2019-03-27 Nr. AB-7589-3-62-3-01367-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1460-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01367-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 13 d. buvo patalpintas į 20 būrio 7 brigados 1 sekciją ir jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas (kameroje, kurios plotas buvo 13,86 kv. m, buvo laikomi 4 asmenys). Pareiškėjas visą buvimo 20 būrio 7 brigados 1 sekcijoje laikotarpį negalėjo gauti bei įsigyti higienos priemonių, nes jo asmeninė sąskaita buvo užblokuota. Paaiškino, kad jam buvo atimta galimybė gauti pašalpą, nes būrio viršininkas nepaimdavo iš pareiškėjo prašymų. Be to, 20 būrio 7 brigadoje esantys tualetai yra tupimi ir įrengti be durų.

3. 2016 m. lapkričio 4 d. susilaužė koją ir iki 2016 m. lapkričio 7 d. jautė didelį skausmą, negalėjo užmigti, nes laiku nebuvo nustatytas kojos lūžis. 2016 m. lapkričio 24 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas už nuobaudą. Papildomame skunde nurodė (b. l. 12–13), kad nuo 2016 m. lapkričio 24 d. buvo patalpintas kamerų tipo patalpoje Nr. 26, kurioje trūko gyvenamojo ploto, nes kameros plotas buvo 27,42 kv. m, taip pat buvo apgyvendinti 6 asmenys, įrengtos 3 dviejų aukštų lovos, 3 spintelės ir 1 stalas. Sanitarinis mazgas tupimas, netinkami įrengta vėdinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemelių danga slidi, todėl bijojo vaikščioti, kad nepaslystų. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į pareigūnus, rašė skundus, tačiau pataisos namų pareigūnai liepdavo atsiimti skundus arba jų visai nepriimdavo, buvo naudojamas psichologinis smurtas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–18 ).

5. Nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2014 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 13 d. buvo patalpintas į 20 būrį, todėl teigė, kad pareiškėjo skundas yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, į psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalos.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 350 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

7. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tirų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą ir darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. spalio 25 d. buvo paskirtas į 5 būrį 1 brigadą, nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. buvo paskirtas į 18 būrio 1 brigadą. Atsižvelgęs į tai, kad nėra byloje duomenų, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. galėjo būti laikomas 20 būrio 7 brigados 1 sekcijoje, teismas pripažino, kad pareiškėjas jo nurodytu ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 20 būrio 7 brigados 1 sekcijoje nebuvo kalinamas. Todėl teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam privalėjo būti užtikrinta ne mažiau nei 3,1 kv. m. kameros ploto norma bei tinkamos sanitarinės sąlygos.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. vasario 27 d., nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 26, kurioje įrengtos 6 miegamosios vietos. Kadangi atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie kameros plotą, teismo vertinimu, neatmestinas pareiškėjo teiginys, jog kamerų tipo patalpos Nr. 26 plotas 27,42 kv. m. Atsižvelgęs į šiuos duomenis teismas pripažino, kad vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,57 kv. m., todėl darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į 3,6 kv. m plotą ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta ir pareiškėjo argumentą dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto atmetė.

9. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad kameroje Nr. 26 sanitarinis mazgas buvo tupimas, netinkamai įrengta vėdinimo sistema, pasivaikščiojimo kiemelių danga slidi, nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl kamerų tipo patalpų Nr. 26. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (blogos ventiliacijos, slidžios pasivaikščiojimo kiemelių dangos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl kamerų tipo patalpoje buvusios ventiliacijos neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms bei dėl slidžios pasivaikščiojimo kiemelių dangos, laikė nepagrįstais.

10. Teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 16.5 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad kamerų tipo patalpos tualeto patalpoje nebuvo užtikrintas deramas privatumas.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių dėl pareigūnų netinkamo elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą ir pareiškėjo argumentą atmetė.

12. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą dėl jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK vertinamuoju laikotarpiu. Kitų duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

13. Teismas konstatavo, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį įvertino 350 Eur. Kitos skundo dalies netenkino.

III. 14. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas.

16. Pareiškėjas tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, pareiškėjas visiškai nepagrindė savo teiginių. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas ar pataisos namų administraciją su skundais dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pažymėjo, kad nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas bei nesant įrodymų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pateiktu apeliaciniu skundu sutinka ir palaiko atsakovo nurodytus argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo A. Š. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė atsakovas, kuris teigia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, dėl ko nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus(pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatyto privatumo pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu (sanitarinis mazgas įrengtas be durų) neginčija ir tik nurodo, kad pareiškėjui patirta neturtinė žala neturėtų būti priteisiama pinigais. Atsižvelgus į tai, jog byloje nekyla ginčas dėl nustatyto pažeidimo buvimo, teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

24. Dėl atsakovo argumento, jog pareiškėjui neturėtų būti priteista neturtinė žala pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą), mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (350 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė