A-556-131-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 131/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00019-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 9.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Petrui Labanauskui,

atsakovo atstovei Jurgitai Narkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. įmonės „Anakta“ (teisių perėmėja – Ž. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. įmonės „Anakta“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 14.4-30-27 iš dalies patvirtino 2010-03-05 patikrinimo aktą Nr. 6334-06-10-133, nurodydama pareiškėjui sumokėti 559 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 373 Lt PVM delspinigių, 56 Lt PVM baudą, 10 683 Lt pelno mokesčio, 5 130 Lt pelno mokesčio delspinigių, 1 068 Lt pelno mokesčio baudą, 709 Lt laikinojo socialinio mokesčio, 172 Lt laikinojo socialinio mokesčio delspinigių, 71 Lt laikinojo socialinio mokesčio baudą, 446 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 114 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių, 45 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudą.

J. P. įmonė „Anakta“ skundu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu atnaujinti skundo dėl Inspekcijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-30-27 padavimo terminą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, atsakovas) 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 69-305 nusprendė neatnaujinti J. P. įmonei „Anakta“ termino skundui dėl Inspekcijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-30-27 paduoti ir skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas J. P. įmonė „Anakta“ (toliau – ir pareiškėjas, J. P. įmonė „Anakta“) skundu (b. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti VMI prie FM 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 69-305, kuriuo neatnaujintas skundo padavimo terminas, ir atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-30-27 paduoti.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2010 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą dėl trūkumų šalinimo ir įpareigojo J. P. įmonę „Anakta“ pateikti pasirašytą skundą. 2010 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 69-195, kuriuo konstatavo, kad J. P. įmonė per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl nusprendė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas atsakovo sprendimų negavo, todėl trūkumų negalėjo ištaisyti ir apie skundo grąžinimą nežinojo. Sprendimų kopijas J. P. įmonė „Anakta“ gavo tik 2010 m. spalio 12 d., t. y. po to, kai 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pateikti 2010 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 69-160. Įmonė negalėjo pasinaudoti teise į tinkamą savo interesų gynimą, kadangi laiku skundo trūkumų negalėjo ištaisyti, nes apie tai nebuvo tinkamai informuota. Atsakovas, priimdamas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą neatstatyti skundo padavimo termino, motyvavo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsniu, jog mokesčių administratorius gali dokumentus mokesčių mokėtojui įteikti siųsdamas juos registruotu laišku, o akcinė bendrovė Lietuvos pašto tinklo tarnybos Šiaulių regiono Kelmės pašto 2010-11-10 raštu Nr. 01-01 įrodyta, kad pašto siunta įteikta įmonės savininkui J. P. Tačiau atsakovo nuomonė – mokesčių mokėtojo galimybė rūpintis mokestinio ginčo eiga, nėra pagrindas atmesti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, taikant ir aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principo turinį, remia asmens teisę į teisingą procesą. Šios teisės sudėtinė ir labai svarbi dalis yra teisė būti išklausytam, todėl, pažeidus šią teisę, pažeidžiamas ir pamatinis proceso principas – teisė į teisingą teismo procesą.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 27-30) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad atsakovo 2010 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 69-160 dėl pareiškėjo 2010-06-07 skundo trūkumų pašalinimo išsiųstas registruotu paštu pareiškėjo nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Šis adresas nurodytas ir ant gauto voko, kuriuo buvo atsiųstas skundas. Inspekcija pareiškėjo minėtu adresu išsiuntė 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 14.4-30-27 dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 69-305. Pareiškėjas Inspekcijos sprendimą Nr. 14.4-30-27 ir 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 69-305 gavo.

Adresu: (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro viešojo registro duomenis, yra registruotas pareiškėjas, o nuosavybės teisė priklauso įmonės savininko dukrai. MAĮ 164 straipsnyje nustatyti mokesčių administratoriaus dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai bei reglamentuota, kada mokesčių administratoriaus dokumentai laikomi įteiktais mokesčių mokėtojui. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikti tiesiogiai, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais bei viešai paskelbiant.

Pagal šio straipsnio 3 dalį registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Atsakovo 2010 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 69-160 dėl trūkumų pašalinimo ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 69-195 dėl skundo nenagrinėjimo buvo įteiktas registruotu paštu pareiškėjo nurodytu adresu. Iš akcinės bendrovės Lietuvos pašto tinklo tarnybos Šiaulių regiono Kelmės pašto 2010-11-10 rašto Nr. 01-05 „Dėl informacijos apie korespondencijos įteikimą“ matyti, kad korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo adresuota pareiškėjui adresu: (duomenys neskelbtini), ir įteikta 2010-06-30 J.

P. Pareiškėjas, žinodamas, kad skundą Inspekcijai pateikė 2010-06-07, ir būdamas aktyvus vykstančiame mokestiniame ginče, žinojo ir turėjo suprasti, kad mokesčių administratorius sprendimą dėl jo skundo priims ne vėliau kaip per 60 dienų, tačiau tik 2010 m. spalio 1 d. su prašymu kreipėsi dėl priimto sprendimo kopijos pateikimo. Priežastimis, kurias ikiteisminį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis ir dėl kurių galimas termino atnaujinimas, laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo.

Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Todėl tokių aplinkybių, kurių atsiradimą visiškai ar iš dalies lėmė paties mokesčių mokėtojo aplaidus ar nerūpestingas elgesys, negalima pripažinti objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo mokesčių mokėtojo valios. Tokios aplinkybės negali būti pripažintos svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi. Administracinių teismų formuojamoje praktikoje yra teigiama, kad terminai atnaujinami, kai nustatomos išskirtinės gyvenimiškos aplinkybės, realios situacijos, sutrukdžiusios pasinaudoti įstatymų leidėjo apibrėžtomis teisėmis.

Šiuo atveju pareiškėjo skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausė nuo pareiškėjo valios, nes pareiškėjas, gavęs iš atsakovo jo atžvilgiu priimtus sprendimus, aktyvių veiksmų ėmėsi tik Inspekcijai pradėjus vykdyti išieškojimo veiksmus, todėl visos minėtos aplinkybės parodo pareiškėjo nerūpestingumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 73) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu (b. l. 90-92) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl VMI prie FM 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 69-305, kuriuo buvo nuspręsta neatnaujinti pareiškėjui termino skundui dėl Inspekcijos 2010-04-28 sprendimo Nr. 14.4-30-27 paduoti. Teismas nurodė, jog MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Pareiškėjas teigia, kad Inspekcijos sprendimų įmonė laiku negavo, todėl trūkumų neištaisė ir apie skundo grąžinimą kaip nepaduotą nežinojo.

Tų sprendimų kopijas pareiškėjas gavo tik 2010-10-12, po to, kai 2010-09-06 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl VMI prie FM 2010-08-04 sprendimo Nr. 69-195 panaikinimo ir įpareigojimo pateikti 2010-06-22 sprendimą Nr. 69-160. Šios aplinkybės buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-769-437/2011. Teismas atmetė pareiškėjo skundą ir nustatė, kad VMI prie FM 2010-08-04 sprendimas Nr. 69-195 „Dėl J. P. įmonės 2010-06-07 skundo pripažinimo nenagrinėtu“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nagrinėjamoje byloje teismas pakartotinai šių aplinkybių nenagrinėjo.

Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog priežastimis, dėl ko gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui tai padaryti, tai yra nepriklausė nuo jo valios. Tuo tarpu, sprendžiant pagal byloje esančią medžiagą, pareiškėjas neveikė taip, kaip turėjo ir galėjo, nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas apskųsti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą. O subjektyvaus pobūdžio priežastys, priklausančios nuo paties pareiškėjo valios, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą.

Tokios priežastys kaip neryžtingumas, neatsakingumas, nerūpestingumas yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Teismas pareiškėjo argumentą, kad registruotos korespondencijos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo žurnale ne jo parašas ir jis nėra gavęs atsakovo 2010-06-22 sprendimo Nr. 69-160 dėl trūkumų šalinimo, atmetė, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos bei pašto pranešimų, visais atvejais dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami tuo pačiu adresu, kuris nurodytas tiek skunde dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, tiek skunde teismui.

Be to, pareiškėjas turėjo domėtis skundo padavimo aplinkybėmis, atsakovas sprendimą laikyti skundą nenagrinėtu priėmė po dviejų mėnesių, skundo padavimo aplinkybėmis pareiškėjas nesidomėjo. Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad VMI prie FM 2010-11-26 sprendimas Nr. 69-305 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 110-111) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas vadovavosi tik atsakovo argumentais, bet visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, tuo pažeisdamas pagrindinius proceso principus – rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo.

2. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio normą.

3. Pareiškėjo atstovas 2011 m. kovo 1 d. prašymu prašė teismo paskirti byloje rašysenos ekspertizę. Prašyme nurodė, kad nėra gavęs VMI prie FM 2010 m. birželio 22 d. sprendimo. Lietuvos pašto įteikimo dokumentuose akivaizdžiai matosi, kad tai ne įmonės savininko J. P. parašas.

4. Teismas nepagrįstai vadovavosi to paties teismo neįsiteisėjusio sprendimo išvadomis administracinėje byloje Nr. I-1743-244/2011. Šis teismo sprendimas įstatymo nustatyta tvarka apskųstas, todėl teismas neturėjo pagrindo šioje byloje vadovautis neįsiteisėjusio sprendimo išvadomis.

5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė MAĮ 152 straipsnio 3 dalies, 164 straipsnio normas.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 117-118) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad apeliantas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo, kad atsakovui nesuteikti įgaliojimai tirti ir konstatuoti nusikalstamos veikos fakto dėl galimo J. P. parašo suklastojimo, todėl šis argumentas atsakovo nevertintinas kaip įrodymu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 120) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo paduoti.

Mokesčių mokėtojo skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminus reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. P. įmonė „Anakta“ 2010 m. birželio 7 d. pateikė skundą VMI prie FM dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-30-27. Atsakovas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 69-160 pareiškėjui nustatė 15 dienų terminą skundo trūkumui pašalinti – pasirašyti pateiktą skundą, nes jis nebuvo pasirašytas nei paties pareiškėjo, nei jo atstovo. Kadangi pareiškėjas nustatytu terminu neįvykdė centrinio mokesčių administratoriaus reikalavimų ir nepašalino nustatyto trūkumo, centrinis mokesčių administratorius 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 69-195 pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą ir grąžino jį pareiškėjui. Antrą kartą pareiškėjas padavė skundą dėl Inspekcijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-30-27 2010 m. spalio 26 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą, kartu su skundu pateikdamas prašymą atnaujinti terminą.

Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007).

Pareiškėjo nurodyta pagrindinė skundo padavimo termino praleidimo priežastis, kad nėra gavęs VMI prie FM 2010 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 69-160. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos pašto įteikimo dokumentuose akivaizdžiai matosi, kad tai ne įmonės savininko J. P. parašas. Taigi pareiškėjui, jo tvirtinimu, dokumentai, kuriais grąžintas pirmą kartą paduotas skundas, neįteikti.

Dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdai ir momentas sureglamentuoti MAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 11 d.) 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį dokumentai gali būti įteikiami tiesiogiai, siunčiami registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais arba paskelbiami viešai. Vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti.

Ginčijamu atveju dokumentai buvo siunčiami registruotu laišku. Bylos esantys duomenys patvirtina, kad VMI prie FM 2010 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 69-160 dėl trūkumų pašalinimo įteiktas registruota pašto siunta asmenims, įmonės nurodytu adresu. Iš akcinės bendrovės Lietuvos pašto tinklo tarnybos Šiaulių regiono Kelmės pašto 2010-11-10 rašto Nr. 01-05 „Dėl informacijos apie korespondencijos įteikimą“ bei kitų dokumentų matyti, jog korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota įmonei, adresu (duomenys neskelbtini), įteikta 2010 m. birželio 30 d. įmonės savininkui J. P.

Tai, kad pareiškėjas apie VMI prie FM 2010 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 69-160 nustatytus nurodymus buvo informuotas tinkamai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2842/2011 pagal pareiškėjo J. P. įmonės „Anakta“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl atsakovo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 69-195 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, pažymi, kad atsakovui paduotame prašyme dėl termino atnaujinimo pareiškėjas nenurodė argumentų, kurie galėtų būti pakankamu pagrindu pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Iš esmės tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip turėjo ir galėjo, nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas apskųsti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą.

Byloje ginčijamas centrinio mokesčių administratoriaus ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimai pripažintini pagrįstais, jų naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. P. įmonės „Anakta“ (teisių perėmėja – Ž. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius