04ac936f-b412-46f7-b737-e131eff37459 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-652-855/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27838-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7.; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (pareiÅ¡kėjos) uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ skundÄ dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SKR Baltic“ kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros (toliau - LR Generalinė prokuratÅ«ra) 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimus, kaip nepagrįstus, ir įpareigoti LR Generalinę prokuratÅ«rÄ atsakyti į pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymÄ â€“ nustatyti LR Generalinėje prokuratÅ«roje sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl, adresu Oslo g. 1, Vilnius, valstybinio žemės sklypo nuomos UAB „SKR Baltic“ priėmusių asmenų ryÅ¡ius su visÄ procesÄ inicijavusia J.

J. (B.), jos atstovais bei su ja susijusia asmenų grupe (V. J., V. P. ir kt.). SkundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 1.1. PareiÅ¡kėjÄ UAB ,,SKR Baltic“ interesus atstovaujanti Å edbaro advokatų profesinė bendrija, atsižvelgdama į LR Generalinės prokuratÅ«ros prokurorės Irmos Zaikienės gintÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, kurioje buvo kreiptasi dėl užstatyto ir naudojamo valstybinio žemės sklypo, adresu Oslo g. 1, Vilnius, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, 2020 m. balandžio 2 d. kreipėsi dėl to paties vieÅ¡ojo intereso gynimo kitu atveju, t. y. galimai neteisėto valstybinės žemės sklypų: unikalus Nr. 4400-2675-8969, esančio Skroblų g. 12, Vilniuje, ir unikalus Nr. 4400-2675-9844, esančio Skroblų g. 14, Vilniuje, naudojimo ir disponavimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sudarant paminėtų valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis ir jų pagrindu leidžiant Å¡iuose valstybinės žemės sklypuose, vietoj esamų gamybinių pastatų, pastatyti du daugiabučius namus.

PareiÅ¡kime buvo detaliai apraÅ¡yta valstybinių žemės sklypų nuomos sutarties dalyku esančių žemės sklypų faktinė situacija, susijusi su sklypo užstatymu, žemės sklype buvusių statinių bÅ«kle ir paskirtimi, bei pateikti prokurorės Irmos Zaikienės argumentai civilinėje byloje, kurių pagrindu galima bÅ«tų konstatuoti neteisėtÄ valstybinės žemės sklypų, esančių Skroblų g. 12 ir Skroblų g. 14, Vilniuje, nuomÄ , t. y. valstybinės žemės nuomos sutarčių dalykas yra kitos paskirties valstybiniai žemės sklypai.

Abiejų žemės sklypų naudojimo bÅ«das yra daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nors abu žemės sklypai yra užstatyti gamybinės (pramonės) paskirties pastatais bei jiems aptarnauti skirtais pagalbiniais statiniais. Abu gamybiniai pastatai yra fiziÅ¡kai nusidėvėję (fizinio nusidėvėjimo procentas 65 proc.) ir nenaudojami pagal paskirtį, o pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ visus valstybiniame žemės sklype esančius pastatus jų savininkas ketina nugriauti ir vietoj jų pastatyti daugiabučius namus.

Situacija, kai esamų pastatų nenaudojimas pagal paskirtį, pastatų paskirties neatitikimas esamai žemės sklypų paskirčiai, taip pat vieÅ¡ai paskelbti projekto vystytojo planai nenaudoti statinių pagal paskirtį, bet juos nugriauti ir vietoj jų pastatyti daugiabučius, turėtų bÅ«ti laikoma grubiu imperatyvių valstybinio turto naudojimÄ ir disponavimÄ reglamentuojančių teisės normų bei vieÅ¡ojo intereso pažeidimu. 1.2. PareiÅ¡kėja nekvestionuoja valstybinės žemės sklypų, esančių Skroblų g. 12 ir 14, Vilniuje, nuomos sutarčių teisėtumo, o kreipėsi dėl to, kad paminėtos nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios į pareiÅ¡kėjos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sudaryto susitarimo dėl valstybinio žemės sklypo, esančio Oslo g. 1, Vilniuje, nuomos atvejį, kuris buvo pripažintas negaliojančiu pagal LR Generalinės prokuratÅ«ros prokurorės I.

Zaikienės ieÅ¡kinį. 1.3. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudaro skirtingas veiklos sÄ lygas, tai reiÅ¡kia piktnaudžiavimÄ vieÅ¡ojo intereso gynimo teisėmis, taip pat nesÄ Å¾iningos konkurencinės aplinkos kÅ«rimÄ , diskriminacijÄ , bei korupcijos apraiÅ¡kas prokuratÅ«roje. Dėl skirtingos Nacionalinės žemės tarnybos ir prokuratÅ«ros praktikos yra ne tik pažeidžiamos konkrečių asmenų teisės bei interesai, bet ir vieÅ¡asis interesas, pakertamas žmonių pasitikėjimas valstybės institucijomis bei valstybe.

Kuomet identiÅ¡kose situacijose vieniems asmenims yra pripažįstama teisė į valstybinės žemės nuomÄ ir tai traktuojama kaip tinkamas valstybinės žemės nuomos teisinių santykių įgyvendinimas, o kiti identiÅ¡kose situacijoje yra traktuojami kaip pažeidėjai, ir tai priklauso tik nuo subjektyvaus Nacionalinės žemės tarnybos ir prokuratÅ«ros vertinimo, kuris skiriasi ne pagal faktinę situacijÄ , bet pagal subjektus.

2. Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 2.1. Priimti skundžiami nutarimai yra pagrįsti ir teisėti, pagrindo juos naikinti nėra. PareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡ esmės jokių naujų argumentų nenurodyta, jis grindžiamas tik motyvais apie galimÄ LR Generalinės prokuratÅ«ros piktnaudžiavimÄ Ä¯statymu, tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudarant skirtingas veiklos sÄ lygas, korupcijos apraiÅ¡kas ir pan.

PanaÅ¡Å«s argumentai buvo iÅ¡dėstyti skunde aukÅ¡tesniajam prokurorui ir yra motyvuotai įvertinti aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarime. 2.2. PareiÅ¡kėja skunde nenurodė, kad prokuroras, priimdamas ginčijamÄ nutarimÄ , bÅ«tų pažeidęs procesines teisės normas, o skunde nurodyti argumentai yra niekuo nepagrįsti. Ä®statymas suteikia teisę prokurorui savarankiÅ¡kai vertinti faktines aplinkybes, taikyti teisės normas ir spręsti dėl vieÅ¡ojo intereso buvimo ir Å¡io intereso gynimo. Prokuroras savarankiÅ¡kai atlieka tyrimÄ , vertina medžiagÄ , susijusiÄ su galimai vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžiančiais sprendimais.

Todėl esamos situacijos lyginimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-432-600/2016 yra nepagrįstas. Kiekvienu atveju yra analizuojamos konkrečios faktinės aplinkybės ir joms taikomos konkrečios teisės normos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prokuroro nenuoseklumo priimant 2020 m. birželio 4 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Ne visais atvejais prokurorai, iÅ¡nagrinėję skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ , priima sprendimÄ kreiptis į teismÄ .

Vien sprendimo atsisakyti taikyti vietojo intereso gynimo priemones priėmimo faktas, nesudaro pagrindo spręsti dėl privačių ryšių egzistavimo, vertinti prokuroro ryšius su pareiškėjo nurodytais asmenimis. 2.3. Prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu. Skundžiamuose nutarimuose prokurorai išsamiai ir motyvuotai ištyrė visas pareiškimo nagrinėjimui būtinas ir aktualias aplinkybes bei padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.

PareiÅ¡kėja neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jos pareiÅ¡kimÄ ir skundÄ padarė kokių nors proceso teisės normų ar teismų praktikoje suformuluotų skundų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo nagrinėjimo taisyklių pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamus prokurorų sprendimus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos UAB „SKR Baltic“ skundÄ dėl LR Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prokurorų veiksmus proceso normų pažeidimo aspektu, darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ProkuratÅ«ros prokurorai, nagrinėję pareiÅ¡kėjos skundus, bÅ«tų nesilaikę proceso normų, nustatančių skundų nagrinėjimo procedÅ«ras. Teismas darė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymų/skundų nagrinėjimo metu prokurorai rinko ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo su skundo nagrinėjimu susijusiÄ medžiagÄ , įvertino jÄ faktinės situacijos kontekste ir dėl jos iÅ¡samiai pasisakė priimtuose motyvuotuose procesiniuose sprendimuose (nutarimuose), todėl sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami LR ProkuratÅ«ros procesiniai sprendimai bÅ«tų nepagrįsti ir priimti pažeidžiant procesines normas.

5. Teismas, atsižvelgęs į teisės normas bei plėtojamÄ teismų praktikÄ , kur nurodoma, kad dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo prokuroras sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgęs į konkrečios situacijos aplinkybes ir su situacija susijusį teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad LR ProkuratÅ«ra nesilaikė suformuluotos praktikos pareiÅ¡kėjos atžvilgiu iÅ¡nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, atmetė kaip nepagrįstÄ , kadangi nagrinėjamu atveju, iÅ¡analizavę pareiÅ¡kėjos skunduose nurodytas aplinkybes, prokurorai vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nenustatė.

6. Atsižvelgiant į tai, kad jokių pagrindų, susijusių su praÅ¡ymu įpareigoti LR Generalinę prokuratÅ«rÄ atsakyti į jos atstovo praÅ¡ymÄ nustatyti LR Generalinėje prokuratÅ«roje sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl, adresu Oslo g. 1, Vilnius, valstybinio žemės sklypo nuomos UAB „SKR Baltic“ priėmusių asmenų ryÅ¡ius su visÄ procesÄ inicijavusia asmenų grupę, pareiÅ¡kėja skunde nenurodė, teismas, įvertinęs tai, kad neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti, nurodytÄ praÅ¡ymÄ atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiÅ¡kėja) nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl LR Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones, ir pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. priimtÄ nutartį ir tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ â€“ panaikinti LR Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimus, kaip nepagrįstus, ir įpareigoti LR Generalinę prokuratÅ«rÄ atsakyti į pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymÄ nustatyti LR Generalinėje prokuratÅ«roje sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl, adresu Oslo g. 1, Vilnius, valstybinio žemės sklypo nuomos UAB „SKR Baltic“ priėmusių asmenų ryÅ¡ius su visÄ procesÄ inicijavusia J.

J. (B.), jos atstovais bei su ja susijusia asmenų grupe (V. J., V. P. ir kt.). AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos skunde keliamų klausimų, o iÅ¡ esmės nurodė tik tai, kad prokuroras pats sprendžia, kada yra vieÅ¡o intereso pažeidimas, o kada ne. Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė Å¡iuo atveju apsiribojo tik patikrinimu, ar prokuroras apskritai skaitė skundÄ ir į jį atsakė, tačiau nei paties skundo turinio, t. y. konkrečios jame minimos faktinės situacijos atitikimo teisės normų reikalavimams bei skunde paminėtai LR Generalinės prokuratÅ«ros praktikai konkrečioje byloje, teismas netyrė. 7.2.

Nagrinėjamu atveju, iš esmės esant identiškoms faktinėms situacijoms valstybinės žemės nuomos santykių srityje taikomi skirtingi standartai: vienoje Vilniaus miesto vietoje valstybiniame žemės sklype realiai esančių pastatų paskirtis ir/ar jų naudojimas yra vertinama kaip įstatymų pažeidimas, ir dėl to inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas, o kitoje Vilniaus miesto vietoje situacija, kai žemės sklype esantys statiniai ne tik neatitinka paskirties ir yra nenaudojami, bet apskritai yra nugriauti, jau traktuojama kaip įstatymų nedraudžiamas valstybinės žemės nuomos atvejis.

Vienintelis skirtumas Å¡iose situacijose yra tas, kad dėl pareiÅ¡kėjos UAB „SKR Baltic“ ir Nacionalinės žemės tarnybos sudarytos valstybinio žemės sklypo, adresu Oslo g. 1, Vilnius, nuomos į LR Generalinę prokuratÅ«rÄ kreipėsi V. P., veikdamas Nacionalinės žemės tarnybos vardu, tuo tarpu, dėl žemės sklypų, esančių Skroblų g., nuomos kreipėsi advokatų kontora, veikdama pareiÅ¡kėjos UAB „SKR Baltic“ vardu. Dėl to Å¡iuo atveju galimi du LR Generalinės prokuratÅ«ros elgesio paaiÅ¡kinimai: (i) LR Generalinė prokuratÅ«ra vieÅ¡ojo intereso gynimo funkcijÄ iÅ¡ esmės yra perleidusi kitoms institucijoms, o sau pasilikusi tik tų institucijų procesinio atstovavimo vaidmenį; arba (ii) LR Generalinėje prokuratÅ«roje vieÅ¡ojo intereso gynimo srityje egzistuoja korupcijos veiksnių rizikos.

8. Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ , kuriuo parašė atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeista. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Atskirajame skunde pateikti motyvai bei argumentai, kuriais vadovaujantis praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, iÅ¡ esmės yra identiÅ¡ki ankstesniuose UAB „SKR Baltic“ skunduose prokuratÅ«rai bei teismui pateiktiems argumentams, kurie buvo žinomi prokuroro atlikto tyrimo metu, tinkamai įvertinti prokurorų nutarimuose ir dėl to priimti motyvuoti sprendimai. 8.2.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotÄ praktikÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikrino tik prokuroro veiksmų teisėtumÄ proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių praÅ¡ymo, skundo tyrimo procedÅ«ras ir pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog prokurorai, nagrinėję pareiÅ¡kėjos skundus, nesilaikė proceso normų, nustatančių skundų nagrinėjimo procedÅ«ras.

Teismas konstatuoja: IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo 9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – LR Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. birželio 22 d. paskelbtÄ iÅ¡vadÄ dėl korupcijos rizikos analizės valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, pagrindinės valstybinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do keitimo, valstybinės žemės sklypų nuomos, taip pat vieÅ¡ojo intereso gynimo veiklos srityse.

10. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

11. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimÄ . Bendroji procesinė Å¡iame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Daroma iÅ¡vada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka.

Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus.

Å is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

12. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantės naujai teikiamo dokumento paskelbimo data ankstesnė (2020 m. birželio 22 d.), nei byla buvo pradėta nagrinėti teisme, apeliantė nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kodėl Å¡ios iÅ¡vados nepateikė pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti nauji įrodymai neabejotinai galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Be to, IÅ¡vadoje pateikta bendro pobÅ«džio apžvalga ir informacija, konkrečiai niekaip nesusieta su nagrinėjamai bylai aktualiomis individualiomis aplinkybėmis, todėl priimti šį dokumentÄ atsisakytina.

Dėl ginčo esmės 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

14. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl LR Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. pareiÅ¡kėja UAB „SKR Baltic“, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratÅ«rÄ (toliau – ProkuratÅ«ra), praÅ¡ydama ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. kreiptis į teismÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sudarytų valstybinės žemės sklypų: unikalus Nr. 4400-2675-8969, esančio Skroblų g. 12, Vilnius, ir unikalus Nr. 4400-2675-9844, esančio Skroblų g. 14, Vilnius, nuomos sutarčių nutraukimo, arba įvertinti ir atsakyti, kodėl ProkuratÅ«roje valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje yra taikomi skirtingi standartai UAB „SKR Baltic“ ir kitiems asmenims.

Be kita ko, antrojo varianto atveju pareiÅ¡kėja prašė nustatyti ProkuratÅ«roje sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl, adresu Oslo g. 1, Vilnius, valstybinės žemės sklypo nuomos UAB „SKR Baltic“ priėmusių asmenų ryÅ¡ius su procesÄ inicijavusia J. J. (B.), jos atstovais bei su ja susijusia asmenų grupe. IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras V. Kasparavičius 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 13.12.-36 atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisinio pagrindo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėja ProkuratÅ«ros priimtÄ nutarimÄ 2020 m. liepos 8 d. apskundė. ProkuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė D. Nikitinienė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimÄ Nr. 13.12.-61, kuriuo paliko galioti ProkuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 4 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-36 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Nesutikdama su ProkuratÅ«ros priimtais nutarimais, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama ginčo nutarimus panaikinti kaip nepagrįstus ir įpareigoti ProkuratÅ«ra kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos UAB „SKR Baltic“ skundÄ dėl ProkuratÅ«ros 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones.

17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, nes jos nuomone, nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas neiÅ¡tyrė byloje esančių duomenų ir nelygino iÅ¡ esmės vienodų valstybinės žemės nuomos atvejų, ko pasėkoje nebuvo atsakyta į skunde keliamus klausimus, kodėl vienu atveju LR Generalinė prokuratÅ«ra įžvelgė vieÅ¡ojo intereso ir valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , o kitu atveju pažeidimo nemato.

18. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmiausia aktualu pasisakyti dėl prokuroro kompetencijos sprendžiant dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo ir teismo nagrinėjimo ribų bei teisių, sprendžiant dėl prokuroro veiksmų, kuriais jis atsisakė teikti skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo.

19. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas prokurorų konstitucinį statusÄ , yra nurodęs, kad prokuratÅ«ra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžiÄ vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusÄ turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas, kuris, veikdamas pagal savo kompetencijÄ ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.

Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiÅ«ros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiÅ¡kimus nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , privalo imtis priemonių, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas bÅ«tų apgintas, t. y. nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas taip pat reiÅ¡kia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas yra savarankiÅ¡kas ir diskretiÅ¡kas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme.

20. ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas. AukÅ¡tesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtÄ procesinį sprendimÄ , priimdamas motyvuotÄ nutarimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad prokuratÅ«ros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigÅ«nų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukÅ¡tesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti teismui (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis).

Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtÄ sprendimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ .

Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

21. Pažymėtina, kad prokuroro teises inicijuoti procesÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ reglamentuoja CPK 49 straipsnis bei ProkuratÅ«ros įstatymas. ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ tais atvejais, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad prokuroras kreiptis į teismÄ tikslu apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visuma, t. y. teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Konstitucinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vieÅ¡asis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi bÅ«ti konkretÅ«s, aiÅ¡kiai apibrėžti, turi bÅ«ti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d.; 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio, jos turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiÅ¡kinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010).

Tai reiÅ¡kia, kad teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. iÅ¡nagrinėjęs konkrečios bylos ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) faktinį ir teisinį pagrindÄ . Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiÅ¡kus reikalavimÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas nagrinėja bylÄ pagal suformuluotÄ reikalavimo faktinį pagrindÄ ir sprendžia, ar vieÅ¡asis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu bÅ«du pažeidimas Å¡alintinas.

PrieÅ¡ingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , teismo bÅ«tų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

22. Taigi, dar kartÄ akcentuotina, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų ir tai reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statymų nuostatuose nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir teismas neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti.

23. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ LR Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 13.12.-36 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, Å¡is nutarimas priimtas prokurorui iÅ¡analizavus nagrinėjamam klausimui taikytinus teisės aktus bei teismų praktikÄ , atlikta faktinių duomenų analizė. IÅ¡ nutarimo turinio matyti, kad LR Žemės įstatymo, Taisyklių nuostatų, kurios detalizuoja valstybinės žemės sklypų, užstatytų statiniais ar įrenginiais ir naudojamų Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, nuomos sÄ lygas ir tvarkÄ , sklypo Naugarduko g. 97 detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-769, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinių teisinis įvertinimas, aktualios teismų praktikos ir faktinių duomenų analizė prokurorui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo inicijuoti žemės sklypų, adresu Skroblų g. 12 ir 14, valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimÄ .

Kaip matyti, prokuroras, įvertinęs teisines bei faktines aplinkybes, skundžiamame nutarime konstatavo, kad valstybinėse žemės sklypuose, esančiuose Skroblų g. 12 ir 14, esantys gamybinės paskirties statiniai bei pagalbinio Å«kio pastatas-stoginė neatitiko žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo bÅ«do, galiojantys Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, naujai parengto Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai minėtuose žemės sklypuose nenumato plėtoti veiklÄ , atitinkančiÄ Å¡ių statinių, kurie yra ilgesniam negu trijų metų terminui iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose ir kuriems eksploatuoti Å¡ie žemės sklypai suformuoti, tiesioginės paskirties, įraÅ¡ytos Nekilnojamojo turto registre, todėl ginčijamu nutarimu prokuroras nutarė, kad valstybinių žemės sklypų nuomos sutartims, dalyje dėl gamybinės (kartu su pagalbinio Å«kio pastatu) paskirties pastatų taikytina Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.8 papunktyje numatyta iÅ¡imtis – kai nuomos sutartyje arba jos pakeitime yra numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį, o tai leidžiama tik tada, kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrÄ jį planÄ iÅ¡nuomotame žemės sklype numatyta plėtoti veiklÄ , neatitinkančiÄ statinio ar įrenginio tiesioginės paskirties.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse yra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ , nurodant paskirtį, bÅ«dÄ , numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrÄ jį ir (ar) jos dalies bendrÄ jį planÄ . Nagrinėjamu atvejų prokuratÅ«ra nustatė, jog pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ , žemės sklypai, esantys Skroblų g. 12 ir 14, Vilnius, patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų namų teritorijų funkcinę zonÄ ; ginčo sklypų, vadovaujantis detaliuoju planu, numatytas naudojimo bÅ«das – gyvenamoji statyba, pobÅ«dis – daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamų nutarimų, iÅ¡analizavus nurodytas faktines aplinkybes bei, be kita ko, kad ginčo sklypų nuomos sutartyse numatyta naujų statinių statyba, darė iÅ¡vadÄ , jog buvusių statinių paÅ¡alinimas ir naujų statinių, kurių naudojimo bÅ«das atitinka sklypų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytÄ naudojimo bÅ«dÄ , statyba, nesudaro pagrindo inicijuoti valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimÄ , t. y. Å¡iuo pagrindu atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos pagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad LR Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorai rinko ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo su skundo nagrinėjimo susijusiÄ medžiagÄ , įvertino jÄ faktinės situacijos kontekste, todėl pagrindo konstatuoti, kad ginčijami prokuratÅ«ros procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir priimti pažeidžiant procesines normas, nėra.

25. Nepagrįstu laikytinas skundo argumentas dėl ProkuratÅ«roje taikomų skirtingų standartų valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje, kad tai priklauso nuo egzistuojančių privačių interesų, veikiančių asmenų ryÅ¡ių, bei praÅ¡ymas nustatyti LR Generalinėje prokuratÅ«roje sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl Oslo g. 1, Vilniuje valstybinio žemės sklypo nuomos UAB „SKR Baltic“ priėmusių asmenų ryÅ¡ių.

26. Minėta, pagal galiojančiuose teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotas vieÅ¡o intereso gynimo taisykles prokuroras turi teisę ir pareigÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu ar praÅ¡ymu, kai nustatomas teisės aktų pažeidimas, turintis esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (CPK 49 straipsnio 1 dalis, ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Ä®statymų leidėjas suteikia teisę prokurorui savarankiÅ¡kai vertinti faktines aplinkybes, taikyti teisės normas ir spręsti dėl vieÅ¡ojo intereso buvimo ir Å¡io intereso gynimo.

Taigi, prokuroras savarankiÅ¡kai atlieka tyrimÄ , vertina medžiagÄ , susijusiÄ su galimai vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžiančiais sprendimais. Todėl apeliantės reikalavimas dėl nagrinėjamos situacijos lyginimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-432-600/2016 yra nepagrįstas, kadangi kiekvienu atveju analizuojamos konkrečios faktinės aplinkybės ir joms taikomos konkrečios teisės normos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, minėtoje byloje buvo spręsta dėl situacijos, kuomet jau esant sprendimui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo dėl žemės nenaudojimo pagal paskirtį, atitinkamai asmuo netenka teisės į valstybinės žemės nuomÄ ne aukciono bÅ«du jame esančių statinių eksploatavimui, ir atitinkamai netenka teisės bÅ«ti statytoju, spręsta dėl pasekmių statytojui kai sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žeme, pripažįstamas negaliojančiu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tik praÅ¡oma inicijuoti valstybinių žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimÄ esant kitoms individualioms aplinkybėms, tad jau vien dėl to nėra jokio pagrindo spręsti dėl LR Generalinės prokuratÅ«ros prokurorų nenuoseklumo, priimant ginčijamus nutarimus atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Taip pat pažymėtina, jog nėra pagrindo tikrinti prokurorės, ginusios vieÅ¡Ä jį interesÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, ieÅ¡kinio pagrįstumo, kadangi teismo sprendimas buvo patikrintas visų instancijų teismuose.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

28. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs faktinę situacijÄ bei tinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas teisės normas dėl prokuroro teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ bylose dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, prokuroro vaidmens, sprendžiant apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ /nebuvimÄ , padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atmesti pareiÅ¡kėjos UAB „SKR Baltic“ skundÄ dėl LR Generalinės prokuratÅ«ros priimtų nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Nesutikti su minėtomis tiek ProkuratÅ«ros, tiek pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Renata Volodko