04a3170f-a67f-4c20-9e75-35d037f5e355 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. 2-974/2012         Procesinio sprendimo kategorija 129.1.(S)                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ atskirÄ jį skundÄ dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria teismas netenkino antstolės praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl susitarimo ir praneÅ¡imo pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Technikos grupė“, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių technika“ dėl ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimtų pastatų ir įpareigojimo juos perduoti atsakovui.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Byloje sprendžiami klausimai, susiję su lizingo sutarties nutraukimo teisėtumu bei su reikalavimo iÅ¡keldinti iÅ¡ užimamų pastatų teisėtumu.Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas netenkino antstolės praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumas.IeÅ¡kovas UAB „Šiaulių technika“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, trečiajam asmeniui UAB „Technikos grupė“, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punktÄ bei pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 13 d.

UAB „Swedbank lizingas“ praneÅ¡imÄ Nr. 01-30-3273 „Dėl vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo“, kurio pagrindu buvo nutrauktos 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartis Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartis Nr. LT043794.Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ UAB „Šiaulių technika“ su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), bei pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant Å¡iuos pastatus perduoti UAB „Swedbank lizingas“.Å iaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti; prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡sikelti (t. y. iÅ¡keldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant šį turtÄ priėmimo – perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .2012 m. sausio 18 d. antstolė V.

Å . surašė „Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ â€œ, kuriame nurodė, kad skolininkas UAB „Šiaulių technika“ Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo geruoju neįvykdė. Minėtas aktas su vykdomÄ ja byla Å iaulių apygardos teismui buvo pateiktas tam, kad bÅ«tų sprendžiamas CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka sprendimo vykdymo pakeitimo klausimas.UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ antstolės praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad antstolės V.

Å . praÅ¡ymas spręsti CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl sprendimo vykdymo pakeitimo yra nepagrįstas, nes vykdomas teismo sprendimas buvo susijęs su iÅ¡keldinimu iÅ¡ patalpų ir turto perdavimu, todėl skolininkui UAB „Šiaulių technika“ neįvykdžius antstolės įpareigojimo įvykdyti sprendimÄ geruoju, t.y. iÅ¡sikelti su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), patalpų ir perduoti jas priėmimo – perdavimo aktu iÅ¡ieÅ¡kotojui (atsakovui) UAB „Swedbank lizingas“, ieÅ¡kovas (skolininkas) UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡ patalpų turėjo bÅ«ti iÅ¡keldinamas CPK 769 straipsnyje nustatyta tvarka.

IÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Swedbank lizingas“ teigė, kad jei antstoliui kilo neaiÅ¡kumų, kaip vykdyti teismo sprendimÄ , tai teismas turėtų ne keisti sprendimo vykdymo tvarkÄ , o iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ , jog Å¡iuo sprendimu nuspręsta iÅ¡keldinti skolininkÄ UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojui priklausančių patalpų. Pažymėjo, kad skolininkui UAB „Šiaulių technika“ po antstolės paraginimo neįvykdžius sprendimo, pastarasis turėtų bÅ«ti baudžiamas CPK 585 straipsnyje numatyta bauda.

Skolininkas UAB „Šiaulių technika“ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad, jo manymu, Å iaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu ne iÅ¡keldino skolininkÄ (ieÅ¡kovÄ ) UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojui (atsakovui) UAB „Swedbank lizingas“ priklausančių patalpų, o įpareigojo jį iÅ¡sikelti, todėl iÅ¡aiÅ¡kinti daugiau nieko nereikia. Pažymėjo, kad skolininkas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kad Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10d. sprendimas buvo skundžiamas kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundÄ , kad 2011 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį ieÅ¡kinį, dėl ko yra paduotas atskirasis skundas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino antstolės V. Å . praÅ¡ymo dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 vykdymo tvarkos pakeitimo ir vykdomÄ jÄ Â bylÄ su vykdomuoju raÅ¡tu grÄ Å¾ino antstolei vykdymui. Teismas nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimas akivaizdžiai buvo dėl skolininko UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡keldinimo iÅ¡ jo užimamų negyvenamųjų patalpų ir turėjo bÅ«ti vykdomas CPK 769 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad sprendimo rezoliucinė dalis buvo ir yra pakankamai aiÅ¡ki, kad skolininkui UAB „Šiaulių technika“ neįvykdžius sprendimo gera valia, galima bÅ«tų vykdyti šį sprendimÄ priverstine tvarka, t.y. iÅ¡keldinti skolininkÄ UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“, nuosavybės teise priklausančios parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Šiaulių technika“ praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymo procesÄ iki kol bus iÅ¡nagrinėtas klausimas dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 22 nutarties pagrįstumo.

Be to praÅ¡o panaikinti skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, sietinus su Å iaulių apygardos teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimu. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Teismas skundžiamoje nutartyje pateikė Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo nebuvo teikta atskiro bylos Å¡alių praÅ¡ymo, toks klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku sprendžiant klausimÄ dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Tokiu bÅ«du teismas, pateikdamas nepagrįstÄ sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pažeidė CPK 278 straipsnyje nustatytÄ imperatyviÄ sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo tvarkÄ .

Vadovaujantis CPK 278 straipsnio 4 dalimi, dėl teismo nutarties, kuria iÅ¡aiÅ¡kintas sprendimas, galėtų bÅ«ti paduodamas atskirasis skundas, tačiau nagrinėjamu atveju teismui nagrinėjus konkrečiai tik praÅ¡ymÄ dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir priėmus nutartį Å¡iuo klausimu bei tuo pačiu pateikus Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , yra pažeidžiama ieÅ¡kovo teisė į apeliacijÄ (teisė teikti atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria iÅ¡aiÅ¡kintas sprendimas).2) Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimas antstolei buvo aiÅ¡kus, tačiau sprendime nebuvo nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, todėl antstolė, vykdydama CPK 771 straipsnio 3 punkte nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , kreipėsi į teismÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimo iÅ¡sprendimo.

Jei sprendimo vykdymo tvarka bÅ«tų neaiÅ¡ki, antstolis turėtų kreiptis į sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ , tačiau toks praÅ¡ymas teismui nebuvo pateiktas.3) Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktu Å iaulių apygardos teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kadangi teikiant rezoliucinės dalies iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , sprendimas neanalizuotas kaip vientisas baigiamasis teismo aktas, nebuvo atsižvelgta į sprendimo motyvuojamosios dalies bendrÄ kontekstÄ , nebuvo analizuotas visas sprendimo turinys.

Å iaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendime nesprendė nei iÅ¡keldinimo klausimo, nei su tuo susijusių procedÅ«rinių klausimų. Å iaulių apygardos teismas ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojo iÅ¡sikelti, tačiau nenurodė, kad ieÅ¡kovas turi bÅ«ti iÅ¡keldintas.4) Skundžiamoje teismo nutartyje iÅ¡dėstytas nepagrįstas ir prieÅ¡taringas Å iaulių apygardos teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimas klaidina antstolę atliekant vykdymo veiksmus. Todėl, kad nebÅ«tų padaryta žala dėl netinkamo Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo įvykdymo, turi bÅ«ti sustabdytas minėto sprendimo vykdymas kol bus iÅ¡nagrinėtas klausimas dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo.

Antstolė V. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o teismo priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį dokumentÄ , kuriame buvo nustatyta: „Įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡sikelti, t.y. iÅ¡keldinti, su visais jam priklausančiais daiktais“. Gavus vykdomÄ jį dokumentÄ , Å¡is buvo pradėtas vykdyti kaip įpareigojimas. Skolininkui to nepadarius geruoju, buvo suraÅ¡ytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytas nustatytos formos aktas ir CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka aktas buvo perduotas sprendimÄ priėmusiam teismui.

Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimÄ iÅ¡keldinti skolininkÄ , rezoliucinėse dalyse visada nurodo iÅ¡keldinti skolininkÄ iÅ¡ tam tikrų patalpų, tačiau nenumatyta, kad teismas, iÅ¡keldinimo atveju, iÅ¡duotų vykdomÄ jį dokumentÄ , kuriame bÅ«tų įraÅ¡yta frazė iÅ¡sikelti ir ta frazė bÅ«tų traktuojama kaip iÅ¡keldinimas. Taigi Å iaulių apygardos teismo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas yra dviprasmiÅ¡kas. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Be to, praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui 5 000 Lt baudÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) IeÅ¡kovas piktybiÅ¡kai nėra įvykdęs Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo. IeÅ¡kovo piktavaliÅ¡kumÄ parodo ir tai, kad jis pats patvirtina, jog buvo įpareigotas iÅ¡sikelti iÅ¡ pastato ir perduoti jį atsakovui, tačiau Å¡io įpareigojimo gera valia neįvykdė. Be to, ieÅ¡kovas teikia ir absoliučiai nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – stabdyti sprendimo vykdymo procesÄ , nors Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės jokiu bÅ«du nėra susijusios su skundžiamos nutarties įvykdymu.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas net nepraÅ¡o panaikinti pačios skundžiamos nutarties, todėl akivaizdu, kad nėra jokio reikalo užtikrinti bÅ«simo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl nutarties teisėtumo tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Taigi praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tikslas yra piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis kiek įmanoma ilgiau užvilkinti sprendimo vykdymÄ .2) Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog sprendimo rezoliucinė dalis buvo ir yra pakankamai aiÅ¡ki, taigi akivaizdu, jog teismas nematė reikalo aiÅ¡kinti sprendimÄ ir to nedarė.3) Å iaulių apygardos teismas sprendimu nusprendė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovui priklausančio pastato.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovo reikalavimas taip pat buvo iÅ¡keldinti UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡ atsakovui priklausančių pastatų. Tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartyje, nurodydamas, kad reikalavimas iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ lizingo sutarčių pagrindu valdytų pastatų yra pagrįstas.4) Vien tik Å iaulių apygardos teismo sprendimo rezoliucinės dalies lingvistinė analizė leidžia pagrįstai teigti, kad buvo patenkintas atsakovo reikalavimas bÅ«tent iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ .

Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta: „įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡sikelti (t.y. iÅ¡keldinti) su visais jam priklausančiais daiktais“. Taigi pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai įvardino, kad ieÅ¡kovas turi bÅ«ti iÅ¡keldintas. Be to, bÅ«tent toks reikalavimas buvo reiÅ¡kiamas prieÅ¡ieÅ¡kinyje. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad nutartimi teismas iÅ¡aiÅ¡kino sprendimÄ ir Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu buvo nustatyti nauji įpareigojimai ieÅ¡kovui.5) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas pažeidė imperatyviÄ CPK 278 straipsnyje numatytÄ sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo tvarkÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepateikė sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, todėl Å¡is ieÅ¡kovo argumentas nėra aktualus. Be to, jis yra nepagrįstas, nes teismas sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ gali pateikti tiek Å¡alių praÅ¡ymu, tiek ir savo iniciatyva. Taip pat nebuvo pažeista ir ieÅ¡kovo teisė į apeliacijÄ , nes atskirojo skundo pateikimas įrodo, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę skųsti, jo nuomone, neteisėtÄ nutartį.

6) IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomas CPK 771 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, nes Å¡is straipsnis taikomas tik tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Å iaulių apygardos teismas, tenkindamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, įpareigojo ieÅ¡kovÄ ne tik iÅ¡sikelti iÅ¡ atsakovui priklausančių pastatų, bet ir perduoti atsakovui konkretų turtÄ , todėl negalima teigti, kad skolininkas neįvykdė veiksmų, nesusijusių su turto perdavimu.

Å iaulių apygardos teismas nusprendė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ , todėl Å¡iam sprendimo nevykdant gera valia, jis turi bÅ«ti įvykdytas priverstine tvarka, nustatyta CPK 769 straipsnyje.7) IeÅ¡kovo teikiamas atskirasis skundas, kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kuriuo siekiama veikti prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ Ä¯siteisėjusio sprendimo įvykdymÄ . Taigi ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra akivaizdus, dėl ko jam turi bÅ«ti paskirta CPK 95 straipsnyje numatyta bauda – 5 000 Lt.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai             Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo, pagrįstai netenkino šį procesinį sprendimÄ vykdančios antstolės praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teisingumo vykdymo procesinę veiklÄ Lietuvos Respublikoje turi įgaliojimus įgyvendinti tik teismai, vadovaudamiesi įstatymais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.).

Vienas iÅ¡ įstatymo teismui keliamų reikalavimų – teismo sprendimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus asmenims, kurių atžvilgiu jis yra priimtas. Teisinio aiÅ¡kumo reikalavimas taikomas visoms teismo sprendimo sudėtinėms dalims – įžanginei, apraÅ¡omajai, motyvuojamajai, rezoliucinei. Jeigu teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus arba yra neaiÅ¡ki jo vykdymo tvarka, sprendimÄ priėmęs teismas turi teisę sprendimÄ ar jo vykdymo tvarkÄ iÅ¡aiÅ¡kinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d., 589 str. 1 d.).

Dar vienas teisingumÄ vykdančiam teismui keliamas reikalavimas - teismas jam pateiktus procesinius dokumentus turi teisiÅ¡kai vertinti ne pagal jų pavadinimÄ , bet pagal turinį (CPK 115 str. 4 d.). PrieÅ¡ingu atveju teisingumo vykdymo procesinė veikla bÅ«tų įgyvendinama nevertinant dalyvaujančių byloje asmenų tikrųjų ketinimų, o paisant tik „raidės“, t. y. formaliai, kas neatitiktų teismo tikrosios paskirties ir vieno iÅ¡ civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, interesus.

Å ios nuostatos taikomos ne tik bylos nagrinėjimo stadijose, bet ir vykdymo proceso stadijoje. Vykdymo proceso stadijoje byloje priimtas rezultatas gali įgauti materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ , t. y. Å¡alys gali realiai gauti tai, dėl ko jos ir bylinėjosi. BylÄ laimėjusi Å¡alis vykdymo procese tampa iÅ¡ieÅ¡kotoju, o pralaimėjusi – skolininku (CPK 633 str. 1 d.). IÅ¡ieÅ¡kotojas – tai asmuo, kurio naudai iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas, o skolininkas – asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo  (CPK 638 str. 1 d., 642 str. 1 d.).

Akivaizdu, jog vykdymo procese negali bÅ«ti keičiamas teismo nustatytas rezultatas, nes bÅ«tent sprendime nustatytas rezultatas ir yra tai, kÄ turi įvykdyti pralaimėjusi Å¡alis. Nei antstolis, atliekantis priverstinio vykdymo veiksmus, nei vykdymo proceso Å¡alys neturi įgaliojimų vykdymo stadijoje keisti teismo nustatyto rezultato. Vykdymo procese negali bÅ«ti keičiama sprendimo esmė. Kai nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimo dėl nepiniginio pobÅ«džio ginčo, antstolis turi suraÅ¡yti sprendimo neįvykdymo aktÄ ir jį perduoti sprendimÄ priėmusiam teismui, kad Å¡is iÅ¡spręstų sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimÄ (CPK 771 str. 3 d.).

Å ios procesinio pobÅ«džio priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, kai antstolis yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. Tačiau jeigu pagal teismo sprendimo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ teismo sprendimas gali bÅ«ti įvykdytas, antstolis neturi pagrindo suraÅ¡yti sprendimo neįvykdymo aktÄ ir jį perduoti sprendimÄ priėmusiam teismui, nes negalima nepagrįstai keisti to, kÄ nustatė teismas baigiamajame akte. Kai teismas sprendimu tenkino Å¡alies reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo, nepaisant to, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje, kuria remiantis iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas vykdymui, be teismo nurodymo iÅ¡keldinti, nurodyta ir tai, kad kita Å¡alis įpareigojama iÅ¡sikelti, tokį sprendimÄ vykdantis antstolis turi vadovautis CPK 769 straipsnio nuostatomis.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį apie iÅ¡keldinimo laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ penkias darbo dienas antstolis raÅ¡tu praneÅ¡a skolininkui, t. y. asmeniui, kuris privalo iÅ¡sikeldinti su jam priklausančiu turtu. Tuo atveju, jeigu iÅ¡keldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpos, antstolis iÅ¡keldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui, apie tai suraÅ¡ydamas iÅ¡keldinimo protokolÄ (CPK 769 str. 4, 5 d.). Jeigu teismo sprendimo vykdymo tvarka antstoliui visgi yra neaiÅ¡ki, tame tarpe ir tais atvejais, kai teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra dviprasmiÅ¡ka, jis turi kreiptis į teismÄ CPK 589 straipsnio nustatyta tvarka dėl sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, bet ne praÅ¡yti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, gavęs antstolio aktÄ dėl teismo sprendimo neįvykdymo ir praÅ¡ymÄ pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , iÅ¡ Å¡io dokumento turinio bei su juo susijusių duomenų matydamas, jog antstoliui iÅ¡ tiesų yra neaiÅ¡ki sprendimo vykdymo tvarka, gali savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimo vykdymo tvarkÄ , nurodant, kokius konkrečiai procesinius veiksmus ir kokia tvarka turi atlikti antstolis, o praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti. Nagrinėjamu atveju Å iaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo UAB „Šiaulių technika“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, trečiajam asmeniui UAB „Technikos grupė“ dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto bei 2008 m. lapkričio 13 d.

UAB „Swedbank lizingas“ praneÅ¡imo Nr. 01-30-3273 „Dėl vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo“, kurių pagrindu buvo nutraukta 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartis Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartis Nr. LT043794, pripažinimo negaliojančiais ir tenkino UAB „Swedbank lizingas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį, nutarė įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡sikelti (t. y. iÅ¡keldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant šį turtÄ priėmimo – perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Teisėja 2009 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė, o 2010 m. birželio 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieÅ¡kovas privalo perduoti (grÄ Å¾inti) atsakovui priklausantį turtÄ , nes neįrodė, kad turi teisėtÄ pagrindÄ naudotis Å¡iuo turtu (t. 2, b. l. 1-3, 154-156). Tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse suformulavo, kad ieÅ¡kovas įpareigotinas iÅ¡sikelti (iÅ¡keldintinas) iÅ¡ patalpų, nereiÅ¡kia, kad teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo.

Juo labiau, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje yra patikslinta frazė „įpareigoti ieÅ¡kovÄ iÅ¡sikelti“, skliausteliuose nurodant žodį „iÅ¡keldinti“, kas visiÅ¡kai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia pritaikytÄ atsakovo teisių gynimo bÅ«dÄ , atitinkantį prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotÄ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi palikdamas nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir konstatuodamas pirmosios teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė ginčo tarp Å¡alių pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį dalykÄ , nurodydamas, kad reikalavimas iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ lizingo sutarčių pagrindu valdytų pastatų yra pagrįstas (t. 3, b. l. 39-40).

Å iÄ teismo sprendimo dalį vykdantis antstolis neturėjo pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovui nesutinkant iÅ¡sikelti, iÅ¡keldinti jo nėra galimybės, o turėjo vadovautis CPK 769 straipsnio nuostatomis ir apie iÅ¡keldinimÄ informuoti ieÅ¡kovÄ (skolininkÄ ). Pastarajam neiÅ¡sikėlus per nustatytÄ terminÄ , antstolis turėjo imtis priverstinio iÅ¡keldinimo veiksmų (CPK 769 str. 1, 4 d.). Tuo tarpu antstolė V. Å ., turėdama atlikti iÅ¡keldinimo veiksmus pagal Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimÄ , Å¡iam teismui 2012 m. sausio 19 d. perdavė vykdomÄ jÄ bylÄ kartu su 2012 m. sausio 18 d. suraÅ¡ytu sprendimo, įpareigojančio skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu (t. 3, b. l. 52-53).

Kolegija pažymi ir tai, kad antstolio nurodyto CPK 771 straipsnio nuostatos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos ir dėl to, kad teismo sprendimas yra susijęs ir su turto perdavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju sprendimÄ vykdanti antstolė galėjo kreiptis į teismÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, jeigu jai iÅ¡ tiesų nebuvo aiÅ¡ku, kaip ir kokia tvarka vykdyti sprendimÄ . Kaip nepagrįstas taip pat atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas peržengė praÅ¡ymo ribas ir nepagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino sprendimÄ , nes atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ Å¡iuo atveju atsiliepime į antstolės praÅ¡ymÄ teismui (t. 3, b. l. 57-59) prašė iÅ¡aiÅ¡kinti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimÄ , o bylos nagrinėjimo ribas sudaro teismui pateikto praÅ¡ymo bei atsiliepimų į jį argumentai.

Be to, teismas ne tik gali, bet ir privalo iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ savo iniciatyva, tame tarpe ir spręsdamas byloje kitus procesinius klausimus, kai tiesiogiai teismo sprendimo ar jo vykdymo tvarkos klausimas nebuvo iÅ¡keltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-203/2011 ir kitos). Dėl atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesu ir sÄ moningai nevykdo teismo sprendimo, o imasi įvairių procesinių priemonių, kad tik iÅ¡vengtų sprendimo įvykdymo, kolegija pažymi, kad bylos duomenys iÅ¡ tiesų patvirtina, jog ieÅ¡kovas galimai sistemingais veiksmais siekia iÅ¡vengti jam nepalankaus sprendimo įvykdymo.

Pirma, net ir po apeliacinio proceso pasibaigimo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovas nevykdė teismo sprendimo, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, net jÄ skaitant pažodžiui, aiÅ¡kiai suformuluotas įpareigojimas ieÅ¡kovui iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų ir tokį įpareigojimÄ buvo nustačiusi sprendimÄ vykdanti antstolė 2011 m. gruodžio 9 d. patvarkymu. Antra, ieÅ¡kovas po proceso pabaigos, t. y. 2011 m. gruodžio 27 d. pareiÅ¡kė dar vienÄ tapatų reikalavimÄ , kurį Å iaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi (ieÅ¡kinio medžiagos Nr. 2-1446-154/2011) atsisakė priimti, o Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-481/2012 Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį iÅ¡ esmės paliko nepakeistÄ (panaikino tik nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „Šiaulių technika“ reikalavimus atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl Å¡alių 2008 m. gegužės 15 d. sudaryto priedo Nr. 3 prie lizingo sutarties Nr. LT043794 2 punkto pripažinimo negaliojančiu bei lizingo sutarčių pakeitimo ir perdavė Å¡ių reikalavimų priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo).

Trečia, sprendimo neįvykdymo trukmė pailgėjo ir dėl ieÅ¡kovo paduoto nepagrįsto atskirojo skundo nagrinėjamoje byloje. Tuo pačiu negalima nepažymėti, kad teismo sprendimo nevykdymas užtruko ir dėl antstolės V. Å . suraÅ¡yto Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo dalies dėl ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo neįvykdymo akto. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių, tačiau pagal nurodytus bylos duomenis Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo pripažinti piktnaudžiavimÄ Ä¯rodytu.

Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, jog pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimÄ procesu teismas gali skirti iki 20 000 Lt baudÄ ir iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris dėl to patyrė nuostolių. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                    ArtÅ«ras Driukas            Marytė Mitkuvienė            Rimvydas Norkus