2022-03-09 Nr. AB-5531-3-66-3-00023-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-242-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00023-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio N. K. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio N. K. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis N. K. H. (toliau – ir Užsienietis) 2022 m. vasario 7 d. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. sausio 31 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Užsienietis skundą grindė tuo, jog nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl jo situacijoje pagrįstai taikytina Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalimi, nurodė, kad skundai, susiję su užsieniečių apgyvendinimu laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nagrinėjami apylinkės teisme pagal užsieniečių buvimo vietą arba kitame artimiausiame teisme jų buvimo vietai.

Teismas nustatė, jog Užsienietis nuo 2022 m. sausio 31 d. buvo apgyvendintas Medininkų pabėgėlių stovykloje. Pagal Vilniaus regiono, Utenos bei Alytaus apylinkių teismų pirmininkų 2021 m. susitarimą dėl tokio pobūdžio bylų paskirstymo, teikimus (skundus) dėl užsieniečių, apgyvendintų Medininkų pabėgėlių stovykloje, nagrinėja Utenos ir Alytaus apylinkių teismai. Taigi, Užsienietis skundą turėjo duoti Utenos apylinkės teismui arba Alytaus apylinkės teismui.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą bylą perduoti nagrinėti kitam teismui.

Užsienietis atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Sprendime buvo nurodyta, jog jis yra apgyvendintas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, taigi, pagal Departamento nurodytą apgyvendinimo vietą byla buvo teisminga Kauno apylinkės teismui.

Užsienietis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 69 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti Užsieniečio skundo, o privalėjo bylą perduoti nagrinėti kitam teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalimi, pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, konstatavęs, jog jis teismingas kitam teismui, t. y. Alytaus apylinkės teismui arba Utenos apylinkės teismui.

Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš aptarto reguliavimo matyti, jog Užsienietis Sprendimą turėjo skųsti apylinkės teismui pagal jo buvimo vietą arba kitam artimiausiam jo buvimo vietai apylinkės teismui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Užsienietis yra apgyvendintas VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre, esančiame adresu Pasieniečių g. 11, Medininkų k., Vilniaus raj.

Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 6 punktas nustato, jog Vilniaus rajono savivaldybė yra Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų veikimo teritorija. Taigi, nagrinėjamu atveju teismu pagal Užsieniečio buvimo vietą laikytini Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Sprendime neteisingai įvardinta Užsieniečio laikino apgyvendinimo vieta (nurodyta, jog Užsienietis apgyvendintas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre), todėl Užsieniečio atstovas padavė skundą remdamasis būtent Sprendime nurodytais klaidingais duomenimis.

ABTĮ 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams: jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose negalima (išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus) (1 p.); jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles (2 p.); pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą, arba atsižvelgęs į kitas faktines aplinkybes, susijusias su pagrįstu tolygaus darbo krūvio paskirstymu konkrečios kategorijos bylų nagrinėjimo atvejais (3 p).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byla pagal teritorinį teismingumą nagrinėtina kitame teisme, turėjo ją perduoti kitam teismui, vadovaudamasis ABTĮ 69 straipsnio 1 dalimi, o ne atsisakyti priimti skundą, taip apribojant Užsieniečio teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad skundas paduotas ne toje teritorijoje veikiančiam teismui dėl Departamento Sprendime padarytos klaidos. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad privačiam asmeniui neturėtų atsirasti neigiamos pasekmės dėl institucijos padarytos klaidos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas aktyviais veiksmais rengėsi bylos nagrinėjimui 2022 m. vasario 17 d. (užsakytas vertėjas, pranešta apie posėdį byloms šalims), todėl laikytina, kad Užsieniečio skundas buvo faktiškai priimtas ir teismas turėjo nagrinėti administracinę bylą pagal jo skundą Departamentui. Priimtą skundą negalima atsisakyti priimti, todėl nustačius kliūtis bylą nagrinėti iš esmės, byloje turėjo būti sprendžiami procesiniai klausimai (taip pat ir dėl teismingumo) tokiu būdu, kad nebūtų pažeistos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisės ir nebūtų reikšmingai apsunkintas asmens – Užsieniečio, kurio laisvė apribota, teisių įgyvendinimas.

Pažymėtina, jog Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalimi nustatytas 14 dienų Departamento sprendimų apskundimo terminas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nepagrįstai apribojo vieną iš asmens fundamentalių teisių – teisę į teisminę gynybą. Be to, ginčijama nutartimi nebuvo nurodytas minėtos teisės įgyvendinimo būdas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį, kuri yra naikintina, nes pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti jau faktiškai priimtą Užsieniečio skundą, be to, nenurodė teisminės gynybos įgyvendinimo būdo, taip apribodamas pareiškėjo teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio N. K. H. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius