04b86a82-be18-4029-b941-cf0ccaaaffe0 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-33-312/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01227-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (A. B.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo, n u s t a t ė :

I. Bylos aplinkybės 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu A. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, bÅ«damas UAB „I.“ vadovu ir žinodamas apie Å¡ios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei kitiems kreditoriams, žinodamas, kad nuo 2022 m. kovo mėn. susidarė mokestinė nepriemoka VMI, be to, 2022 m. kovo 21 d.

VMI priėmė nurodymÄ nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų), privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesÄ , tačiau UAB „I.“ vadovas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė į teismÄ , taip nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymas) 5 straipsnio 1 punkte. A. B. paskirta administracinė nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda. II.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimÄ ir nutraukti administracinę teisenÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesÄ . Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad vadovas tai turi padaryti nedelsdamas po to, kai juridinis asmuo tapo nemokus.

Apelianto teigimu, sÄ voka „nedelsdamas“ yra subjektyvi, todėl įmonės vadovo delsimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo konstatavo įmonės nemokumÄ bÅ«tent nutarties priėmimo metu. 2.2. Skunde pažymima, jog teismas neatsižvelgė, kad įmonės nemokumo procesas neinicijuojamas per dienÄ ar kitÄ , kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyta eilė veiksmų, kuriuos turi atlikti vadovas.

Be to, A. B., bÅ«damas vadovu, vertino, kad įmonė yra moki, tiesiog turi iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ savo paties skolininko. Jis taip ir nurodė atsiliepime Vilniaus apygardos teismui, kur iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl įmonės mokumo. Teismas visgi vertino, kad įmonė nemoki ir iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Apelianto manymu, neteisinga bausti jį už nemokumo neinicijavimÄ vien dėl to, kad iÅ¡siskyrė proceso dalyvių nuomonės dėl įmonės turtinės padėties. 2.3. Anot apelianto, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimo apraÅ¡ymas (pareiÅ¡kimo nepateikimas teismui) yra jau pasenęs, nes blanketinė norma Å¡iuo atveju yra pasikeitusi – Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pakeitė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymÄ .

Å iuo metu galiojantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 11 straipsnis numato, kad įmonės nemokumas gali bÅ«ti inicijuojamas ir neteismine tvarka. 2.4. Kaip nurodoma skunde, apylinkės teismo nutarimu konstatuota, kad A. B. nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2022 m. liepos 18 d. (kuomet VMI kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), t. y. 3 mėnesius ir 18 dienų, delsė pats kreiptis į teismÄ dėl nemokumo proceso inicijavimo, todėl VMI pirmiau padavė pareiÅ¡kimÄ teismui ir turi bÅ«ti nubaustas bauda.

Toks VMI ir pirmos instancijos teismo vertinimas yra formalus ir nepagrįstas. 2.5. Apelianto vertinimu, teismas, skirdamas jam nuobaudÄ , neatsižvelgė į ANK 120 straipsnio paskirtį – įmonės kreditorių apsaugÄ . ANK 120 straipsnio paskirtis yra atgrasyti nemokios įmonės vadovÄ nuo veiksmų, keliančių žalÄ kreditorių interesams. UAB „I.“ iÅ¡ esmės vienintelis kreditorius yra VMI (dar nedidelė skola yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Teismas skundžiamame nutarime nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie tai, kad A. B. yra sukėlęs žalÄ kuriam nors iÅ¡ kreditorių. PareiÅ¡kėjas VMI savo pareiÅ¡kime nurodo, kad VMI vertinimu, įmonė tapo nemoki 2022 m. kovo mėnesį, tačiau A. B. nuo 2022 m. kovo mėnesio nepadarė jokių veiksmų, dėl kurių bÅ«tų sumažėjęs įmonės turtas ar padidėtų skola VMI ar kitam kreditoriui. Ä®monės skola VMI atsirado iki pareiÅ¡kėjo nurodytos nemokumo datos (2022 m. kovo mėnesio), todėl apelianto kreipimasis ar nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visiÅ¡kai nepakeitė situacijos dėl skolos dydžio, galimumo jÄ iÅ¡ieÅ¡koti. 2.6.

Apeliantas pažymi, jog bankroto tikslas yra ne tik paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumÄ , kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Todėl Ä®monių bankroto įstatymo normos nustato įmonės vadovui pareigÄ nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo. Tai, kad joks delsimas negali bÅ«ti pateisinamas, matyti ir iÅ¡ Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). 2.7.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatyta įmonės vadovui, todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus.

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-46/2015; 3K-3-170-219/2020 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje akcentuojama, kad vadovo pareiga nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra siejama su kreditorių apsauga nuo žalos padarymo, tačiau nagrinėjamu atveju A.

B. žalos kreditoriams nepadarė. 2.8. Taip pat pažymi, jog teismų praktikoje suformuota nuostata, kad norint juridinio asmens vadovÄ ar kitÄ atsakingÄ asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nevykdymÄ bÅ«tina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sÄ lygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo;

įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-515-383/2018; Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018). 2.9. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nėra minėtos sÄ lygos, jog nė vienas kreditorius nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes bÅ«tent pats pareiÅ¡kėjas VMI 2022 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl to teismas UAB „I.“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

Taigi, nemokumÄ Å¡iuo atveju inicijavo vienas iÅ¡ Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų, turintis tokiÄ teisę. Å iuo atveju, nėra teisinės reikÅ¡mes, kuris iÅ¡ asmenų (A. B. ar kreditorius) inicijavo nemokumo procesÄ , kas buvo pirmesnis, nes tai nekeitė nei įmonės turto dydžio, nei skolos dydžio.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus vyriausioji specialistė praÅ¡o A. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . 3.1. Atsiliepime nurodoma, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „I.“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nieko nedarė, kad įsiskolinimas bÅ«tų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei.

Teismas, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertino A. B. asmenybę, tai, kad jis pirmÄ kartÄ traukiamas už tokio pobÅ«džio administracinio nusižengimo padarymÄ , turi darbÄ . Teismas pažymėjo, kad bendrovės kreditorius – VMI nuo 2022 m. kovo 1 d. taikė priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus: VMI buvo pateikusi nurodymÄ nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ banko sÄ skaitose esančių lėšų; taip pat antstoliams vykdymui pažymėjo, kad bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus, todėl įvertinti bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų VMI neturėjo galimybės. UAB „I.“ vieÅ¡uose registruose savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių irgi nėra.

Taigi, teismas neturėjo abejonių, kad UAB „I.“ vadovas laiku neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokiu bÅ«du pažeidė kreditoriaus VMI interesus. 3.2. Atsiliepime pažymima, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2609-854/2022 UAB „I.“ iÅ¡kelta bankroto byla, Å¡i nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 1 d. Bendrovė pripažinta nemokia. 3.3.

Atsiliepime į apelianto skunde nurodytÄ motyvÄ , kad nei vienas kreditorius nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, paaiÅ¡kinama, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2609-854/2022 dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „I.“ pagal VMI pareiÅ¡kimÄ , labai svarbi sÄ lyga yra pateikti kreditoriui praneÅ¡imÄ apie nemokumo proceso inicijavimÄ ir ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å io praneÅ¡imo sÄ lygos yra nustatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio nuostatose.

PraneÅ¡imas bendrovei buvo iÅ¡siųstas. Vadovaujantis praneÅ¡imu, bendrovė turėjo per 30 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos sumokėti mokestinę nepriemokÄ , sudaryti susitarimÄ dėl pagalbos arba priimti sprendimÄ bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka. Bendrovė mokestinės nepriemokos per 30 dienų nesumokėjo. Bendrovės vadovas pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui per 30 dienų nepateikė, tokiu bÅ«du neatliko Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo prievolės inicijuoti nemokumo procesÄ . 3.4.

Atsiliepime akcentuojama, jog teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. padarinių atsiradimas nėra bÅ«tinas, nusižengimas yra laikomas baigtu, padarius veikÄ ar susilaikant nuo jos, nepriklausomai nuo to, ar veika sukėlė žalingas pasekmes, ar ne. Teismas konstatavo, kad tam, jog A. B. kiltų administracinė atsakomybė, papildomi neigiami padariniai VMI nėra bÅ«tini. 3.5. Atsiliepime pažymima, kad pagal ANK 22 straipsnį, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. 3.6.

VMI atstovės manymu, teismas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. nuobaudÄ už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ , tinkamai įvertino ANK 34 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, taip pat į apelianto asmenybę, visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas ANK 35 ir 36 straipsniuose. Atsiliepime pažymima, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis.

Nenumatyta jokių iÅ¡imčių, kada Å¡ių nuostatų bÅ«tų galima nepaisyti. 3.7. Atsiliepime taip pat pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankcijÄ už padarytÄ nusižengimÄ paskirta nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ANK 22 straipsnyje numatytų baudos tikslų. 3.8. Atsiliepime teigiama, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ sprendimÄ .

Administracinė nuobauda teismo nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. VMI atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo apelianto veiksmus pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai individualizavo jam skiriamÄ nuobaudÄ ir jos dydį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas 4.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju, apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su teismo nutarimu dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nurodo, kad jis savo veiksmais nesukėlė kreditoriams žalos. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama Å¡ia apimtimi.

5. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas, jame tinkamai įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, jog A. B., pateikdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės nurodė tuos pačius argumentus ir dėstė tas pačias aplinkybes, į kuriuos pirmosios instancijos teismas jau atsakė priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ .

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali bÅ«ti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra iÅ¡dėstyti kituose teisės aktuose. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesÄ , jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumÄ ir siÅ«lyti spręsti juridinio asmens mokumo atkÅ«rimo klausimÄ ; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesÄ ; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesÄ .

Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktÅ«rizavimo procesas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡io įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iÅ¡kėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi bÅ«ti atliekami siekiant iÅ¡kelti nemokumo (bankroto ar restruktÅ«rizavimo) bylÄ teisme (įskaitant ir bankroto procesÄ ne teismo tvarka). Å ios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos nenurodo jokių iÅ¡imčių, kada vadovas gali nevykdyti Å¡ios pareigos.

Å ios pareigos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali bÅ«ti pateisinamas, matyti ir iÅ¡ Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalÄ , kuri atsirado dėl Å¡iame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

7. Apeliantas, nesutikdamas su jam pritaikyta administracine atsakomybe, akcentuoja, kad įstatyme nenumatytas konkretus terminas, per kurį juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti jo vadovaujamos įmonės nemokumo procesÄ . Å iuo aspektu pažymėtina, jog Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesÄ . Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. B. žinojo, kad nuo 2022 m. kovo mėnesio yra susidariusi mokestinė nepriemoka kreditoriui VMI, o 2022 m. kovo 21 d.

VMI priėmė nurodymÄ nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčio mokėtojų sÄ skaitos (sÄ skaitų), taigi, jis jau kurį laikÄ Å¾inojo, kad jo vadovaujama bendrovė yra skolinga kreditoriui VMI, taip pat žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui ir matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus nėra galimybės, nevykdė pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesÄ . Skunde nurodytas argumentas, jog įstatyme nepateiktas konkretus terminas, per kurį juridinio asmens vadovas turi inicijuoti nemokumo procesÄ , negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, Å¡alinančia jo atsakomybę, kadangi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantas delsė laiku vykdyti savo pareigÄ .

Be kita ko, nors apeliaciniame skunde argumentuojama, kad apeliantas nemokumo proceso neinicijavo dėl to, nes manė, kad įmonė yra moki, tik turi iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ savo paties skolininko, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės. Be to, skunde nurodytos aplinkybės dėl UAB „I.“ galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ savo skolininko buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje ir buvo priimtas sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ Å¡iai įmonei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog apelianto skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, kurios pateisintų juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ nevykdymÄ .

8. SkundÄ nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių dėl UAB „I.“ kreditoriams padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Formaliųjų sudėčių atvejais pavojingų padarinių atsiradimas nėra bÅ«tinas, nusikaltimas (nusižengimas) laikomas baigtu, padarius veikÄ ar susilaikant nuo jos, nepriklausomai nuo to, ar veika sukėlė žalingas pasekmes, ar ne.

Taigi, Å¡iuo atveju atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Atitinkamai, nagrinėjamoje situacijoje nelaikytinos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis skunde nurodytos aplinkybės, jog A. B. nuo kovo mėnesio nepadarė nieko, kas padidintų turimus įsiskolinimus ar pamažintų įmonės turtÄ .

9. Be kita ko, nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad UAB „I.“ kreditorius VMI 2022 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o pagal kasacinio teismo praktikÄ , kreditoriui pateikus teismui pareiÅ¡kimÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo, bendrovės vadovui iÅ¡nyksta pareiga pačiam kreiptis į teismÄ , tačiau pažymėtina, jog pastarojo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį tai neÅ¡alina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog kreditoriui pateikus teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bendrovės vadovui iÅ¡nyksta pareiga pačiam kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Nagrinėjamu atveju, UAB „I.“ vadovas A. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nuo 2022 m. kovo mėnesio. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tuo metu, kai A. B. atsirado Å¡i pareiga, VMI dar nebuvo pasikreipusi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „I.“, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už Å¡ios pareigos nevykdymÄ .

10. Papildomai pažymėtina, jog nors apeliantas skunde nurodo, kad VMI formaliai vertino, jog A. B. dėl nemokumo proceso inicijavimo nesikreipė 3 mėnesius 18 dienų ir kad nemokumo procesas neinicijuojamas per dienÄ ar kelias dienas, Å¡iuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. B. apskritai bÅ«tų ketinęs kreiptis dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iÅ¡kėlimo, todėl jo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. Tokiu bÅ«du, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ANK normas ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė