Legislator Case Law & Legislation
04a470bf-508a-4357-84be-41a5801fe163 AI generated

04a470bf-508a-4357-84be-41a5801fe163 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 04a470bf-508a-4357-84be-41a5801fe163
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1393-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04242-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. J. (D. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

04a470bf-508a-4357-84be-41a5801fe163 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad konvojavimo sÄ lygas laiko nežmoniÅ¡komis, nes automobilyje nebuvo saugos diržų, todėl avarijos atveju pareiÅ¡kėjui galėjo kilti neigiamų pasekmių. Vilniaus aps. VPK pateiktais duomenimis, saugos diržai nebuvo įrengti automobiliuose, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo etapuojamas 2016 m. gegužės 19, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d.Teismas atkreipia dėmesį, jog Konvojavimo taisyklėse saugos diržų panaudojimas numatytas tik tuo atveju, kai du konvojuotojai konvojuoja du konvojuojamuosius ne specialiu konvojavimui skirtu transportu (Konvojavimo taisyklių 163 p.), kitais atvejais saugos diržų panaudojimas nėra numatytas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1393-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04242-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. J. (D. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : D. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK), 3 000 Eur neturtinės žalos.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn. su juo buvo nežmoniÅ¡kai elgiamasi konvojavimo metu bei teismo salėje. PaaiÅ¡kino, jog buvo konvojuojamas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ automobiliu, kuriame nebuvo saugos diržų, o atvykus į teismÄ , pareigÅ«nai laikė pareiÅ¡kėjÄ surakintÄ antrankiais.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡iuo atveju buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str., taip pat teisė į privatų gyvenimÄ . Taip pat pažymėjo, kad pareigÅ«nai atsisakydavo registruoti jo skundus dėl minėtų nusiskundimų. Be to, prie pažeidimo prisideda ir tai, kad pareigÅ«nai nėra reguliariai tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, nežmoniÅ¡kas konvojavimas bei laikymas surakintu antrankiais teismo salėje sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , pažemino orumÄ , taigi jam turi bÅ«ti atlyginta kilusi neturtinė žala.Vilniaus aps.

VPK atsiliepime (b. l. 17–22) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad jokių faktų ar aplinkybių, kuo pasireiÅ¡kia nežmoniÅ¡kas konvojavimas, pareiÅ¡kėjas nenurodė. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į teismo posėdžių salę buvo konvojuojamas specialiai konvojavimui pritaikytomis transporto priemonėmis. Visi teismo posėdžiai vyko teismo salėse Nr. 014 ir Nr. 010, kuriose nebuvo įrengtų stiklinių ar kitokių atitvarų saugiam konvojuojamųjų laikymui, todėl pareiÅ¡kėjas buvo saugomas bendroje salėje kartu su kitais piliečiais.

Didžioji dalis marÅ¡ruto nuo laikino laikymo patalpų į teismo sales vyko per bendruosius koridorius, kuriuose gausu paÅ¡alinių asmenų. Turimais duomenimis, pareiÅ¡kėjas su antrankiais teismų posėdžių metu buvo laikomas 5 kartus, t. y. 2016 m. balandžio 19 d., 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. Dėl Å¡ių atvejų pareigÅ«nai, paskirti vykdyti konvojaus virÅ¡ininkų funkcijas, pateikė tarnybinius praneÅ¡imus, papildančius kelionės-postų žiniaraščiuose užfiksuotÄ informacijÄ , kuriuose nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teismų posėdžių metu elgėsi įžūliai, nesiklausė konvojaus pareigÅ«nų reikalavimų elgtis ramiai, netrukdyti teismo posėdžių eigai, keikdavosi, Å¡nekėjo su paÅ¡aliniais asmenimis, provokavo liudytojus, nukentėjusiuosius ir konvojaus pareigÅ«nus, porÄ kartų bandė perduoti raÅ¡telius kitiems asmenims, kėlė sumaiÅ¡tį teismo posėdžių salėse, kuriose nėra įrengtų atitvarų saugiam konvojuojamų asmenų laikymui.

Todėl, siekiant iÅ¡vengti neprognozuojamų pareiÅ¡kėjo veiksmų ir užtikrinti paties pareiÅ¡kėjo, pareigÅ«nų, proceso dalyvių ir kitų salėje buvusių asmenų saugumÄ , pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Vilniaus aps. VPK taip pat pažymėjo, kad dėl pareiÅ¡kėjo įžūlaus elgesio 2016 m. rugpjūčio 29 d. vykusio posėdžio metu tarnybiniu praneÅ¡imu buvo informuotas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo direktorius.

Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas konvojavimų laikotarpiu buvo suimtas mažiausiai dviejose bylose.Vilniaus aps. VPK taip pat paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.

Minėto įstatymo 26 str. 14 d. taip pat nustato, kad prievartos rūšį ir jos naudojimo mastÄ pasirenka pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį ir individualias pažeidėjo savybes. Vilniaus aps. VPK teigimu, kadangi pareiÅ¡kėjas buvo suimtas mažiausiai dvejose bylose, teismo posėdžiai vyko salėse nepritaikytose saugiam konvojuojamųjų laikymui, be to, pareiÅ¡kėjas konvojavimo ir teismo posėdžių metu nesilaikė 2005 m. liepos 29 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nustatyto rėžimo, pareiÅ¡kėjas teismo salėje buvo laikomas su antrankiais. Atkreipė dėmesį, jog pagal Konvojavimo taisyklių 195 p. nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.

Turimais duomenimis, pareiÅ¡kėjas į teisėjus dėl antrankių teismo salėje nuėmimo nesikreipė, teisėjai tokio nurodymo nedavė. Skundų, praÅ¡ymų ar pretenzijų dėl netinkamo konvojaus pareigÅ«nų elgesio bei konvojavimo sÄ lygų nebuvo gauta. Vilniaus aps. VPK taip pat pažymėjo, jog Konvojavimo taisyklių 146 p., nustatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Reikalavimas prisegti konvojuojamÄ asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 p., jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Vilniaus aps. VPK pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam dėl netinkamų laikymo sÄ lygų buvo sukeltos konkrečios pasekmės. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokios konkrečios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta tokia suma, be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir medicininių dokumentų apie galimai patirtÄ neturtinę žalÄ , emocinį sukrėtimÄ bei viso to padarinius.

Visi pareiÅ¡kėjo argumentai yra paremti jo paties nuomone ir subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties iššaukiančiu elgesiu. PareiÅ¡kėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, o praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, Å¡aunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimÄ vykdant minėtų asmenų konvojavimÄ pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ nustato Konvojavimo taisyklės. Pažymėtina, kad Å¡ių taisyklių 123 p. taip pat nustatyta, kad draudžiama konvojuojamÄ jį kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ arba žiauriai su juo elgtis.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (2016 m. gegužės–rugsėjo mėn.) pareiÅ¡kėjas Vilniaus aps.

VPK pareigÅ«nų buvo konvojuotas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ 8 kartus: 2016 m. gegužės 4, 19, 24, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. rugsėjo 19 d. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl pareiÅ¡kėjo konvojavimo ir laikymo su antrankiais 2016 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-462-142/2017, sprendimas minėtoje byloje yra įsiteisėjęs, todėl bylos dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kildinimÄ dėl konvojavimo reikalavimų pažeidimų, nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 2 p. pagrindu, įtvirtinančius, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Taigi Å¡iuo atveju spręstinas klausimas dėl galimo pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo 2016 m. gegužės 19, 24, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. konvojavimų metu.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad konvojavimo sÄ lygas laiko nežmoniÅ¡komis, nes automobilyje nebuvo saugos diržų, todėl avarijos atveju pareiÅ¡kėjui galėjo kilti neigiamų pasekmių. Vilniaus aps. VPK pateiktais duomenimis, saugos diržai nebuvo įrengti automobiliuose, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo etapuojamas 2016 m. gegužės 19, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d.Teismas atkreipia dėmesį, jog Konvojavimo taisyklėse saugos diržų panaudojimas numatytas tik tuo atveju, kai du konvojuotojai konvojuoja du konvojuojamuosius ne specialiu konvojavimui skirtu transportu (Konvojavimo taisyklių 163 p.), kitais atvejais saugos diržų panaudojimas nėra numatytas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas ne specialiu konvojavimui skirtu automobiliu tik 2016 m. liepos 13 d. Kadangi tuo metu su pareiÅ¡kėju kartu buvo etapuojamas dar vienas asmuo, todėl, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 163 p., pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti prisegtas saugos diržu, tačiau Vilniaus aps. VPK duomenimis, saugos diržų minėtoje transporto priemonėje nebuvo. Taigi darytina iÅ¡vada, jog Vilniau aps. VPK nesilaikė Konvojavimo taisyklių 163 p. reikalavimo 2016 m. liepos 13 d. konvojavimo metu, tačiau, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, žala turi bÅ«ti pasireiÅ¡kusi realiai, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nurodo tik hipotetinę situacijÄ , apie tikėtinÄ Å¾alÄ eismo įvykio metu.

Atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykis, etapuojant pareiÅ¡kėjÄ 2016 m. liepos 13 d. neįvyko, taigi neturtinės žalos kilimo faktas Å¡iuo atveju nenustatytas. Be to, pažymėtina, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtino Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau – ir Techniniai reikalavimai), kuriais nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiÅ«rai teikiamos motorinės transporto priemonės. Techninių reikalavimų 1 priedas nustato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus.

Šio priedo 7.1 p. nustatyta, kad M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai. Iš transporto priemonių registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonės su kuriomis buvo vykdomas pareiškėjo konvojavimas ginčo laikotarpiu yra M1 ir M2 tipo (b. l. 59–66). Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 232 p. taip pat nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.

KET 223 p. numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ . Techninės apžiÅ«ros metu, vertinant transporto priemonės techninę bÅ«klę, be kita ko, vertinama ir tai, ar yra įrengti privalomi saugos diržai (Techninių reikalavimų 2 priedo 7.1.2 p.). Tuo atveju, jeigu nėra įrengti saugos diržai, kai jie yra bÅ«tini, techninę bÅ«klę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trÅ«kumas (DT).

Pagal Techninių reikalavimų 16 p., vertinimo kriterijus „Didelis trÅ«kumas“ reiÅ¡kia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, bÅ«klės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trÅ«kumai. PaÅ¡alinus nustatytus esminius trÅ«kumus, transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiÅ«rai (Techninių reikalavimų 17 p.). Vilniaus aps. VPK pateikė teismui transporto priemonių, kuriomis buvo vykdytas pareiÅ¡kėjo konvojavimas, techninės apžiÅ«ros rezultatų korteles (ataskaitÄ ), kuriose pateikta iÅ¡vada, kad minėtos transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus (b. l. 67–72).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su saugos diržų įrengimo pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti, o Vilniaus aps. VPK neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuojami.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su tuo, kad teismo posėdžių metu jam nebuvo nuimti antrankiai. PareiÅ¡kėjas konkrečių datų, kada jam nebuvo nuimti antrankiai nenurodo, tačiau iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teisme buvo laikomas su antrankiais 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. liepos 13 d. bei 2016 m. rugpjūčio 29 d.

Specialiųjų priemonių panaudojimo atvejus ir tvarkÄ reglamentuoja įstatymas bei Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymas. Specialiųjų priemonių, be kita ko, ir antrankių panaudojimas Policijos įstatyme suprantamas kaip fizinė prievarta (Policijos įstatymo 23 str. 4 d. 2 p.). Pagal Policijos įstatymo 23 str. 2 d. policijos pareigÅ«nas fizinę prievartÄ gali panaudoti įstatymų numatytais atvejais ir tvarka. Pagal Policijos įstatymo 23 str. 1 d. policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus, o prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas policijos pareigÅ«nas pasirenka, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidėjo savybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal Policijos įstatymÄ bÅ«tent konkretus pareigÅ«nas turi įvertinti priemonės panaudojimo individualumÄ ir tokio panaudojimo proporcingumÄ (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2457/2011).Vilniaus apskr. VPK paaiÅ¡kino, kad antrankiai buvo naudojami, siekiant iÅ¡vengti neprognozuojamų pareiÅ¡kėjo veiksmų ir užtikrinti paties pareiÅ¡kėjo, pareigÅ«nų, proceso dalyvių ir salėje buvusių kitų asmenų saugumÄ .

Iš 2016 m. rugpjūčio 29 d. bei 2016 m. lapkričio 10 d. konvojaus pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog pareiškėjas konvojavimo metu ir teismo posėdyje elgėsi įžūliai, teismo posėdžio metu bandė bendrauti su kitais teisiamaisiais, provokavo liudytojus, bandė perduoti raštelius, į įspėjimus nereagavo (b. l. 24, 25). Vilniaus aps. VPK nurodė, kad teismo salėse, kuriose vyko pareiškėjo teismo posėdžiai atskirai atitvertos vietos kaltinamiesiems laikyti nebuvo.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apskr. VPK pareigÅ«nai, įvertinę konkrečiÄ situacijÄ ir pareiÅ¡kėjo individualias savybes, turėjo teisę pareiÅ¡kėjo atžvilgiu naudoti antrankius.Be to, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 195 p., nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.

Duomenų, kad posėdžio pirmininkas buvo leidęs nuimti pareiÅ¡kėjui antrankius pareiÅ¡kėjas nepateikė, taigi nėra pagrindo teigti, Vilniaus aps. VPK pareigÅ«nai veikė neteisėtai. Tuo tarpu, jei pareiÅ¡kėjas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nesprendė jo antrankių nuėmimo klausimo, pareiÅ¡kėjas dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ . Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė Vilniaus aps. VPK neteisėtų veiksmų, todėl darytina iÅ¡vada, kad neegzistuojant vienai iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Be to, teismo vertinimu, nors pareiÅ¡kėjas konvojavimo metu ar surakintas antrankiais galėjo jaustis nepatogiai, tačiau tokie nepatogumai buvo vienkartinio pobÅ«džio, momentiniai ir negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui žalos, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 str. 1 d.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamo konvojavimo ir laikymo su antrankiais 2016 m. gegužės 4 d., nutrauktina, o kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 2 p., 132 str. 1 d. ir 133 str., n u s p r e n d ž i a : Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti pareiÅ¡kėjui D. J. (D. J.) neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamo konvojavimo ir laikymo su antrankiais 2016 m. gegužės 4 d. KitÄ pareiÅ¡kėjo D. J. (D. J.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                   Milda Vainienė