Legislator Case Law & Legislation
04b34ec8-2f84-4be8-8ecb-a68e7c025c14 AI generated

04b34ec8-2f84-4be8-8ecb-a68e7c025c14 · Kauno apygardos teismas

Case Number 04b34ec8-2f84-4be8-8ecb-a68e7c025c14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

proceso Nr. 1-22-1-00357-2009-2;                Procesinio sprendimo kategorija:     Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam M. Ž., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistojo R. S. gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, teismo

Legislator headnote

AI generated

04b34ec8-2f84-4be8-8ecb-a68e7c025c14 · Kauno apygardos teismas: S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja D

 Pranešėja D. Šiugždinytė                                                                 Baudž.

byla Nr.1A-238-238/11;

Teisėjas A.Rimkevičius                                                Teisminio

proceso Nr. 1-22-1-00357-2009-2;Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Procesinio sprendimo kategorija:Â Â Â Â Â

 (S)

2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaivai

Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam M. Ž., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistojo R. S. gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, teismo

posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. Ž. ir R. S. apeliacinius skundus dėl

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendį atliktos bausmės laikas.

M. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Nukentėjusiosios K. D. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, ir solidariai iš E. S., R. S. ir M. Ž. priteista nukentėjusiajai 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo N. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir solidariai iš E. S., R. S., M. Ž. priteista 880 Lt (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. S., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 180 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir perduotas laiduotojos Z. S. atsakomybei pagal laidavimÄ su 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) užstatu, nustatant laidavimo terminÄ â€“ 2 (dviems) metams. Baudžiamoji byla E. S. atžvilgiu nutraukta. E. S. atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

R. S. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2009-03-27 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Ž. ir E. S., M. Ž. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ - sužaloti daiktu, panaÅ¡iu į peilį, K. D., E. S. su R. S., panaudoję fizinį smurtÄ ir parvertę ant žemės nepilnametį N. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikydami prispaustÄ prie žemės bei grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ - sužaloti daiktu, panaÅ¡iu į peilį, iÅ¡ nukentėjusiųjų pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. iÅ¡ nepilnamečio N. J. pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonus „Nokia 6600 Slide", 500 Lt vertės, „Sony Ericsson W810", 350 Lt vertės, bei 30 Lt, o iÅ¡ nukentėjusiosios K. D. pagrobė

mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 7373", 250 Lt vertės, taip padarė N. J. 880 Lt turtinę žalÄ , o nukentėjusiajai K.

D. 200 Lt turtinę žalÄ .

M. Ž. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2009-03-27 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S. ir R. S., M. Ž. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ - sužaloti daiktu, panaÅ¡iu į peilį, K. D., E. S. su R. S., panaudoję fizinį smurtÄ ir parvertę ant žemės nepilnametį N. J., gim. 1991-05-08, ir laikydami prispaustÄ prie žemės, R. S. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ - sužaloti daiktu, panaÅ¡iu į peilį, iÅ¡ nukentėjusiųjų pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. iÅ¡ nepilnamečio N. J. pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonus „Nokia 6600 Slide", 500 Lt vertės, „Sony

Ericsson W810", 350 Lt vertės, bei 30 Lt, o iÅ¡ nukentėjusiosios K. D. pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 7373", 250

Lt vertės, taip padarė N. J. 880 Lt turtinę žalÄ , o nukentėjusiajai K. D. 250 Lt turtinę žalÄ .

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nuosprendį panaikinti, jį iÅ¡teisinti. Teigia, jog nuosprendis nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Nurodo, jog inkriminuotos veikos nepadarė, nes tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Taip pat nurodo, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė ir nepripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Nebuvo atliktas atpažinimas, todėl neteisingai nustatyta aplinkybė, kad jis buvo įvykio vietoje. Teigia, jog D. G. parodymai, jog jokių

santykių su nuteistuoju neturėjo ir su juo nebendravo, melagingi. Be to, D. G. parodymai, jog nebendravo su nuteistuoju, prieštarauja jos

parodymams, jog nuteistasis prašęs duoti tinkamus parodymus. Å ie prieÅ¡taravimai neiÅ¡aiÅ¡kinti, liudytoja į posėdį neiÅ¡kviesta. Teigia, jog Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja liudytojos A. S. parodymams. Taip pat apeliantas teigia, jog teismas nevertino R. S. nurodytos aplinkybės, jog duodamas parodymus, kad įvykyje (duomenys neskelbtini) saloje dalyvavo ir apeliantas, sumaišė dienas ir įvykio vietÄ , nes tuo metu buvo tiriama kita byla, kurioje dalyvavo ir apeliantas. Už Å¡iÄ veikÄ jis nuteistas. Teigia, jog byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡analizavus visų aplinkybių, neatkreiptas dėmesys į tai, kad nukentėjusieji galėjo suklysti bei sakyti iÅ¡ anksto sugalvotÄ versijÄ . Taip pat nuteistasis teigia, jog grasinti E. S. jis neturi jokių galimybių, nes yra izoliuotas, saugomas konvojaus ir teismo metu jokių pokalbių nebuvo. Nepagrįstas E. S. aiÅ¡kinimas, kad jis (M. Ž.) grasino E. S..

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į prieÅ¡taravimus ir neatitikimus. Apeliantas įsitikinęs, kad  nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jam skirta didesnė bausmė nei kitiems bendrininkams, kurie kaltės nepripažino. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios aktyviai padėjo ikiteisminiam tyrimui, parodymus keitė ne savo iniciatyva, įvykio metu fizinio smurto nenaudojo. Apeliantas taip pat teigia, jog dėl poelgio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.

           Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. Ž. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo R. S. gynėja prašė nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.                                  Â

           Nuteistųjų

R. S. ir M. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. LR BK 2 straipnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus

teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai M. Ž. bei R. S. pripažino kaltais

padarius LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir skyrė jiems teisingas bausmes.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio

2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apeliantų kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo M. Ž. nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Apylinkės teismas nuosprendyje tinkamai atliko įrodymų vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo

pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto

nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios

instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios

instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo

Ä®vertinusi ir iÅ¡tyrusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo iÅ¡vada, kad M. Ž. padarė LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo  M. Ž. kaltė įvykdžius plėšimÄ K. D. ir N. J. atžvilgiu, įrodyta nuteistųjų R. S., E. S. parodymais, nukentėjusiųjų K. D., ir N. J. parodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme, E.

S. nuosekliai davė iÅ¡samius parodymus, paaiÅ¡kino, jog įvykio dienÄ visi nuteistieji buvo kartu, gėrė alų, vaikščiojo po Nemuno salÄ , ir R. S. pasiÅ«lė apiplėšti nukentėjusiuosius, M. Ž. sutiko, sutiko ir E. S.. Netikėti E. S. parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes jie sutampa su nuteistojo R. S. parodymais,

duotais tyrime, bei nukentėjusiųjų K. D., ir N. J. parodymais, duotais tyrime ir teisme. Nors teisme R. S. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu neteisingai

nurodė, kad nusikaltime dalyvavo M. Ž., tačiau teismas pagrįstai Å¡iÄ dalį jo parodymų vertino kritiÅ¡kai, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir nepatvirtinami kitais bylos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo nurodęs, kad nusikaltime dalyvavo bÅ«tent

M. Ž.. Teisme R. S. teigė, kad jis apklausiamas pas tyrėjÄ sumaišė įvykius, todėl neteisingai nurodė, kad Å¡iame nusikaltime dalyvavo M. Ž., nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kito nusikaltimo, kuriame kartu dalyvavo ir M. Ž.. Tačiau Å¡iuos R. S. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, nes jie prieÅ¡tarauja E. S. ir nukentėjusiųjų parodymams bei kitiems bylos duomenims. Kaip matyti iÅ¡ įtariamojo R. S. parodymų, jis nurodė vietÄ ir kitas aplinkybes, bÅ«tent susijusias su 2009-03-27 dienos įvykiais, t. y. nurodė, jog plėšimÄ Ä¯vykdė bÅ«tent Nemuno saloje, jog paėmė iÅ¡ nukentėjusiojo bÅ«tent du telefonus, nurodė, jog buvo trise, t. y. E. S., M. Ž. ir jis (R.

S.). O iÅ¡ prie bylos pridėto praneÅ¡imo apie įtarimÄ matyti, jog R. S. minimas kitas įvykis vyko kitos nusikalstamos veikos

laiku ir vietoje, nusikaltime dalyvavo kiti asmenys, kitos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės, o įvykyje nedalyvauja E. S. (t. 2, b. l. 16). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė R.

S. parodymus ir motyvÄ , jog jis suklydo, nurodydamas, kad Å¡iame įvykyje (2009-03-27 (duomenys neskelbtini)) M. Ž. dalyvavo. Nors parodymo atpažinti veiksmas neatliktas, tačiau nukentėjusioji K.

D. patvirtino, jog M. Ž. atpažino, kai buvo iÅ¡kviesta pas tyrėjÄ , jį pamatė koridoriuje, iÅ¡ karto pranešė apie tai tyrėjai, pasakė, jog tai tas pats vaikinas, kuris iÅ¡ jos atėmė telefonÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino ir byloje apklausta tyrėja liudytoja A. S.. Be to, teisme nukentėjusioji K. D. patvirtino, jog įvykio metu M. Ž. Å¡ypsojosi ir keistai elgėsi, atpažino jį iÅ¡ jo elgesio. Nukentėjusioji kategoriÅ¡kai patvirtino aplinkybę, kad nusikaltimo padarymo vietoje ir metu M. Ž. tikrai buvo. (t. 2, b. l. 114). Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais nukentėjusiosios  parodymais, nes jie atitinka E. S. parodymus, iÅ¡ dalies R.

S. parodymus tyrime, patvirtinami liudytojos E. S. parodymais. Byloje nustatyta, kad M. Ž. priėjo prie K. D., klausė, ar ji turinti telefonÄ , ir įrėmė jai daiktÄ , panašų į peilį,

taigi nustatyta, kad M. Ž. buvo arti priėjęs prie K. D., su ja bendravo ir iÅ¡sakė reikalavimÄ atiduoti telefonÄ ,

todėl teismas neabejoja, jog K. D. gerai matė, įsidėmėjo M. Ž. ir jį atpažino sutikusi policijoje. Be to, apie tai

pasakė tyrėjai. Teisme taip pat nukentėjusioji kategoriÅ¡kai nurodė, kad M. Ž. dalyvavo nusikaltime ir įvykdė plėšimÄ . Liudytoja O. U., M. Ž. motina, parodė, jog M. Ž. eisena yra specifinė, be to, jis visada Å¡ypsosi. (t. 2,

b. l. 118). Tai atitinka nukentėjusiosios K. D. parodymus apie M. Ž. eisenÄ , Å¡ypsojimÄ si,  ir duoda pagrindÄ tikėti

nukentėjusiosios aiÅ¡kinimu, kad įvykio metu nusikaltimo vietoje buvo M. Ž., jis iÅ¡ jos atėmė telefonÄ ir veikė kartu su kitais

dviem bendrininkais (V. S., E. S.).  Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas ir atmestinas nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kad jis įvykio vietoje nebuvo ir nusikaltimo nepadarė. Šis nuteistojo aiškinimas paneigtas nusikaltimo vietoje buvusių ir nusikaltime dalyvavusių asmenų parodymais. Daroma išvada, kad netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes apeliantus apkalbėti jiems nėra jokios priežasties, prieš įvykį jie pažįstami nebuvo, nebendravo, piktumų neturėjo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M.

Ž. teigia, jog į teismÄ nebuvo iÅ¡kviesta ir apklausta liudytoja D. G., be to, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp Å¡ios liudytojos

ir liudytojos E. S. parodymų. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is argumentas atmestinas, kadangi nepagrįstas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog teismas kvietė į teismo posėdžius liudytojÄ D. G., tačiau liudytojai Å¡aukimai nebuvo įteikti. Nepavykus iÅ¡kviesti liudytojos į teismo posėdį, LR BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka jos parodymai pagarsinti. TokiÄ galimybę – garsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus - įstatymas leidžia. Jiems patvirtinti teismas apklausė liudytoja A. S., kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytojÄ D. G.. Teisme

apklausta liudytoja tyrėja A. S. patvirtino, jog D. G. ji apklausė ir tikrai ši liudytoja davė protokole

užraÅ¡ytus parodymus. Byloje nustatyta, kad D. G. patvirtino, jog 2009 m. kovo 27 d. ji net nebuvo pažįstama su nuteistuoju M. Ž., susipažino ir kurį laikÄ bendravo vėliau, jau po 2009-03-27, tai yra nuo 2009 m. gegužės mėn.  Be to nurodė, jog M. Ž. prašė jos sakyti, kad įvykio dienÄ jis buvęs su liudytoja. Ta aplinkybė, jog liudytoja

A. S. paaiÅ¡kino, kad liudytoja D. G. apklausų metu buvo susipykusi su M. Ž., neprieÅ¡tarauja tai aplinkybei, kad D. G. tyrėjai teigė  tiesÄ . Be to, liudytoja D. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybių, sudarančių pagrindÄ netikėti Å¡ios liudytojos parodymais, byloje nenustatyta. Liudytoja D.

G. patvirtino tik tai, jog M. Ž. nebuvo su ja įvykio dienÄ (2009-03-27), jokių konkrečių aplinkybių dėl įvykio ji nežinojo, todėl jos parodymai vertinami visumoje su anksčiau aptartais įrodymais ir jie leidžia

pagrįstai abejoti M. Ž. parodymais, kad jis buvo pas D. G. 2009-03-27, bei kartu su anksčiau aptartais įrodymais

patvirtina nukentėjusiosios K. D. parodymų patikimumÄ bei

duoda pagrindÄ manyti, jog jie yra teisingi. PrieÅ¡taravimų tarp liudytojų D. G. ir A. S. parodymų nenustatyta. Be

to, liudytoja A. S. paaiÅ¡kino priežastį, kodėl nebuvo atliktas apelianto M. Ž. atpažinimas, jos nurodyti argumentai pagrįsti ir įtikinami, kad toks atpažinimas buvo netikslingas, kadangi M. Ž. atvyko į policijos komisariatÄ ankščiau, nei buvo kviestas, ir ten susitiko nukentėjusiuosius, o pastarieji apklausti tyrėjai nurodė, kad policijos komisariate sutiktas asmuo (M. Ž.) ir yra nusikaltime dalyvavęs bei plėšimÄ Ä¯vykdęs asmuo.

Teismas neturi pagrindo netikėti E.

S. aiÅ¡kinimu apie jam daromÄ nuteistųjų M. Ž., R. S. psichologinį spaudimÄ , nes, kaip matyti iÅ¡ bylos

medžiagos, dėl tokių neteisėtų veiksmų E. S. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , pateikdamas pareiÅ¡kimÄ . Å iÄ aplinkybę nuosprendyje nurodė teismas ir jÄ pagrindė, įvertinęs pareiÅ¡kimÄ (t. 2, b. l. 157).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų K. D. ir

N. J. parodymais, nuteistojo E. S. parodymais, iÅ¡ dalies R. S. parodymais ir pagrįstai nustatė, jog 2009-03-27 apie 14.00 val. M. Ž., R. S. ir E. S., veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs visetÄ byloje esančių įrodymų ir duomenų, kurie patvirtina apelianto kaltumÄ . Teismas pagrįstai rėmėsi byloje surinktais įrodymais, nes įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, nuteistojo asmenybę bei jo paties pavojingumÄ (nusikalto netrukus po to, kai buvo padaręs analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , baustas administracine tvarka). Teismas teisingai individualizavo nuteistajam M. Ž. bausmę ir pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo sveikatos bÅ«klę, bÅ«tent į tai, kad dėl psichinės sveikatos bÅ«klės M. Ž. nustatytas invalidumas, nors tai ir nėra pagrindas jį pripažinti nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, jog nėra M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje). Teisėjų kolegijos manymu, teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas paminėtas aplinkybes, jų reikÅ¡mę skiriant bausmę bei nustatant jos dydį, ir pagrįstai skyrė jam laisvės atėmimo bausmę, artimÄ Å¡ios bausmės rūšies vidurkiui, numatytam LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Bausmių subendrinimo taisyklių teismas taip pat nepažeidė, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Kauno miesto  apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendžiu skirtÄ sias bausmes subendrino iÅ¡ dalies jas sudėdamas bei įskaitydamas į paskirtos bausmės laikÄ pagal ankstesnį nuosprendį atliktÄ laisvės atėmimo bausmės laikÄ . Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes prie griežtesnės pridėjo tik minimaliÄ dalį- 3 mėnesius  ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. Ž. paskirtoji bausmė atitinka jo paties bei padarytos veikos pavojingumÄ , yra bÅ«tina ir pakankama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Â

Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde nuteistasis

R. S. teigia, jog jam skirta neteisinga bausmė, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog jis kaltę pripažino, aktyviais veiksmais nuo ikiteisminio tyrimo pradžios padėjo tyrimui, įvykio metu fizinio smurto nenaudojo, nukentėjusiojo atsiprašė.

Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir teisingai nustatė nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei pagrįstai  R. S. pripažino kaltu bendrininkų grupėje įvykdžius plėšimÄ K. D. ir N. J. atžvilgiu.

R. S. kaltę dėl plėšimo pripažįsta iÅ¡ dalies, neigia vartojęs fizinį smurtÄ , tačiau tai prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. R. S. neneigia nusikaltimÄ Ä¯vykdęs bendrininkų grupėje. Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ( BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis), todėl ir pasekmės inkriminuojamos visiems nusikalstamos veikos bendrininkams, o bendrininkai atsako už visų bendrininkų veiksmus. Tai, kad bendrininkai suvokia kitų bendrininkų neteisėtus veiksmus, pritaria tokiam veikimui, savo veikimu palengvina kiekvieno iÅ¡ bendrininkų veikos padarymÄ , tokiu bÅ«du veikia vieninga tyčia, o tai ir lemia kiekvieno bendrininkų atsakomybę už bendrus veiksmus.

Kaip jau aptarta anksčiau, byloje pagrįstai nustatyta, jog M. Ž. daiktu, panaÅ¡iu į peilį, grasino K. D. tuojau pat panaudoti fizinį smurtÄ , be to, byloje pagrįstai nustatyta, jog nukentėjusįjį N. J. pargriovė ir laikė prispaustÄ prie žemės bÅ«tent abu nuteistieji R. S. ir

E. S..

Teisme apklaustas E. S. paaiškino, jog tai jis N. J. sugriebęs iš už nugaros pargriovė ant žemės, o R. S. laikė prispaudęs prie žemės, ir tai neprieštarauja nukentėjusiojo N. J. parodymams, kad jį pargriovė R. S., bei patvirtinama nukentėjusiosios K. D. parodymais, jog ji matė, kaip R. S. laikė prispaudęs N. J. prie žemės. Šie parodymai patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusįjį N. J. pargriovė ir palaužė

nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ abu bendrininkai (V. S., E. S.), todėl laikoma nustatyta aplinkybė, kad V. S. fizinį smurtÄ panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį N. J..

Nukentėjusiojo pargriovimas ant žemės laikytinas fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas R. S. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nusikaltimo metu jis fizinio smurto nepanaudojo.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę R. S., bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. Teismas

atsižvelgė į tai, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo R. S. kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. PrieÅ¡ingai, nei skunde teigia R. S., jo parodymai nelaikytini kaip padėję ikiteisminiam tyrimui atskleisti nusikalstamÄ veikÄ bei jÄ padariusius asmenis, nes R. S. parodymus keitė, klaidino ne tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, bet ir teismÄ , aiÅ¡kindamas, jog nurodydamas, kad nusikaltime dalyvavo M. Ž., suklydo, susimaišė ir teigdamas, jog nusikaltime dalyvavo kitas asmuo. Kaip jau aptarta anksčiau, Å¡is nuteistojo motyvas nelaikytinas pagrįsta įrodymų keitimo priežastimi, nes akivaizdžiai prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei parodo R. S. nenuoÅ¡irdumÄ , o taip pat akivaizdžiai paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentÄ , jog parodymai kito ne nuteistojo  iniciatyva.  Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe

nuteistojo prisipažinimÄ . Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. S., teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y.

atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ po to, kai buvo neseniai padaręs kitÄ analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , baustas administracine tvarka, o tai, kartu įvertinus, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistasis nebuvo nuoÅ¡irdus, duoda pagrindÄ vertinti nuteistÄ jį bei jo padarytÄ veikÄ kaip labiau pavojingÄ . Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nuteistasis nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme, tačiau pasiruošęs atlyginti žalÄ bei žada daugiau nebedaryti nusikaltimų. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Å¡ių aplinkybių visumÄ , taip pat ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, o bÅ«tent tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, kiekvienos iÅ¡ jų reikÅ¡mę skiriant bei nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė bausmę-laisvės atėmimÄ savo dydžiu artimÄ Å¡ios bausmės rūšies vidurkiui, kuris numatytas LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog bendrininkui, kuris kaltės nepripažino, skirta mažesnė bausmė, tačiau Å¡is argumentas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes tiek M. Ž., tiek ir R. S., kurie nuteisti Å¡iuo nuosprendžiu, skirtos vienodo dydžio bausmės. Ta aplinkybė, jog R. S. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, nepaneigia jam skirtos bausmės, kuri savo dydžiu tokia pati kaip ir M. Ž. skirtoji, pagrįstumo, nes kiekvienam iÅ¡ nuteistųjų bausmė skirta atsižvelgiant į individualias jų asmenybę, pavojingumÄ charakterizuojančias aplinkybes, o taip pat į kitas aplinkybes.

Bausmių subendrinimo taisyklių teismas taip pat nepažeidė, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendžiu skirtÄ sias bausmes subendrino iÅ¡ dalies jas sudėdamas bei įskaitydamas į paskirtos bausmės laikÄ pagal ankstesnį nuosprendį atliktÄ laisvės atėmimo bausmės laikÄ , nes veika, už kuriÄ nuteistas R. S. skundžiamu nuosprendžiu, padaryta prieÅ¡ priimant ankstesnįjį teismo nuosprendį. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos  teismas, subendrindamas bausmes, prie griežtesnės pridėjo tik minimaliÄ dalį -

3 mėnesius ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdama

į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtoji bausmė R. S. atitinka jo paties bei padarytos veikos pavojingumÄ , nėra

aiškiai per griežta, yra būtina ir pakankama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad nėra pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti apeliacinių skundų motyvais įstatyminio pagrindo nėra. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų R.

S. ir M. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                                                               n

u t a r ė :

Nuteistųjų M. Ž. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos

pirmininkė teisėja                                                         Â

Danguolė Šiugždinytė

Teisėjai                                                                                            Valdas

Vitunskas

                                                                                                              Â

Gytis Večerskas