2019-11-28 Nr. AB-22361-4-45-3-00253-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5786-556/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00253-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui G. S. (G. S.), jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjams Gitanai Aleliūnaitei ir Sakhizadui Mohammadui Raufui (Sakhizada Mohammad Rauf),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. (G. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. (G. S.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. S. (G. S.) (toliau – ir Užsienietis) paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. sausio 15 d.

2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad Užsienietis 2019 m. liepos 11 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. spalio 15 d. Užsienietis apskundė šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau Užsieniečio skundas netenkintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Užsieniečio asmenybė dar tik nustatinėjama, taip pat nėra pakankamai duomenų, iš kurių neginčytinai galima būtų nustatyti, kad Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio motyvai nėra pakankamai aiškūs. Teismas, atsižvelgdamas į Užsieniečio elgesį kitose valstybėse, kai jo atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas, nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo judėjimo galimybe. Užsieniečių registracijos centras prašė pratęsti sulaikymo terminą atsižvelgiant ir į tai, kad Užsienietis, būdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, per šiuos tris mėnesius du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Šiuo metu Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio nagrinėjamas iš esmės, nagrinėjimo trukmė 3–6 mėn.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis sulaikytas neteisėtai, prašė jam, kaip ir kitiems užsieniečiams, taikyti apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

4. Užsieniečio atstovė nurodė, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, nes Užsieniečių registracijos centras patvirtino, kad Lietuvos Respublika Užsieniečiui buvo išdavusi vizą. Užsienietis prieglobsčio prašytojas, jis sulaikytas jau tris mėnesius ir Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimas neturėtų būti grindžiamas tais pačiais pagrindais. Užsieniečio atstovė nurodė, kad Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimo terminas neaiškus, Užsienietis gailisi, kad nesilaikė nustatytos tvarkos, todėl prašė Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti arba paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. spalio 11 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimu Užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. sausio 15 d.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikai iš Amsterdamo pagal Dublino III Reglamentą perduotas Užsienietis. Užsienietis 2019 m. liepos 15 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2017 m. gruodžio 17 d., turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą, galiojusią iki 2018 m. sausio 14 d., 2017 m. gruodžio 22 d. iš Lietuvos išvyko į Vokietiją ir ten pasiprašė prieglobsčio. Vokietija nustačiusi, kad už jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika, priėmė sprendimą grąžinti užsienietį į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą, tačiau Užsienietis nenorėjo būti grąžintas į Lietuvą ir iš Vokietijos 2019 m. sausio 11 d. pabėgo į Nyderlandų Karalystę, kur taip pat pasiprašė prieglobsčio. Teismas nustatė, jog pagal SIS Asmens paieškos duomenis, Vokietija paskelbusi draudimą Užsieniečiui nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. sausio 10 d. atvykti į Šengeno erdvę.

7. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. spalio 15 d. Užsienietis šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Užsieniečio skundo netenkino, konstatavęs, kad yra pagrindas sulaikyti Užsienietį vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 5 dalies 1 punktu, nes Užsieniečio asmenybė dar tik nustatinėjama, taip pat nėra pakankamai duomenų, iš kurių neginčytinai galima būtų nustatyti, kad Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio motyvai nėra pakankamai aiškūs, taip pat, atsižvelgiant į Užsieniečio elgesį kitose valstybėse, kai jo atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo judėjimo galimybe.

8. Teismas nusprendė, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nepasikeitė – Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje šiuo metu neišnagrinėtas, dėl to šio prašymo motyvai nėra aiškūs, ir išlieka pagrindas manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių), todėl sulaikymas nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl Užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas, ir labai tikėtina, kad minėtas tikslas nebus pasiektas taikant alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. Užsienietis nurodo, jog turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl teismas, spręsdamas dėl Užsieniečio sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 1 punkto nuostatas.

11. Užsienietis aptaria Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, bei akcentuoja minėto straipsnio 4 dalies 2 punktą, kurio pagrindu privalo būti tenkinamos dvi sąlygos, t. y. sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); yra rimtas pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis aptaria Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose įtvirtintas aplinkybes, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, bei pabrėžia 10 punktą, kuris įtvirtina, jog užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Užsienietis vadovaujasi Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 9 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad sulaikymas neturi trukti ilgiau, nei to pagrįstai reikia atitinkamoms procedūroms atlikti.

12. Užsienietis vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintu gero administravimo principu (žr. 2015 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1823-822/2015) ir teigia, jog jo sulaikymas tęsiasi jau keturis mėnesius, t. y. nuo 2019 m. liepos 11 d., o siekiant išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio motyvus Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) jau turėjo atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą. Užsienietis nurodo, kad jo apklausa vis dar nebuvo atlikta, todėl akivaizdu, kad anksčiau nurodyti deramo kruopštumo ir gero administravimo imperatyvai yra pažeisti, o tai reiškia, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas prieštarauja Įstatymo 114 straipsnio 7 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Užsienietis pabrėžia, kad atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo Migracijos departamento sprendimo nagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, Migracijos departamentas turės priimti papildomą sprendimą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo pratęsimo (Įstatymo 81 str. 2 d.), kas sąlygos dar šiurkštesnį aukščiau nurodytų reikalavimų pažeidimą.

13. Užsienietis pakartoja bylos faktines aplinkybes ir atkreipia dėmesį, kad jo išsiuntimo / grąžinimo klausimas nėra išspręstas, o prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjamas, todėl jis suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tikrai neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo. Užsienietis nurodo, kad objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo nebendradarbiavimą su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, byloje nėra pateikta ir akcentuoja, jog teismas tinkamai nepagrindė ir neįrodė pagrindo pratęsti Užsieniečio sulaikymą dar trims mėnesiams tikslu nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvus.

14. Užsienietis teigia, jog teismo sprendimas grindžiamas tuo, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.). Užsienietis nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad jis sulaikytas jau ilgiau nei keturis mėnesius, taip pat pakartotinai nurodžius, jog Lietuva prisiėmė atsakomybę dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo, pripažindama, kad būtent šiam asmeniui išdavė Šengeno vizą, t. y., asmens tapatybė nustatyta, laikytina, kad teismas nepagrįstai grindė jo sulaikymo pratęsimą Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

15. Užsienietis teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą sulaikyti Užsienietį, tokia priemonė neproporcinga. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

16. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Užsieniečių registracijos centras pakartoja faktines bylos aplinkybes ir teigia, jog teismas įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir nusprendė, kad Įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius Užsieniečio laisvę, o Užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę, t. y. nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės nepasikeitė.

18. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad Užsienietis, atvykęs į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą nepasiteiravo pareigūnų, kurie tikrino jo dokumentus bei atvykimo teisėtumą, apie galimybę pateikti prieglobsčio prašymą, o nuvykęs į Vokietiją, prieglobsčio prašymą pateikė iškarto, taigi daro išvadą, kad Užsienietis sąmoningai nenorėjo pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvoje. Užsieniečių registracijos centras pažymėjo, kad Užsienietis 2,5 metų slapstėsi nuo kompetentingų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų atstovų, vengdamas perdavimo į Lietuvos Respubliką. Užsieniečių registracijos centras nesutinka su Užsieniečio teiginiais, jog nėra duomenų apie tai, kad jis nebendradarbiauja su atsakingomis institucijomis ir pabrėžia, kad Užsieniečiui buvo pranešta apie priimtą sprendimą dėl jo perdavimo Lietuvai, tačiau jis pasinaudojo laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir slapčia, nepranešęs Vokietijos pareigūnams, neteisėtai išvyko į Nyderlandų Karalystę, neturėdamas tinkamų kelionės dokumentų. Užsieniečių registracijos centras daro išvadą, kad Užsieniečio elgesys yra apgalvotas, veiksmai pasireiškia tyčia, suvokiant savo veiksmų pasekmes.

19. Užsieniečių registracijos centras nesutinka su Užsieniečio teiginiu dėl gero administravimo principo nesilaikymo ir nurodo, kad Migracijos departamentas 2016 m. spalio 16 d. raštu Nr. 10K-44063 informavo, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas – 2020 m. sausio 16 d., šiuo metu yra atlikti teisės aktuose nurodyti patikrinimai, renkama reikalinga informacija apie Užsieniečio kilmės valstybę, o tam, kad būtų priimtas pagrįstas sprendimas ir įvertinti visi prašymo suteikti prieglobstį motyvai, prieš priimant sprendimą būtina atlikti Užsieniečio apklausą. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad Migracijos departamentas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad Užsienietis gali norėti pasislėpti ir tuomet Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos, tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje.

20. Užsienietis ir jo atstovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu palaikė apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Užsienietis paaiškino, kad 2019 m. liepos 13 d. buvo sulaikytas 48 val., o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. spalio 15 d. Užsienietis nurodė apie pažeidžiamą teisę į gerą administravimą, akcentavo, jog siekė bendradarbiauti su institucijomis (teikė prašymus dėl susitikimų), jo prieglobsčio prašymo tikslas – tęsti studijas sporto srityje, todėl pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, neketina savavališkai išvykti, nes jau žino tokio savo poelgio pasekmes. Užsienietis nurodė, kad nekelia grėsmės viešajai tvarkai.

21. Užsieniečių registracijos centro įgaliota atstovė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu palaikė teikime išdėstytą poziciją, akcentavo, jog Migracijos departamentas gali turėti papildomų klausimų Užsieniečiui, kurių užduoti, remiantis bylos medžiaga, gali nebūti galimybės, jeigu bus pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsieniečių registracijos centras patvirtino, kad Užsienietis 2019 m. liepos 13 d. buvo sulaikytas 48 val., teigė, jog jo sulaikymo pagrindai egzistuoja, Migracijos departamentas kiekvieną atvejį vertina individualiai. Užsieniečių registracijos centras akcentavo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis, nes tikisi nepalankių sprendimų ir nesiruošia jų vykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje administracinėje byloje spręstina dėl Užsieniečių registracijos centro teikimo pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2020 m. sausio 15 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 2 punkto, 114 bei 116 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimu sulaikyto Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. sausio 15 d.

24. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog jis yra sulaikytas jau keturis mėnesius, siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio motyvus, tačiau Migracijos departamentas Užsieniečio apklausos dar neatliko. Užsienietis teigia, jog jis tikrai neketina pasislėpti, o jo tapatybė nustatyta, nes jam buvo išduota Šengeno viza.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019).

27. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties priėmimo bei pasibaigus sulaikymo terminui nėra pasikeitę. Bylos duomenys patvirtina, kad prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra nagrinėjamas iš esmės, atlikti teisės aktuose numatyti patikrinimai, renkama reikiama informacija apie Užsieniečio kilmės valstybę, tačiau prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai nėra visiškai aiškūs, o tam būtina atlikti Užsieniečio apklausą. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis jau kartą pasinaudojo laisvu asmenų judėjimo režimu ir neteisėtai bei sąmoningai išvyko į Nyderlandų Karalystę, laikytina, kad nebendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis faktas taip pat nėra išnykęs.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio sistema ir yra pagrindas manyti, jog jis (Užsienietis) gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas tai aiškiai pagrindė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).

29. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, jog jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena). Bylos duomenys patvirtina, kad Užsienietis gyvena Užsieniečių registracijos centre, duomenų apie Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, jis neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais ryšiais Lietuvos Respublikoje.

30. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, Užsieniečio atžvilgiu buvo pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su Užsieniečio sulaikymo pratęsimo pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, t. y. išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas. Tačiau apskųstas teismo sprendimas vis dėlto turi būti pataisytas dėl sulaikymo termino netinkamo skaičiavimo.

31. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad į Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (pagal dabar galiojančią Įstatymo redakciją) nustatytus sulaikymo terminus turi būti įskaičiuojama ne tik teismo sprendimu paskirto ar pratęsto sulaikymo, bet ir policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno sprendimu taikyto sulaikymo trukmė (iki 48 val., Įstatymo 114 str. 1 d.). Aiškinant priešingai, būtų sudarytos prielaidos paneigti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus, pavyzdžiui, sistemingai sulaikant asmenis 48 valandoms keletą (keliolika) kartų iš eilės. Antra, maksimalus šešių mėnesių sulaikymo terminas, numatytas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje, gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kadangi Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta: „Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams <...>“ ir šioje normos dalyje nėra išskiriami užsieniečiai pagal tai, kokios procedūros jų atžvilgiu yra vykdomos (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5382-261/2019).

32. Bylos duomenys patvirtina, kad Užsienietis Užsieniečių registracijos centre faktiškai sulaikytas 2019 m. liepos 13 d. Vadinasi, nagrinėjamu atveju maksimalus galimas Užsieniečio sulaikymo terminas baigiasi 2020 m. sausio 13 d. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, tačiau neatsižvelgė į nuostatas išdėstytas šio baigiamojo teisės akto 31 punkte, todėl nepagrįstai pratęsė Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. sausio 15 d., tokiu būdu viršijant 6 mėnesių sulaikymo terminą. Dėl nurodytų aplinkybių Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. (G. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: Teikimą tenkinti. Pratęsti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui G. S. (G. S.), gim. (duomenys neskelbtini), paskirto sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. sausio 13 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius