Legislator Case Law & Legislation
04b1ce3f-5124-4db9-b180-deb4e9d404a5 AI generated

04b1ce3f-5124-4db9-b180-deb4e9d404a5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 04b1ce3f-5124-4db9-b180-deb4e9d404a5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a> Administracinė byla Nr. I-2270-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00520-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir norminio administracinio akto teisėtumo.

Legislator headnote

AI generated

04b1ce3f-5124-4db9-b180-deb4e9d404a5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui yra paskirti vitaminai ar vaistai tokioje pakuotėje, kurioje pareiÅ¡kėjas negali gauti. Kadangi sÄ raÅ¡u nebuvo uždrausta įsigyti vaisiu, daržovių, kitų maisto produktų, kurie ribojami tik pakuotės talpa bei gydytojo skiriamų preparatų, nėra pagrindo spręsti, kad yra pagrindas inicijuoti Ä®sakymo 1.12 punkto teisėtumo tyrimÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracini teismÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Teisingumo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Keywords

AI generated
minimum procedural guarantee under treaty substantive requirements restrictive measures against Belarus prohibited practices compliance with technical standards protocol to the Convention
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a> Administracinė byla Nr. I-2270-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00520-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir norminio administracinio akto teisėtumo.

Teismas n u s t a t ė : Teismo 2019-02-12 nutartimi priimtas pareiÅ¡kėjo E. P. skundas, kuriuo jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–6). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-211 (toliau – ir Ä®sakymas) nuostatos yra teisėtos.

PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-10-19 priėmė Ä®sakymÄ Nr. R1-211, kurio 1.1. punktu buvo nustatytas sumažintas nuteistųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, leidžiamų turėti daiktų bendras svoris nuo 50 kg iki 30 kg. Atkreipė dėmesį, kad pagal Ä®sakymo 1.13 punktÄ , patalynė į drausmės izoliatorių uždarytiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Susidaro situacijÄ , kad asmuo, atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, ir pažeidęs bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, gali bÅ«ti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumÄ Å¾eminančia bausme, nes nuteistajam, patalpintam į kameros tipo patalpas, yra leidžiama iÅ¡eiti iÅ¡ kameros tik 2 valandas per dienÄ , o likusias 23 valandas nuteistasis bÅ«na kameroje, kurioje 12 valandų per parÄ nebÅ«na galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti.

Nėra aiÅ¡ku kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai. Toks teisinis reglamentavimas yra nepagrįstas jokių objektyvių valstybės tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu. Ä®tvirtintas teisinis reglamentavimas sukelia pareiÅ¡kėjui tokias pasekmes, kurių intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, nėra adekvačiai užtikrinama pareiÅ¡kėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Ä®sakymo 1.15 papunkčiu pakeistas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as. Teigia, kad kalinami asmenys turi turėti teisę, ne tik laisvai apsirinkti maisto prekes, kurias gali įsigyti, tačiau ir teisę pasirinkti pigesnes prekes ir jų rūšį pagal savo poreikį. Vaisiai ir daržovės yra perkamų maisto produktų pagrindas, todėl vaisių ir daržovių kiekio nustatymas, leidimas turėti jų bendrai tik 2 kilogramus, yra kalinių galimybės rÅ«pintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas.

Toks ribojimas nėra bÅ«tinas ir yra kalinimo sÄ lygų bloginimas. Ä®sigaliojus nurodytiems apribojimams, pareiÅ¡kėjas nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, nes buvo uždraustos metalinės ir (ar) stiklinės maisto prekių pakuotės, o konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų ne metalinėse ar (ir) stiklinėse pakuotėse nėra dėl tokių gaminių technologinių gamybos procesų, todėl Å¡iuo draudimu yra nepagrįstai apribojama pareiÅ¡kėjo teisė rÅ«pintis savo mityba ir sveikata – pareiÅ¡kėjui iÅ¡vykstant iÅ¡ pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitas vietas, jis negali apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

Skundžiamo Ä®sakymo redakcijoje taip pat iÅ¡braukti maisto papildai. Dėl prasto gaunamo maitinimo, maisto papildai mitybos racionui. Maisto papildų uždraudimas neužtikrina nuteistųjų laisvės į sportÄ bei fizinį aktyvumÄ . Taip pat ginčijamu Ä®sakymu nustatyta apibrėžtÄ gamintojo pakuotės dydį ir vaistų tarÄ , Å¡iuos preparatus galima įsigyti tik gydytojui rekomendavus. Nustatytas reikalavimas medicininės pakuotės dydžiui neužtikrina tinkamo gydymo ligoniui ir neteisėtai apriboja gydytojo atliekamÄ darbÄ .

Vaistų kiekis ir jų vartojimas priklauso nuo diagnozuotos ligos, jos rūšies ir sunkumo, o nustatytas vaistų kiekio turėjimas gali sutrikdyti sveikatÄ . Be to, tam tikri vaistai yra laikomi tik stiklinėse tarose, todėl jų draudimas atima teisę turėti reikalingus vaistus. PareiÅ¡kėjo teigimu, nustatyti apribojimai ir draudimas pažeidžia elementarias žmogaus teises, prieÅ¡tarauja protingumo, žmogiÅ¡kumo principais, teise nebÅ«ti kankinamam. Aptartos Ä®sakymo nuostatos suvaržo pareiÅ¡kėjo teisę pasirinkti maisto racionÄ pagal savo fizinius poreikius, rÅ«pintis sveikata, sportuoti, pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisę į sveikatÄ .

PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 3 000 Eur. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 21–24). PaaiÅ¡kino, kad Ä®sakymo 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as.

Å is sÄ raÅ¡as sudarytas taip, kad jame bÅ«tų tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi Å¡iems asmenims. Visiems nuteistiesiems, taip pat ir pareiÅ¡kėjui yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebÅ«tinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Ä® sÄ raÅ¡Ä sÄ moningai nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai (pavyzdžiui, cukrus, medus, uogienės, džemai, karameliniai saldainiai ir pan.).

Vidaus tvarkos besilaikantiems nuteistiesiems (suimtiesiems) pakeitimai nedaro jokios neigiamos įtakos, kadangi jiems apsiperkant ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, pastarieji turi galimybę įsigyti pakankamÄ kiekį jų papildomiems poreikiams tenkinti reikalingų maisto produktų, vaisių ir daržovių. Didelio tÅ«rio taroje sufasuoti maisto produktai užimdavo daugiau vietos, buvo lėčiau vartojami, todėl egzistavo didesnė rizika (nesant tinkamų laikymo sÄ lygų), kad dar nesuvartoti jie taps nebetinkamais vartoti.

Draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje, visų pirma, padidina pačių nuteistųjų (ir Ä®kalinimo įstaigų darbuotojų) saugumÄ , nes ženkliai sumažėja galimybės pasigaminti pareigÅ«nų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtus įrankius. Svarbu ir tai, kad įkalinimo įstaigų parduotuvės privalo užtikrinti į kitokiÄ tarÄ sufasuotų maisto produktų pasiÅ«lÄ nuteistiesiems (suimtiesiems). Visus reikiamus ir asmeniui bÅ«tinus preparatus ir vaistus gali skirti gydytojas, tuo atveju jeigu tokie preparatai ir (ar) vaistai pareiÅ¡kėjui bÅ«tų paskirti, įkalinimo įstaiga užtikrintų, kad pareiÅ¡kėjas jas gautu.

Nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui yra paskirti vitaminai ar vaistai tokioje pakuotėje, kurioje pareiÅ¡kėjas negali gauti. Kadangi sÄ raÅ¡u nebuvo uždrausta įsigyti vaisiu, daržovių, kitų maisto produktų, kurie ribojami tik pakuotės talpa bei gydytojo skiriamų preparatų, nėra pagrindo spręsti, kad yra pagrindas inicijuoti Ä®sakymo 1.12 punkto teisėtumo tyrimÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracini teismÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Teisingumo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 35–37). PaaiÅ¡kino, kad Kauno TI patikrinus saugomus pareiÅ¡kėjo įskaitos kortelės duomenis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu buvo laikomas Kauno TI (įvairiais laikotarpiais), o po minėto Ä®sakymo įsiteisėjimo pirmÄ kartÄ Ä¯ Kauno TI atvyko 2018-10-22, t. y. po trijų dienų nuo Ä®sakymo įsigaliojimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ne tik Kauno TI, bet ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, o Kauno TI atstovas neturi įgaliojimų atstovauti minėtos įstaigos. Pagal Kauno TI ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kratos protokolus matyti, kad jokie leistini daiktai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo paimti ir nei viename iÅ¡ jų nėra nustatytas daiktų virÅ¡svoris. IÅ¡ esmės Å¡ių aplinkybių nenurodo ir PareiÅ¡kėjas, o tik abstrakčiai teigia apie galimai galinčiÄ kilti žalÄ .

Teigia, kad galimas, hipotetinis pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas patyrė papildomu neigiamų iÅ¡gyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus. Lietuvos valstybės atstovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, jo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kurį lėmė pakeistas reglamentavimas ir Å¡io reglamentavimo įgyvendinimas pataisos įstaigoje. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ nustatyto teisinio reglamentavimo, teismas pirmiausia įvertins pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ nagrinėjimo klausimÄ .

Ä®statymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ (ABTÄ® 112 straipsnis) bei praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , kai tai susiję su individualiÄ ja byla (ABTÄ® 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiÄ ja administracine, byla gali bÅ«ti tiriamas, kai to praÅ¡o ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalis), arba, kai nagrinėdamas individualiÄ jÄ bylÄ pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTÄ® 113 straipsnio 3 dalis).

Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ , praÅ¡ydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ (ABTÄ® 114 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal ABTÄ® 113 straipsnio prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas iÅ¡imtiniais atvejais, kai kitokiu bÅ«du negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos iÅ¡sprendimas bei galbÅ«t pažeistos teisės gynimas įmanomas tik iÅ¡tyrus norminio administracinio akto teisėtumÄ .

ABTÄ® įtvirtinti atvejai, kai teismas atmeta praÅ¡ymÄ pradėti tyrimÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo, t. y. jeigu:

1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla;

2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto;

3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto;

4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Taigi matyti, kad teismas nėra saistomas asmens praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepatenka į subjektų, apibrėžtų ABTÄ® 112 straipsnio 1 dalyje, ratÄ , taigi toks praÅ¡ymas galėtų bÅ«ti nagrinėjamas nebent ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. nagrinėjant bylÄ dėl suinteresuoto asmens teisių pažeidimo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-10-19 įsakymu Nr. 1R-211 pakeitė tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Ä®sakymas yra neteisėtas, tiek kiek tai susiję su nagrinėjama byla, ir dėl jo teisėtumo patikros reikia kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , o dėl Ä®sakymo įsigaliojimo jis patyrė 3 000 Eur neturtinę žalÄ .

Tačiau teismas pabrėžia, kad jam Ä®sakymo 1.1, 1.5 bei 1.12 punktų teisėtumas bei pagrįstumas abejonių nekelia. Teismas pažymi, kad pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat higienos sÄ lygas, bÅ«tina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Taip pat akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjui nėra apskritai paneigiama teisė naudotis minkÅ¡tuoju inventoriumi, sportuoti ar įsigyti atitinkamų maisto produktų, o tik apribota įsigyjamų produktų talpa, minkÅ¡tojo inventoriaus naudojimosi tvarka, be to, pareiÅ¡kėjui nepaneigiama teisė sportuoti viduje ir nesant atitinkamo lauke įrengto sporto inventoriaus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas minėto norminio administracinio teisės akto teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.4, 1.5 bei 1.11, 1.12, 1.13 punktų atitiktimi pareiškėjo nurodomoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Be to, pareiškėjas savo prašyme neatskleidė bei nedetalizavo teisės aktų nuostatų, kurioms, jo teigimu, Teisingumo ministro Įsakymas prieštarauja, nepateikė aiškių teisinių motyvų, o jo prašymas grindžiamas abstrakčiais argumentais dėl galimo nuteistųjų teisių pažeidimo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su abejonėmis dėl Ä®sakymo teisėtumo ir pagrįstumo netenkinamas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 3 000 Eur. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnis).

Maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis). Nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 91 (atvirų kolonijų režimas) ir 152 (nėščiųjų bei motinų su vaikais iki trejų metų režimas) straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pažymėtina, kad rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ ; maisto produktai, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę nustato pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 6 dalis).

Taigi Teisingumo ministerija, pagal aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, turėjo teisinį pagrindÄ tvirtinti Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , taip pat jų bendrÄ masę. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo nurodomais teiginiais, kad jis neturėdamas galimybės nusipirkti norimo produktų kiekio ar naudotis minkÅ¡tuoju inventoriumi dienos metu, patiria ypatingus dvasinius iÅ¡gyvenimus, galinčius sukelti neturtinę žalÄ .

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teisė įsigyti maisto produktų, vitaminų, teisė sportuoti nėra paneigiama, tik nustatyti atitinkami kiekio, svorio, talpos apribojimai, įtvirtinta minkÅ¡tojo inventoriaus naudojimo tvarka. Be to, pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ grindžia tik prielaidomis, kad tam tikri nepatogumai ar dvasiniai iÅ¡gyvenimai gali atsirasti ateityje.

Pažymėtina, kad Kauno tardymo izoliatorius turi pareigÄ veikti norminių administracinių aktų reglamentavimo ribose, todėl Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmai, veikiant pagal Ä®sakyme patvirtintÄ tvarkÄ , yra teisėti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsisakoma iÅ¡duoti atitinkamus maisto produktus ar kitus leidžiamus turėti daiktus Ä®sakymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmuose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų.

Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė