vasario 10 d. (galiojo iki 2024 m. vasario 10 d.). Pareiškėja 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, kuris yra Lietuvos pilietis. Atsakovas, įvertinęs visas aplinkybes, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.).

5.2. Pareiškėja, 2023 m. gruodžio 7 d. atsakydama į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Taip arba Ne), atsakymo varianto nepažymėjo ir įrašė šalia, jog: „Rusijoje ryšium su šiuo klausimu numatoma baudžiamoji atsakomybė”; atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai), atsakymo varianto nepažymėjo ir įrašė šalia, kad: „Rusijoje ryšium su šiuo klausimu numatoma baudžiamoji atsakomybė”.

5.3. Siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjos atsakymais į klausimyno 10 ir 11 klausimus, atsakovas 2023 m. gruodžio 12 d. per MIGRIS komunikaciją pareiškėjai išsiuntė pranešimą, prašydamas pateikti išsamų paaiškinimą, kuriame ji atsakytų į klausimus: dėl kokių aplinkybių atsisakė pildyti privalomus laukus; kuo grindžia savo baimę, atsakant į privalomus laukus; kas pareiškėjai grasina baudžiamąja atsakomybe? Taip pat pranešime paaiškinta, jog pareiškėjos prašymą bus galima išnagrinėti tik jai pateikus išsamų paaiškinimą ir pagrindžiančius dokumentus. Į šią užklausą pareiškėja 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakymą, kad: „Rusijoje baudžiamoji atsakomybė įvesta pagal naujus straipsnius (kurie buvo išvardyti pirmiau). Cituoju: <...> areštu nuo keturių iki šešių mėnesių arba laisvės atėmimu iki ketverių metų <...> (Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 280 str. 1 d.)”.

5.4. Atsakovas 2024 m. vasario 6 d. per MIGRIS komunikaciją pareiškėjai išsiuntė pranešimą apie tai, kad vadovaujantis Įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 2 punktu 2024 m. vasario 8 d. 9 val. ji turi atvykti į Migracijos departamento Vilniaus skyrių apklausai. Pareiškėja 2024 m. vasario 7 d. informavo atsakovą, jog šiuo metu nėra Lietuvoje, todėl neturi galimybės atvykti į apklausą. Atsakovas 2024 m. vasario 7 d. per MIGRIS komunikaciją pareiškėjai išsiuntė pranešimą apie tai, kad pokalbį galima pravesti vaizdo ryšio būdu programoje Microsoft Teams.

5.5. Pareiškėja 2024 m. vasario 9 d. per MIGRIS komunikaciją prašė pranešti jai per MIGRIS komunikaciją pranešimus siuntusio specialisto pareigybės pavadinimą. Į nurodytą pareiškėjos prašymą per MIGRIS komunikaciją 2024 m. vasario 19 d. pateiktas atsakymas, jog specialistas yra Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas, ir papildomai nurodyta vaizdo konferencijos Microsoft Teams programoje nuoroda.

5.6. Pareiškėja 2024 m. vasario 20 d. per MIGRIS komunikaciją nurodė, jog patikrino Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimus ir išsiaiškino, kad Įstatymas nesuteikia įgaliojimų kviesti užsieniečio apklausai per „Skype”.

6. Teismas, pažymėjęs, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėja paskirtu laiku prie vaizdo konferencijos Microsoft Teams programoje nesijungė, įvertinęs bylos medžiagą, Įstatymo ir Aprašo nuostatas, nusprendė, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, nes pareiškėja tik iš dalies užpildė Aprašo 10.31 papunktyje nurodytą klausimyną, t. y. atsisakė atsakyti į jo 10 ir 11 klausimus, bei atsisakė būti apklausta asmeniškai per vaizdo konferencijos Microsoft Teams programą. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos veiksmai laikytini pagrindu manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Aprašo 80.2 p.).

7. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, atmetė skundo argumentus, kad atsakovas neteisėtai spaudžia ir skatina daryti veiksmus, už kuriuos kilmės valstybėje baudžiama kalėjimu (prašo atsakyti į klausimyno 10, 11 klausimus). Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pareiškėjai neatsakius į klausimyno 10 ir 11 klausimus ir atsisakius duoti paaiškinimus nuotoliniu būdu, atsakovas neturėjo galimybės tinkamai įvertini, ar pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be to, teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjos baimė dėl baudžiamosios atsakomybės ir kalėjimo yra niekuo nepagrįsta, nes klausimynas nėra viešai skelbiamas, o apklausa nėra viešinama.

8. Teismas atmetė skundo argumentus, kad atsakovas turi teisę atlikti apklausą tik fiziškai ir tik Migracijos departamento patalpose, nes Aprašo 80.2 p. nurodyta, jog jeigu užsienietis yra užsienyje, tai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, vykdo užsieniečio apklausą, o galimybė vykdyti nuotolinę apklausą taip pat nustatyta Aprašo 64.31 ir 642 punktuose.

9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos šeiminių, ekonominių, socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, akcentavo, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos vyras ir mažametis sūnus, iš pateikto 2019 m. rugsėjo 6 d. nekilnojamojo turto išrašo matyti, jog jai kartu su sutuoktiniu priklauso nekilnojamasis turtas. Tačiau teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė duomenų, kad kur nors būtų dirbusi ar turėjusi legalų pragyvenimo šaltinį, nors leidimą laikinai gyventi turi jau nuo 2020 m. kovo 5 d., o pagal LVAT praktiką teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Teismas šiuo aspektu taip pat pabrėžė, kad atsakovas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos šeiminiais ryšiais, faktą, kad pareiškėjos vyras ir sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jos ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Teismas nusprendė, jog pareiškėja neįrodė, kad jai kilmės valstybėje kyla grėsmė ar pavojus, dėl kurių ji negalėtų gyventi savo kilmės šalyje, o vien tik pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl nelegalios migracijos grėsmės.

10. Teismas nurodė, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Sprendimu yra išsiunčiami jos šeimos nariai ir pareiškėja neteisingai interpretuoja Sprendimo turinį, nes Sprendimu Pareiškėjos vyras ir sūnus nėra išsiunčiami iš Lietuvos. Teismas taip pat akcentavo, jog šiuo atveju nėra reikšmingi argumentai dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo, nes Sprendimu šis klausimas nebuvo sprendžiamas, o Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi priimtas kitu Įstatyme nustatytu pagrindu. Be to, teismas akcentavo, jog aplinkybė, kad pareiškėjai leidimai gyventi anksčiau buvo išduoti teisėtai, nereiškia, kad ji turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog nustačius tam tikras aplinkybes, jai nebus atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo įtvirtintais pagrindais.

11. Teismas padarė išvadą, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o nusprendęs tai, pažymėjo, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą bei tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atmetęs skundą, teismas nurodė, jog pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėja neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje savo nuosavame būste Vilniuje kartu su sūnumi ir vyru (Lietuvos Respublikos piliečiais) ne dėl pareiškėjos ankstesnių veiksmų, o dėl jos minčių (t. y. jų nebuvimą). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjos mintys ar pati pareiškėja kelia kokią nors realią grėsmę.

13.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog šiuo atveju remiantis Sprendimu pareiškėjos sūnus turėtų augti Lietuvos Respublikoje be motinos (pareiškėjos), o vienintelis būdas, kuriuo pareiškėja gali gyventi su sūnumi ir vyru – palikti Lietuvą. Tuo atveju, jei pareiškėjos vyras ir sūnus nenori palikti namų, pareiškėja privalo palikti savo namus, nes ji neturi minčių dėl Migracijos departamento pateiktų klausimų, o skunde nurodžius, kad kilmės valstybėje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė dėl šių klausimų, teismas to neįvertino.

13.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, jog pagal teismų praktiką išskirti šeimą galima tik esant esminėms priežastims – realiai grėsmei, o tokia grėsmė turi būti ne abstrakti, bet labai apčiuopiama ir reali dabartiniu momentu. Teismas ir atsakovas patvirtino, kad šioje byloje grėsmės saugumui klausimas nekyla, t. y. grėsmė valstybės saugumui neegzistuoja.

13.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, jog pareiškėjos santykiuose su atsakovu per pastaruosius 4 metus niekas nesikeitė, išskyrus vaiko gimimą, o neteisėtos migracijos grėsmė atsirado kartu su pareiškėjos minčių nebuvimu, nors pareiškėja migracijos režimo ar įstatymų nepažeidė, migracijos pareigas vykdė tinkamai ir laiku, nebuvo deportuota.

13.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šiuo atveju pareiškėją buvo siekiama apklausi internetu pagrįstai ir teisėtai. Pagal Įstatymą užsieniečių galima apklausti tik asmeniškai ir Migracijos departamento pastate (Įstatymo 141 str. 2 d. 2 p.), o pirmosios instancijos teismo nurodomas normatyvas, apie kurį nėra viešai prieinamos informacijos (Aprašas) negali prieštarauti Įstatymui.

13.6. Pirmosios instancijos teismas patvirtino atsakovo pasiūlymą pareiškėjai pažeisti savo kilmės valstybės įstatymus, nes „niekas apie tai nesužinos“, t. y. pareiškėja yra priversta pažeisti Rusijos Federacijos įstatymą.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovas akcentuoja, kad Sprendime yra aiškiai ir motyvuotai nurodyta, jog pareiškėjos nelegali migracija siejama su jos atsisakymu užpildyti klausimyną ar būti apklaustai asmeniškai, o toks vengimas vertinamas kaip galimos negalios migracijos kriterijus (Aprašo 80.2 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 24S63069, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.), pareiškėjai nepateikus atsakymų į klausimyno 10, 11 klausimus bei neišreiškus pozicijos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą bei Krymo aneksijos, taip pat atsisakius būti apklausiamai asmeniškai ir nuotoliniu būdu (Aprašo 80.2 p.), pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo, nusprendęs, kad pareiškėjos veiksmai (atsisakymas pateikti atsakymus į klausimyno 10, 11 klausimus bei dalyvauti internetu per Microsoft Teams programą vykdomoje apklausoje) leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčo faktinę situaciją (t. y. neatsižvelgė į pareiškėjos šeimines aplinkybes, jai kylančią grėsmę kilmės valstybėje). Pareiškėja taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neteisėtai siekė apklausti pareiškėją nuotoliniu būdu.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

20. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Pagal šio straipsnio 5 dalį vidaus reikalų ministras nustato tvarką, be kita ko, reglamentuojančią prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams keitimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, vertinimą, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų.

21. Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Aprašas inter alia (be kita ko) reglamentuoja užsieniečio prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą, priėmimą, įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą. Aprašo 80.2 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus; jeigu užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as), jis privalo užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną; užsienietis Migracijos departamento parengto klausimyno nepildo, jeigu Aprašo 10.31 papunktyje nurodytą klausimyną užpildė Aprašo 10 punkte nustatyta tvarka; kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, apklausą raštu arba žodžiu atlieka Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas. Užsienietis iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Migracijos departamento parengtą apklausos lapą – ir (ar) žodžiu – Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas vykdo užsieniečio apklausą; jeigu užsienietis yra užsienyje, tai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, vykdo užsieniečio apklausą; užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai, atsakyti į pateiktus klausimus, užpildyti šiame papunktyje ar Aprašo 10.31 papunktyje nurodytą klausimyną, pateikti prašomą informaciją, taip pat prašomos informacijos nepateikimas, nenuoseklios arba prieštaringos informacijos ar tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

22. Vadinasi, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta „rimto pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė“ sąlyga yra siejama ir su Aprašo 80.2 punkte nurodytais veiksmais, įskaitant užsieniečio atsisakymą būti apklaustam asmeniškai bei pateikti atsakymus į klausimyną.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjai 2023 m. gruodžio 7 d. pateikus prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, ji pildė klausimyną, tačiau atsisakė atsakyti į klausimyno 10 (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Taip arba Ne) bei 11 (Jūsų nuomone, kam legitimiai priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) klausimus, o vietoje atsakymų į šiuos klausimus pareiškėja įrašė: „Rusijoje ryšium su šiuo klausimu numatoma baudžiamoji atsakomybė“ (2023 m. gruodžio 7 d. klausimynas). Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pateiktais atsakymais į klausimyno 10 ir 11 klausimus, kvietė pareiškėją apklausai asmeniškai į Migracijos departamento patalpas, o vėliau ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams programą, tačiau pareiškėja atsisakė dalyvauti šiose apklausose (taip pat žr. su tuo susijusias nutarties 5.3–5.6 p. pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes).

24. Klausimyno 10, 11 klausimai yra tiesiogiai susiję su užsieniečio pažiūromis ir grėsmės valstybės saugumui vertinimu (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas (Įstatymo 4 str. 4 d.). Užsieniečiai teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyja tik tada, jei jie atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1771-463/2024).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, paminėtos teismų praktikos kontekste įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėja, atsisakydama atsakyti į klausimyno 10 ir 11 klausimus, taip pat dalyvauti Migracijos departamento teisėtai organizuotose apklausose, sąmoningai pasirinko nebendradarbiauti su kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija, nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos tvarkos (taip pat žr. Aprašo 10.31 p.). Tokiu būdu pareiškėja užkirto kelią Migracijos departamentui, gavus pareiškėjos atsakymus į paminėtus klausimyno klausimus, tęsti administracinę procedūrą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo) (Aprašo 76 p.). Taigi, kaip pagrįstai akcentuota Sprendime, pareiškėjai nepateikus pilnai užpildyto klausimyno, ir atsisakius dalyvauti apklausoje, Migracijos departamentas prarado galimybę tinkamai įvertinti pareiškėjos galbūt keliamą grėsmę valstybės saugumui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p., Aprašo 80.2 p.).

26. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl priežasčių, susijusių su jos sąmoningu atsisakymu dalyvauti jos prašymo svarstymo procedūroje (šiuo atveju apklausoje, siekiant patikslinti pareiškėjos poziciją atsakant į klausimyno 10 ir 11 klausimus), kurios tikslas yra siejamas su bendrąja prevencija, siekiant nuspręsti dėl reikšmingų aplinkybių išduodant (pakeičiant) leidimą gyventi nustatymo. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nevertino pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėtu aspektu netikrino Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Vadovaujantis šios nutarties 24 punkte išdėstytais motyvais, pareiškėjos teiginiai, kad dėl atsakymų į klausimyno 10, 11 klausimus jai kilmės valstybėje grėstų baudžiamoji atsakomybė, ir kad tokiu būdu ji skatinama pažeisti kilmės valstybės įstatymus, vertintini, kaip teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjos kilmės valstybės įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas nekeičia Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų leidimui laikinai gauti (pakeisti). Pareiškėjos nurodyta jai galbūt kylančios grėsmės baimė, jai nekonkretizavus šių teiginių, yra deklaratyvi. Be to, šiame kontekste primintina, kad LVAT praktikoje dėl panašių užsienietės argumentų yra konstatuota, jog tokio pobūdžio nuogąstavimai gali būti vertinami kaip jos pažeidžiamumo, įskaitant ir didelę tikimybę, kad, esant įtemptai politinei situacijai Rusijos ir Baltarusijos propagandistai šias baimes gali panaudoti veiklai prieš Lietuvą ar kitoms Lietuvos valstybės saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, patvirtinimas (žr., pvz., 2023 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 35 p.). Kartu akcentuotina, kad pareiškėjai galbūt kylančios grėsmės baimės pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

28. Vertinant pareiškėjos argumentus, kuriais ji kvestionuoja atsakovo organizuotų nuotolinių apklausų teisėtumą, akcentuotina, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, Įstatyme nėra draudimo atsakovui organizuoti nuotolines užsieniečių, siekiančių laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apklausas. Šiame kontekste primintina, kad nuotolinės apklausos reglamentuojamos Apraše.

28.1. Aprašo 64 punkte inter alia nurodyta, jog Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio <...> prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Jis privalo: kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą per išorės paslaugų teikėją – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą priėmimo dienos išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS pranešimą apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 642 punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad, jeigu užsienietis neprisijungs prie nuotolinės apklausos Aprašo 642 punkte nustatyta tvarka, bus priimtas sprendimas nutraukti jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą (Aprašo 64.31 p.).

28.2. Aprašo 642 punkte įtvirtinta, jog Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Jeigu užsienietis ligos atveju arba dėl kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių negali prisijungti prie nuotolinės apklausos, šis užsienietis likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki numatytos nuotolinės apklausos datos turi per MIGRIS pateikti motyvuotą laisvos formos prašymą Migracijos departamentui paskirti naują nuotolinės apklausos datą ir laiką. Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs šį prašymą, išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS Aprašo 64.31 papunktyje nurodytą pakartotinį pranešimą apie naują užsieniečio nuotolinės apklausos datą ir laiką. Jeigu užsienietis nepateikė šio punkto antrojoje pastraipoje nurodyto prašymo nustatyta tvarka ir neprisijungia prie nuotolinės apklausos Aprašo 64.31 papunktyje nurodytame pranešime nurodytu laiku, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Aprašo 64.31 papunktyje nurodytame pranešime nurodytos nuotolinės apklausos datos išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS pakartotinį pranešimą apie naują užsieniečio nuotolinės apklausos datą ir laiką. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas atlikus nuotolinę apklausą, o neprisijungus prie nuotolinės apklausos prašymo išduoti leidimą nagrinėjimas bus nutrauktas.

29. Teisėjų kolegija, išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi pareiškėjos teiginius, esą Migracijos departamentas, pareiškėjai atsisakius dalyvauti apklausoje asmeniškai, neturėjo teisės kviesti jos į nuotolinę apklausą, juos atmeta kaip nepagrįstus. Kartu konstatuotina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Migracijos departamentui organizuoti nuotolines apklausas draudžiama, vadovaujantis Įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį inter alia Migracijos departamento pareigūnai turi teisę kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, nes Apraše nustatyta galimybė atsakovui organizuoti nuotolinę apklausą ne prieštarauja Įstatymu apibrėžtai Migracijos departamento kompetencijai, bet ją papildo, įvertinus užsieniečių padėties teisinių santykių pobūdį (t. y. jog šie asmenys gali neturėti galimybės Lietuvos Respublikoje atvykti į Migracijos departamento patalpas), taip siekiant teisėto tikslo – užtikrinti leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (pakeitimo) procedūrų veiksmingumą bei užsieniečių galimybes visapusiškai dalyvauti šioje procedūroje net neturint galimybės fiziškai atvykti į Migracijos departamento patalpas.

30. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai dėl esą jai nesudarytos galimybės dalyvauti apklausoje yra nepagrįsti, nes ji pati atsisakė joje dalyvauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pareiškėjos pozicija patvirtina jos siekį išvengti apklausos ir taip sukliudyti Migracijos departamentui išsiaiškinti sprendimui dėl pareiškėjos leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti reikšmingas aplinkybes, be kita ko, susijusias su jos galbūt keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai esą ji neatsisakė asmeninio pokalbio, vertintini kaip jos gynybinė pozicija ir yra atmetami kaip nepagrįsti.

31. Spręsdama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos šeiminėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija akcentuoja, jog, kaip konstatuota šioje nutartyje, Sprendimo priėmimas yra pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio rezultatas, jai savo veiksmais atsisakius vykdyti teisės aktų reikalavimus bei bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos kompetencijomis institucijomis. Kartu pažymėtina tai, jog pareiškėjos 2023 m. gruodžio 7 d. pildyto klausimyno antraštinėje dalyje expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nurodyta, kad pateikus netikslią, neišsamią ir tikrovės neatitinkančią informaciją gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Taigi pareiškėja buvo informuota ir žinojo apie šį valstybės saugumo apsaugos požiūriu reikšmingą reikalavimą, kurį būtina įvykdyti siekiant gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pasirinkusi neatsakyti į klausimyno 10, 11 klausimus bei nedalyvauti apklausose asmeniškai, pareiškėja pati savo veiksmais sukūrė teisines prielaidas atsakovui priimti tokį sprendimą, koks šiuo atveju ginčijamas nagrinėjamoje byloje.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatytas pagrindas abejoti atsakovo atsisakymo pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir ginčijamo Sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatęs, jog pareiškėja atsisakė atsakyti į klausimyno 10, 11 klausimus bei nedalyvaudama apklausoje asmeniškai atsisakė dalyvauti nuotoliniu būdu organizuojamoje apklausoje, atsakovas turėjo faktinį pagrindą vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu nuspręsti, jog byloje yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Taigi ginčijamas Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

33. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų priimant Sprendimą, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

34. Dėl kitų ginčo šalių argumentų pažymėtina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietės E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis