Legislator Case Law & Legislation
04b6c10d-ebe9-4e32-b87f-116b7e829bed AI generated

04b6c10d-ebe9-4e32-b87f-116b7e829bed · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 04b6c10d-ebe9-4e32-b87f-116b7e829bed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. balandžio 29 d.         Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi S. G. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas S. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R.

Legislator headnote

AI generated

04b6c10d-ebe9-4e32-b87f-116b7e829bed · Vilniaus apygardos teismas: 2014 m. kovo 20 d. nutarimu, pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, motyvuojant tuo, jog skundžiamame prokuroro nutarime tinkamai įvertintos nurodytos aplinkybės ir motyvuotai pasisakyta, kodėl nėra pagrindo atlikti ikiteisminio tyrimo dėl S. G. apraÅ¡ytų veikų bei pagrįstai atsisakyta pradėti Å¡ių veikų ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡aiÅ¡kinant pareiÅ¡kėjui teisę dėl minimų veikų tiesiogiai kreiptis į teismÄ su privataus kaltinimo skundu.Skundu apygardos teismui S. G. praÅ¡o įpareigoti generalinį prokurorÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                                       Skundas Nr. 1S-422-628/2014                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.1. (S) Teisėjas R.

R.                                                                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. balandžio 29 d.         Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi S. G. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas S. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R.

P. 2014 m. kovo 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ,                                                                                            n u s t a t ė : 2014 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje buvo gautas S. G. pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ Å¾urnalisto K. K. atžvilgiu dėl pareiÅ¡kėjo Å¡meižto ir įžeidimo.

TyrimÄ praÅ¡oma pradėti dėl „Lietuvos ryto“ televizijos 2014 m. vasario 3, 10 ir 27 dienomis transliuotame laidų cikle „Nusikaltimas ir bausmė“ minėto žurnalisto iÅ¡sakytų teiginių. Pasak pareiÅ¡kėjo, K. K. Å¡iose laidose atskleidė neteisėtai sužinotas aplinkybes, susijusias su slapta apklausa Lietuvos Respublikos generalinėje apklausoje 2000 metais, savaip interpretavo įvykius ir, nepatikrinęs faktų, skleidė apie jį trikovės neatitinkančiÄ , Å¡meižiančiÄ informacijÄ Ä¯Å¾eidinėjo žeminančiais žodžiais, siejo su verslininkais ir H.

D., nors su Å¡iais asmenimis S. G. nieko bendro neturi.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. P. 2014 m. kovo 20 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ K. K. atžvilgiu pagal S. G. pareiÅ¡kimÄ , konstatuojant, kad veikos, dėl kurių praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ , yra priskiriamos privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamoms veikoms, byloje nenustatyta BPK 409 str. numatytų sÄ lygų atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir palaikyti valstybinį kaltinimÄ .

Nutarime pabrėžiama, kad veikas galimai padaręs asmuo pareiÅ¡kėjui yra žinomas, nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime apraÅ¡ytos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę, kad pareiÅ¡kėjas dėl svarbių objektyvių priežasčių negali pats ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti privataus kaltintojo funkcijų. Nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ K. K. atžvilgiu dal galimo Å¡meižto ar įžeidimo bei iÅ¡aiÅ¡kinta pareiÅ¡kėjo teisė kreiptis tiesiogiai į teismÄ dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo.S. G. nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R.

P. 2014 m. kovo 20 d. nutarimu, pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, motyvuojant tuo, jog skundžiamame prokuroro nutarime tinkamai įvertintos nurodytos aplinkybės ir motyvuotai pasisakyta, kodėl nėra pagrindo atlikti ikiteisminio tyrimo dėl S. G. apraÅ¡ytų veikų bei pagrįstai atsisakyta pradėti Å¡ių veikų ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡aiÅ¡kinant pareiÅ¡kėjui teisę dėl minimų veikų tiesiogiai kreiptis į teismÄ su privataus kaltinimo skundu.Skundu apygardos teismui S. G. praÅ¡o įpareigoti generalinį prokurorÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ K.

K. atžvilgiu pagal BK 155 str.1 d. ir 154 str. 2 d.Pasak pareiÅ¡kėjo, žurnalistas K. K. nusikalto įstatymui piktnaudžiaudamas savo pareigomis, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, Å¡meižė ir įžeidinėjo S. G. 2014 m. vasario 3, 10 ir 27 dienomis savo televizijos laidoje „Nusikaltimas ir bausmė“ „Lietuvos ryto“ televizijoje. Jo padaryta nusikalstama veika visiÅ¡kai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 155 str. 1 d. ir 154 str. 2 d., sudėties požymius. Skunde pažymima, kad prieÅ¡ įstatymÄ visi asmenys yra lygÅ«s, todėl K.

K. socialinė padėtis nesuteikia jam jokių privilegijų savo komercinio pobÅ«džio laidose Å¡meižti kitus asmenis.PareiÅ¡kėjo S. G. skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus reaguoti į kiekvienÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bÅ«tų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamÄ jį procesÄ , tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali bÅ«ti vykdomas.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. IÅ¡nagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagÄ bei pareiÅ¡kėjo skundÄ , darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P. 2014 m. kovo 20 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ K.

K. atžvilgiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nusikalstamos veikos, numatyta BK 154 str. ir 155 str. yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, todėl šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. 1 d. numatytus atvejus, kai veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali pats ginti teisėtų savo interesų. Teismas pritaria prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių.

Atvirkščiai nei teigia S. G., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.BPK 407 str., inter alia, įtvirtinta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148, 152, 154, 155, 165, 168 str., 187 str. 1 d., 3 d., 188, 313 str., procesas pradedamas tik tuo atveju, jei yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytais atvejais.

BPK 409 str. nurodoma, kad atvejais, kai nusikalstamos veikos, iÅ¡vardintos BPK 407 str. turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų, baudžiamÄ jį procesÄ dėl tokių veikų turi pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Vertinant aptartas nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad baudžiamosios bylos dėl BPK 407 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų gali bÅ«ti nagrinėjamos bendra tvarka tik tokiu atveju, jei yra tenkinamos BPK 409 str. numatytos sÄ lygos: nusikalstama veika turi visuomeninę reikÅ¡mę arba ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų.Pagal vieningai formuojamÄ teismų praktikÄ , BPK 409 str. 1 d. vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę“ sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iÅ¡ jų, bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir jos padarymo aplinkybėmis.

Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jei dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, S. G. K. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę sieja su tuo, kad, pareiškėjo teigimu, melaginga, jį šmeižianti ir įžeidžianti informacija buvo pateikta K.

K. televizijos laidose, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , sprendžia, kad K. K. galimai padaryti nusikalstami veiksmai buvo labiau susiję su S. G. asmeniu bei jo ankstesne veikla, padarytais nusikaltimais, už kuriuos jis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu ir Å¡iuo metu atlieka jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Byloje nenustatyta, kad dėl K. K. laidų cikle „Nusikaltimas ir bausmė“ paskelbtos informacijos, kurios S. G. nei savo pareiÅ¡kime, neis skunduose nedetalizuoja, kilo didelis rezonansas visuomenėje.Sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų nusikalstamų veikų pobÅ«džio, jų visuomeninės reikÅ¡mės, pažymėtina ir tai, kad vien nukentėjusiojo užimamos pareigos ar socialinis statusas, jo tautybė, rasė, religijos iÅ¡pažinimas ar kitokia socialinė priklausomybė kokiai nors žmonių, individų grupei, savaime neapsprendžia nusikalstamos veikos visuomeninės reikÅ¡mės, nes, kaip teisingai savo skunde apygardos teismui pažymėjo S. G., įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygÅ«s, nepaisant jų veiklos rūšies ir pobÅ«džio (BPK 6 str. 2 d.).Analizuojant BPK 409 str. 1 d.

įtvirtintos kitos teisinės iÅ¡imties, kuriai esant prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. ir 155 str., t. y. , kai asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų pats ar per savo atstovÄ , turinį, pabrėžtina, kad kaip suformuota teismų praktikos, aptariama formuluotė apibÅ«dina tokias situacijas, kai asmuo apskritai negali – nei pats, nei per teisėtÄ atstovÄ , iÅ¡reikÅ¡ti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali - nei pats, nei per teisėtÄ atstovÄ atlikti tam tikrų veiksmų, kuriais Å¡iuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pvz. dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiÅ¡kumo nebuvimo ir t.t.), ir tokiais, kai nors asmuo ir gali pats arba per teisėtÄ atstovÄ iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ ginti savo interesus ir atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais Å¡iuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau Å¡ių veiksmų objektyviai gali nepakakti, kad tie interesai bÅ«tų apginti (pvz. dėl negalėjimo gauti reikalingÄ informacijÄ , neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t.t.) (žr., pvz.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Å ių aplinkybių plotmėje konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad S. G. pareiÅ¡kime nurodytomis galimai padarytomis veikomis buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjui kaip asmeniui, dėl aptartų aplinkybių negalinčiam pačiam, ar per savo įgaliotÄ atstovÄ , ginti savo teisėtų interesų. Taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas pats (ar per savo atstovÄ ), palaikydamas kaltinimÄ baudžiamojoje byloje (privataus kaltinimo proceso metu), negalės veiksmingai apginti galimai pažeistų savo teisių ir teisėtų interesų.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentais, kad nagrinėjamu atveju BPK 409 str. 1 d.

įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. ir 155 str., nenustatytos, todėl pareiÅ¡kėjas S. G., manydamas, jog galimai neteisėtais K. K. veiksmais buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, juos gali ginti teisme privataus kaltinimo tvarka.Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : PareiÅ¡kėjo S. G. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį.Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                           Sigita Bieliauskienė