Legislator Case Law & Legislation
04aa467c-efae-449d-b9de-8709d35d8854 AI generated

04aa467c-efae-449d-b9de-8709d35d8854 · Kauno apygardos teismas

Case Number 04aa467c-efae-449d-b9de-8709d35d8854
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13127-920/2013 pagal ieÅ¡kovės I. J. K. ieÅ¡kinį atsakovei AB Lietuvos paÅ¡tas, dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo. Teisėjų kolegija             n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė I. J. K. prašė panaikinti AB Lietuvos paÅ¡tas generalinės direktorės L. M. 2013 m. gegužės 3 d. įsakymÄ Nr. P/P231 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo paÅ¡to pensijų pristatytojos I.

Legislator headnote

AI generated

04aa467c-efae-449d-b9de-8709d35d8854 · Kauno apygardos teismas: Asmuo turi bÅ«ti kaltinamas padaręs nusikaltimus, kurie vertinami ne tik privatinės, bet ir vieÅ¡osios teisės požiÅ«riu. Taip pat ieÅ¡kovė sutinka su teismo teiginiu, kad nors DK 235 str. 2 d. 7 p. nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai bÅ«tų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-769-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09394-2013-1Procesinio dokumento kategorija: (S) 15.3.2.; 11.9.10.8.; 121.15.; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio ir A. Ž. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, bylos šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I.

J. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13127-920/2013 pagal ieÅ¡kovės I. J. K. ieÅ¡kinį atsakovei AB Lietuvos paÅ¡tas, dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo. Teisėjų kolegija             n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė I. J. K. prašė panaikinti AB Lietuvos paÅ¡tas generalinės direktorės L. M. 2013 m. gegužės 3 d. įsakymÄ Nr. P/P231 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo paÅ¡to pensijų pristatytojos I.

J. K. atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ " kaip neteisėtÄ ir įpareigoti darbdavį grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. IeÅ¡kinyje nurodė, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudÄ , darbdavys nenurodė, koks darbo sutarties ar instrukcijos punktas buvo pažeistas. Ä®sakyme neminima, kad E. A. atliktu tyrimu, kuriuo nustatyta, kad K.

N. ir E. N. iÅ¡mokų mokėjimo kvitai yra suklastoti, tačiau nenustatyta, kad dokumentÄ suklastojo ieÅ¡kovė. Ä®sakyme be pagrindo nurodoma, kad darbdaviui jau 2013 m. balandžio 3 d. tapo žinoma apie ieÅ¡kovės neteisėtas aiÅ¡kiai nusikalstamas veikas, pasisavinant pinigus ir klastojant dokumentus. IeÅ¡kovė teigia, kad nebuvo tinkamai informuota apie atliekamÄ tyrimÄ ir galimai padaryti Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo ir taip jai nebuvo sudaryta galimybė per protingÄ terminÄ teikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės I. J. K. 13,74 Lt. procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Teismas nustatė, kad atsakovas laikėsi įstatyme nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nes raÅ¡tu pareikalavo, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (b. l. 45). IÅ¡ ieÅ¡kovės raÅ¡tu pateiktų paaiÅ¡kinimų yra akivaizdu, kad ji suprato, dėl kokių konkrečių jos veiksmų yra vykdomas tyrimas, prie 2013-04-11 paaiÅ¡kinimo pridėtas advokato padėjėjo R.

J. suraÅ¡ytas praÅ¡ymas įrodo, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę naudotis ir naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, remdamasi ja surašė savo 2013-04-11 paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 47–48).Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai taikė LR DK 136 str. 3 d. 2 p. normÄ , kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas, nes ieÅ¡kovės veiksmuose buvo LR DK 235 str. 1 d. nurodyto Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimo požymių, LR DK 235 str. 2 d. 7 p. nurodytos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, LR DK 235 str. 2 d. 11 p. nurodyto kito nusižengimo, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, požymių, t. y. atsakovo Vidaus darbo tvarkos taisyklių 21.1 p. nuostatos, kad darbuotojai privalo dorai ir sÄ Å¾iningai vykdyti pareigybių nuostatose nustatytas funkcijas ir pareigas, pažeidimo požymių, taip pat teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai taikė LR DK 238 str. nuostatÄ , kad skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas.

Taip pat teismas savo iniciatyva pasisakė ir dėl bylos Å¡alių veiksmų, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie E. N. ir K. N. sunkius sveikatos sutrikimus, neįgalumÄ , gaunamas senatvės pensijas ir neįgalumo paÅ¡alpas, iÅ¡silavinimo trÅ«kumus (b.l. 49-51, 120-121, 158-160). Teismas ieÅ¡kovės veiksmus vertino ir kaip užkertančius galimybę atsakovui vykdyti jam valstybės deleguotas funkcijas, įtvirtintas LR Konstitucijos 52 straipsnyje, pagal kuriÄ valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramÄ nedarbo, ligos, naÅ¡lystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

IeÅ¡kovės elgesys teismo sprendimu buvo vertintas ir kaip užkertantis galimybę atsakovui vykdyti jai deleguotas funkcijas pagal Europos SÄ jungos sutarties 2 straipsnio 3 punkto nuostatÄ , kad Europos SÄ junga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumÄ ir apsaugÄ , moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumÄ ir vaiko teisių apsaugÄ , taip pat pagal Europos SÄ jungos pagrindinių laisvių chartijos 34 straipsnio 1 ir 2 punkto nuostatas, kad Europos SÄ junga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo paÅ¡alpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis, suteikiančiomis apsaugÄ pagal SÄ jungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles ir praktikÄ motinystės atveju, susirgus, patyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, esant iÅ¡laikytiniu ar sulaukus senatvės, taip pat netekus darbo.Teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, kuri netinkamai vykdė darbuotojos pareigas bei naudojosi E. N. ir K.

N. sunkiais sveikatos sutrikimais, neįgalumu, iÅ¡silavinimo trÅ«kumais, neiÅ¡mokėdama dalies senatvės pensijų ir neįgalumo paÅ¡alpų, yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis bendruosius teisės principus, paremtus Lietuvos Respublikos bei Europos SÄ jungos socialinio teisingumo ir socialinės paramos vertybėmis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė I. J. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimÄ , kaip neteisėtÄ ir grÄ Å¾inti nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teismui.Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės normas, bei grubiai pažeidė procesines teisės normas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę naudotis ir naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba.

IeÅ¡kovei visiÅ¡kai nesuprantamas toks teismo vertinimas darbdavio 2013-04-05 raÅ¡tu pareikalavimo pasiaiÅ¡kinti (b. l. 45), kuriame darbdavys visiÅ¡kai nenustato jokio protingo termino pateikti paaiÅ¡kinimÄ , o ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad jai nebuvo duota galimybė nei paskambinti, nei pasitarti su advokatu, nei duoti paaiÅ¡kinimÄ sekančiÄ dienÄ , o darant akivaizdų spaudimÄ , melagingai nurodžius, kad gavus E. N. ir K. N. (o ne kito asmens) skundÄ , su skundu nesupažindinus ir darbdaviui apkaltinus jÄ sunkaus nusikaltimo padarymu, pareikalavo tuojau pat darbdaviui matant ir dalyvaujant paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , kurio pagrindu ir buvo skirta drausminė nuobauda.

Teismas rėmėsi darbdavio raÅ¡tu, kuriuo darbdavys reikalauja darbuotojÄ raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti (b. l. 45), tačiau visiÅ¡kai klaidingai konstatuoja, jog jis atitinka reikalavimÄ per protingÄ laikÄ teikti pasiaiÅ¡kinimÄ , neįvertindamas to, jog nei pačiam raÅ¡te nenurodytas terminas per kiek laiko darbuotojas gali toki pasiaiÅ¡kinimÄ pateikti ir visiÅ¡kai nepaneigtos bei nevertintos ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės kaip ir kokiu bÅ«du buvo iÅ¡ jos pareikalauta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, ko pagrindu vėliau buvo priimti ginčijami neteisėti sprendimai.Teismas neįvertino jog su Å¡iuo advokato padėjėju ji sudarė atstovavimo sutartį tik jau po paaiÅ¡kinimų darbdaviui davimo, iÅ¡ karto kai tik darbdaviui davus raÅ¡tu jo pageidaujamo turinio paaiÅ¡kinimÄ , buvo iÅ¡leista namo ir baigėsi psichologinis darbdavio spaudimas.

Taip pat teismas visiÅ¡kai neįvertino ir kitų labai svarbių aplinkybių, kurių ieÅ¡kovė dėl negalėjimo naudotis tinkama teisine pagalba negalėjo teismui pateikti teikiant ieÅ¡kinį ar teisminio nagrinėjimo metu, o bÅ«tent, tai, kad su advokato padėjėju R. J. sudaryta atstovavimo sutartis nustojo galioti iÅ¡karto suraÅ¡ius ieÅ¡kinį- nuo 2013 m. birželio 11 dienos, nes Å¡is teisininkas jo paties praÅ¡ymu Advokatų tarybos sprendimu buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ advokatų padėjėjų sÄ raÅ¡o nuo 2013-06-11 d. 2013-11-05 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė teismui priežastis, dėl ko negali dalyvauti jos advokatas ir prašė teismÄ priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį bei atidėti teismo posėdį, kad galėtų dalyvauti jos advokatė ir liudytojai.

Tačiau teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priimti ieÅ¡kinį. Be tinkamos advokato pagalbos ieÅ¡kovė teismui negalėjo suformuluoti savo pozicijos dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat atsisakė atlikti bet kokius veiksmus (net gi prisiekti) kol nebus ar nedalyvaus jos advokatė, tačiau teismas į Å¡iuos ieÅ¡kovės praÅ¡ymus neatsižvelgė. Teismas patikrino advokatės užimtumo teismo posėdžiuose informacijÄ per teismų informacinę sistemÄ LITEKO, tačiau konstatavo, jog informacija apie advokatės užimtumÄ kitoje byloje nepasitvirtino (b. l. 156), teismas ieÅ¡kovės elgesį vertino kaip neatitinkantį LR CPK 42 str. nustatytų pareigų, todėl praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovės atstovo dalyvavimo teismo posėdyje atmetė (b. l. 158).IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės sutinka su teismo teiginiais, kad faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 7 p., požymių, turi bÅ«ti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių Å¡io fakto buvimu.

Asmuo turi bÅ«ti kaltinamas padaręs nusikaltimus, kurie vertinami ne tik privatinės, bet ir vieÅ¡osios teisės požiÅ«riu. Taip pat ieÅ¡kovė sutinka su teismo teiginiu, kad nors DK 235 str. 2 d. 7 p. nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai bÅ«tų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko.

Å iuo atveju labai svarbu įrodymus vertinti pagal jų surinkimo ir gavimo bÅ«dus-baudžiamosios teisės reguliavimo srityje įrodymai turi bÅ«ti renkami ir fiksuojami tik LR BPK nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso griežtas reglamentavimas leidžia tinkamai ir proporcingai paskirstyti proceso Å¡alių teisių ir pareigų santykį, todėl Å¡iuo atveju apeliantė mano, jog teismas negalėjo remtis ne ikiteisminio tyrimo subjekto procesiniu konstatavimu apie apskritai bet kokius nusikaltimo požymius, kas Å¡iuo atveju buvo padaryta vertinant Teisės ir administravimo skyriaus specialisto 2013-04-23 tarnybinį praneÅ¡imÄ (b. l. 120-121).

Atsakovas ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ paskyrė 2013-05-03 dienÄ Ä¯sakymu, negavęs jokios tinkamos informacijos apie ieÅ¡kovei LR BPK nustatyta tvarka pareikÅ¡tus įtarimus, dar daugiau- atsakovas neturėjo pagrindo apskritai daryti tokio pobÅ«džio prielaidas, nes nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, o pagal atsakovo atstovo Teisės ir administravimo skyriaus specialisto 2013-04-23 tarnybinį praneÅ¡imÄ (b. l. 120-121) nurodomoms veikoms kaltinama ieÅ¡kovė kaip padariusi galimai nusikalstamas veikas pagal LR 300 str. 1 d., 183 str. 1 d. požymius apskritai nei nuobaudos skyrimo dienÄ , nei iki Å¡ios dienos nėra ir nebuvo tiriami.

Jau paskyrus drausminį nuobaudÄ ieÅ¡kovei atsakovas 2013-05-08 gautu ikiteisminio tyrimo institucijos raÅ¡tu buvo informuotas, kad pradėtas tyrimas pagal LR B K 182 str. 1 d., kur nenurodyta ar kam nors yra pareikÅ¡ti įtarimai minėtame tyrime, todėl ieÅ¡kovė yra įsitikinusi, kad Å¡iuo atveju konstatuojant Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ darbdavys, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieÅ¡kovės procesinį teisinį ryšį su ikiteisminio tyrimo institucijos tyrimais iki drausminės nuobaudos ieÅ¡kovei skyrimo.Atsakovė AB Lietuvos paÅ¡tas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės I.

J. K. apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. J. K. atsakovo AB Lietuvos paÅ¡to naudai visas atsakovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidas.Atsiliepimas į Apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovė nurodė, jog Kazys ir E. N. jokio skundo nerašė ir skundas gautas nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Kazio ir E. N. giminaitė L. M. G. 2013-03-26 žodžiu kreipėsi į atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo paÅ¡to virÅ¡ininkę N. S. praÅ¡ydama jos iÅ¡siaiÅ¡kinti pensijų ir kitų iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo Kaziui ir E. N. aplinkybes.

Tai, jog nagrinėjamu atveju j atsakovÄ buvo kreiptasi žodžiu ir per atstovę, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, kadangi atsakovas privalo reaguoti j bet kokia forma (t. y. žodžiu, raÅ¡tu) ir bet kurio suinteresuoto asmens ar jo atstovo pareikÅ¡tus skundus ar kitas pastabas dėl jo teikiamų paslaugų. 2013-04-05 raÅ¡te, kuriuo buvo pareikalauta ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , buvo nurodyta žodžiu gauto skundo (praneÅ¡imo) esmė bei pareikalauta ieÅ¡kovės raÅ¡tu dėl to pasiaiÅ¡kinti, kÄ ieÅ¡kovė, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ir padarė.Atsakovas pagal DK nuostatas neturi pareigos užtikrinti advokato dalyvavimo darbuotojui pasiaiÅ¡kinant dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo.

IeÅ¡kovė nuo 2013-04-05 naudojosi advokato padėjėjo „teisinėmis paslaugomis“ ir realiai realizavo savo nusikalstamÄ sumanymÄ dėl padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo užglaistymo.IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, jog 2013-04-05 pasiaiÅ¡kinimo turinį jai neva diktavo pats darbdavys. IÅ¡ byloje esančių duomenų, atsakovo atlikto drausmės pažeidimo tyrimo metu buvo vertinamos abiejuose (t. y. 2013-04-05 ir 2013-04-11) ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės, o suraÅ¡ydama antrÄ jį 2013-04-11 paaiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovė jau naudojosi „kvalifikuota“ advokato padėjėjo teisine pagalba bei papildomai nurodė kitas, jos nuomone, atsakovo atliekamam tyrimui svarbias aplinkybes.IeÅ¡kovė Apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje visiÅ¡kai nepaneigtos bei nevertintos ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kaip ir kokiu bÅ«du iÅ¡ jos buvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu.

IeÅ¡kovė abiejų teismo posėdžių metu nurodė, jog be advokato ji nekalbės, nors teismas jÄ informavo, kad jai užtenka papasakoti tik jai žinomas faktines bylos aplinkybes. Tokį ieÅ¡kovės procesinį elgesį pirmosios instancijos teismas atitinkamai ir įvertino, todėl ieÅ¡kovės kaltinimai Å¡io teismo atžvilgiu dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir nekorektiÅ¡ki. IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieÅ¡kovė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju R.

J. sudarė jau po 2013-04-05 paaiÅ¡kinimo pateikimo. Aplinkybė, kuriuo paros metu ieÅ¡kovė sudarė 2013-04-05 atstovavimo sutartį su advokato padėjėju R. J. (ar kada jÄ nutraukė), Å¡ioje byloje neturi absoliučiai jokios teisinės reikÅ¡mės ir pirmosios instancijos teismo priimto Sprendimo iÅ¡vadų neįtakoja.IeÅ¡kovės teigimu, jos teisė į teisinį atstovavimÄ buvo pažeista ne tik suraÅ¡ant 2013-04-05 pasiaiÅ¡kinimÄ , bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, su kuo sutikti taip pat nėra pagrindo. ieÅ¡kovė 2013-10-08 parengiamajame teismo posėdyje tik žodžiu pareiÅ¡kė, kad jÄ atstovaus kita advokatė, tačiau atstovavimo ar teisinių paslaugų sutarties ieÅ¡kovė teismui nepateikė.

IeÅ¡kovė taip pat nepateikė teismui ir įrodymų, kurie patvirtintų svarbias naujos atstovės nedalyvavimo 2013- 10-08 parengiamajame teismo posėdyje priežastis. IeÅ¡kovė akivaizdžiai nesirÅ«pino greitu ir teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu, siekė vilkinti jos pačios inicijuotÄ bylÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡alino tokius neteisėtus ieÅ¡kovės veiksmus.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat nepagrįstai nurodo, jog be tinkamos advokato pagalbos ji teismui negalėjo suformuluoti savo pozicijos dėl taikos sutarties sudarymo.

IeÅ¡kovė teigia, kad abiejų teismo posėdžių metu jau turėjo atstovę, todėl galėjo iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos suformuluoti savo pozicijÄ dėl taikos sutarties sudarymo. Taikos sutarties sudarymo galimybės Å¡ioje byloje apskritai nebuvo ir iki Å¡iol nėra.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, kadangi ieÅ¡kovė buvo praleidusi CPK 141 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ . IeÅ¡kovė teigė, kad pirmosios instancijos teismui tariamai neužtikrinus jos teisės į tinkamÄ teisinį atstovavimÄ buvo padarytas grubus procesinės teisės pažeidimas, kas, anot ieÅ¡kovės, yra pagrindas pripažinti Å¡io teismo priimtÄ sprendimÄ neteisėtu.

Teismas ėmėsi priemonių, kad ši darbo byla ieškovės iniciatyva nebūtų vilkinama, ir jog nebūtų pažeistas darbo bylų operatyvaus išnagrinėjimo principas. Pati ieškovė nepasirūpino atstovavimu Ieškovė antroje Apeliacinio skundo dalyje taip pat išreiškia savo nuomonę, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ne ikiteisminio tyrimo subjekto nustatytais duomenimis apie ieškovės veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių. Tokia ieškovės nuomonė akivaizdžiai prieštarauja tiek DK 235 str. 2 d. 7 p. normai, tiek ir kasacinės instancijos teismo formuojamai šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikai.

IeÅ¡kovės atžvilgiu atlikto tyrimo metu gauti duomenys leido atsakovui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savo neteisėtais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais apgaulingu svetimo turto įgijimu, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nurodytÄ DK 235 str. 2 d. 7 p. ir 11 p., dėl ko ieÅ¡kovė buvo teisėtai ir pagrįstai atleista iÅ¡ darbo pas atsakovÄ remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. ir 11 p., 237 str. 1 d. 3 p. nuostatomis. Tuo tarpu Å¡iam ginčui neaktualus ieÅ¡kovės baudžiamosios atsakomybės klausimas BPK nustatyta tvarka buvo perduotas spręsti ikiteisminio tyrimo subjektui, kuris atsakovo praneÅ¡imo pagrindu, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų, ieÅ¡kovės atžvilgiu 2013-05-02 pradėjo ikiteisminį tyrimÄ ir jį atlieka iki Å¡iol (Atsiliepimo pateikimo dienai atliekama raÅ¡ysenos ekspertizė).

Visos Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai paneigia ieÅ¡kovės teiginius, jog pats atsakovas ir jo įgalioti administracijos darbuotojai negalėjo patys įvertinti, ar ieÅ¡kovė įvykdė DK 235 str. 2 d. 7 p. ir 11 p. nurodytas veikas, sudarančias pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo AB Lietuvos paÅ¡te. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė tas faktines aplinkybes, jog 2004-09-24 tarp ieÅ¡kovės I.

J. K. ir atsakovo AB Lietuvos paÅ¡to buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1548/8546, kurios pagrindu ieÅ¡kovė nuo 2004-50-01 dirbo pas atsakovÄ pensijų pristatytojos pareigose (1 t. b. l. 36-42). 2013-04-03 PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo paÅ¡to virÅ¡ininkė N. S. tarnybiniu praneÅ¡imu pranešė savo vadovui T. D., kad 2013-03-26 pensininkų Kazio ir E. N. vardu į jÄ kreipėsi L. M. G., kuri nurodė, kad ieÅ¡kovė, pristatydama Å¡iems asmenims pensijas į namus, kiekvienÄ mėnesį pradedant 2012 metais ir baigiant 2013 metų kovo mėnesiu, nesumokėdavo pensininkams po 658,33 Lt. (1 t. b.l. 43-44).

Atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D. 2013-04-05 raÅ¡tu pareikalavo ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ (1 t. b. l. 45). IeÅ¡kovė savo 2013-04-05 pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad mokėdama pinigus Kaziui ir E. N., ji pati už juos pasiraÅ¡ydavo, bet pinigus E. N. paduodavo abiejų, kadangi K. N. yra pirmos grupės invalidas, gulintis ant patalo (1 t. b. l. 46). 2013-04-11 ieÅ¡kovė PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovui T. D. pateikė dar vienÄ 2013-04-11 paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad K. ir E. N. pensijų ir kitų mokėjimų sumas ji iÅ¡mokėdavusi tokias, kokios bÅ«davo nurodytos mokėjimo kvituose, mokėjimo kvitų Å¡akneles ji pateikdavo pasiraÅ¡yti patiems iÅ¡mokų gavėjams (t.y.

K. ir E. N.), kurie tai ir padarydavo, o ji pati pasiraÅ¡ydavo tik už grÄ Å¾intas mokėjimo kvitų Å¡akneles registracijos žurnale (1 t. b. l. 47). E. N. pasiraÅ¡ytame ir K. N. vardu jo giminaitės L. M. G. pasiraÅ¡ytame 2013-04-18 paaiÅ¡kinime nurodoma, jog, nuo 2012 metų sausio mėnesio pensijÄ Â Ä¯ namus pristatydavo K., visus 2012 metus kiekvienÄ mėnesį į namus ateidavo ieÅ¡kovė ir ant stalo padėdavo tiek E. N., tiek jos vyro iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant kurio vieno bÅ«davo užraÅ¡yta bendra abiems iÅ¡mokama suma - 2 065,30 Lt.

E. N. galvojo, kad tiek jiems abiems ir priklauso bendrai gauti, nes ieÅ¡kovė tiesiog padėdavo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant jų virÅ¡aus padėdavo 2 065,30 Lt ir greitai pasiÅ¡alindavo ant iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų neduodama pasiraÅ¡yti nei E. N., nei jos vyrui. Tokiu bÅ«du pensijas ieÅ¡kovė jiems mokėjo iki 2013-03-17, t.y. 15 mėnesių. E. N. nurodė, kad 2013 metų kovo mėnesį pas jÄ atvažiavo giminaitė iÅ¡ Olandijos L. M. G., kuri peržiÅ«rėjo jos su vyru iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus ir pastebėjo, jog ieÅ¡kovė visus 15 mėnesių pasisavindavo jos 658,33 Lt pensijÄ , tokiu bÅ«du bendrai ieÅ¡kovė per 15 mėnesių pasisavino 9 874,95 Lt (1 t. b. l 49-51).

Prie pareiÅ¡kimo buvo pridėti pensijų iÅ¡mokų kvitai, kuriuose suraÅ¡ytos ieÅ¡kovės ranka iÅ¡mokamos sumos, kvitai be parašų (1 t. b.l. 52-61). 2013-04-29 tarnybiniu praneÅ¡imu atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D. pasiÅ«lė skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo (1 t. b. l. 125). 2013-05-03 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P/P-231, su kuriuo ieÅ¡kovė buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai, ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2013-05-10 1 t. (b. l. 10-11). 2013-06-10 ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama teismo panaikinti 2013-05-03 atsakovo įsakymÄ bei įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į pirmesnį darbÄ priteisiant jai vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (1 t. b. l. 3-9).

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu, teismo sprendimas buvo grindžiamas tais motyvais, jog atsakovas nepažeidė įstatyme nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, tinkamai taikė LR DK nuostatas, reglamentuojančias atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , paskirtoji atsakovo nuobauda teismo vertinimu atitiko nusižengimo sunkumÄ . Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje apylinkės teisme, ieÅ¡kovei nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti atstovo teisininko pagalba, taip pat apeliantė mano, jog darbdavys netinkamai pareikalavo iÅ¡ jos pasiaiÅ¡kinimo dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, nes nenustatė protingo termino pasiaiÅ¡kinimui pateikti, taip pat jog teismas negalėjo remtis ne ikiteisminio tyrimo subjekto atliktu procesiniu konstatavimu apie padaryto ieÅ¡kovės nusikaltimo požymius, teigia, kad atsakovas ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ paskyrė 2013-05-03 dienÄ Ä¯sakymu, negavęs jokios tinkamos informacijos apie ieÅ¡kovei LR BPK nustatyta tvarka pareikÅ¡tus įtarimus.Teisėjų kolegija nustatė, jog bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme 2013 10 08 parengiamojo teismo posėdžio metu ir 2013 11 05 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji buvo sudariusi sutartį su teisininku ar advokatu dėl ieÅ¡kovės atstovavimo bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje (1 t. b. l. 148-150, 157-162).

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo motyvai, jog ieÅ¡kovei buvo nesuteikta galimybė pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovės teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai, jos teisė į tinkamÄ procesÄ , Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, jog bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, pagal apeliantės K. pareikÅ¡tÄ apeliaciniame skunde praÅ¡ymÄ , vyko žodinio proceso tvarka (2 t. b. l. 24), jog apeliantės skunde nurodomai jos atstovei advokatei S. D. buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ (2 t. b. l. 25), tačiau jos įvardyta atstovė advokatė ir pati ieÅ¡kovė į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme neatvyko, ieÅ¡kovė sudarytos su ja nurodomos advokatės atstovavimo sutarties Kauno apygardos teismui nepateikė, paskirto 2014 03 25 d. teismo posėdžio atidėti nei ji nei nurodoma atstovė neprašė.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovei buvo sudarytos faktinės prielaidos ir galimybė naudotis teisine pagalba, todėl apeliacinio skundo argumentai Å¡ioje dalyje yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ , darbdavys netinkamai vykdė pareigÄ pareikalauti iÅ¡ jos pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo drausmės pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas teisingai nustatė, jog ieÅ¡kovė darbdaviui pateikė net du paaiÅ¡kinimus dėl darbo drausmės pažeidimo: 2013-04-05 pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad mokėdama pinigus K. ir E. N., ji pati už juos pasiraÅ¡ydavo, bet pinigus E. N. paduodavo jų abiejų (1 t. b.l.

46) ir 2013-04-11 paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad Kaziui ir E. N. pensijų ir kitų mokėjimų sumas ji iÅ¡mokėdavusi tokias, kokios bÅ«davo nurodytos mokėjimo kvituose, mokėjimo kvitų Å¡akneles ji pateikdavo pasiraÅ¡yti patiems iÅ¡mokų gavėjams (1 t. b.l. 47). Teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime todėl pagrįstai konstatavo, kad atsakovas laikėsi įstatyme nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai nustatė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ pasiaiÅ¡kinimų turinio suprato, dėl kokių konkrečių jos veiksmų yra vykdomas tyrimas, nes ieÅ¡kovė turėjo galimybę naudotis ir naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, remdamasi ja surašė savo 2013-04-11 paaiÅ¡kinimÄ (1 t. b. l. 47-48).Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apylinkės teismo sprendimo iÅ¡vadų pagrįstumo, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra Å¡iurkščiai pažeidusi darbo pareigas ir jos veiksmai atitinka LR DK 235 straipsnyje apibÅ«dinamas veikas, jog to pagrindu atsakovas pagrįstai atleido jÄ iÅ¡ darbo LR DK 136 str. 3 dalies 2 punkto pagrindu, pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatÄ , jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas AB Lietuvos paÅ¡tas 2013 05 03 įsakymu (1 t. b .l. 10, 11) konstatavo, jog ieÅ¡kovė padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, numatytus LR DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte ir LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, t. y. klastojo pensijų iÅ¡mokėjimo kvitus ir neiÅ¡mokėdama 658, 33 lt dydžio dalies pensijos K. N. ir E. N., padarė veikÄ , turinčiÄ turto pasisavinimo požymių, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Å¡ios kategorijos bylose formuojama tokia praktika, pagal kuriÄ atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui.

Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sÄ lygos. Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime vertino, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieÅ¡kovė atliko veiksmus turinčius turto pasisavinimo požymių, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindė tomis nustatytomis aplinkybėmis, jog pensijų gavėjams N. neduodavo pasiraÅ¡yti pensijų iÅ¡mokėjimo dokumentuose, pati pasiraÅ¡ydavo už juos, teismas Å¡ias iÅ¡vadas padarė vadovaudamasis byloje pateiktais iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitais, ant kurių vietoj pinigų gavėjų parašų yra tik ieÅ¡kovės ranka paraÅ¡ytos pinigų sumos, kurias pastaroji Kaziui ir E. N. iÅ¡mokėdavo (1 t. b. l. 52-61), taip pat 2013-04-18 atsakovo gautu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-17 raÅ¡tu, kartu su pridėtais K.

N. ir E. N. iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų kopijomis (1 t. b. l. 62-92), taip pat 2013-04-22 atsakovo gautu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-04-16 raÅ¡tu, kartu su pridėtais K. N. iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų bei mokėjimo žiniaraščių kopijomis (1 t. b. l. 93-119), taip pat teismas sprendė, kad ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. N. ir L. M. G. parodymai patvirtina byloje surinktų įrodymų visumÄ , kuri leidžia teismui spręsti dėl padaryto nusižengimo buvimo.

Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovė nusižengė ir darbdavio nustatytai specialiu aktu darbo tvarkai, taip pažeidė atsakovo Vidaus darbo tvarkos taisyklių 21.1 p. nuostatas (1 t. b. l. 125-139), kurios įpareigoja darbuotojÄ Â dorai ir sÄ Å¾iningai vykdyti pareigybių nuostatose nustatytas funkcijas ir pareigas. Teismas vertino, kad įrodymų visuma suformavo teismo įsitikinimÄ , kad IeÅ¡kovė netinkamai vykdė darbuotojos pareigas, nes naudojosi E. N. ir K.

N. sunkiais sveikatos sutrikimais, jų neįgalumu, iÅ¡silavinimo trÅ«kumais, neiÅ¡mokėdama dalies senatvės pensijų ir neįgalumo paÅ¡alpų, pažeidė darbdaviui valstybės deleguotÄ prievolę tinkamai teikti socialinę paramÄ jÄ gaunantiems asmenims. Teisėjų kolegija, nekartodama apylinkės teismo sprendimo motyvų, su ieÅ¡kovės veiksmų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis sutinka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. K. atliekančiai jai priskirtas pareigas iÅ¡mokėti pensijas sunkiai sergantiems, neįgaliems asmenims, keliami didesni atsakomybės, rÅ«pestingumo reikalavimai, o darbdaviui nustačius tokio pobÅ«džio pažeidimus, buvo pagrindas nepasitikėti darbuotoja ir nurodomais pagrindas nutraukti darbo sutartį.

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, jog taikytos drausminė priemonės atitiko padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ .Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,           n u t a r i a :          Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                Galina Blaževič                                                                                                                              Algimantas Kukalis                                                                                                                                            Arvydas Žibas