04b6d022-2175-4c91-bf08-3bb07372e9c8 · Klaipėdos apylinkės teismas

Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-774-729/2020

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00113-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 16.9.10; 21.9.10

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. liepos 17 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B.,

nukentėjusiajai K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Teismas

n u s t a t ė :

2020 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas V. B. surašytas už tai, kad jis 2020 m. birželio 2 d., apie 23:30 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Žiaukų kaime, Rūtų g. 1, vairavo automobilį „AUDI 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, atbuline eiga, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinta tvora ir automobilis, padaryta žala iki 15 BND. Tokiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: tyrėjo M. B. 2020 m. birželio 3 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 6), 2020 m. birželio 2 d. eismo įvykio fiksavimo protokolas (b. l. 7), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 8), fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos (b. l. 9–11), 2020 m. birželio 3 d. nukentėjusiosios K. B. paaiškinimas (b. l. 12 su reversine puse), 2020 m. birželio 3 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 13) ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą: jis pripažino, kad neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas išgėręs alkoholio, savavališkai pasiėmė savo draugo P. B. automobilį „AUDI 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir juo pasivažinėjo, o po to grįžo atgal į P. B. kiemą, bevairuodamas išdaužęs vieną šio automobilio galinį žibintą, bet nepripažino atsitrenkęs šiuo automobiliu į P. B. kaimynės K. B. sodybos tvorą ir ją apgadinęs bei pasišalinęs iš šio įvykio vietos.

Nukentėjusioji K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-06-03, apie 23.30 val. ji buvo savo namuose, Žiaukų k., Rūtų g. 1, Klaipėdos r., kai išgirdo lauke stiprų smūgį ir pro langą pamatė į kaimyno P. B. kiemą įvažiuojantį jam priklausantį automobilį Audi 80. Ji tuoj pat išbėgo laukan ir ant keliuko sutiko du vaikinus, kurie jai pasakė, kaip matė šį automobilį galine dalim atsitrenkiant į jos sodybos tvorą iš lankstytos skardos ir ją įlenkiant, o paskui – įvažiuojant į P. B. kiemą ir atsitrenkiant į jo namą. Visi jie matė, kad už šio automobilio vairo sėdėjo V. B., ir iškvietė policiją jo padarytam nusižengimui įforminti. Dėl tvoros įlenkimo jai padaryta 500 Eur žala.

Teismas

konstatuoja:

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

V. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Todėl nusižengimas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojamas, tik jeigu nusižengimu padaryta žala neviršijo 750 Eur (15 x 50 Eur), o žalai viršijus 750 Eur nusižengimas turi būti kvalifikuojamas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šių pažeidimų padarymo pripažino tik iš dalies, ji yra visiškai įrodyta jo paties ir nukentėjusiosios parodymais bei administracinio nusižengimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir fotografijomis; iš jų matyti, kaip atrodė įlenkta nukentėjusiosios sodybos tvora ir kad atitinkamai yra apgadinta automobilio Audi 80 galinė dalis, o pažeidimo padarymo faktą bei kad jį padarė V. B., paliudijo ir šį įvykį matęs K. M., ir jį įforminti atvykęs policijos pareigūnas M. B. savo tarnybiniu pranešimu. Visa byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina tą aplinkybę, kad 2020 m. birželio 2 d., apie 23:30 val., adresu Rūtų g. 1, Žiaukų kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas/sugadintas K. B. turtas, t. y. tvora, o padarytos žalos dydis sudaro 500 Eur; eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė „AUDI 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurią vairavęs neblaivus V. B. yra kaltas dėl eismo įvykio, iš kurio pasišalino (b. l. 4–5, 6, 7, 8, 9–11, 12 su reversine puse). Pripažintina, kad V. B. savo veiksmais pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. V. B. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Administracinio nusižengimo protokole V. B. veiksmai kvalifikuoti tik pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl darytina išvada, kad buvo suklysta kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, nenurodant ANK 424 straipsnio 2 dalies. ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad V. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, todėl jo veika kvalifikuotina ir pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Tarp šių V. B. padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). V. B. baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 18–29). V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis tik iš dalies prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir neišreiškė dėl jų padarymo nuoširdaus gailesčio, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos jų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus baudas, pagal baudos dydžio sankcijoje nustatyto minimumo ir maksimumo vidurkį.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Pažymėtina, kad V. B. nusižengimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, elgėsi išties pavojingai ir neatsakingai, todėl, nors jis ir nėra įgijęs teisės vairuoti, jam kuriam laikui turi būti atimta net teisė tokią teisę įgyti.

Teismas nustatydamas specialiosios teisės atėmimo trukmę vadovaujasi ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais kriterijais. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą V. B. padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,98 promilių neblaivumas). Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo paskirtis bus pasiekta tik kartu su nuobauda paskyrus ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, V. B. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę. Bylos duomenimis automobilis „AUDI 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso ne V. B., o kitam asmeniu – P. B. (b. l. 30). Byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kad šis asmuo žinojo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuos automobilį, todėl ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą nagrinėjamu atveju nenustatyta. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo <...> nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į byloje nustatytą sunkią V. B. turtinę padėtį, kuri dar labiau pasunkės dėl šiuo nutarimu jam taikomų sankcijų, teismas nusprendžia šios administracinio poveikio priemonės jam netaikyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

pripažinti V. B. kaltu padarius:

administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) baudą;

administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 2300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 2300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsniu, 426 straipsnio 7 dalimi, V. B. paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įskaitant ir teisę tokią teisę įgyti, dvejiems metams.

Informuoti V. B., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20116197482, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė