04adb1b0-e9ca-4de6-94ef-b161914bbf8e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-514-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00644-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.2; 3.1.3.3; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. S. ieÅ¡kinį atsakovei J. S. – V. dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo – D. S.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas R. S. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės J. S.-V. (toliau – ir atsakovė) be teisinio pagrindo įgytÄ 87 224,78 Eur sumÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo nepagrįstai įgyto turto perleidimo (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas 2022 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo, kuriuo atsisakė nuo 17 863,57 Eur ieÅ¡kinio dalies. Teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovo R. S. atsisakymÄ dalies ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 17 863,57 Eur priteisimo ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė. IeÅ¡kovas 2023 m. kovo 20 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, t. y. reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ sumažino ir nurodė, kad reikalaujama suma – 64 533,88 Eur.

3. PaaiÅ¡kino, kad D. S. (toliau – ir trečiasis asmuo) 2014 m. vasario 17  d. įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ vilÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo palaikė artimus santykius. IeÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 metų investavo savo asmenines lėšas į trečiojo asmens turto renovavimÄ . Kai turto renovavimo darbai buvo baigti, trečiasis asmuo nutraukė santykius su ieÅ¡kovu, negrÄ Å¾ino jo investuotų lėšų, o 2020 m. rugsėjo 2 d. vilÄ padovanojo savo dukrai – atsakovei. Nors 2019 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) vyko susitikimas, kurio metu trečiasis asmuo patvirtino, kad grÄ Å¾ins visus ieÅ¡kovo už remonto darbus sumokėtus pinigus, tačiau pateikus dokumentus nutraukė derybas ir atsisakė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumokėtus pinigus.

4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad jos su ieÅ¡kovu nesieja jokie teisiniai santykiai, jai nėra žinomos konkrečios ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens santykių ir kilusio ginčo faktinės aplinkybės, susitarimai, kiek ir kaip ieÅ¡kovas prisidėjo prie trečiojo asmens bÅ«sto remonto. Atsakovei yra žinoma tik tiek, kad tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens yra kilęs ginčas, kadangi ieÅ¡kovas reikalauja grÄ Å¾inti skolÄ , su kurios suma trečiasis asmuo nesutinka.

5. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė teismo jį atmesti. Pažymėjo, kad 2011–2018 metais su ieÅ¡kovu palaikė artimus santykius, kÅ«rė bendrus ateities planus. Nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ nukreipia ne į tÄ asmenį ir ne tuo pagrindu, atsakovės su ieÅ¡kovu nesieja jokie santykiai, atsakovė nėra gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovo jokio turto. Tuo tarpu trečiÄ jį asmenį ir ieÅ¡kovÄ sieja sutartiniai santykiai, nes jie kartu kÅ«rė bendrÄ gyvenimÄ , tai teismų praktikoje vertinama kaip bendra jungtinė veikla, partnerystė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė priteisė iš ieškovo atsakovei 5 493,50 Eur, o trečiajam asmeniui 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Nurodė, kad trečiasis asmuo vilÄ Ä¯sigijo 2014 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir atitinkamai dovanojimo sutarties pagrindu perleido dukrai (atsakovei). IeÅ¡kovas dovanojimo sutarties neginčija. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį, o tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.

8. Atkreipė dėmesį, kad teismas bylos nagrinėjimo metu įvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio nuostatÄ â€“ pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pakeisti atsakovę tinkama arba įtraukti trečiÄ jį asmenį bendraatsakove, iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alies nepakeitimo procesines pasekmes, tačiau ieÅ¡kovas teismo siÅ«lymo nurodyti tinkamÄ atsakovÄ neįgyvendino. Asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieÅ¡kinį nebuvo pakeistas iÅ¡imtinai tik dėl ieÅ¡kovo apsisprendimo.

9. Tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo nurodo, kad juos siejo artima draugystė, jie kartu gyveno. IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo iÅ¡ esmės gyveno partnerystėje ir Å¡alis siejusius santykius galima kvalifikuoti pagal jungtinės veiklos modelį. Tokia aplinkybė eliminuoja be teisinio pagrindo įgyto turto instituto nagrinėjamoje byloje taikymÄ .

10. Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto renovavimo, tačiau ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo, nesudaro pagrindo teismui vertinti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens teisinius santykius jungtinės veiklos aspektu, juo labiau kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę atsakove įtraukti ir trečiÄ jį asmenį, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu tokia galimybe nepasinaudojo.

11. Teismui kilo abejonių dėl ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumo, nes iÅ¡ pradžių jis ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė po kelis kartus skaičiuodamas tuos pačius čekius ir kvitus. Atsakovei pateikus teismui detaliÄ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų analizę, nurodant, be kita ko, kurie dokumentai dubliuojasi, kad dalis pirkinių buvo grÄ Å¾inti, dalis kvitų nėra įskaitomi, dėl dalies pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų nėra pateikti sÄ skaitų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai, ieÅ¡kovas atsisakė dalies reiÅ¡kiamų reikalavimų – 2022 m. lapkričio 24 d. atsisakė reikalavimo dėl 17 863,57 Eur ir 2023 m. sausio 20 d. atsisakė dalies reikalavimo dėl 1 638,45 Eur. 2023 m. kovo 6 d. ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo reikalavimÄ sumažino 3 188,88 Eur, iki 64 533,88 Eur, bei pateikė papildomus įrodymus 14 565,44 Eur ir padidino ieÅ¡kinio reikalavimÄ iki 79 099,32 Eur. IeÅ¡kovo elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu, atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens dėl ieÅ¡kovo investuotų pinigų į vilos remontÄ vyksta nuo 2019 metų.

12. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad už vilos projektavimo paslaugas T. Å . sumokėjo 15 000 Eur, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė teismui pateikė papildomus įrodymus – susiraÅ¡inėjimo su T. Å . nuotraukas. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad T. Å . teigė, jog jokio mokėjimo už vilos projektavimo paslaugas ieÅ¡kovas nėra atlikęs, o sÄ skaitas faktÅ«ras suklastojo dėl skyrybų. T. Å . teismui pateikė paaiÅ¡kinimus, kad vis tik ieÅ¡kovas mokėjimÄ atliko, o dėl susiraÅ¡inėjime su atsakove pateiktos informacijos pajuokavo. Atsižvelgdamas į susiraÅ¡inėjime pateiktos informacijos pobÅ«dį dėl sÄ skaitų faktÅ«rų klastojimo bei aplinkybę, kad, kaip T. Å . nurodo, kalbėjo su atsakove, ilgamete drauge ir nemanė, kad susiraÅ¡inėjimas bus pateiktas teismui, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad T. Å . neturėjo pagrindo ilgametei draugei sakyti netiesos. Vėlesni T. Å . pateikti paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus.

13. Civilinėje byloje Nr. e2-568-886/2022 buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieÅ¡kovės, R. S. įmonės, UAB ,,Pars 5“ ieÅ¡kinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo. Å ioje byloje ieÅ¡kovė įrodinėjo paskolos su trečiuoju asmeniu sudarymo faktÄ , tačiau teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė paskolos sudarymo fakto. Tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje Å¡ioje byloje teigia, kad UAB „Pars 5“ su trečiuoju asmeniu 2016 metais sudarė paskolos sutartį dėl daugiau nei 36 000 Eur, o trečiasis asmuo paskolos negrÄ Å¾ino, nėra suderinama nei su sÄ Å¾iningumo, nei su nepiktnaudžiavimo procesu principais.

14. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovui nuo 2003 metų iki 2021 metų pradėtos 32 vykdomosios bylos, 2016 m. gruodžio 28 d. pradėta vykdomoji byla dėl 2 019 921,76 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditorei UAB „Intrum“, 2016–2017 metais jis buvo bankrutavęs. AB DNB bankas ieÅ¡kovui buvo suteikęs 172 182,81 Eur kreditÄ , tačiau jam įsipareigojimų tinkamai nevykdant skola pradėta iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, ieÅ¡kovo įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovas santykių su trečiuoju asmeniu metu naudojosi mokėjimo kortelė, susieta su trečiojo asmens banko sÄ skaita. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas 2015–2019 metais neturėjo ginčo sumos ir atitinkamai negalėjo jos investuoti į trečiojo asmens turto remontÄ , o trečiasis asmuo negalėjo praturtėti ar sutaupyti tai, ko ieÅ¡kovas neturėjo. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės praturtėjimo ar sutaupymo fakto, ieÅ¡kovo turto sumažėjimo fakto, t. y. nepagrįsto praturtėjimo bÅ«tinų prielaidų.

15. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei bÅ«tų nustatytas trečiojo asmens nepagrįsto praturtėjimo ieÅ¡kovo sÄ skaita faktas, ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Ginčas yra kilęs tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens dėl ieÅ¡kovo į trečiojo asmens turto remontÄ investuotų lėšų (ne)grÄ Å¾inimo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nėra ginčo santykio subjektas bei neturi pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

16. IeÅ¡kovas R. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimÄ , perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:

16.1. PrieÅ¡ingai, nei sprendė teismas, ieÅ¡kinys byloje buvo pateiktas tinkamam atsakovui. Nors trečiasis asmuo 2014 metais ir įsigijo vilÄ (duomenys neskelbtini), tačiau ji buvo nusidėvėjusi, prastos bÅ«klės, joje daugiau kaip 10 metų nebuvo gyvenama, todėl apeliantas savo asmeninėmis lėšomis sutvarkė vandentiekį, elektrÄ , nuotekų tinklÄ , suremontavo vilÄ . Pabaigus darbus trečiasis asmuo nebeleido naudotis vila ir be pagrindo įgytÄ turtÄ â€“ vilos pagerinimus neatlygintinai perleido atsakovei, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.239 straipsnio nuostatomis, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tinkamai atsakovei.

16.2. Sprendime nurodytos aplinkybės, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjamos: teismas nenustatė, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne tam atsakovui ir jokioje proceso stadijoje neteikė pasiÅ«lymo apeliantui pakeisti atsakovÄ tinkamu.

16.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, o bÅ«tent CPK 45 straipsnio nuostatas. Å is pažeidimas lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ ir Å¡io pažeidimo negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

16.4. Teismas, vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neatskleidė bylos esmės, t. y. neiÅ¡samiai tyrė bylos aplinkybes. Klaidingai sprendė dėl tinkamo atsakovo byloje ir be jokio pagrindo nurodė, kad ginčas yra kilęs tarp apelianto ir trečiojo asmens bei visiÅ¡kai ignoravo teisinį reglamentavimÄ , įtvirtintÄ CK 6.239 straipsnyje. Kitaip tariant, teismas ne tik klaidingai nustatė atsakovÄ , bet ir nesirėmė nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu reglamentavimu, kuris yra aktualus nagrinėjamu atveju.

16.5. Teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad apelianto nuomone trečiasis asmuo be pagrindo įgijo vilÄ , nors iÅ¡ tiesų, jo vertinimu, trečiasis asmuo be pagrindo įgijo tik vilos pagerinimus, kuriuos savo lėšomis atliko apeliantas, o vėliau Å¡iuos pagerinimus perleido atsakovei. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad trečiasis asmuo nepagrįstai įgijo turtÄ pasinaudodamas apgaule ir melu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl Å¡ių aplinkybių ir be jokio teisinio pagrindo sprendė, kad toks turto perdavimas vertinamas kaip dovanojimas.

16.6. Apelianto vertinimu, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tvirtinti, kad jis turtÄ trečiajam asmeniui perleido kaip dovanÄ . Nagrinėjamu atveju susiklostę teisiniai santykiai tarp apelianto ir trečiojo asmens negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip dovanojimo teisiniai santykiai, nes niekuomet neegzistavo tokia apelianto valia, o taip pat trečiojo asmens be pagrindo įgytas turtas buvo įgytas nesant jokių raÅ¡ytinės ar juo labiau notarinės formos sutarčių.

16.7. Trečiasis asmuo apeliantui buvo sudaręs pagrįstÄ lÅ«kestį, kad pastarieji ir toliau galės kartu gyventi, naudotis suremontuota vila, tačiau po to, kai apeliantas savo lėšomis suremontavo vilÄ , trečiasis asmuo nurodė, kad vila priklauso jai ir apeliantas joje yra nepageidaujamas. Tai patvirtina, kad apeliantas buvo apgautas, trečiasis asmuo apelianto turtÄ (investuotas lėšas) įgijo be teisinio pagrindo.

16.8. Nėra pagrindo tarp apelianto ir trečiojo asmens susiklosčiusius teisinius santykius vertinti kaip jungtinės veiklos teisinius santykius. Byloje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas savo asmenines lėšas investavo į trečiajam asmeniui priklausantį turtÄ , kuris yra užsienyje. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis privalo bÅ«ti raÅ¡ytinė. Nagrinėjamu atveju tokia sutartis tarp trečiojo asmens ir apelianto sudaryta nebuvo, todėl nėra pagrindo tarp jų susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikyti jungtinės veiklos vykdymÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

16.9. Apeliantas byloje veikė sÄ Å¾iningai – tai patvirtina jo procesinis elgesys tikslinant ieÅ¡kinio dalykÄ . Apeliantas su pradiniu ieÅ¡kiniu į bylÄ pateikė visus jo turimus kvitus, kitus iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, kokius turėjo ir kokius buvo iÅ¡saugojęs. Nustačius, kad dalis jų yra besidubliuojantys, dalimi jų užfiksuoti prekių grÄ Å¾inimai – Å¡ie dokumentai ir jais grindžiami reikalavimai buvo paÅ¡alinti. Kita vertus, apeliantui nėra įtvirtinta prievolė vesti savo iÅ¡laidų apskaitÄ ir netgi analogiÅ¡kose bylose fiziniams asmenims nėra nustatyta prievolė savo iÅ¡laidas grįsti vien tik finansiniais dokumentais. Nustačius, kad dalimi dokumentų reikalavimas negali bÅ«ti grindžiamas, apeliantas, kaip sÄ Å¾ininga proceso Å¡alis, sumažino savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ iki tokio dydžio, kurį patvirtinantys dokumentai buvo pateikti byloje.

16.10. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantui bÅ«tų buvusi iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas tariamai buvo bankrutavęs. Aplinkybės, kad apeliantui buvo pradėtos vykdomosios bylos, nesudaro jokio teisinio ir faktinio pagrindo tvirtinti, kad jis buvo nemokus. Sprendime yra minima ir civilinė byla Nr. e2-568-886/2022, kurios metu teismai nustatė, kad UAB „Pars 5“ suteikė paskolÄ apeliantui, o pastarasis minėtus pinigus panaudojo vilos gerinimui, t. y. apeliantas turėjo piniginių lėšų, kurias panaudojo vilos pagerinimams atlikti.

17. Atsakovė J. S.-V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

17.1. Trečiasis asmuo 2014 metais teisėtai pirkimo–pardavimo sandoriu įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ vilÄ (duomenys neskelbtini). 2020 metais Å¡is trečiajam asmeniui teisėtu pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas notaro patvirtintu dovanojimo sandoriu buvo perleistas atsakovei. Apeliantas neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo be teisėto pagrindo įgijo nuosavybės teisę į vilÄ , todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog trečiasis asmuo atsakovei perleido be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ . Atvirkščiai, trečiasis asmuo teisėtu sandoriu įgytÄ turtÄ kitu teisėtu sandoriu perleido atsakovei, taigi nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis CK 6.239 straipsniu.

17.2. CK 6.239 straipsniu yra reglamentuojamas perduoto turto grÄ Å¾inimas natÅ«ra, tačiau apeliantas reikalauja ne be teisinio pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, o trečiajam asmeniui neva perduotų (panaudotų) piniginių lėšų. Apeliantas nekreipia savo reikalavimų į atsakovei trečiojo asmens perleistÄ turtÄ . Atitinkamai, esant civiliniams santykiams tarp apelianto ir trečiojo asmens, apeliantas savo reikalavimus, susijusius su jo nuomone nepagrįstai gautais pinigais, turi kreipti į trečiÄ jį asmenį. Todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

17.3. Apelianto veiksmai – reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį atsakovei, yra atliekami sÄ moningai stengiantis pakeisti ginčo teismingumÄ . Trečiasis asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), taigi apeliantas teisinius reikalavimus trečiojo asmens atžvilgiu turėtų reikÅ¡ti (duomenys neskelbtini). Apeliantas jau bandė teisininkų pagalba iÅ¡siderėti jo sugalvotas sumas iÅ¡ trečiojo asmens (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui nesutikus su nurodytomis sumomis ir apeliantui nepavykus įrodyti jo investuotų sumų, jis nusprendė kreiptis į teismÄ Lietuvoje. Todėl sÄ moningai buvo sugalvota strategija atsakove byloje traukti trečiojo asmens dukrÄ , kad ginčas bÅ«tų teismingas Lietuvos teismams. Toks ieÅ¡kovo elgesys gali bÅ«ti vertinamas tik kaip piktnaudžiavimas teise.

17.4. Klausimas dėl tinkamo atsakovo byloje buvo keliamas dar atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į ieÅ¡kinį. Argumentai dėl netinkamo atsakovo buvo iÅ¡sakyti viso bylos nagrinėjimo metu. Teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat kėlė šį klausimÄ . Tam, kad bÅ«tų galima pakeisti atsakovÄ , byloje yra bÅ«tinas ieÅ¡kovo sutikimas. Tuo tarpu apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui ir noro bei sutikimo keisti atsakovÄ neiÅ¡reiÅ¡kė. Apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui, taigi nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas ir tokia galimybe naudotis neketina. Tokiu atveju nėra jokio pagrindo grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, kadangi apeliantas neketina pasinaudoti CPK 45 straipsnio numatyta teise keisti atsakovÄ .

17.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp apelianto ir trečiojo asmens. TÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir pats apeliantas, nurodydamas, kad trečiasis asmuo neatsiskaitė ir negrÄ Å¾ino jam piniginių lėšų. Å ias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai, iÅ¡ kurių akivaizdžiai matyti, kad tarp apelianto ir trečiojo asmens dar nuo 2019 metų yra kilęs ginčas dėl jo iÅ¡leistų piniginių lėšų. Apelianto reikalavimai visÄ laikÄ buvo nukreipti į trečiÄ jį asmenį praÅ¡ant grÄ Å¾inti tam tikrÄ pinigų sumÄ , o ne turtÄ . Iki Å¡iol ginčo pobÅ«dis ir reikalavimai iÅ¡ esmės nepasikeitė, tačiau apeliantas sugalvojo bÅ«dÄ iÅ¡vengti ginčo teismingumo (duomenys neskelbtini) ir pasinaudojo trečiojo asmens ir atsakovės sudarytu dovanojimo sandoriu, taip atsakovu byloje pasirinkdamas atsakovę.

17.6. Teismas vertino, ar yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį pagal apelianto suformuluotÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. kad atsakovė be pagrindo įgijo turtÄ . Atsakovė trečiojo asmens jai perleistÄ turtÄ (vilÄ ) įgijo teisėtai dovanojimo sandoriu. Apelianto praÅ¡omo be pagrindo įgyto turto – piniginių lėšų atsakovei niekas neperdavė. Apelianto ir trečiojo asmens santykiai bei jo iÅ¡leistų pinigų grÄ Å¾inimo klausimas yra nesusijęs su nepagrįsto praturtėjimo institutu.

17.7. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. kad iÅ¡leido tam tikrÄ pinigų sumÄ , kuriÄ siekė pradžioje susigrÄ Å¾inti iÅ¡ trečiojo asmens, o vėliau iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovas nekreipė savo reikalavimo į atsakovei perleistÄ turtÄ , tačiau kreipė reikalavimÄ Ä¯ iÅ¡leistų piniginių sumÄ susigrÄ Å¾inimÄ . BÅ«tent tokias iÅ¡vadas ir padarė teismas, remdamasis apelianto procesiniais dokumentais. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nesuprato, koks turtas buvo įgytas be pagrindo ir koks turtas neatlygintinai perleistas atsakovei.

17.8. Nors apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens apgaule įgytu turtu ir nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas turtÄ trečiajam asmeniui perleido kaip dovanÄ , tačiau byloje tokių aplinkybių neįrodinėjo, t. y. neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokius jo teiginius ir apie Å¡ias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės nekalbėjo. Pripažino, kad su trečiuoju asmeniu vedė bendrÄ gyvenimÄ , gyveno partnerystėje ir visus buvusius mokėjimus atliko savo noru ir iniciatyva.

17.9. Skundžiamame sprendime teismas iÅ¡ esmės nevertino ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens santykių, kadangi ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo. Apeliantas apeliaciniame skunde pripažino, kad jis ir trečiasis asmuo gyveno partnerystėje, juos siejo artimi santykiai. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovas taip pat nuolat kartojo, jog Å¡alis siejo partnerystės santykiai. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alis siejant partnerystės santykiams, bendram gyvenimui nesudarius santuokos, Å¡alių santykiai yra kvalifikuojami kaip bendra jungtinė veikla, kaip asociacijos sutartis. Atitinkamai bet koks tokių asmenų kartu sukurtas turtas, bet kokie piniginiai įsipareigojimai, kompensacijų klausimai yra sprendžiami vadovaujantis sutarčių teisės normomis ir bÅ«tent Å¡iuo teisiniu pagrindu. Taigi pats apeliantas pripažino, kad teisinis pagrindas jo iÅ¡leistoms lėšoms buvo ir tas teisinis pagrindas buvo bendras Å¡alių gyvenimas partnerystėje, faktiÅ¡kai vykdant bendrÄ veiklÄ .

17.10. Apelianto elgesys negali bÅ«ti vertinamas niekaip kitaip kaip tik nesÄ Å¾iningumas ir piktnaudžiavimas procesu. Apeliantas ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumažino ne todėl, kad objektyviai dalimi dokumentų reikalavimas negali bÅ«ti grindžiamas, o todėl, kad tyčia nesÄ Å¾iningai buvo teikiami besidubliuojantys kvitai ir kiti mokėjimai.

17.11. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ vertino apelianto turtinę padėtį aktualiu laikotarpiu. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas aktualiu laikotarpiu buvo faktiÅ¡kai nemokus. Apelianto sÄ skaitos buvo visiÅ¡kai tuščios, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo realizuoti apelianto įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , turėtas žemės sklypas ir namas perimtas banko vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Net ir realizavus bankroto administratoriui perduotÄ Ä¯monės turtÄ bei apelianto (bendrovės savininko) turtÄ , liko nepatenkinta 865 961,96 Lt (250 799,92 Eur) kreditorių reikalavimų. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai įvertino tokiÄ ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę.

17.12. Bylos nagrinėjimui buvo ruoÅ¡iamasi parengiamųjų dokumentų bÅ«du, byloje yra surinkta eilė įrodymų, kuriuos teismas įvertino priimdamas sprendimÄ . Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme jau pradėjus sakyti baigiamÄ sias kalbas buvo atnaujintas, kadangi apelianto atstovas nurodė, kad atsakovės atstovė baigiamojoje kalboje remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo iÅ¡tirtos bylos nagrinėjimo metu. Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ teismo posėdžių metu dalyvaujant pačiam apeliantui ir jo atstovams buvo detaliai iÅ¡nagrinėtos visos faktinės ginčo aplinkybės bei pateikti iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai. Teismas iÅ¡analizavo ginčo situacijÄ , iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo esmines aplinkybes bei atskleidė bylos esmę, todėl nėra jokio pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai. Net ir tuo atveju jeigu teismas spręstų kitaip, apeliantas nenurodo, kad bÅ«tų reikalinga iÅ¡reikalauti kokius nors naujus įrodymus. Apeliantas taip pat neketina keisti atsakovo byloje. Taigi jokių procesinių kliūčių, kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui ir negalėtų iÅ¡nagrinėti bylos pats, nėra.

18. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

18.1. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atliko trečiajam asmeniui priklausiusios vilos remonto darbus, tačiau jo pozicija ginče, kuris tęsiasi nuo 2019 metų, keičiasi priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. e2-568-886/2022, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl UAB ,,Pars5“ trečiajam asmeniui suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo, apeliantas teigė, kad už remonto darbus mokėjo iÅ¡ UAB ,,Pars5“ trečiajam asmeniui paskolintų pinigų ir akcentavo, jog iÅ¡ savo asmeninių lėšų niekada netvarkytų svetimo asmens turto. Trečiajam asmeniui minėtoje byloje įrodžius, kad paskolos sutarties su UAB ,,Pars5“ nesudarė ir paskolos negavo, jo pozicija pasikeitė. Apeliantas ėmė teigti, kad vila buvo suremontuota iÅ¡ jo asmeninių lėšų. Kitaip tariant, nepavykus iÅ¡reikalauti piniginių lėšų pagal suklastotÄ paskolos sutartį, kurios originalas dingo, apeliantas sugalvojo kitÄ versijÄ .

18.2. NutrÅ«kus santykiams ir bendram gyvenimui su apeliantu, jis pradėjo reikalauti piniginių lėšų už vilos remontÄ . Siekiant iÅ¡siskirti geranoriÅ¡kai, trečiasis asmuo pasiÅ«lė kompensuoti realias apelianto patirtas iÅ¡laidas, tačiau jis pradėjo reikalauti labai didelių sumų, kurios realiai negalėjo bÅ«ti iÅ¡leistos. Kai apeliantas pradėjo reikalauti pinigų už jo pirktÄ maistÄ , keliones po (duomenys neskelbtini) nuomotais automobiliais, jo turimos paskolos dengimui padarytas įmokas (iÅ¡ UAB ,,Pars5“ pervestų lėšų), konstruktyvus bendravimas nutrÅ«ko. Trečiasis asmuo net ir Å¡iandien neatsisako atlyginti apeliantui jo realiai patirtų iÅ¡laidų, tačiau jo reikalavimai nagrinėjamoje byloje yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Vilos vertė yra gerokai mažesnė nei apelianto deklaruojamos neva iÅ¡leistos pinigų sumos jos remontui.

18.3. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi argumentu, kad dėl to, jog trečiasis asmuo padovanojo vilÄ atsakovei, Å¡i turi jam grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ . Pažymėtina, kad vila buvo įsigyta teisėtai, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, todėl teisėtai dovanojimo sutartimi padovanota atsakovei. Joks turtas iÅ¡ apelianto nebuvo įgytas be teisėto pagrindo, nes bendro gyvenimo metu jis savo iniciatyva atliko kai kuriuos remonto darbus, nupirko kai kurias prekes. Apeliantas ieÅ¡kinyje nurodė, kad viloje atliktais pagerinimais tikėjosi naudotis pats, tačiau nutrÅ«kus santykiams Å¡ios galimybės neteko, taigi patvirtino, jog savo noru ir iniciatyva padėjo trečiajam asmeniui remontuoti vilÄ , net ir žinodamas, kad vila nuosavybės teise tuo metu priklausė trečiajam asmeniui. Tokie santykiai teismų praktikoje yra kvalifikuojami kaip bendra jungtinė veikla, taigi, manydamas, kad turi teisę į kompensacijÄ už atliktus remonto darbus ir iÅ¡leistas lėšas, ieÅ¡kovas turi teisę ginti savo pažeistas teises vadovaudamasis sutarčių teisės nuostatomis, o ne remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu bei nukreipdamas reikalavimÄ Ä¯ trečiÄ jį asmenį, o ne į atsakovę.

18.4. Apeliantas pateikia argumentus, susijusius su be pagrindo perleistu turtu, tačiau praÅ¡o jam priteisti piniginę kompensacijÄ . Netgi reikalavimÄ formuluoja ne pagal nepagrįsto praturtėjimo nuostatas ir nenukreipia jo į perleistÄ turtÄ . Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ginčas kilo tarp trečiojo asmens ir apelianto dėl gyvenant partnerystėje patirtų iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas pagrįstai nurodė, jog apelianto ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

18.5. Siekdamas dirbtinai pakeisti ginčo teismingumÄ , apeliantas trečiÄ jį asmenį į bylÄ Ä¯traukė trečiuoju asmeniu, o jos dukrÄ â€“ atsakove. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, ginčas turėtų bÅ«ti sprendžiamas patraukiant jÄ atsakove ir vadovaujantis bendrÄ jungtinę veiklÄ reglamentuojančiomis teisės normomis. BÅ«tent todėl teismas, pasisakęs, kad ginčo Å¡alys realiai yra apeliantas ir trečiasis asmuo, nurodė neturintis pagrindo vertinti apelianto ir trečiojo asmens teisinių santykių jungtinės veiklos aspektu, kadangi jis remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu.

18.6. Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas, teigdamas, jog atsakovei buvo perleistas be pagrindo įgytas turtas, turi įrodymais pagrįsti tokį teiginį. Apeliantas neįrodė, kad atsakovei buvo perleista ginčo suma, ar kad trečiasis asmuo jÄ Ä¯gijo be teisinio pagrindo. Vila tiek trečiojo asmens, tiek ir atsakovės buvo įgyta teisėtai ir ieÅ¡kovas to neginčijo.

18.7. Apelianto argumentai, susiję su trečiojo asmens, panaudojus apgaulę ir melÄ , įgytu turtu, įrodo nebent tai, kad ginčas kilo iÅ¡ sutartinių trečiojo asmens ir apelianto santykių. Apeliantas patvirtino, kad ilgÄ laikÄ su trečiuoju asmeniu gyveno partnerystėje. Remonto darbus atliko savo valia, žinodamas, kad vila nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Jokios apgaulės ar melo iÅ¡ trečiojo asmens pusės nebuvo, todėl byloje su tuo susijusių įrodymų apeliantas nepateikė.

18.8. Atsakydamas į apelianto argumentÄ , kad partnerystės santykiai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip bendra jungtinė veikla nesudarius raÅ¡ytinės sutarties, trečiasis asmuo nurodė, kad Å¡is argumentas yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, jie netaikomi CK 6.969  straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiÅ¡kia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė, kad jÄ reikia sudaryti raÅ¡ytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai.

18.9. Kaip teisingai pažymėjo teismas, ginčas vyksta jau nuo 2019 metų, tačiau apeliantas iki Å¡iol negali nei paaiÅ¡kinti reikalaujamų sumų, nei jų pagrįsti. Apelianto nesÄ Å¾iningumÄ akivaizdžiai patvirtina ir situacija su neva projektavimo paslaugoms iÅ¡leistais 15 000  Eur. Byloje nėra pateikta jokių tokių paslaugų apmokėjimo įrodymų, o paslaugų teikėjas patvirtina, kad sÄ skaita buvo suklastota tik dėl skyrybų. Taigi apeliantas aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , neįrodė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

18.10. Apeliantas melagingai nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-568-886/2022, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl UAB ,,Pars5“ trečiajam asmeniui suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo, buvo konstatuota, jog jis pinigines lėšas iÅ¡leido vilos remontui. Tokių iÅ¡vadų teismas nepadarė, o iÅ¡ byloje esančių banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad apeliantas mokėjo paskolÄ , grÄ Å¾ino kitas skolas, mokėjo už maistÄ , kurÄ , nuomojamas maÅ¡inas, t. y. lėšas naudojo savo paties pragyvenimo iÅ¡laidoms padengti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad prieÅ¡ingai, nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, ieÅ¡kinys byloje buvo pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Nors trečiasis asmuo 2014 metais įsigijo vilÄ (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas atliko vilos remonto darbus, už kuriuos trečiasis asmuo neatsiskaitė. Be pagrindo įgytas turtas – vilos pagerinimai, buvo neatlygintinai perleisti atsakovei, taigi ji, vadovaujantis CK 6.239 straipsnio nuostatomis, yra tinkamas atsakovas. Apelianto nuomone, teismas taip pat netinkamai pritaikė CPK 45 straipsnio nuostatas bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčas yra kilęs tarp apelianto ir trečiojo asmens. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

22. Vertinant aplinkybę, ar atsakovė nagrinėjamoje byloje yra tinkamas atsakovas, reikÅ¡minga įvertinti Å¡alių tarpusavio teisnius santykius. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo 2014 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo vilÄ (duomenys neskelbtini). Tiek trečiasis asmuo, tiek apeliantas neneigė aplinkybės, kad tuo metu jie palaikė artimus santykius, kartu gyveno ir kÅ«rė ateities planus, todėl apeliantas savo asmeninėmis lėšomis atliko vilos remonto darbus. NutrÅ«kus santykiams, apeliantas ėmė reikalauti, kad trečiasis asmuo grÄ Å¾intų apelianto lėšas, iÅ¡leistas vilos remonto darbams, tarp Å¡alių vyko derybos, tačiau taikaus susitarimo pasiekti nepavyko. Nors trečiasis asmuo buvo linkęs kompensuoti apelianto patirtus piniginius nuostolius, tačiau kompromiso dėl vilos remonto darbų kainos dydžio rasti nepavyko. Trečiasis asmuo 2020 metais dovanojimo sandoriu vilÄ perleido atsakovei, todėl apelianto įsitikinimu, vadovaujantis CK 6.239 straipsniu, bÅ«tent atsakovė turėtų atlyginti apelianto už vilos remonto darbus patirtas iÅ¡laidas.

23. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242  straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. CK 6.242 straipsnio 1  dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK  6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktÄ ).

24. AiÅ¡kindamas nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡kas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieÅ¡kinį reikÅ¡ti. Pavyzdžiui, jeigu Å¡alis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali bÅ«ti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieÅ¡kinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos iÅ¡sprendimo, papildomai (subsidiariai) gali bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

25. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį siejo jungtinės veiklos santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ .

27. Nagrinėjamu atveju nei trečiasis asmuo, nei pats apeliantas neneigė aplinkybės, kad juos siejo artima draugystė, jie gyveno kartu ir planavo bendrÄ ateitį. Nors apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo įgijo turtÄ pasinaudodamas apgaule ir melu, tačiau objektyvių duomenų, kurie pagrįstų minėtus teiginius, byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad apeliantas turėjo pagrįstų lÅ«kesčių gyventi viloje, kurie, nutrÅ«kus santykiams, nepasiteisino, nesudaro pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo siekė apgauti apeliantÄ . Neabejotina, kad apeliantui buvo žinoma, jog nekilnojamasis turtas – vila, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui ir jis suvokė, kad neturi jokios pareigos investuoti į vilos pagerinimus, tačiau, kaip teigia pats apeliantas, juos savo asmeninėmis lėšomis savanoriÅ¡kai atliko. Å ių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, kad apeliantÄ ir trečiÄ jį asmenį siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Teismų praktikoje pažymima, kad tokia aplinkybė eliminuoja be teisinio pagrindo įgyto turto instituto nagrinėjamoje byloje taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-663-186/2015). Taip pat pagrindžia iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo vilos pagerinimus įgijo egzistuojant teisėtam pagrindui – jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai. Papildomai pažymėtina, kad tik padarius iÅ¡vadÄ dėl buvusios apelianto ir trečiojo asmens jungtinės veiklos bendram turtui sukurti ir jo sukÅ«rimo, bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl mokėtinos kompensacijos už sukurtÄ turtÄ dydžio, tačiau apeliantas byloje neįrodinėjo, kad tarp jo ir trečiojo asmens sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo sukurtas koks nors bendras turtas, todėl tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

28. Taigi, vertindama aptartas aplinkybes (žr. Å¡ios nutarties 22 punktÄ ) formuojamos teismų praktikos (žr. Å¡ios nutarties 23–24 punktus) kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodyti argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų, jog tariamas turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas kildinamas iÅ¡ jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių, todėl ieÅ¡kinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo negali bÅ«ti patenkintas.

29. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas (žr. Å¡ios nutarties 28 punktÄ ) bei nustačius, kad reikalavimas dėl turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo grindžiamas jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens (atsakovės su apeliantu nesieja teisiniai santykiai), pagrindu, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Nors apeliantas iÅ¡ esmės teisingai pacitavo CPK 45 straipsnio nuostatas bei formuojamÄ teismų praktikÄ , tačiau jo nurodyti argumentai, vertinant juos nagrinėjamo ginčo kontekste, nesudaro pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti.

30. Netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama procesines taisykles įtvirtina CPK 45 straipsnis. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės.

31. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginÄÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieÅ¡kinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu arba nurodyti antrÄ jį atsakovÄ ir paaiÅ¡kinti netinkamos Å¡alies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylÄ gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).

32. Teismas turi iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu bei jos nepakeitimo procesinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009).

33. Nors apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas bÅ«tų aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pasiÅ«lęs ieÅ¡kovui pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu bei iÅ¡aiÅ¡kinęs jo nepakeitimo procesinius padarinius, tačiau tiek teismo posėdžiuose (pvz., 2022 m. spalio 11 d. posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 7 iki 8 min; 2022 m. lapkričio 25 d. posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 31:40 iki 41 min.), tiek ir atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose, Å¡alių procesinė padėtis, be kita ko, sudarė ginčo dalykÄ . Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, nes ieÅ¡kovo ir atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai. Tačiau ieÅ¡kovas, atstovaujamas teisininko, nereiÅ¡kė praÅ¡ymo netinkamÄ atsakovÄ pakeisti tinkamu. PrieÅ¡ingai, apeliantas laikėsi pozicijos, kad reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui, tokiÄ pozicijÄ nurodė ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes (žr. Å¡ios nutarties 33 punktÄ ), daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, atstovaujamas advokato, neabejotinai suprato tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens nurodytų argumentų, susijusių su netinkamo atsakovo pakeitimu tinkamu, reikÅ¡mę ir esmę, todėl vien ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasiÅ«lė ieÅ¡kovui netinkamÄ atsakovÄ pakeisti tinkamu, Å¡iuo atveju savaime nesudaro pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir (ar) grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas aptariamu pagrindu panaikintų pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduotų bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, procesine priemone – netinkamo atsakovo pakeitimu tinkamu – nebÅ«tų efektyviai pasinaudota (CPK 7 straipsnio 1 dalis), kadangi netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu priklauso iÅ¡imtinai nuo ieÅ¡kovo valios, o duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ dėl netinkamo atsakovo pakeitimo, nenustatyta, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui.

35. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai nenustatė faktinių aplinkybių, nesirėmė nagrinėjamu atveju aktualiu teisiniu reglamentavimu, nesuprato, koks reikalavimas yra reiÅ¡kiamas atsakovei, nevertino apelianto nurodytų aplinkybių dėl trečiojo asmens veiksmų neteisėtai įgyjant nekilnojamÄ jį turtÄ , nepagrįstai tarp apelianto ir trečiojo asmens susiklosčiusius santykius vertino kaip jungtinės veiklos teisinius santykius. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, o byla perduota Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija nesutinka Å¡iais apelianto argumentais.

36. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tiek dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, tiek dėl byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, atsakė į esminius byloje keliamus klausimus (žr. šios nutarties 6–15 punktus) bei pateikė į bylÄ surinktų įrodymų vertinimÄ , nustatė reikÅ¡mingus faktus ir nurodė esminių apelianto ieÅ¡kinio argumentų atmetimo priežastis. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisinių santykių kvalifikavimu, teismo iÅ¡vadomis dėl jungtinės veiklos, savaime nėra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus.

37. Apelianto samprotavimai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad apelianto nuomone trečiasis asmuo be pagrindo įgijo vilÄ , nors iÅ¡ tiesų, trečiasis asmuo be pagrindo įgijo tik vilos pagerinimus, kuriuos savo lėšomis atliko apeliantas, o vėliau Å¡iuos pagerinimus perleido atsakovei, neteisingai identifikavo ginčo esmę, taip pat nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo nesiejo teisiniai santykiai, o reikalavimas dėl turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo kildinamas iÅ¡ sutartinių jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių (tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl be teisėto pagrindo įgytų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumÄ bei apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, tinkami taikė ir aiÅ¡kino proceso ir materialiosios teisės normas, įvertino ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus įrodymus, atkleidė bylos esmę, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų, susijusių su įrodymų dėl patirtų iÅ¡laidų pateikimu, ieÅ¡kovo finansine padėtimi, ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡nagrinėtomis bylomis ar vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų skaičiumi, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Ši nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

41. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovė, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

42. Atsakovės praÅ¡omos priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, yra tinkamai pagrįstos ir protingos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobÅ«dį, todėl jos visa apimtimi priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovei J. S.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė

Žilvinas Terebeiza