2020-12-02 Nr. AB-22958-3-62-3-03044-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2030-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03044-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo ištyrimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Teisingumo ministras) 2018 m. spalio 19 d. priimtu Įsakymu buvo pažeistos asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisės, numatytos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymuose, todėl pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Marijampolės PN Kybartų sektorius) (toliau – ir Kybartų PN), buvo padaryta žala, už kurią atsakomybė kyla atsakovui.

2.2. Įsakyme (1.1 p.) nustatytos daiktų paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarkos taikymas tiesiogiai pažeidžia Konstitucijoje numatytą pareiškėjo teisę į nuosavybės neliečiamumą. Atliekant bausmę Kybartų PN, vadovaujantis Įsakymo 2 punktu, iš pareiškėjo 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo būti paimti daiktai, kuriuos iki Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti (t. y. viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį, supakuoti didesnio tūrio nei leidžiama gamyklinėse pakuotėse, maisto papildai, vitaminai ir kt.). Kybartų PN administracija buvo sustabdžiusi Įsakymo 2 punkto (t. y. daiktų paėmimo iš nuteistųjų) vykdymą, tačiau bet kada gali pradėti atiminėti ir naikinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus.

2.3. Tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas draudimas asmenis kankinti, žiauriai, žeminant orumą elgtis ar bausti. Įsakymo 1.5 punktu yra nustatyta nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka, kuria akivaizdžiai sudaromos žiaurios, žmogaus orumą žeminančios sąlygos. Kybartų PN iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parą) buvo paimama ne tik viršutinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iš medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neišduodant minkštosios patalynės dalies yra sudaroma situacija, kuriai esant iš nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje. Taigi asmuo, atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, gali būti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumą žeminančia bausme, kadangi nuteistajam, laikomam kameros tipo patalpose, yra leidžiama išeiti iš kameros tik 2 valandas per dieną, o likusias 22 valandas nuteistasis būna kameroje, kurioje 12 valandų per parą nebūna galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Kyla abejonių ir dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aišku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti reikalavimai. Laisvės atėmimo vietose pasitaiko atvejų, kai dėl nuteistųjų asmenų psichotropinių medžiagų turėjimo, vykdant kratą ir patalpose suradus psichotropinių medžiagų, vyksta tyrimas siekiant nustatyti, kam tos psichotropinės medžiagos priklauso. Tokiu atveju yra imama žmogaus DNR būtent nuo patalynės, todėl, esant tokiai situacijai, kai patalynės yra sudedamos ir laikomos vienoje patalpoje, kyla grėsmė, jog psichotropinių medžiagų likučiai papuls ant kito asmens patalynės ir bus apkaltintas visiškai nekaltas žmogus, kuris neteks galimybės apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą.

2.4. Kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, todėl galima daryti išvadą, kad toks reglamentavimas, numatytas Įsakymo 1.5 punkte, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis, yra nepagrįstas jokių objektyvių tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu. Toks teisinis reglamentavimas sukelia pareiškėjui neigiamus padarinius, kurių intensyvumas akivaizdžiai viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nėra užtikrinama pareiškėjo sveikata bei gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis yra išsigandęs, kad už menkiausią bausmės atlikimo režimą jis gali būti patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, žeminamas jo orumas.

2.5. Įsakymo 1.12 punktu buvo pakeistas Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Esminiai Sąrašo pakeitimai: 1) apribotas leidžiamų įsigyti ir turėti vaisių ir daržovių kiekis, nustatytas 2 kg apribojimas. Į minimus 2 kg leidžiamo svorio yra įskaitomi ir vaisiai ir daržovės; 2) apribotas leidžiamų įsigyti duonos gaminių, pieno produktų, termiškai apdorotų mėsos gaminių, žuvies, chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, džiovintų vaisių, riešutų, aliejaus, margarino, arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) pakuočių dydį iki 500 ml/g gamintojo pakuotėse; 3) uždrausti produktai metalinėse ir/ar stiklinėse pakuotėse (konservai, marinuoti produktai ir kt.); 4) uždrausti visų rūšių maisto papildai ir vitaminai; 5) apribota leidžiamo įsigyti ir turėti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų pakuočių talpa – leidžiama ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus metalines ir stiklines pakuotes); 6) apribota leidžiamų įsigyti gydytojo rekomenduotų vaistinių preparatų taros talpa – leidžiama ne didesnė nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės ir tik nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą; 7) uždrausta turėti treniruotėms ir sportui skirtas pirštines. Sąrašo pakeitimai pažeidžia žmogaus teises, prasilenkia su protingumo, žmogiškumo principais. Pareiškėjas sportuoja, todėl jo fiziniai mitybos poreikiai yra išskirtiniai nesportuojančių nuteistųjų atžvilgiu. Padaryti Sąrašo pakeitimai (pvz., vaisių ir daržovių įsigyjamo kiekio nustatymas) pažeidžia elementarias žmogaus teises, nesuderinamu su draudimu kankinti kalinamus asmenis, žeminti jų orumą.

2.6. Apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių (talpų) dydį, buvo susidariusi situacija, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių, nes laisvės atėmimo vietos parduotuvė nebuvo pasiruošusi pakeitimams ir netiekė maisto produktų mažesnėse pakuotėse. Uždraudus metalines, stiklines pakuotes, pareiškėjas neteko galimybės įsigyti termiškai apdorotų ir ilgai galiojančių maisto produktų (pvz., mėsos, žuvies ir pan.), taip buvo apribotos galimybės sveikai maitintis, apsirūpinti maistu atvejais, kai asmuo etapuojamas į kitas laisvės atėmimo vietas. Nors pakeistame Sąraše yra numatyta galimybė nuteistiesiems įsigyti termiškai apdorotų mėsos ir žuvies produktų, tačiau Kybartų PN galima įsigyti tik šaldytų mėsos ir žuvies produktų.

2.7. Dėl padarytų Sąrašo pakeitimų pareiškėjui apribota galimybė vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus, kadangi pareiškėjas yra vegetaras ir sportuoja, todėl siekiant užtikrinti pilnavertę mitybą, jam yra būtina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Kybartų PN siūlomo maisto davinio energinės vertės vidurkis yra 2 423 kcal per dieną, jo nepakanka reguliariai sportuojančiam pareiškėjui, be to, pareiškėjas abejoja tiekiamo maitinimo kokybe ir chemine sudėtimi. Maisto papildų (baltyminių kokteilių, amino rūgščių, įvairių vitaminų ir kt.) uždraudimas neproporcingai apsunkina pareiškėjo teisės į sportą bei fizinį aktyvumą įgyvendinimą, o tuo pačiu pažeidžia teisę į sveikatą. Visi pareiškėjo akcentuojami Sąrašo pakeitimai yra nepagrįsti bausmės vykdymo tikslų siekimu, yra nebūtini, siekiant užtikrinti tvarką laisvės atėmimo vietoje, todėl nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teisę pasirinkti maisto racioną pagal savo fiziologinius poreikius, rūpintis savo sveikata ir sportuoti. Dėl išdėstytų neteisėtų Kybartų PN veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas kompensuoti.

2.8. Pareiškėjas prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų ištyrimo grindžia Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintų teisės principų nepaisymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatų pažeidimais. Akcentuojama, kad nuteistųjų teisės suvaržytos ne įstatymu, o Teisingumo ministro priimtu teisės aktu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pataisos įstaiga privalo vadovautis Taisyklių pakeitimas, nes jos pareigūnai gali veikti tik įstatyme nustatytais būdais ir priemonėmis.

3.2. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Iš nuteistųjų paimami tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti Sąraše, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Iš nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui.

3.3. Drausmės sąlygomis laikomi nuteistieji iš kamerų tipo patalpų yra išvedami pagal nustatytą grafiką. Drausmės grupės pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal įsakymu patvirtintą grafiką galima lankytis stadione, o šaltuoju metų laiku – salėje, kurioje yra sudarytos galimybės sportuoti.

3.4. Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose (iki 15 parų), yra aprūpinami visu būtinu inventoriumi. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad kamerose nėra galimybės atsisėsti, yra nepagrįsti. Esant gydytojo rekomendacijoms, nuteistiesiems leidžiama turėti minkštąjį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu. Nuteistieji patys atsineša savo patalynę ir pasideda ją į tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys ją pasiima. Patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, patalynės yra atskiriamos viena nuo kitos, paimamo minkštojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama ir užtikrinami visi higienos normų reikalavimai.

3.5. Nuteistųjų apsipirkimas Kybartų PN reglamentuojamas BVK 92 straipsniu ir Taisyklėmis. Po Sąrašo pakeitimo apie vieną mėnesį Kybartų PN parduotuvėje nebuvo prekių, kurių laikymo talpos buvo pakeistos (išskyrus prekes, kurių rinkoje yra įvairiomis talpomis), tačiau po to parduotuvėje atsirado prekės Sąraše nustatytomis talpomis. Kybartų PN parduotuvėje galima įsigyti karšto bei šalto rūkymo lašinių ir dešrų, rūkytų vištų sparnelių, ketvirčių, virtų dešrų ir įvairių dešrelių, šaltienos, pašteto. Pateiktas Kybartų PN parduotuvės kainoraštis patvirtina, kad parduotuvėje yra parduodami termiškai apdoroti mėsos ir žuvies produktai. Pagal užsakymą (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų mėsos gaminių. Nuteistieji, gavę rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Pilnavertė nuteistųjų mityba užtikrinama, tai įrodo Kybartų PN tiekiamo maisto valgiaraščiai. Pareiškėjui suteikiama tinkama ir subalansuota mityba.

3.6. Nėra pagrindo taip pat tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi pareiškėjo kalinimo sąlygos Kybartų PN atitiko galiojančius teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjui nepakanka abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai apibrėžti neteisėtus veiksmus ir jų sukeltas pasekmes asmeniui.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Įsakymas pažeidžia jo teisės į nuosavybės neliečiamumą, nebūti kankinamam, rūpintis savo sveikata, pagrįsti tik prielaidomis apie galimą žalą (t. y. nukreipti į ateitį), niekaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis, dėl to nepagrindžia valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Pareiškėjo nurodomi tikėtini įvairūs nepatogumai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai dėl kalinimo sąlygų yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, akcentuodamas valstybės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį teisinius pagrindus, pažymėjo, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

7. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog iš pareiškėjo realiai buvo paimti jo nurodyti daiktai (įsigyti ir turėti; taip pat nustatytam aktyvumo laikui – viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė). Daiktų paėmimo aplinkybių skunde nenurodė ir pats pareiškėjas. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, jog ateityje, tikėtina, iš jo bus paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra hipotetiniai, deklaratyvūs ir neįrodyti. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, susijusių su nustatytam aktyvumo laikui paimama viršutine patalynės dalimi, čiužiniu, užklotu, pagalve, nenurodė, ar jis buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, ar iš jo nurodyti daiktai buvo paimami, kokiu laikotarpiu tokie daiktai buvo paimami ir pan., o tik nurodė, kad Įsakyme nustatyta tvarka yra žeminanti žmogaus orumą, nes nuteistasis, patalpintas į kameros tipo patalpas, 12 valandų per parą neturi galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl to, jog miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė galimai buvo nešvarūs, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų, o tik išreiškia abejonę, kad patalynė laikoma neaiškiomis sąlygomis. Teismas pabrėžė, kad vien tik abejonių apie tai, kokiomis sąlygomis laikoma miego laikui išduodama viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, nepakanka konstatuoti žalos padarymo faktą.

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems nėra organizuojamas užimtumas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, šaltuoju metų laiku nėra galimybės užsiimti sportu, teismas pažymėjo, kad skunde išdėstyti teiginiai yra abstraktūs ir nedetalizuoti bei nėra patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nors pareiškėjas teigė, kad tik esamas teisinis reguliavimas sukelia neigiamus padarinius, tačiau neteikė įrodymų, jog jis pageidavo (norėjo) naudotis Pataisos namuose esamomis užimtumo gerinimo priemonėmis, tačiau atsakovo atstovo netenkino tokio prašymo. Atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus dėl šių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, teismas pripažino, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos naudotis Kybartų PN esamomis užimtumo priemonėmis.

9. Teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovo kartu su atsiliepimu pateikto uždarosios akcinės bendrovės „Lobby baltic“ 2018 m. lapkričio 16 d. kainoraščio matyti, kokių prekių galima įsigyti parduotuvėje. Aptariamas kainoraštis patvirtina, kad parduotuvėje, be kita ko, galima įsigyti rūkytų mėsos gaminių, rūkytos dešros (dešrelių), vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, rūkytos (sūdytos) žuvies, mėsos konservų (paštetų), maisto papildų, šaldytų produktų, prieskonių, grūdėtų garstyčių, fasuotos ir marinuotos produkcijos ir pan. Teismas nenustatė, o ir pats pareiškėjas neteikė argumentų apie tai, kad jis kreipėsi į Kybartų PN administraciją dėl tam tikrų produktų, kurių nėra parduotuvėje, užsakymo, ar dėl to, jog parduotuvėje nėra produktų, kurie yra nurodyti kainoraštyje, bei kitų prekių, kurių būtina jam įsigyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, ginčo laikotarpiu būtų apie galimą parduotuvės nepasirengimą pokyčiams informavęs Kybartų PN administraciją. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl nesamos galimybės įsigyti tam tikrus maisto produktus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl yra nepagrįsti.

10. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu pareiškėjui būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos), taip pat maisto papildus (vitaminus). Teismo vertinimu, Kybartų PN administracija neturėjo pagrindo nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų skirti pareiškėjui kitokį maitinimą, nei maitinamą pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas. Teismas taip pat nenustatė, kad maistas pareiškėjui būtų tiekiamas neatitinkantis numatytų reikalavimų, pareiškėjas žodiniais ar rašytiniais prašymais į Kybartų PN administraciją dėl netinkamo maitinimo ar dėl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipė. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad maisto kaloringumas per mažas, maistas tiekiamas nesilaikant higienos normų reikalavimų, nepatvirtina Kybartų PN (jų pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Nenustatyta, kad Kybartų PN administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) jis patyrė neturtinę žalą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo turinį, konstatavo, kad prašymas iš esmės yra grindžiamas tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, be to, administracinio akto teisėtumo tyrimo išsprendimas neturės jokios reikšmės šios individualios bylos baigčiai. Pareiškėjo išdėstyti teiginiai, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo abejoti Įsakymo atitiktimi VAĮ, BVK, Konstitucijai, Konvencijai, tarptautinėms sutartims. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo prašymas atlikti norminio akto tyrimą yra nepagrįstas teisiniais argumentais ir nesusijęs su nagrinėjama individualia byla, todėl jo netenkino.

13. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas nenustatė pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti; 2) ištirti Įsakymo teisėtumą, kiek tai susiję su šia byla.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Įsakymas yra norminis administracinis aktas, galbūt prieštaraujantis Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims, o pirmosios instancijos teismas, atsisakęs kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šio akto teisėtumo patikros, negalėjo nustatyti visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apelianto teigimu, siekiant nustatyti, ar Marijampolės PN Kybartų sektoriaus veiksmai buvo neteisėti, gali konstatuoti tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

15.2. Iš pareiškėjo skunde nurodytų motyvų ir Kybartų PN atsiliepime pateiktų faktinių aplinkybių matyti, kad Įsakymo pagrindu padaryti pakeitimai yra neproporcingi siekiamiems tikslams, kadangi laisvės atėmimo vietų saugumą galima užtikrinti ir kitomis mažiau represyviomis priemonėmis, todėl Įsakymo teisėtumas kelia akivaizdžias abejones. Neturtinė žala pareiškėjui buvo padaryta dėl Įsakymo, kuris laikomas teisėtu, kol teisės aktų nustatyta tvarka nepripažįstama kitaip, vykdymo. Teismas konstatavo, kad jam nekyla abejonių dėl Įsakymo teisėtumo, tačiau toks pirmosios instancijos teismo pagrindas atsisakyti kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, kiek tai susiję su šia byla, yra nepagrįstas, kadangi susipažinus su skunde nurodomomis aplinkybėmis, kyla pagrįstos abejonės dėl Įsakymu atliktų Taisyklių pakeitimų, varžančių pareiškėjo teises, siekiant laisvės atėmimo vietos saugumo užtikrinimo, proporcingumo.

15.3. Apribojus nuteistiesiems leidžiamą įsigyti vaisių ir daržovių kiekį, yra varžoma nuteistųjų teisė laisvai pasirinkti savo mitybos racioną. Po Įsakymo priėmimo laisvės atėmimo vietose duonos gaminių, pieno produktų, termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių, kitų maisto produktų bei gėrimų (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) nuteistiesiems galima įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), o pomidorų padažo (kečupo), sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų galima įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes).

15.4. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 31.5 punkte nustatyta, kad kaliniai turi turėti galimybę nusipirkti ar kitaip įsigyti prekių ne didesnėmis kainomis, nei yra laisvėje. Taikant leidžiamų įsigyti maisto produktų taros apribojimus, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti maisto produktų kainos tapo neproporcingai didesnės nei laisvėje galimų įsigyti maisto produktų. Pavyzdžiui, iki Įsakymo priėmimo 1 l pieno laisvės atėmimo vietos parduotuvėje kainavo nuo 80 ct iki 1 Eur, o po Įsakymo priėmimo 0,5 l pieno kainuoja 90 ct, t. y. beveik 2 kartus daugiau. Siekiant tinkamai įvertinti maisto produktų kainų pokytį po Įsakymu padarytų Taisyklių pakeitimų pareiškėjas prašo išreikalauti maisto produktų kainynus, taikytus iki Įsakymo priėmimo ir po jo, iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus.

15.5. Teismas neįvertino, ar nėra galima pasiekti nuteistųjų ir kitų asmenų saugumo, kitomis, mažiau represyviomis priemonėmis, nei drastiškas vaisių ir daržovių įsigijimo kiekio apribojimas ir leidžiamų įsigyti maisto produktų taros dydžio sumažinimas. Skundžiamame teismo sprendime neįvertinta galimybė padidinti laisvės atėmimo vietoje dirbančių pareigūnų skaičių ar pagerinti jų kvalifikaciją, siekiant užtikrinti nuteistųjų ir darbuotojų saugumą, kiek tai susiję su vaisių ir daržovių bei taros panaudojimu alkoholio gamybai ir taros panaudojimo žalojantis ar žalojant kitus nuteistuosius.

15.6. Įsakymu padaryti Taisyklių pakeitimai varžo pareiškėjo teises labiau, nei to reikia siekiant saugumo laisvės atėmimo vietose, nepaisomas proporcingumo principas, dėl to atsiranda prielaidos žeminančiam orumą elgesiui – varžoma pareiškėjo teisė rūpintis savo sveikata ir pasirinkti jam individualiai tinkantį maistą. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, susijusius su apribotomis galimybėmis įsigyti ilgai galiojančius (konservuotus) maisto produktus, poreikiu vartoti maisto papildus ir vitaminus dėl energetiškai nepakankamo ir, pareiškėjo teigimu, nemaistingo pataisos įstaigoje tiekiamo maitinimo, teise į fizinį aktyvumą ir sveikatą.

15.7. Pareiškėjas, siekdamas išvengti žalos savo sveikatai, nedelsdamas, po Įsakymo priėmimo, kreipėsi dėl pažeidžiamų savo teisių gynybos, nelaukdamas kol kils reali žala jo sveikatai. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra ydingas, sudarantis sąlygas žmogaus teisių pažeidimams kilti, todėl yra būtina atlikti Įsakymo teisėtumo patikrą, kiek tai susiję su šia byla, o nustačius, kad Įsakymas yra neteisėtas – spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN Kybartų sektorius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Kreipimasis į atitinkamos kompetencijos administracinį teismą dėl norminio akto ištyrimo nėra savitikslis. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybės dėl maisto kainų pokyčio po Įsakymo priėmimo, todėl ši aplinkybė turėtų neturėtų būti vertinama bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. būti vertinama kaip nauja, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme.

16.2. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje yra užtikrinama pilnavertė nuteistųjų mityba. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog maistas būtų tiekiamas nesilaikant nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais prašymais į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamo maitinimo ar dėl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipė. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad maisto kaloringumas buvo per mažas, maistas buvo tiekiamas nesilaikant higienos normų reikalavimų ir pan., nesant įrodymų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių skundėsi atsakovo atstovui, nepatvirtina pataisos įstaigos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

16.3. Pareiškėjo reikalavimas šioje byloje grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21, 23 straipsnių ir kitų teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjas nurodytų teisės aktų nuostatų visiškai nesusieja su šioje byloje aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra teisiškai reikšmingos nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kybartų PN jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, dėl to nėra jokio pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui R. J., kurią jis kildino iš neteisėtų Kybartų PN pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

19. Iš esmės pareiškėjas nesutiko su Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213, kuriuo buvo pakeistos Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Taisyklės, 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų nuostatomis, bei teigė, kad dėl Taisyklių pakeitimo susidarė situacija, pažeidžianti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teises, nustatytas tarptautinėse sutartyse, Konstitucijoje bei įstatymuose, ir dėl to pareiškėjui buvo padaryta žala.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrindė, jog Kybartų PN padarė neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jis dėl to patyrė neturtinę žalą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas inicijuoti norminę bylą yra abstraktus, nepagrįstas teisiniais argumentais bei nesusijęs su nagrinėjama individualia byla, o jo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti teisingumo ministro nustatyto teisinio reguliavimo atitiktimi VAĮ, BVK, Konstitucijai, Konvencijai bei tarptautinėms sutartims.

21. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas, atsisakęs kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikros, negalėjo nustatyti visų bylai reikšmingų aplinkybių ir civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjui kilo abejonių dėl Įsakymo, varžančio jo teises, siekiant laisvės atėmimo vietos saugumo užtikrinimo, proporcingumo siekiamiems tikslams. Pareiškėjas pažymėjo, kad siekdamas išvengti žalos sveikatai po Įsakymo priėmimo nedelsdamas kreipėsi dėl pažeidžiamų savo teisių teisminės gynybos ir nelaukė, kol kils reali žala jo sveikatai, kuri gali būti padaryta negrįžtamai. Pareiškėjo nuomone, neturtinė žala yra padaryta varžant jo teises labiau nei tai yra būtina, siekiant laisvės atėmimo vietų saugumo, ir sudarant sąlygas ateityje kilti sveikatos sutrikimams. Galiojantis teisinis reguliavimas yra ydingas ir sudaro sąlygas žmogaus teisių pažeidimams kilti.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str., 6.250 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

24. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 250 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus, pareiškėjui įrodinėjant patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-670-520/2020, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-624/2019, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Taigi pareiškėjas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, privalo įrodyti, t. y. išsamiai apibūdinti, laisvės atėmimo įstaigos jam padarytus konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), nurodant, kada (kokiu laikotarpiu) jie buvo padaryti, išdėstant konkrečias jų padarymo aplinkybes, ir pagrįsti, kad būtent dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis patyrė neturtinę žalą.

26. Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą jis grindė Kybartų PN neteisėtais veiksmais (neveikimu) vykdant (taikant) Įsakymą. Pareiškėjas pažymėjo, kad: 1) vykdant Įsakymo 1.1 ir 2 punktus, iš jo 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti; 2) vykdant Įsakymo 1.5 punktą, Kybartų PN iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų, dienotvarkėje nustatytam nuteistųjų aktyvumo laikui (12 valandų per parą) buvo paimama viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė ir šie daiktai, paimti iš nuteistųjų, kalinamų kamerų tipo patalpose, galbūt, buvo laikomi higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis; 3) taikant Įsakymo 1.12 punktą, buvo apribotas leidžiamų įsigyti maisto produktų kiekis (pvz., vaisių ir daržovių kiekis, pakuočių dydis), o tam tikri produktai buvo uždrausti (pvz., produktai metalinėse ir / ar stiklinėse pakuotėse, maisto papildai, sportui skirtos pirštinės); 4) nors kai kurie produktai buvo numatyti Įsakymo 1.12 punktu pakeistame nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, tačiau jų Kybartų PN parduotuvėje nebuvo.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas nurodė, jog vykdant Įsakymo 1.1 ir 2 punktus iš jo 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad vykdant minėtas Įsakymo nuostatas, iš jo kokie nors daiktai faktiškai buvo neteisėtai paimti. Be to, pats pareiškėjas pripažino, kad laikinai aptariamų Įsakymo nuostatų vykdymas yra sustabdytas, dėl to daiktai nėra paimami. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog vykdant Įsakymo 1.1 ir 2 punktus, iš pareiškėjo buvo paimti kokie nors daiktai, t. y. jis nepagrindė, kad Kybartų PN šiuo pažiūriu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Administracinėje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad vykdant Įsakymo 1.1 ir 2 punktus, iš pareiškėjo buvo paimti kokie nors daiktai.

28. Nors pareiškėjas nurodė, jog vykdant Įsakymo 1.5 punktą iš Kybartų PN kamerų tipo patalpose esančių nuteistųjų aktyvumo laikui (12 valandų per parą) buvo paimama viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, tačiau jis neteigė, kad buvo kalinamas kamerų tipo patalpose ir iš jo minėti daiktai buvo paimami. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertinus kitus byloje surinktus duomenis. Taigi pareiškėjas neteisėtų Kybartų PN pareigūnų veiksmų šiuo požiūriu taip pat nepagrindė. Pareiškėjo baimė, kad jį įkalinus kamerų tipo patalpose, būtų taikomas Įsakymo 1.5 punkto nuostatos, nereiškia, kad Kybartų PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kadangi, kaip jau minėta, nebuvo nustatyta, jog pareiškėjui atliekant bausmę Įsakymo 1.5 punktas apskritai buvo taikytas.

29. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vykdant Įsakymo 1.12 punktą, buvo apribotas leidžiamų įsigyti maisto produktų kiekis (pvz., vaisių ir daržovių kiekis, pakuočių dydis), tam tikri daiktai uždrausti (pvz., produktai metalinėse ir / ar stiklinėse pakuotėse, maisto papildai), tačiau jis nedetalizavo, kada (bent apytiksliai kokiu laiku), kokių konkrečių produktų, maisto papildų, kitų daiktų ar jų didesnių kiekių iš Kybartų PN parduotuvės jis negalėjo įsigyti, nors siekė tai padaryti. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad Kybartų PN parduotuvė kokių nors konkrečių produktų jam nepardavė ar neturėjo galimybės parduoti. Pareiškėjas iš esmės tik abstrakčiai nurodė, kad tam tikrų maisto produktų kiekis yra ribojamas ir tam tikri daiktai yra uždrausti, tačiau tokių abstrakčių jo argumentų (aplinkybių), nenurodant konkrečių aplinkybių, susijusių su jo realiais veiksmais, siekiant tam tikrus daiktus (pvz., maisto produktus), jų didesnį kiekį įsigyti, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti pareiškėjui padarytus konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), Kybartų PN taikant Įsakymo 1.12 punktą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti konkrečius neteisėtus Kybartų PN veiksmus, taikant Įsakymo 1.12 punktą (pvz., byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Kybartų PN administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl negalėjimo įsigyti konkrečių daiktų, o Kybartų PN būtų atsisakiusi pareiškėjui juos leisti įsigyti). Remiantis tais pačiais motyvais atmetami ir pareiškėjo argumentai dėl to, kad nors kai kurie produktai buvo numatyti Įsakymo 1.12 punktu pakeistame sąraše, tačiau jų Kybartų PN parduotuvėje nebuvo.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundo turinys patvirtina, jog jis siekė užkirsti kelią dėl Įsakymo taikymo ateityje galbūt kilsiančioms neigiamoms pasekmėms, o ne įvertinti konkrečias patirtas neigiamas pasekmes, tačiau toks prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas teisme nėra galimas.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog Kybartų PN pareigūnai, įgyvendindami Įsakymo 1.1, 1.5, 1.12 ir 2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, jo atžvilgiu atliko kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus, t. y. pareiškėjas išsamiai neapibūdino ir nedetalizavo su tuo susijusių aplinkybių. Tokio pobūdžio neteisėtų veiksmų, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė ir teismas. Taigi nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d.), darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, negali būti tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė naują aplinkybę, kurios nebuvo pateikęs skunde pirmosios instancijos teismui – po Įsakymo priėmimo (įsigaliojimo) maisto prekių kainos Kybartų PN parduotuvėje padidėjo. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti pareiškėjo tik apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad maisto prekių kainos Kybartų PN parduotuvėje po Įsakymo priėmimo (įsigaliojimo) padidėjo, kadangi ši aplinkybė nebuvo nurodyta pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Kadangi naujos aplinkybės dėl kainų pokyčio nevertinamos, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo spręsti dėl šias aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų išreikalavimo iš atsakovo atstovo Marijampolės PN Kybartų sektoriaus.

33. Pareiškėjas teismo prašo inicijuoti norminę bylą dėl Įsakymo teisėtumo, kiek tai susiję su šia byla. Šis pareiškėjo procesinis prašymas atmetamas, nes tenkinti jį nagrinėjamoje byloje, kurioje nenustatyta, kad taikant konkrečias Įsakymo nuostatas (pareiškėjas savo galbūt pažeidžiamas teises siejo su 1.1, 1.5, 1.12 punktais), pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti konkretūs neteisėti veiksmai (neveikimas), nėra pagrindo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais atsisakyta šį pareiškėjo prašymą tenkinti todėl jų nekartoja.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimus). Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimus). Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimus).

35. Tai reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekse (BVK 92 str.; 112 str.) įtvirtinus nuteistųjų teisę Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o šią tvarką detalizavus Taisyklėse, teigtina, jog aptariama pareiškėjo teisė įgyvendinama Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną atitinkančiu teisiniu reguliavimu. Minėtas BVK nuostatas įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai priimti kompetentingų subjektų, jiems įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai ir pareiškėjo, kaip terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, specialiųjų teisių ribojimas.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo tenkinti ir prašymą atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys