2020-01-29 Nr. AB-1870-2-68-3-29909-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-267-442/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29909-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. R. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės turtinę žalą – 5 054 Eur (17 450 Lt).

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. 30 min. jai į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir išviliojo jai priklausančios akcinės bendrovės (toliau – ir AB) SEB banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Šiuos duomenis panaudojus, iš pareiškėjos banko sąskaitos į kitų asmenų banko sąskaitas buvo pervesta bendra 17 450 Lt suma bei paimti greitieji kreditai 6 350 Lt sumai. Tokiu būdu pareiškėjai buvo padaryta 5 054 Eur (17 450 Lt) turtinė žala.

3. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate (toliau – ir VAVPK Vilniaus m. 1 PK) 2013 m. rugsėjo 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-03593-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad darant nusikaltimą buvo jungtasi iš pataisos namų, esančių Alytuje, Ulonų g.

8. Pareiškėjai skambino nepažįstamas asmuo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tele2“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefono aparatą IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus numerių analizę buvo nustatyta, kad telefono veikimo zona yra Ulonų g. 8A, Alytus. Tyrimo metu nepavyko nustatyti, iš kokios zonos (vietos, kameros) buvo įvykdytas skambutis, kas iš asmenų, kuriems buvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime ir kurie tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę nustatytu laiku buvo laikomi konkrečioje zonoje, skambino.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog vienam iš pataisos namuose laikomų asmenų jau buvo pareikšti įtarimai kitose, anksčiau vykdytose ikiteisminiuose tyrimuose dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Tokia informacija buvo ar turėjo būti žinoma pataisos namų administracijai ir ji reikšminga vertinant tą aplinkybę, kad konkrečiam nusikaltimui padaryti reikia tam tikrų specialių žinių. IP adresai, iš kurių buvo jungtasi prie greitųjų kreditų paslaugų teikimo įmonių, taip pat yra nurodytuose pataisos namuose. Tai patvirtina faktą, kad nusikaltimą tiek greitųjų kreditų įmonių, tiek ir pareiškėjos atžvilgiu įvykdė laisvės atėmimo vietoje buvę asmenys.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog iš pareiškėjos asmeninių banko sąskaitų dingo 26 450 Lt – pinigai buvo pervesti į įtariamųjų ikiteisminiame tyrime asmenų sąskaitas, įskaitant ir į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų vardu. Iš viso laisvės atėmimo vietoje pasinaudojant mobiliojo ryšio paslauga buvo padaryta 19 bankinių operacijų. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis buvo neginčytinai nustatyta tik tai, kad nusikaltimą padarę asmenys yra iš Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), jie išviliojo iš pareiškėjos banko duomenis ir, pasinaudodami šiais duomenimis, iš Alytaus PN mobiliojo ryšio priemonėmis atliko bankines operacijas.

Alytaus PN turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos. Atsakovo atstovai neužtikrino, kad mobiliosios ryšio priemonės nepakliūtų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, kad šie asmenys negalėtų laisvai naudotis šiomis priemonėmis, neužtikrino tinkamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų kontrolės, dėl to buvo padarytas nusikaltimas pareiškėjos atžvilgiu, dėl kurio ji patyrė turtinę žalą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Kalėjimų departamentas nurodė, kad 2016 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-03593-13, nes nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo nenustatytas. Alytaus PN 2013 m. vykdė 27 priemones užkardant draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus PN. Buvo organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų, einančių į pasimatymus, daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas tikrinamas bagažo patikros prietaisu, vykdomas patruliavimas Alytaus PN ir vietose, kuriose permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos naudojant šunį.

Pasimatymų biuro laukiamajame iškabinta informacija apie narkotikų ir draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdoma išeinančių iš pasimatymų visa asmens bei kūno ertmių apžiūra pasitelkiant medikus, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės. Vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje, gamybinėje ir uždaroje zonose. Buvo įrengtos gaudyklės tose vietose, kuriose yra didesnė permetimų tikimybė, įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai 8, 9, 5 ir 6 lokaliniuose sektoriuose.

Įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros, jos pradėtos eksploatuoti 8, 9, 4, 5 ir 6 lokaliniuose sektoriuose. Įrengtos vaizdo stebėjimo kameros KPP-6 ir KPP-4, 2 ir 3 lokaliniuose sektoriuose. 2013 metais buvo atliktos 42 planinės ir neplaninės kratos, 104 netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, užfiksuoti 106 permetimo atvejai. 2013 metais paimta 344 mobilūs telefonai ir 364 SIM kortelės, bandant juos perduoti nuteistiesiems, atlikti 39 tarnybiniai tyrimai. Atsakovo atstovai ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai (kiek objektyviai įmanoma) vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų.

Atsakovo atstovai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti. Pareiškėja neįrodė valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėja skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą. Pareiškėja, reikalaudama, kad Alytaus PN užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš atsakovo atstovų to, kas neįmanoma.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir Kalėjimų departamentas. Alytaus PN nuomone, atsakovo atstovų darbuotojų neteisėtas neveikimas (jei toks byloje būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, todėl taikytina dalinė atsakomybė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjos L. R. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Alytaus PN, 3 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

9. Teismas iš pareiškėjos paaiškinimų nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. apie 19.30 val. pareiškėjai į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir išviliojo pareiškėjai priklausančios AB SEB banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Šiuos duomenis panaudojus, iš pareiškėjos banko sąskaitos į kitų asmenų banko sąskaitas buvo pervesta 17 450 Lt suma bei paimti greitieji kreditai – 6 350 Lt suma. Tokiu būdu pareiškėjai padaryta 5 054 Eur (17 450 Lt) turtinė žala.

10. Teismas nurodė, kad iš VAVPK Vilniaus m. 1 PK ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-03593-13 bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, duomenų matyti, jog išanalizavus IP adresų ir telefoninių pokalbių išklotines, nustatyta, kad darant nusikaltimą buvo jungtasi iš Alytaus PN. Ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad iš viso laisvės atėmimo vietoje pasinaudojant mobiliojo ryšio paslauga buvo padaryta 19 bankinių operacijų (pinigų pervedimų). Pinigai iš įtariamųjų sąskaitų, įskaitant atliekančių bausmę asmenų sąskaitos laisvės atėmimo vietoje, buvo išimti per tris dienas mažomis sumomis. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras 2016 m. kovo 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-03593-13 nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016 m. gegužės 3 d. nutarimu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiškėjos skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-03593-13 duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimą padarę asmenys mobiliojo ryšio priemonėmis iš Alytaus PN išviliojo iš pareiškėjos banko duomenis ir, pasinaudodami šiais duomenimis, iš Alytaus PN mobiliojo ryšio priemonėmis atliko bankines operacijas – pinigų pervedimus iš pareiškėjos sąskaitos.

11. Teismas nurodė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi vienas bausmės vykdymo, kuris turi atitikti bausmės paskirtį, tikslų yra visuomenės apsauga nuo naujų nuteistų asmenų nusikalstamų veikų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 priedo, reglamentuojančio daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, 6 punkte kaip draudžiami turėti nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 90 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, nuteistiesiems nepatektų; rasti kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, perduodami saugoti, greitai gendantys daiktai ir maisto produktai sunaikinami Taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

12. Teismas nurodė, kad Alytaus PN atsiliepime teismui nurodė, jog Alytaus PN, vadovaudamiesi Taisyklėmis, 2013 m. vykdė 27 priemones užkardant draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus PN. Lietuvos valstybės kontrolės valstybinio audito 2006 m. lapkričio 13 d. ataskaitoje Nr. 2040-10P-25 (dokumentas skelbiamas viešai) pažymėta, kad 2005 m. investiciniame projekte „Ilgalaikio turto įsigijimas“ prioriteto tvarka buvo nustatyta: „pavaldžiose įkalinimo įstaigose įrengti daiktų tikrinimo rentgeno aparatus, metalo detektorius bei mobiliųjų telefonų naudojimo slopinimo įrenginius“. Minėtoje ataskaitoje pažymėta, kad daugeliu atvejų Kalėjimų departamentas skyrė lėšas ne pagal pavaldžių įstaigų nurodytą poreikį, o kitam ilgalaikiam turtui įsigyti. Nurodyta, kad, kryptingai neplanuojant investicijų ilgalaikiam turtui įsigyti, yra rizika, kad pagrindinis Vyriausybės patvirtintos įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 metų programos tikslas – iki 2010 m. aprūpinti bausmių vykdymo institucijas ilgalaikiu materialiuoju turtu – gali būti nepasiektas. Iš Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. LV 483 patvirtintos Kalėjimų departamento 2014 m. veiklos ataskaitos matyti, kad dar 2005 m. iškeltas prioritetinis tikslas – įrengti laisvės atėmimo vietose mobiliųjų telefonų naudojimo slopinimo įrenginius – liko neįgyvendintas. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamentui buvo žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į laisvės atėmimo įstaigas problema.

13. Kalėjimų departamento nuostatų 8.6 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento prioritetiniu uždaviniu laikytina su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuojama ir vykdoma teisės pažeidimų prevencija. Teismas vertino, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių teisės būtų veiksmingai apsaugotos. Nagrinėjamu atveju nustačius faktą, kad mobiliuoju telefonu pareiškėjai skambino nenustatytas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atliekantis asmuo (nuteistasis asmuo turėjo mobilų telefoną, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti), reiškia, kad Alytaus PN taikomos priemonės ir atitinkami veiksmai, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankami tam, kad būtų užkardytas jų patekimas į Alytaus PN. Atsižvelgęs į tai, šiuo aspektu teismas konstatavo Alytaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną sąlygą atsakomybei kilti.

14. Teismas vertino, kad, jeigu atsakovo atstovai būtų tinkamai įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, Alytaus PN atliekantys bausmę nuteistieji nebūtų turėję mobiliojo telefono ir nebūtų skambinę pareiškėjai bei tokiu būdu išvilioję iš jos 5 054 Eur (17 450 Lt). Todėl teismas konstatavo esant priežastinį ryšį tarp Alytaus PN ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

15. Teismas sprendė, kad žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-03593-13, kurio metu nustatyta, kad nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, iš pareiškėjos banko sąskaitos apgaulės būdu išviliojo 5 054 Eur (17 450 Lt).

16. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad Kalėjimų departamentas ir Alytaus PN administracija ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad nebūtų daromi tokio pobūdžio nusikaltimai, kaip nurodyta Lietuvos valstybės kontrolės valstybinio audito 2006 m. lapkričio 13 d. ataskaitoje Nr. 2040-10P-25. Alytaus PN buvo atliktos planinės ir neplaninės kratos, netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, užfiksuoti daiktų permetimo į Alytaus PN atvejai. Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad iš Alytaus PN lankytojų buvo paimti mobilūs telefonai ir SIM kortelės, bandant juos perduoti nuteistiesiems, Apsaugos ir priežiūros skyrius atliko tarnybinius tyrimus. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutiko su tuo, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas iš dalies veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų tokio pobūdžio nusikaltimams užkardyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 6.271 str. 4 d.).

17. Teismas atsižvelgė į CK 6.253 straipsnio nuostatas, numatančias, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (1 d.). Todėl teismas atsižvelgė ir į pareiškėjos veiksmus. Teismo nuomone, pačios pareiškėjos neatsakingas elgesys taip pat lėmė žalos atsiradimą (CK 6.253 str. 5 d.). Pasirašydama su banku elektroninių paslaugų sutartį ir gavusi kodų kortelę, pareiškėja žinojo (turėjo žinoti) apie jos panaudojimo ribas – tai, kad kodų kortelės duomenys yra slapti duomenys ir jų negalima atskleisti niekam, tačiau šių įsipareigojimų pareiškėja nesilaikė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, žalos atlyginimas sumažino, o atsakovo atžvilgiu taikė dalinę atsakomybę. Teismas rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013).

18. Teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Alytaus PN, priteisė 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. 19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) pašalinti iš atsakovo atstovų Kalėjimų departamentą ir jį į bylą įtraukti kaipo trečiąjį suinteresuotą asmenį; 3) pareiškėjos skundą atmesti.

20. Kalėjimų departamentas nurodo, kad Alytaus PN ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami užkardyti nusikalstamų veikų darymą pataisos namuose. Siekiant užkardyti draudžiamų daiktų patekimą pas nuteistuosius ir jų naudojimą laisvės atėmimo vietų įstaigose, 2010 metais Kalėjimų departamente buvo priimtas sprendimas įgyvendinti radijo ryšio trukdymo įrangos diegimą visose laisvės atėmimo vietos įstaigų teritorijose. 2011 ir 2012 metais buvo paskelbti du viešųjų pirkimų konkursai, kurių vienas neįvyko dėl per didelės tiekėjų pasiūlytos kainos, kitame – sutartis buvo pasirašyta ir darbai buvo pradėti, bet šalių susitarimu nutraukti dėl tiekėjų neprofesionalumo ar galbūt ribotų įrangos galimybių. 2012 metais keli radijo ryšio trukdymo įrangos moduliai buvo įdiegti Alytaus PN.

Kalėjimų departamentas, įvertinęs naujos kartos radijo ryšio blokavimo įrangos galimybes, per 2013 ir 2014 metus paskelbė du viešųjų pirkimų konkursus naujos kartos radijo ryšio blokavimo įrangai įsigyti ir diegti Alytaus ir Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) dalinėje teritorijoje. Abu konkursai įvyko. 2015 metais Marijampolės PN įdiegta trečios kartos „išmanioji“ sistema. Alytaus PN taip pat buvo stengtasi sėkmingai įgyvendinti projektą, tačiau UAB „ATEA“ vėlavo atlikti darbus, o vėliau, diegiant įrangą, įmonė bei įrangos gamintojo (duomenys neskelbtini) atstovai pripažino, kad dėl Alytaus PN vietos specifikos (labai arti gyvenamieji pastatai ir bendruomeninės patalpos), įrangą sudėtinga tinkamai suderinti.

Sprendžiant dėl žalos atlyginimo turi būti nustatyta būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma, taip pat būtina atsižvelgti į CK 6.253 straipsnio nuostatas dėl civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo jos. Šiuo atveju aktualu tai, kad teisės aktais nustatyta, jog nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka ne kameros tipo patalpose (ne po vieną ar kelis asmenius), o bendrabučių tipo, didelėmis asmenų grupėmis, kuriose yra daug nuteistųjų, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma.

Taip pat neįmanoma užtikrinti, kad nuteistieji visą laiką laikytųsi teisės aktų nuostatų reikalavimų, nedarytų tokių pažeidimų, kaip neteisėtas naudojimasis telefonu ir pan. Alytaus PN pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtus nuteistųjų veiksmus. Todėl reikalavimas atlyginti žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra nepagrįstas, nes tiek Alytaus PN, tiek Kalėjimų departamentas veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrinta tvarka ir visuomenės saugumas.

Byloje nėra duomenų, kurie konkrečiai įrodytų valstybės ar Kalėjimų departamento kaltę, priežastinį ryšį tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių padarinių, kurie būtini civilinei atsakomybei kilti. Kalėjimų departamentas skyrė lėšas pagal pavaldžių įstaigų poreikius, t. y. lėšos buvo skiriamos tinkamai, Alytaus PN diegiant mobiliojo ryšio slopinimo prietaisus. Kalėjimų departamentas atliko visus būtinus veiksmus, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, tačiau dėl ne nuo įstaigos priklausančių veiksnių (turimas biudžetas, Alytaus PN vietos specifikacija) mobiliojo ryšio slopinimo sistema nebuvo tinkamai įdiegta.

21. Kalėjimų departamentas pažymi, kad byloje jis neturėtų būti pripažintas atsakovo atstovu. Pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktas nustato, kad kitose, nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, todėl Kalėjimų departamentas šioje byloje turėtų būti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o atsakovo atstovu administracinėje byloje pagrįstai galėtų būti įtrauktas tik Alytaus PN, iš kurių galbūt aplaidžių ar neteisėtų veiksmų pareiškėja kildina patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Iš bylos medžiagos, matyti, kad žala pareiškėjai kilo ne dėl Kalėjimo departamento ar jo darbuotojų veiksmų (neveikimo). Kalėjimų departamentas tiesiogiai nedalyvavo atliekant nuteistųjų ar įeinančių į Alytaus PN asmenų tikrinimo dėl jiems draudžiamų turėti ar įnešti daiktų, Alytaus PN, o ne Kalėjimų departamentas turi užtikrinti įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, tvarkos palaikymą bei jos organizavimą. Todėl tiesioginės teisinės pasekmes pareiškėjai kilo ne dėl Kalėjimo departamento, o galbūt dėl Alytaus PN kaltės. Be to, Kalėjimų departamento darbuotojų neteisėti veiksmai ar neveikimas, tiesiogiai neprisidėjo prie žalos kilimo veiksmų, priešingai, nei byloje nenustatytų asmenų veiksmai.

Nagrinėjamu atveju, pačios pareiškėjos neatsakingas elgesys lėmė žalos atsiradimą (CK 6.253 str. 5 d.). Tiek Kalėjimų departamento, tiek Alytaus PN darbuotojai neatliko jokių nusikalstamų veikų, priešingai nei pareiškėja – būdama banko kliente ir pasirašydama su juo sutartį bei įsipareigodama saugoti slaptus, tik jai patikėtus duomenis, šių įsipareigojimų nesilaikė, juos atskleidė ir taip nepaisydama sutartinių įsipareigojimų, dėl savo veiksmų patyrė žalą. Kalėjimų departamentas mano, kad kylančias civilines pasekmes turėtų prisiimti pareiškėja.

22. Pareiškėja L. R. atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus turimus įrodymus ir jų pagrindu priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, teisingai taikė materialiąsias ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

24. Alytaus PN nuomone, pareiškėja neįrodė jai padarytos žalos. Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN pateikė įrodymus, kokių priemonių ėmėsi, kad mobilieji telefonai nepatektų nuteistiesiems. Alytaus PN ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrindami, kad nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai, kiek tai objektyviai įmanoma, vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų, kurias gali padaryti laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys. Pareiškėja neįrodė ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaip būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėja, reikalaudama, kad Alytaus PN užtikrintų, jog nė vienas nuteistasis nevykdytų nusikalstamų veikų, reikalauja neįmanomo. Tai prieštarauja taikant civilinę atsakomybę galiojančiam principui – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (impossibilium nulla obligatio est). Alytaus PN darbuotojų neveikimas tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Pareiškėja iš esmės pati atliko neteisėtus veiksmus – atskleidė jai banko perduotus slaptus duomenis, todėl pati turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes. Todėl, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

25. Pareiškėja L. R. atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus PN apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus turimus įrodymus ir jų pagrindu priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, teisingai taikė materialiąsias ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus PN apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo dalį dėl atsakovo atstovų pareigos atlyginti pareiškėjai žalą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Kalėjimų departamentas pateikia iš esmės analogiškus argumentus ir paaiškinimus, kurie išdėstyti jo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ginčas kilo dėl 5 054 Eur (17 450 Lt) turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Alytaus PN. Pareiškėja L. R. paaiškino, kad nenustatyti asmenys, skambinę telefonu iš Alytaus PN teritorijos, išviliojo iš jos elektroninės bankininkystės duomenis, iš pareiškėjos banko sąskaitos į kitų asmenų banko sąskaitas buvo pervesta bendra 17 450 Lt suma bei paimti greitieji kreditai 6 350 Lt sumai. Tokiu būdu pareiškėjai buvo padaryta 5 054 Eur (17 450 Lt) turtinė žala.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Alytaus PN, 3 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas sprendė, kad jei atsakovo atstovai būtų tinkamai įvykdę pareigą užtikrinti, jog nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, Alytaus PN atliekantys bausmę nuteistieji nebūtų turėję mobiliojo telefono ir nebūtų skambinę pareiškėjai bei tokiu būdu išvilioję iš jos 5 054 Eur (17 450 Lt). Todėl teismas konstatavo esant priežastinį ryšį tarp Alytaus PN ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad Kalėjimų departamentas ir Alytaus PN administracija ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad nebūtų daromi tokio pobūdžio nusikaltimai. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjos didelis neatsargumas atskleidus slaptus elektroninės bankininkystės duomenis lėmė žalos atsiradimą, ir taikė dalinę atsakomybę.

29. Apeliacinį skundą padavė atsakovo atstovai. Kalėjimų departamentas teigia, kad neatliko neteisėtų veiksmų, dėl atsiradusios žalos kalta pati pareiškėja, atskleidusi jai patikėtus slaptus elektroninės bankininkystės duomenis. Kalėjimų departamento nuomone, jis nepagrįstai į bylą įtrauktas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu. Alytaus PN apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog nuteistiesiems nepatektų draudžiami daiktai, o pareiškėja neįrodė turtinės žalos; žala kilo dėl jos pačios neteisėtų veiksmų – elektroninės bankininkystės duomenų atskleidimo.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovų apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo atstovų apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

32. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, ar atsakovas veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

33. Bylos duomenimis nustatyta ir atsakovo atstovai neginčija, kad turtinė žala pareiškėjai kilo dėl to, jog į Alytaus PN teritoriją patekus draudžiamiems daiktams (telefonui) bei išankstinio apmokėjimo SIM kortelei, nenustatytam asmeniui skambinant iš Alytaus PN teritorijos, iš pareiškėjos buvo išvilioti slapti elektroninės bankininkystės duomenys ir jais pasinaudojant iš pareiškėjos sąskaitos į kitų asmenų sąskaitas buvo pervesta 5 054 Eur (17 450 Lt) suma.

34. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2010 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XI-643 redakcija) 1 priedo 6 punktą, kaip draudžiami laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims turėti daiktai ir reikmenys nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai) ir kitos elektroninio ryšio priemonės. Taisyklių nuostatos įpareigoja pataisos įstaigą užtikrinti, kad daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tiek atsakovo atstovas Alytaus PN, tiek Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento nuostatų 8.6 punkte nustatyta funkcija laisvės atėmimo vietų įstaigose kartu su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuoti ir vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi nuteistieji nedarytų nusikalstamų veikų, pasinaudodami draudžiamais turėti daiktais, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovai ėmėsi priemonių, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas (vykdė viešųjų pirkimų procedūras radijo ryšio trukdymo įrangai laisvės atėmimo vietos įstaigų teritorijose įdiegti, tačiau Alytaus PN teritorijoje jų nepavyko įdiegti dėl teritorijos ypatumų, Alytaus PN vykdė priemones užkardant draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus PN, t. y. atliko kratas, patikrinimus, ir kt.). Tačiau šie veiksmai nebuvo pakankami, kad mobilieji telefonai nepatektų į Alytaus PN teritoriją, t. y. laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, ir jie jais negalėtų naudotis bei daryti nusikalstamas veikas.

36. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji Alytaus PN neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjai atsiradimo sąlyga. Valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis pagrįstai taikė dalinę atsakomybę. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovai ėmėsi priemonių mobiliųjų telefonų patekimui į pataisos namus užkardyti, tačiau šios priemonės buvo nepakankamos bei tai, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos pačios pareiškėjos itin neatsargūs veiksmai jai atskleidus jai banko patikėtus slaptus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos veiksmų pobūdį, turėjusį įtakos žalos atsiradimui, atsakovo atstovų veiksmus, byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į teismų praktiką panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019) vertina, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 2 000 Eur. Todėl atsakovų atstovų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjai L. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė