Legislator Case Law & Legislation
04b94df9-328e-4d9b-9908-e98f0783a37d AI generated

04b94df9-328e-4d9b-9908-e98f0783a37d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 04b94df9-328e-4d9b-9908-e98f0783a37d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo VšĮ „Antavilių pensionatas“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl pastatų pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo, ir n u s t a t ė :I. Bylos esmė Tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovui Å¡iuo metu nuomos sutarties (prieÅ¡ tai – panaudos sutarties) pagrindu perduotų atsakovei nuosavybės teisėmis (prieÅ¡ tai – Lietuvos Respublikos turto, patikėjimo teise valdyto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos) priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas, ginčo pastatai), pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, kurį atliko ieÅ¡kovas.

Legislator headnote

AI generated

04b94df9-328e-4d9b-9908-e98f0783a37d · Vilniaus apygardos teismas: Taigi, anot atsakovės, minėtas susitarimas prieÅ¡taravo imperatyviai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 3 daliai, numatančiai, jog panaudos gavėjui už valstybinio turto pagerinimus neatlyginama; atsakovės vertinimu, papildomo susitarimo prieÅ¡taravimas įstatymo normoms negali bÅ«ti laikomas formalumu, todėl ieÅ¡kovas iÅ¡ neteisėto sandorio negalėjo įgyti jokių teisių. Atsakovė pažymi, kad ji jokių iÅ¡ panaudos sutarties kylančių teisių ir pareigų neperėmė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-352-781-2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02348-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.12.; 2.6.16.12.; 2.6.17.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovo VšĮ „Antavilių pensionatas“ atstovams direktoriaus pavaduotojui A. B. ir advokatei O. V.,atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovei teisininkei A.

A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo VšĮ „Antavilių pensionatas“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl pastatų pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo, ir n u s t a t ė :I. Bylos esmė Tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovui Å¡iuo metu nuomos sutarties (prieÅ¡ tai – panaudos sutarties) pagrindu perduotų atsakovei nuosavybės teisėmis (prieÅ¡ tai – Lietuvos Respublikos turto, patikėjimo teise valdyto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos) priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas, ginčo pastatai), pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, kurį atliko ieÅ¡kovas.

II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 551 459 Eur (1 904 077,61 Lt) nekilnojamojo turto pagerinimo iÅ¡laidų, procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodo, kad VšĮ „Antavilių pensionatas“ jam patikėtÄ valstybės turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdė 2002 m. liepos 1 d.

Panaudos sutarties Nr. 116 (toliau – panaudos sutartis) ir jos vėlesnių pakeitimų pagrindu iki panaudos davėjo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos likvidavimo. Pažymi, kad minėta panaudos sutartis buvo nutraukta 2010 m. rugsėjo 13 d. nutraukimo protokolo Nr. LVL-154 pagrindu nuo 2010 m. rugsėjo 14 d., likvidavus panaudos davėjÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ . Anot ieÅ¡kovo, 2011 m. kovo 2 d. su atsakove Vilniaus miesto savivaldybe buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. A2-466-2321-12.14.1.17-TR2 (toliau – nuomos sutartis) tam pačiam nekilnojamajam turtui kaip ir minėtoje panaudos sutartyje, taip pat tam pačiam tikslui – socialinių paslaugų teikimui neįgaliems ir senyviems žmonėms.

IeÅ¡kovo teigimu, perdavus valstybei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ patikėjimo teise atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, visos teisės ir pareigos pagal aukščiau nurodytÄ panaudos sutartį (su jos pakeitimais) perėjo atsakovei. IeÅ¡kovas nurodo, kad panaudos sutarties ir 2006 m. kovo 21 d. papildomo susitarimo (toliau – papildomas susitarimas) pagrindu 2006-2010 m. atliko minėto ilgalaikio nekilnojamojo turto remonto ir rekonstrukcijos darbus už 2 058 891,01 Lt; pažymi, jog 2013 m. sausio 1 d. minėtos investicijos likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimÄ , siekia 1 904 077,61 Lt.

Pabrėžia, kad minėtame papildomame susitarime Å¡alys (ieÅ¡kovas ir panaudos davėjas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija) nustatė, jog atlikus remonto ir rekonstrukcijos darbus panaudos gavėjo (ieÅ¡kovo) lėšomis, įdėtos lėšos tampa VšĮ „Antavilių pensionatas“ finansiniu turtu. IeÅ¡kovo teigimu, nurodyta nuostata atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnio 1 dalies normÄ , kurioje nustatyta, jog tuo atveju, kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡nuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ ; anot ieÅ¡kovo, minėta nuostata taikoma ir panaudos sutartims.

IeÅ¡kovo manymu, jo įdėtos investicijos į nekilnojamojo turto pagerinimÄ turi bÅ«ti atlygintos, o jas atlyginti turėtų tokio pagerinto nekilnojamojo turto perėmėjas-valdytojas. IeÅ¡kovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju likvidavus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , nuomotojo funkcijas perėmė Vilniaus miesto savivaldybė, su kuria, kaip minėta, 2011 m. kovo 2 d. buvo pasiraÅ¡yta nuomos sutartis dėl minėtų pastatų, tačiau nuomos sutartyje nebuvo nurodytos ieÅ¡kovo atliktos finansinės investicijos (galimai dėl neapsižiÅ«rėjimo).

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės neginčijo ieÅ¡kovo reikalavimo ir (ar) jo dydžio, tačiau nurodė, jog Å¡iuo metu neturi teisinių ir finansinių galimybių atlyginti turto pagerinimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad investavęs didelę sumÄ bei pagerinęs nekilnojamÄ jį turtÄ , tuo pačiu pagerino pensionate gyvenančių globojamų žmonių gyvenimo sÄ lygas, jų buitį, sveikatos palaikymÄ , todėl, anot ieÅ¡kovo, po tokių ieÅ¡kovo veiksmų geriau sprendžiamos socialinės problemos, o bÅ«tent – labiausiai pažeidžiamų senyvo amžiaus ir žmonių su negalia problemos, kas yra viena iÅ¡ atsakovės pagrindinių funkcijų.

IeÅ¡kovas teigia, kad visi klausimai dėl finansinių investicijų į valstybei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo suderinti su tuometiniu nekilnojamojo turto valdytoju – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, tuo tarpu atsakovei perėmus šį ieÅ¡kovo pagerintÄ turtÄ , atsakovei atsirado pareiga kompensuoti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas papildomai nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, jog pagal panaudos sutartį perdavus panaudos gavėjui turtÄ , Å¡io turto pagerinimo iÅ¡laidos neatlyginamos, netaikoma panaudos sutartims, kurios sudarytos iki 2002 m. birželio 19 d.

IeÅ¡kovas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju minėta panaudos sutartis buvo sudaryta 2012 m. liepos 1 d., tačiau faktiÅ¡kai santykiai dėl minėto turto perdavimo (ir faktinis perdavimas) ieÅ¡kovui prasidėjo (ir įvyko) gerokai anksčiau, nei buvo sudaryta panaudos sutartis, todėl toks pažeidimas laikytinas formaliu, kuris neužkerta ieÅ¡kovui reikalauti kompensuoti jo atliktus atsakovės valdomo turto pagerinimus.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (taip pat ir kituose procesiniuose dokumentuose) bei jos atstovė teismo proceso metu su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad remiantis nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojančiu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintu reglamentavimu (minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalis), panaudos gavėjui už valstybės ar savivaldybių turto pagerinimus neatlyginama, todėl, anot atsakovės, 2006 m. sudarytas papildomas susitarimas, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog esant poreikiams ir finansinėms galimybėms atlikti papildomus remonto ar rekonstrukcijos darbus gavėjo lėšomis, kurios tampa viešosios įstaigos finansiniu turtu, yra niekinis ir negaliojantis ab initio.

Taigi, anot atsakovės, minėtas susitarimas prieštaravo imperatyviai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 3 daliai, numatančiai, jog panaudos gavėjui už valstybinio turto pagerinimus neatlyginama; atsakovės vertinimu, papildomo susitarimo prieštaravimas įstatymo normoms negali būti laikomas formalumu, todėl ieškovas iš neteisėto sandorio negalėjo įgyti jokių teisių. Atsakovė pažymi, kad ji jokių iš panaudos sutarties kylančių teisių ir pareigų neperėmė.

AiÅ¡kina, kad atsakovė ginčo turtÄ savo nuosavybėn perėmė tik po to, kai 2010 m. rugsėjo 13 d. buvo nutraukta tarp ieÅ¡kovo ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sudaryta panaudos sutartis, todėl, anot atsakovės, nutraukus minėtÄ panaudos sutartį, iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančios Å¡alių teisės ir pareigos pasibaigė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, jog ir po panaudos sutarties nutraukimo iÅ¡ jos kylančios teisės bei pareigos perėjo trečiajam asmeniui – atsakovei; taigi, atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovė perėmė turtÄ , tačiau neperėmė jokių iÅ¡ nutrauktos panaudos sutarties kylančių pareigų.Atsakovės vertinimu, sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo pagal CK 6.501 straipsnį, bÅ«tina nustatyti kasacinio teismo praktikoje nustatytų sÄ lygų visetÄ , kurio nagrinėjamu atveju, anot atsakovės, nėra, nes Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta speciali norma, reglamentuojanti valstybinio turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , bei joje buvo numatyta kitokia valstybinio turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarka – draudžianti panaudos gavėjui atlyginti pagerinimo iÅ¡laidas.

Be to, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė, jog visiems 2006-2010 m. atliktiems darbams buvo gautas panaudos davėjo sutikimas. Atsakovė taip pat pažymi, kad tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti ne kiek lėšų investavo į svetimÄ daiktÄ , tačiau kiek dėl Å¡ių investicijų geresnis (brangesnis) tapo daiktas, t. y. kiek padidėjo jo vertė; atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas tik įvardijo investuotas sumas, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog ginčo turtas buvo pagerintas ir neįrodyta kokiai bÅ«tent sumai.

Atsakovė papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodoma, jog atlikti darbai nepagerina naudingųjų turto savybių ir nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko. Atsakovė nurodo, kad nors byloje buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, tačiau nei ieÅ¡kovas, nei teismo ekspertas taip ir neatsakė į klausimÄ kiek ginčo turtas pagerėjo dėl ieÅ¡kovo atliktos rekonstrukcijos. Be to, atsakovė pažymi, kad ginčo turtas buvo remontuojamas siekiant padaryti jį tinkamÄ ieÅ¡kovo vykdomai veiklai, todėl tai negali bÅ«ti laikoma daikto pagerinimu ir atitinkamai reikalaujama iÅ¡ ginčo turto savininko grÄ Å¾inti investuotas lėšas.

Atsakovė pabrėžia, kad net teismo ekspertas ekspertizės akte patvirtino, jog pagal esamus duomenis neįmanoma nustatyti atliktų statybos darbų kiekių ir jų vertės, nes ieÅ¡kovo sÄ matose užfiksuoti darbai ir pateikti skaičiavimai neatitinka faktinės situacijos, tuo tarpu vykdytų darbų projektinės dokumentacijos nėra.Atsakovė pažymi, kad nors ieÅ¡kovas ir vykdo socialiai reikÅ¡mingÄ veiklÄ , tačiau jis jÄ vykdo atlygintinai, t. y. už teikiamas paslaugas gauna pelnÄ ; be to, teigia, jog savivaldybė yra suteikusi ir kitiems asmenims patalpas, kurie taip pat investuoja nuosavas lėšas į tokio turto remontÄ , tačiau atsakovė Å¡ių iÅ¡laidų jiems nekompensuoja.Atsakovė papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodo, kad byloje pateiktas ekspertizės aktas neatitinka Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. 1K-159, numatytų reikalavimų, todėl teismas neturėtų juo vadovautis, nes teismo ekspertas netinkamai taikė vertinimo metodus, netinkamai nustatė turto vertę, vertino ne atskirus pastatus, o bendrai visÄ pastatų kompleksÄ (nors tai jam nebuvo pavesta), todėl, anot atsakovės, eksperto nustatyta vertė neatitinka tikrosios pastatų vertės, buvusios iki jų remonto; be to, pažymi, jog ekspertizės akte nėra aptartos net esminės atskirų pastatų charakteristikos (eksperto nurodytas bendras patalpų plotas nesutampa nei su vienu raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuotu pastatų plotu), nepaaiÅ¡kinta, kodėl nustatyta vertė ženkliai skiriasi nuo oficialiuose dokumentuose nurodytos pastatų vertės; anot atsakovės, minėtos ekspertizės atlikimui buvo pasitelktas kitas ekspertas, nors teismo paskirtas ekspertas neturėjo teisės perduoti jam suformuluoto įpareigojimo kitam asmeniui; be to, ekspertas net neatsakė į paskutinį ir iÅ¡ esmės pagrindinį jam suformuluotÄ klausimÄ dėl ginčo pastatų vertės padidėjimo po atliktų remonto darbų.

III. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės 2002 m. liepos 1 d. tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir VšĮ „Antavilių pensionatas“ buvo sudaryta Valstybės turto panaudos sutartis Nr. 116, pagal kuriÄ panaudos davėjas (Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas) perdavė panaudos gavėjui (ieÅ¡kovui) laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis jo įstatuose nurodytai veiklai vykdyti patikėjimo teise valdomÄ valstybės ilgalaikį turtÄ (įskaitant ir ginčo turtÄ ), kurio likutinė vertė – 2 026 255,46 Lt, ir trumpalaikį turtÄ , kurio likutinė vertė – 786 498,31 Lt; 2002 m. liepos 1 d. turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 85 patvirtina, kad ginčo turtas faktiÅ¡kai buvo perduotas ieÅ¡kovui.Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir VšĮ „Antavilių pensionatas“ 2006 m. kovo 21 d. sudarė PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1-1-33 prie 2002 m. liepos 1 d. sutarties Nr. 116, kuriame papildė minėtÄ panaudos sutartį punktu (1.4), kuriame nustatė, jog „esant poreikiams ir finansinėms galimybėms atlikti papildomus remonto ar rekonstrukcijos darbus gavėjo lėšomis, kurios tampa vieÅ¡osios įstaigos finansiniu turtu“.Nustatyta (ir byloje ginčo dėl to iÅ¡ esmės nekilo), kad ieÅ¡kovas 2006-2010 m. atliko ginčo turto remonto ir rekonstrukcijos darbus.Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. birželio 9 d. priėmė sprendimÄ dėl sutikimo priimti savivaldybės nuosavybėn nekilnojamÄ jį ir kitÄ turtÄ Nr. 1-1590, kuriame sutiko neatlygintinai perimti savivaldybės nuosavybėn savarankiÅ¡kajai savivaldybės funkcijai įgyvendinti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos patikėjimo teise valdomÄ ir VšĮ „Antavilių pensionatas“ panaudai perduotÄ nekilnojamÄ jį ir kitÄ turtÄ (įskaitant ir ginčo turtÄ ).

Minėto sprendimo 5 punkte nustatyta, kad perdavimo-priėmimo aktas gali bÅ«ti pasiraÅ¡ytas tik tada, kai Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nutrauks sudarytas su VšĮ „Antavilių pensionatas“ perimamo turto panaudos ir žemės sklypo sutartis.IÅ¡ viešų duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 29 d. sprendimu dėl turto perdavimo Nr. 986 nutarė perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ , įskaitant ir ginčo turtÄ .2010 m. rugsėjo 13 d. nutraukimo protokolu Nr. LVL-154 likviduojama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir VšĮ „Antavilių pensionatas“ nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutraukė Valstybės turto panaudos sutartį Nr. 116.2010 m. rugsėjo 22 d.

Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo nuosavybės teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. LVL-158 likviduojama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija perdavė, o Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybėn priėmė valstybės nuosavybės teise priklausantį ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko patikėjimo teise valdomÄ ginčo turtÄ .Nustatyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija buvo likviduota (iÅ¡registruota) 2010 m. spalio 11 d.Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. vasario 9 d. sprendimu dėl pastatų ir patalpų iÅ¡nuomojimo ne konkurso bÅ«du VšĮ Antavilių pensionatui Nr. 1-1954 nusprendė iÅ¡nuomoti ne konkurso bÅ«du VšĮ „Antavilių pensionatas“ deÅ¡imčiai metų, nustatant 1 kv. m nuomos kainÄ â€“ 1 Lt per mėn., savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas (įskaitant ginčo turtÄ ).2011 m. kovo 2 d.

Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Antavilių pensionatas“ sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A2-466-2321-12.14.1.17-TR2, pagal kuriÄ Vilniaus miesto savivaldybė iÅ¡nuomojo ginčo turtÄ VšĮ „Antavilių pensionatas“; nustatytas nuomos terminas nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. Minėtos sutarties 5 punkte Å¡alys susitarė, kad nuomininkui, pagerinusiam iÅ¡sinuomotÄ turtÄ (atlikus paprastÄ jį remontÄ , kapitalinį remontÄ ir (ar) rekonstrukcijÄ ), už pagerinimÄ neatlyginama.Nustatyta, kad ieÅ¡kovas, po nurodytų atliktų ginčo turto pagerinimų ir nuomos sutarties sudarymo, ne vienÄ kartÄ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl atliktų ginčo turto rekonstrukcijos darbų kaÅ¡tų/iÅ¡laidų užskaitymo kaip ieÅ¡kovo finansinių investicijų arba jų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui, tačiau atsakovė (ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) su tokiais praÅ¡ymais nesutiko, argumentuodama tuo, jog neturi teisinių ir finansinių galimybių atlyginti ieÅ¡kovui turto pagerinimo iÅ¡laidų.Byloje teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė; ekspertizės aktas gautas teisme 2017 m. rugsėjo 7 d.

IeÅ¡kinys atmestinas. IV. Teismo argumentai ir motyvai CK 6.501 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje bendrÄ jÄ nuomininko teisę į iÅ¡nuomoto turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato kÄ kita.CK 6.629 straipsnyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės (straipsnio 1 dalis); neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos Å¡io kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (minėto straipsnio 2 dalis).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatytas turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimas taikomas ir panaudos sutartims.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį;

įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).Pagal bendrÄ jÄ taisyklę bÅ«tinomis atlygintinomis turto pagerinimo iÅ¡laidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto, kaip tokio, vertė, t. y. atlyginamos ne patirtos Å¡iam tikslui bÅ«tinos iÅ¡laidos, o dėl Å¡io pagerinimo patalpų vertės padidėjimo procentas – iÅ¡ esmės atlyginama ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo (investavo), o tai, kiek dėl tų įdėjimų (investicijų) geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokias teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010; 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015).Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir teismo eksperto ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas, laiko įrodytais ieÅ¡kovo teiginius, kad jo investicijų į ginčo turtÄ vertė sudaro ne mažesnę nei 551 459 Eur (1 904 077,61 Lt) sumÄ ; ekspertas nustatė, jog atliktų remonto darbų rinkos vertė 2010 m. liepos 1 d. (pasibaigus rekonstrukcijai) sudarė 3 713 000 Lt, t. y. faktiÅ¡kai bÅ«tent tokia suma ginčo turto vertė padidėjo po ieÅ¡kovo atliktų remonto darbų (vertinant tik minėtus remonto darbus, neatsižvelgiant į kitus faktorius).

Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (o bÅ«tent – 2006 m. kovo 21 d. papildomo susitarimo) matyti, jog panaudos davėjas (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija) iÅ¡ esmės leido ieÅ¡kovui daryti ginčo turto pagerinimus. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės egzistavo pirmos trys nurodytos sÄ lygos dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo (panaudos gavėjas pagerino naudotÄ neatlygintinai daiktÄ ; panaudos gavėjas turėjo panaudos davėjo leidimÄ daryti daikto pagerinimus; panaudos gavėjas iÅ¡ esmės įrodė turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį).Kita vertus, kaip minėta, 2002 m. liepos 1 d. tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir VšĮ „Antavilių pensionatas“ sudaryta Valstybės turto panaudos sutartis Nr. 116 (bei atitinkamai 2006 m. kovo 21 d.

Papildomas susitarimas Nr. 1-1-33) buvo nutraukta 2010 m. rugsėjo 13 d. nutraukimo protokolu nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. MinėtÄ nutraukimo protokolÄ pasirašė ir ieÅ¡kovas; byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų nesutikęs ir (ar) ginčijęs panaudos sutarties nutraukimÄ (CPK 12, 178 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo, todėl darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju panaudos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos pagal minėtÄ sutartį pasibaigė (įskaitant ir dėl turto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo).

Viena vertus, CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, tačiau nagrinėjamu nenustatyta, jog ieÅ¡kovas, atlikęs ginčo turto pagerinimo darbus, iki panaudos sutarties nutraukimo (ir po) bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ panaudos davėjo (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos) ginčo turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo.Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo turtas atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduotas (ir jos priimtas; 2010 m. rugsėjo 22 d.) tik po to, kai buvo nutraukta nurodyta panaudos sutartis (2010 m. rugsėjo 14 d.), todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, perėmusi minėtÄ ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , automatiÅ¡kai perėmė ir visas teises bei pareigas pagal aukščiau nurodytÄ panaudos sutartį (su jos pakeitimais/papildymais), nes, kaip minėta, panaudos sutartis (atitinkamai ir teisės bei pareigos pagal jÄ ) pasibaigė (jÄ nutraukus).

Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. birželio 9 d. sprendimo dėl sutikimo priimti savivaldybės nuosavybėn nekilnojamÄ jį ir kitÄ turtÄ (įskaitant ir ginčo turtÄ ) 5 punkte nustatė, jog perdavimo-priėmimo aktas gali bÅ«ti pasiraÅ¡ytas tik tada, kai Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nutrauks sudarytas su VšĮ „Antavilių pensionatas“ perimamo turto panaudos ir žemės sklypo sutartis; taigi, teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neperimti įsipareigojimų pagal minėtÄ panaudos sutartį (ar pačios panaudos sutarties tolesnio vykdymo), bei vėliau, po panaudos sutarties nutraukimo ir ginčo turto perėmimo, 2011 m. kovo 2 d. sudarė su ieÅ¡kovu naujÄ ginčo turto nuomos sutartį, kurios 5 punkte Å¡alys susitarė, kad nuomininkui, pagerinusiam iÅ¡sinuomotÄ turtÄ (atlikus paprastÄ jį remontÄ , kapitalinį remontÄ ir (ar) rekonstrukcijÄ ), už pagerinimÄ neatlyginama.Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).Å iuo atveju pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. birželio 19 d. iki 2014 m. spalio 1 d.; nuo 2014 m. spalio 1 d.

– 14 straipsnio 5 dalyje) buvo nustatyta, jog panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotÄ turtÄ , už pagerinimÄ neatlyginama; papildomai buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata dėl neatlyginimo už perduoto turto pagerinimÄ netaikoma sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2002 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. IX-900 įsigaliojimo, t. y. iki 2002 m. birželio 19 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija dėl ginčo turto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo/grÄ Å¾inimo 2002 m. liepos 1 d. sudarytoje panaudos sutartyje nebuvo susitarę; tik 2006 m. kovo 21 d. papildomame susitarime Å¡alys papildė minėtÄ panaudos sutartį punktu (1.4), kuriame nustatė, jog „panaudos gavėjas, esant poreikiams ir finansinėms galimybėms atlikti papildomus remonto ar rekonstrukcijos darbus gavėjo lėšomis, kurios tampa vieÅ¡osios įstaigos finansiniu turtu“.

Taigi, teismo vertinimu, nors minėtu punktu Å¡alių papildyti įsipareigojimai ir nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kÅ«s (dėl nepakankamai aiÅ¡kios formuluotės), tačiau, įvertinus kitas panaudos sutarties sÄ lygas, tolesnius Å¡alių veiksmus (ieÅ¡kovo pradėtus rekonstrukcijos darbus), galima daryti prielaidÄ , jog Å¡alys tarėsi bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo planuojamų remonto darbų ir investicijų į juos kompensavimo, nustatant, jog ieÅ¡kovo lėšos, panaudotos ginčo turto remonto ar rekonstrukcijos darbams, taps ieÅ¡kovo finansiniu turtu.Kita vertus, kaip minėta, tiek panaudos sutarties, tiek papildomo susitarimo sudarymo metu galiojantis teisinis reglamentavimas imperatyviai nustatė, kad panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotÄ turtÄ , už pagerinimÄ neatlyginama; minėtame reglamentavime nebuvo nustatyta jokių iÅ¡imčių.Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant Å¡ioje normoje įtvirtintÄ Ä¯sakmų reikalavimÄ arba draudimÄ ir ar Å¡io pažeidimas lemia bÅ«tent sandorio negaliojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir VšĮ „Antavilių pensionatas“ 2006 m. kovo 21 d. sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1-1-33 prie 2002 m. liepos 1 d. panaudos sutarties Nr. 116 prieÅ¡taravo imperatyviam Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. birželio 19 d. iki 2014 m. spalio 1 d.; nuo 2014 m. spalio 1 d.

– 14 straipsnio 5 dalyje) nustatytam reglamentavimui (su kuo ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės bylos nagrinėjimo metu sutiko), todėl minėto papildomo susitarimo nuostatos teisiÅ¡kai negalėjo sukelti Å¡alims (o tuo labiau vėliau ginčo turtÄ perėmusiam asmeniui – atsakovei) jokių pasekmių, nes jos buvo neteisėtos, t. y. Å¡alys savo susitarimu negalėjo pakeisti, apriboti, ar panaikinti imperatyvios teisės normos galiojimo ir taikymo. Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo argumentus, kad minėtas pažeidimas laikytinas formaliu, nes Å¡iuo atveju Å¡alių susitarimu buvo iÅ¡ esmės siekiama prieÅ¡ingo rezultato/tikslo, nei buvo/yra nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme; tuo labiau, jog minėtas papildomas susitarimas buvo sudarytas jau beveik po ketverių metų nuo minėtos įstatymo nuostatos (13 straipsnio 3 dalies) įsigaliojimo.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės, ginčo turto perėmėjos, jo atliktų ginčo turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, nes, visų pirma, panaudos sutartis ir atitinkamai papildomas susitarimas, kuriame ir buvo numatytas galimas tokių iÅ¡laidų kompensavimas, yra pasibaigę (nutraukus panaudos sutartį), taip pat atsakovė nėra perėmusi ieÅ¡kovo nurodytų pareigų iÅ¡ panaudos davėjos (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos); antra, minėto papildomo susitarimo nuostatos prieÅ¡taravo imperatyviam teisiniam reglamentavimui, todėl nesukėlė (negalėjo sukelti) Å¡alims jokių teisinių pasekmių.

Taigi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl ginčo pastatų pagerinimo išlaidų priteisimo.Netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo dėl pastatų pagerinimo išlaidų priteisimo, netenkintinas ir ieškovo išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, o ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, ekspertizės išlaidos, atstovavimo išlaidos) jam neatlygintinos.

Atsakovei iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos atsakovei taip pat neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 9,25 Eur dydžio iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo VšĮ „Antavilių pensionatas“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl pastatų pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo, atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo VšĮ „Antavilių pensionatas“, j. a. k. 191784043, 9,25 Eur (devynis eurus 25 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jūratė Varanauskaitė