04a470bf-508a-4357-84be-41a5801fe163 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-1393-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04242-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Milda VainienÄ, vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. J. (D. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated04a470bf-508a-4357-84be-41a5801fe163 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad konvojavimo sÄ lygas laiko nežmoniÅ¡komis, nes automobilyje nebuvo saugos diržų, todÄl avarijos atveju pareiÅ¡kÄjui galÄjo kilti neigiamų pasekmių. Vilniaus aps. VPK pateiktais duomenimis, saugos diržai nebuvo įrengti automobiliuose, kuriais pareiÅ¡kÄjas buvo etapuojamas 2016 m. gegužÄs 19, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. ir 2016 m. rugsÄjo 19 d.Teismas atkreipia dÄmesį, jog Konvojavimo taisyklÄse saugos diržų panaudojimas numatytas tik tuo atveju, kai du konvojuotojai konvojuoja du konvojuojamuosius ne specialiu konvojavimui skirtu transportu (Konvojavimo taisyklių 163 p.), kitais atvejais saugos diržų panaudojimas nÄra numatytas.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-1393-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04242-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Milda VainienÄ, vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. J. (D. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä : D. J. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) su skundu (b. l. 1â4) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir Vilniaus aps. VPK), 3 000 Eur neturtinÄs žalos.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad 2016 m. gegužÄsârugsÄjo mÄn. su juo buvo nežmoniÅ¡kai elgiamasi konvojavimo metu bei teismo salÄje. PaaiÅ¡kino, jog buvo konvojuojamas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo į Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ automobiliu, kuriame nebuvo saugos diržų, o atvykus į teismÄ , pareigÅ«nai laikÄ pareiÅ¡kÄjÄ surakintÄ antrankiais.
PareiÅ¡kÄjo nuomone, Å¡iuo atveju buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str., taip pat teisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ . Taip pat pažymÄjo, kad pareigÅ«nai atsisakydavo registruoti jo skundus dÄl minÄtų nusiskundimų. Be to, prie pažeidimo prisideda ir tai, kad pareigÅ«nai nÄra reguliariai tikrinami dÄl sadistinio asmenybÄs sutrikimo. PareiÅ¡kÄjo teigimu, nežmoniÅ¡kas konvojavimas bei laikymas surakintu antrankiais teismo salÄje sukÄlÄ jam didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , pažemino orumÄ , taigi jam turi bÅ«ti atlyginta kilusi neturtinÄ Å¾ala.Vilniaus aps.
VPK atsiliepime (b. l. 17â22) praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .NurodÄ, kad jokių faktų ar aplinkybių, kuo pasireiÅ¡kia nežmoniÅ¡kas konvojavimas, pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas į teismo posÄdžių salÄ buvo konvojuojamas specialiai konvojavimui pritaikytomis transporto priemonÄmis. Visi teismo posÄdžiai vyko teismo salÄse Nr. 014 ir Nr. 010, kuriose nebuvo įrengtų stiklinių ar kitokių atitvarų saugiam konvojuojamųjų laikymui, todÄl pareiÅ¡kÄjas buvo saugomas bendroje salÄje kartu su kitais pilieÄiais.
Didžioji dalis marÅ¡ruto nuo laikino laikymo patalpų į teismo sales vyko per bendruosius koridorius, kuriuose gausu paÅ¡alinių asmenų. Turimais duomenimis, pareiÅ¡kÄjas su antrankiais teismų posÄdžių metu buvo laikomas 5 kartus, t. y. 2016 m. balandžio 19 d., 2016 m. gegužÄs 4 d., 2016 m. gegužÄs 24 d., 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. DÄl Å¡ių atvejų pareigÅ«nai, paskirti vykdyti konvojaus virÅ¡ininkų funkcijas, pateikÄ tarnybinius praneÅ¡imus, papildanÄius kelionÄs-postų žiniaraÅ¡Äiuose užfiksuotÄ informacijÄ , kuriuose nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas teismų posÄdžių metu elgÄsi įžūliai, nesiklausÄ konvojaus pareigÅ«nų reikalavimų elgtis ramiai, netrukdyti teismo posÄdžių eigai, keikdavosi, Å¡nekÄjo su paÅ¡aliniais asmenimis, provokavo liudytojus, nukentÄjusiuosius ir konvojaus pareigÅ«nus, porÄ kartų bandÄ perduoti raÅ¡telius kitiems asmenims, kÄlÄ sumaiÅ¡tį teismo posÄdžių salÄse, kuriose nÄra įrengtų atitvarų saugiam konvojuojamų asmenų laikymui.
TodÄl, siekiant iÅ¡vengti neprognozuojamų pareiÅ¡kÄjo veiksmų ir užtikrinti paties pareiÅ¡kÄjo, pareigÅ«nų, proceso dalyvių ir kitų salÄje buvusių asmenų saugumÄ , pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su antrankiais, uždÄtais ant priekyje laikomų rankų. Vilniaus aps. VPK taip pat pažymÄjo, kad dÄl pareiÅ¡kÄjo įžūlaus elgesio 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. vykusio posÄdžio metu tarnybiniu praneÅ¡imu buvo informuotas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus- kalÄjimo direktorius.
PabrÄžÄ, jog pareiÅ¡kÄjas konvojavimų laikotarpiu buvo suimtas mažiausiai dviejose bylose.Vilniaus aps. VPK taip pat paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad pareigÅ«nas turi teisÄ panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ nusikalstamai veikai ar administraciniam teisÄs pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisÄs pažeidimÄ (nusižengimÄ ) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenÄs, valstybÄs teisÄtus interesus.
MinÄto įstatymo 26 str. 14 d. taip pat nustato, kad prievartos rūšį ir jos naudojimo mastÄ pasirenka pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkreÄiÄ situacijÄ , teisÄs pažeidimo pobÅ«dį ir individualias pažeidÄjo savybes. Vilniaus aps. VPK teigimu, kadangi pareiÅ¡kÄjas buvo suimtas mažiausiai dvejose bylose, teismo posÄdžiai vyko salÄse nepritaikytose saugiam konvojuojamųjų laikymui, be to, pareiÅ¡kÄjas konvojavimo ir teismo posÄdžių metu nesilaikÄ 2005 m. liepos 29 d.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau â ir Konvojavimo taisyklÄs) nustatyto rÄžimo, pareiÅ¡kÄjas teismo salÄje buvo laikomas su antrankiais. AtkreipÄ dÄmesį, jog pagal Konvojavimo taisyklių 195 p. nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posÄdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posÄdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posÄdžio pirmininko nurodymus dÄl konvojuojamųjų apsaugos teismo posÄdžio metu.
Turimais duomenimis, pareiÅ¡kÄjas į teisÄjus dÄl antrankių teismo salÄje nuÄmimo nesikreipÄ, teisÄjai tokio nurodymo nedavÄ. Skundų, praÅ¡ymų ar pretenzijų dÄl netinkamo konvojaus pareigÅ«nų elgesio bei konvojavimo sÄ lygų nebuvo gauta. Vilniaus aps. VPK taip pat pažymÄjo, jog Konvojavimo taisyklių 146 p., nustatanÄiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonÄs įrengimo reikalavimus, nÄra įtvirtinta, kad joje turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.
Reikalavimas prisegti konvojuojamÄ asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 p., jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonÄmis. Vilniaus aps. VPK pabrÄžÄ, jog pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų, kad jam dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų buvo sukeltos konkreÄios pasekmÄs. PareiÅ¡kÄjo teiginiai yra abstraktÅ«s bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skundo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokios konkreÄios neigiamos fizinÄs ar emocinÄs pasekmÄs sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinÄ Å¾ala įvertinta tokia suma, be to, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų ir medicininių dokumentų apie galimai patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , emocinį sukrÄtimÄ bei viso to padarinius.
Visi pareiÅ¡kÄjo argumentai yra paremti jo paties nuomone ir subjektyviu aplinkybių vertinimu, todÄl praÅ¡ymas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas. PareiÅ¡kÄjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties iššaukianÄiu elgesiu. PareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų egzistavimo, o praÅ¡oma atlyginti neturtinÄ Å¾ala prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas.Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui atlyginimo.ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinÄ Å¾ala apibrÄžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, Å¡aunamųjų ginklų, fizinÄs ir kitokios prievartos panaudojimÄ vykdant minÄtų asmenų konvojavimÄ pÄsÄiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonÄmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ nustato Konvojavimo taisyklÄs. PažymÄtina, kad Å¡ių taisyklių 123 p. taip pat nustatyta, kad draudžiama konvojuojamÄ jį kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ arba žiauriai su juo elgtis.NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad ginÄo laikotarpiu (2016 m. gegužÄsârugsÄjo mÄn.) pareiÅ¡kÄjas Vilniaus aps.
VPK pareigÅ«nų buvo konvojuotas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo į Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ 8 kartus: 2016 m. gegužÄs 4, 19, 24, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d., 2016 m. rugsÄjo 19 d. Atkreiptinas dÄmesys, jog dÄl pareiÅ¡kÄjo konvojavimo ir laikymo su antrankiais 2016 m. gegužÄs 4 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra iÅ¡nagrinÄta administracinÄ byla Nr. I-462-142/2017, sprendimas minÄtoje byloje yra įsiteisÄjÄs, todÄl bylos dalis dÄl reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kildinimÄ dÄl konvojavimo reikalavimų pažeidimų, nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 2 p. pagrindu, įtvirtinanÄius, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisÄjÄs teismo sprendimas, priimtas dÄl ginÄo tarp tų paÄių ginÄo Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu.Taigi Å¡iuo atveju sprÄstinas klausimas dÄl galimo pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo 2016 m. gegužÄs 19, 24, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. ir 2016 m. rugsÄjo 19 d. konvojavimų metu.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad konvojavimo sÄ lygas laiko nežmoniÅ¡komis, nes automobilyje nebuvo saugos diržų, todÄl avarijos atveju pareiÅ¡kÄjui galÄjo kilti neigiamų pasekmių. Vilniaus aps. VPK pateiktais duomenimis, saugos diržai nebuvo įrengti automobiliuose, kuriais pareiÅ¡kÄjas buvo etapuojamas 2016 m. gegužÄs 19, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. ir 2016 m. rugsÄjo 19 d.Teismas atkreipia dÄmesį, jog Konvojavimo taisyklÄse saugos diržų panaudojimas numatytas tik tuo atveju, kai du konvojuotojai konvojuoja du konvojuojamuosius ne specialiu konvojavimui skirtu transportu (Konvojavimo taisyklių 163 p.), kitais atvejais saugos diržų panaudojimas nÄra numatytas.
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas buvo konvojuojamas ne specialiu konvojavimui skirtu automobiliu tik 2016 m. liepos 13 d. Kadangi tuo metu su pareiÅ¡kÄju kartu buvo etapuojamas dar vienas asmuo, todÄl, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 163 p., pareiÅ¡kÄjas turÄjo bÅ«ti prisegtas saugos diržu, taÄiau Vilniaus aps. VPK duomenimis, saugos diržų minÄtoje transporto priemonÄje nebuvo. Taigi darytina iÅ¡vada, jog Vilniau aps. VPK nesilaikÄ Konvojavimo taisyklių 163 p. reikalavimo 2016 m. liepos 13 d. konvojavimo metu, taÄiau, siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, žala turi bÅ«ti pasireiÅ¡kusi realiai, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjas nurodo tik hipotetinÄ situacijÄ , apie tikÄtinÄ Å¾alÄ eismo įvykio metu.
Atkreiptinas dÄmesys, jog eismo įvykis, etapuojant pareiÅ¡kÄjÄ 2016 m. liepos 13 d. neįvyko, taigi neturtinÄs žalos kilimo faktas Å¡iuo atveju nenustatytas. Be to, pažymÄtina, kad ValstybinÄs kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtino Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau â ir Techniniai reikalavimai), kuriais nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujanÄios ir privalomajai techninei apžiÅ«rai teikiamos motorinÄs transporto priemonÄs. Techninių reikalavimų 1 priedas nustato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus.
Å io priedo 7.1 p. nustatyta, kad M, N kategorijų motorinÄse transporto priemonÄse, nepažeidžiant originalios transporto priemonÄs konstrukcijos, turi bÅ«ti įrengti saugos diržai. IÅ¡ transporto priemonių registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonÄs su kuriomis buvo vykdomas pareiÅ¡kÄjo konvojavimas ginÄo laikotarpiu yra M1 ir M2 tipo (b. l. 59â66). Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau â KET), 232 p. taip pat nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonÄ, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi bÅ«ti su saugos diržais.
KET 223 p. numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonÄ turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomÄ jÄ techninÄ apžiÅ«rÄ . TechninÄs apžiÅ«ros metu, vertinant transporto priemonÄs techninÄ bÅ«klÄ, be kita ko, vertinama ir tai, ar yra įrengti privalomi saugos diržai (Techninių reikalavimų 2 priedo 7.1.2 p.). Tuo atveju, jeigu nÄra įrengti saugos diržai, kai jie yra bÅ«tini, techninÄ bÅ«klÄ vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trÅ«kumas (DT).
Pagal Techninių reikalavimų 16 p., vertinimo kriterijus âDidelis trÅ«kumasâ reiÅ¡kia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, bÅ«klÄs ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas dÄl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trÅ«kumai. PaÅ¡alinus nustatytus esminius trÅ«kumus, transporto priemonÄ privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiÅ«rai (Techninių reikalavimų 17 p.). Vilniaus aps. VPK pateikÄ teismui transporto priemonių, kuriomis buvo vykdytas pareiÅ¡kÄjo konvojavimas, techninÄs apžiÅ«ros rezultatų korteles (ataskaitÄ ), kuriose pateikta iÅ¡vada, kad minÄtos transporto priemonÄs atitinka techninius reikalavimus (b. l. 67â72).
Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, susijÄ su saugos diržų įrengimo pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti, o Vilniaus aps. VPK neteisÄti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuojami.Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ sieja su tuo, kad teismo posÄdžių metu jam nebuvo nuimti antrankiai. PareiÅ¡kÄjas konkreÄių datų, kada jam nebuvo nuimti antrankiai nenurodo, taÄiau iÅ¡ byloje esanÄios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu teisme buvo laikomas su antrankiais 2016 m. gegužÄs 24 d., 2016 m. liepos 13 d. bei 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d.
Specialiųjų priemonių panaudojimo atvejus ir tvarkÄ reglamentuoja įstatymas bei Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymas. Specialiųjų priemonių, be kita ko, ir antrankių panaudojimas Policijos įstatyme suprantamas kaip fizinÄ prievarta (Policijos įstatymo 23 str. 4 d. 2 p.). Pagal Policijos įstatymo 23 str. 2 d. policijos pareigÅ«nas fizinÄ prievartÄ gali panaudoti įstatymų numatytais atvejais ir tvarka. Pagal Policijos įstatymo 23 str. 1 d. policijos pareigÅ«nas turi teisÄ panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisÄs pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenÄs, valstybÄs teisÄtus interesus, o prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas policijos pareigÅ«nas pasirenka, atsižvelgdamas į konkreÄiÄ situacijÄ , teisÄs pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidÄjo savybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodÄs, kad pagal Policijos įstatymÄ bÅ«tent konkretus pareigÅ«nas turi įvertinti priemonÄs panaudojimo individualumÄ ir tokio panaudojimo proporcingumÄ (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-858-2457/2011).Vilniaus apskr. VPK paaiÅ¡kino, kad antrankiai buvo naudojami, siekiant iÅ¡vengti neprognozuojamų pareiÅ¡kÄjo veiksmų ir užtikrinti paties pareiÅ¡kÄjo, pareigÅ«nų, proceso dalyvių ir salÄje buvusių kitų asmenų saugumÄ .
IÅ¡ 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. bei 2016 m. lapkriÄio 10 d. konvojaus pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų matyti, jog pareiÅ¡kÄjas konvojavimo metu ir teismo posÄdyje elgÄsi įžūliai, teismo posÄdžio metu bandÄ bendrauti su kitais teisiamaisiais, provokavo liudytojus, bandÄ perduoti raÅ¡telius, į įspÄjimus nereagavo (b. l. 24, 25). Vilniaus aps. VPK nurodÄ, kad teismo salÄse, kuriose vyko pareiÅ¡kÄjo teismo posÄdžiai atskirai atitvertos vietos kaltinamiesiems laikyti nebuvo.
Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apskr. VPK pareigÅ«nai, įvertinÄ konkreÄiÄ situacijÄ ir pareiÅ¡kÄjo individualias savybes, turÄjo teisÄ pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu naudoti antrankius.Be to, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 195 p., nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a posÄdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posÄdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posÄdžio pirmininko nurodymus dÄl konvojuojamųjų apsaugos teismo posÄdžio metu.
Duomenų, kad posÄdžio pirmininkas buvo leidÄs nuimti pareiÅ¡kÄjui antrankius pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ, taigi nÄra pagrindo teigti, Vilniaus aps. VPK pareigÅ«nai veikÄ neteisÄtai. Tuo tarpu, jei pareiÅ¡kÄjas mano, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas nepagrįstai nesprendÄ jo antrankių nuÄmimo klausimo, pareiÅ¡kÄjas dÄl žalos atlyginimo turi teisÄ kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ . NagrinÄjamu atveju teismas nenustatÄ Vilniaus aps. VPK neteisÄtų veiksmų, todÄl darytina iÅ¡vada, kad neegzistuojant vienai iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalÄ .
Be to, teismo vertinimu, nors pareiÅ¡kÄjas konvojavimo metu ar surakintas antrankiais galÄjo jaustis nepatogiai, taÄiau tokie nepatogumai buvo vienkartinio pobÅ«džio, momentiniai ir negalÄjo sukelti pareiÅ¡kÄjui žalos, kaip ji apibrÄžiama CK 6.250 str. 1 d.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo skundo dalis dÄl reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamo konvojavimo ir laikymo su antrankiais 2016 m. gegužÄs 4 d., nutrauktina, o kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86â87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 2 p., 132 str. 1 d. ir 133 str., n u s p r e n d ž i a : Nutraukti bylos dalį dÄl reikalavimo atlyginti pareiÅ¡kÄjui D. J. (D. J.) neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamo konvojavimo ir laikymo su antrankiais 2016 m. gegužÄs 4 d. KitÄ pareiÅ¡kÄjo D. J. (D. J.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                   Milda VainienÄ