2025-07-02 Nr. AB-11078-3-61-3-02830-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-732-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02830-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 25S114304 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo teisėtumo. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 139 straipsnio 1 dalimi, todėl jį apskundus teismui, jis nėra automatiškai sustabdomas. Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2025 m. gegužės 16 d., todėl terminas išvykti jam yra numatytas iki 2025 m. gegužės 30 d., o savanoriškai neišvykus, automatiškai priimamas sprendimas jį grąžinti priverstine tvarka (išsiųsti), paraleliai įvedant draudimą atvykti į Lietuvą bei įvedant perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė baimę patirti persekiojimus veiksmus, grąžinus jį kilmės valstybę, kadangi jis priklauso (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)vyksta sistemingos represijos prieš (duomenys neskelbtini) pilietinę bendruomenę, be to, (duomenys neskelbtini) jam yra iškelta baudžiamoji byla, jis yra ieškomas. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, nes išsiuntus asmenį į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atgal į Lietuvą kilmės valstybės institucijos noriai negrąžins. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės skubos tvarka, taigi Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Asmeniui yra nustatytas terminas savanoriškai išvykti baigiasi 2025 m. gegužės 30 d., o to nepadarius Sprendimo 3 punktu nuspręsta asmenį išsiųsti, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukiant perspėjimą į SIS sistemą, todėl akivaizdu, kad nesustabdžius šio sprendimo vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies dar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo N. B. skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas atkreipė dėmesį, jog UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Sprendimas yra išnagrinėtas iš esmės įprastine (ne skubos) tvarka. Taigi pareiškėjui pateikus skundą dėl Sprendimo, pastarojo vykdymas jau yra sustabdytas.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Todėl teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

III. Pareiškėjas N. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą / vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog, priešingai nei konstatavo teismas, apskųsto sprendimo galiojimas ir vykdymas nagrinėjamu atveju nėra sustabdomas, kadangi pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, o ne nuo sprendimo įsigaliojimo, o jeigu asmuo savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą, nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, todėl darytina išvada, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjui neišvykus iš Lietuvos Respublikos iki 2025 m. gegužės 30 d., asmuo bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taigi išsiuntimas iš šalies yra realus.

Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar pareiškėjas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, ar pareiškėjo reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė baime patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus jį kilmės valstybę, kadangi jis priklauso (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) vyksta sistemingos represijos prieš (duomenys neskelbtini) pilietinę bendruomenę, be to, (duomenys neskelbtini) jam yra iškelta baudžiamoji byla, jis yra ieškomas.

Pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus ir byloje esančius duomenis, laikytina, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, asmuo privalės dar bylos nagrinėjimo metu teisme išvykti į kilmės valstybę iki 2025 m. gegužės 30 d., o asmeniui teigiant, kad jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu kreipiantis dėl prieglobsčio suteikimo, remiantis Sprendimo 3 punktu, jis bus priverstine tvarka išsiųstas į kilmės valstybę, paraleliai įvedant draudimą atvykti į Lietuvą bei perspėjimą į SIS sistemą, kur asmuo gali patirti persekiojimo grėsmę, ir tokiu būdu jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nagrinėjamu atveju negalima be abejonių teigti, jog pareiškėjo teiginiai, kad, jei sprendimo dalis dėl išsiuntimo būtų įvykdyta, kilmės valstybėje jis galėtų patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, yra nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y., asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atgal į Lietuvą, net ir priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, nagrinėti jo prieglobsčio prašymą (vien tik šiuo tikslu), kilmės valstybės institucijos noriai negrąžins.

Pareiškėjo manymu, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą/vykdymą, tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo galiojimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo galiojimą, konstatavęs, jog Sprendimas yra išnagrinėtas iš esmės įprastine (ne skubos) tvarka, todėl pareiškėjui pateikus skundą teismui, Sprendimo vykdymas jau yra sustabdytas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas atsakovo priimtą Sprendimą, kuriuo nuspręsta: 1) nesuteikti N. B. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) įpareigoti N. B. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu N. B. savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: 3.1) išsiųsti N. B. iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3.2) uždrausti N. B. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu N. B. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3.3) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Repsublikos dienos, o jeigu N. B. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Šio straipsnio 4 dalis nustato pagrindus, kuriems esant Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 24S167171, vadovaudamasis Įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi, nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 76 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju aktualus Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuris nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, asmeniui teismine tvarka apskundus sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, pareiškėjui yra taikytinos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios prieglobsčio prašytojo statusą ir iš jo kylančias garantijas. Viena iš tokių garantijų yra nustatyta Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose, kuriose, be kita ko, įtvirtinta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Tai reiškia, kad, asmeniui apskundus teismui vientisą ir nuoseklų sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, ir iš jo nuosekliai kylančius kitus sprendimus, sprendimo vykdymas, vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, yra sustabdomas visa apimtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-789/2024; kt., 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-204-662/2025; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-520/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-678-1188/2025).

Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, jog skundžiamas atsakovo Sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui prieglobstį buvo priimtas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjus skubos tvarka, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas, t. y. apskundus Sprendimą teismui, Sprendimo vykdymas yra sustabdomas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutarties dalį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė