049f1b26-ea1d-4e19-af69-6797b59d6eba · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas V Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-466/2013Teisėja Laima Leipuvienė                                  Teisminio proceso Nr. 1-87-2-00064-2011-2        Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.1;    2.1.7.4; 2.4.6; 2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S 2013 m. birželio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Artūro Pažarskio, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Agnei Čižienei,dalyvaujant prokurorei Julijai Kryževičienei,gynėjai advokatei Solveigai Gečaitei,nuteistajai D.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 231 str. 1 d. ir nuteista 30 MGL dydžio, t. y. 3900,00 Lt (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų litų) bauda.Tuo pačiu nuosprendžiu D. S. dėl kaltinimo, pareikÅ¡to pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. (dėl 2011 m. lapkričio 4 d.

įvykio) iÅ¡teisinta, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : D. S. nuteista už tai, kad trukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, t. y. kad ji 2011 m. gruodžio 27 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 15.30 val., (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., į jai ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ atvykusiems ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – VPK) Trakų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio virÅ¡ininkui T.

B., kriminalinės policijos skyriaus (toliau tekste – KPS) tyrėjui V. L., tyrėjui E. L., vyresniajam patruliui S. V. ir vyresniajam tyrėjui J. B. trukdė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia iÅ¡ iÅ¡orės užrakinusi savo naudojamo kambario duris, kuriame buvo pasislėpęs už galimai padarytÄ nesunkų nusikaltimÄ ieÅ¡komas įtariamasis K. K. (K. K.), nurodė, kad tokio asmens nepažįsta ir namuose pastarojo nėra, bei melagingai paaiÅ¡kino, kad užrakinto kambario raktÄ turi jos tėvas J.

S., neįleido ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atlikti procesinės prievartos priemonės – kratos iki tol, kol ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai T. B. ir E. L. jėga, panaudodami kirvį, iÅ¡laužė kambario duris, kuriame rado ir sulaikė ieÅ¡komÄ Ä¯tariamÄ jį K. K..Apeliaciniu skundu nuteistoji praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendyje nurodė, jog pareigÅ«nų veiksmais buvo siekiama, kad prievartos priemonės turėtų bÅ«ti taikomos tik tada, kai tai bus neiÅ¡vengiamai bÅ«tina, ir tik tiek, kiek bÅ«tina. Teismas pripažino, jog D. S. veiksmai, iki nutarimo atlikti kratÄ priėmimo, nebuvo neteisėti, tačiau priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi bÅ«tent tomis aplinkybėmis, kurios buvo iki nutarimo atlikti kratÄ priėmimo, o teismo nustatyta aplinkybė, jog nutarimas atlikti kratÄ buvo priimtas dalyvaujant D.

S. ir jai paskelbtas, prieÅ¡tarauja byloje esančiai medžiagai ir neatitinka tikrovės. Be to, nuosprendyje teismas nurodė, jog Trakų rajono apylinkės teismo teisėja 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtino atliktos kratos teisėtumÄ , D. S. Å¡ios nutarties neskundė, taigi teismas pripažino kratos atlikimÄ teisėtu. Tačiau tai, jog apeliantė neskundė Trakų rajono apylinkės teismo nutarties, jos vertinimu, neÅ¡alina pirmosios instancijos teismo pareigos aiÅ¡kintis kratos atlikimo procedÅ«rų teisėtumo, taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu krata gali būti daroma tik neatidėliotinais atvejais. 2011 m. gruodžio 27 d., apie 15.30 val., D. S. ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., atlikta krata, apeliantės įsitikinimu, negali būti pripažinta atlikta neatidėliotinu atveju ir teisėtai be motyvuotos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. K. pateikė tyrėjai L.

Å . praneÅ¡imÄ ( t. 1, b.1. 122), jog iÅ¡vyksta į užsienį ir nustatytu laiku atvykti pas tyrėjÄ negalės. 2011 m. gruodžio 9 d. paskelbta K. K. paieÅ¡ka. PareigÅ«nas V. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2011 m. gruodžio 24 d., t. y. trys dienos iki kratos, buvo gauti operatyviniai duomenys apie tai, jog paieÅ¡komas K. K. grįžo iÅ¡ užsienio ir yra savo motinos namuose, Senuosiuose Trakuose. 2011 m. gruodžio 27 d., apie 9.00 val., pareigÅ«nas V. L. nuvyko į Senuosius Trakus, kur neva tai iÅ¡ paieÅ¡komo K.

K. motinos (K. K. motina teisme apklausta nebuvo, taigi nėra žinoma, kÄ ji iÅ¡ tiesų buvo sakiusi ir ar pareigÅ«nai pas jÄ iÅ¡ viso buvo) sužinojo, jog K. K. yra pas savo draugę D.. TÄ pačiÄ dienÄ - 2011 m. gruodžio 27 d., apie 11.00 val., pareigÅ«nas V. L. nuvyko į D. S. ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., kur pareigÅ«no V. L. teigimu, D. S. nebuvo. Pažymėtina, jog paieÅ¡koma buvo ne D. S., o K. K., tačiau pareigÅ«nai, kaip nurodo, 2011 m. gruodžio 27 d., apie 9.00 val., gavę duomenų, jog paieÅ¡komas K.

K. gali bÅ«ti D. S. dalinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, atvykę į sodybÄ paieÅ¡komo K. K. neieÅ¡kojo, kratos nedarė, nors sodyboje buvo kitas bendrasavininkis M. V. ir turintis teisę patalpose gyventi T. K.. K. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2011 m. gruodžio 27 d., anksti ryte atvyko į sodybÄ (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., kur gėrė degtinę kartu su T. K., gerokai apgirtęs, nuėjo miegoti į gretimÄ kambarį, atrodo, užsirakino ir miegojo, kol pareigÅ«nai jį pažadino iÅ¡ miego ir sulaikė.

IÅ¡ K. K. parodymų matyti, jog jis D. S. ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., buvo (gėrė degtinę ar miegojo) jau tada, kai pareigÅ«nai apie 11.00 val. buvo atvykę į sodybÄ , tačiau D. S. joje nebuvo, jos maÅ¡inos kieme taip pat nesimatė, taigi pareigÅ«nai, neapieÅ¡koję patalpų, nedarę kratos, iÅ¡vyko. 2012 m. sausio 18 d. duodamas paaiÅ¡kinimus Vilniaus AVPK VTS T. K. paaiÅ¡kino, jog 2011 m. gruodžio 27 d. K.

K. buvo pas T. K.. D. S. tuo metu nebuvo. Su K. K. iÅ¡gėrė degtinės butelį, K. dar paskambino draugui, kad atvažiuotų. Po to, K. nuėjo į kitÄ kambarį miegoti (t. 1, b. l. 165). Taigi, apeliantės vertinimu, nuo 2011 m. gruodžio 27 d., 9.00 val. ryto iki 15.30 val., kada krata buvo atlikta, pareigÅ«nai turėjo visas galimybes gauti motyvuotÄ ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl kratos, o nuo 2011 m. gruodžio 24 d., kada buvo gauti operatyviniai duomenys, jog K. K. grįžo iÅ¡ užsienio ir yra motinos namuose Senuosiuose Trakuose, pareigÅ«nai turėjo tris dienas tam, kad kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl nutarties kratai atlikti priėmimo, tačiau to nepadarė.

Taigi, nesankcionuota krata negali bÅ«ti pripažinta atlikta neatidėliotinu atveju ir teisėtai. Apeliantė 2011 m. gruodžio 27 d. į (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., jai ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ atvyko, kaip ji nuosekliai aiÅ¡kino, paÅ¡erti Å¡unų, jai iÅ¡ paskos atvyko ir pareigÅ«nai. Tai, kad D. S. iki to laiko sodyboje nebuvo, parodymuose nurodė tiek pareigÅ«nas V. L., tiek pati D. S., T. K., K. K.. Skunde taip pat nurodoma, kad 2011 m. gruodžio 27 d., apie 14.30 val., ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atvykus į D.

S. ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , ir praneÅ¡us, jog pareigÅ«nai atvyko sulaikyti paieÅ¡komo K. K., D. S. leido pareigÅ«nams patekti į patalpas ir jas apžiÅ«rėti. Tai patvirtino visi pareigÅ«nai tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. PareigÅ«nai, apžiÅ«rėję patalpas, pareikalavo atrakinti kambario duris, kurio raktų apeliantė neturėjo. Teismo posėdžio metu nė vienas iÅ¡ pareigÅ«nų negalėjo pasakyti, ar kambario raktas buvo iÅ¡ vidaus pusės, ar raktas buvo rastas pas paieÅ¡komÄ asmenį (K.

K. teigė kambario duris užsirakinęs). D. S. rakto neturėjo, todėl ir negalėjo atrakinti durų. Tai, jog D. S. iš išorės užrakino kambario, kuriame buvo K. K., duris, nurodė vienintelis liudytojas T. K., kurio pareigūnams duoti pirminiai paaiškinimai visiškai skiriasi nuo duotųjų teisme. 2012 m. sausio 18 d. duodamas paaiškinimus Vilniaus AVPK VTS, T. K. paaiškino, jog K. K. yra jo giminaitis, K. K. į šiuos namus atvažiuoja gana dažnai, padeda tvarkytis, atveža produktų. 2011 m. gruodžio 27 d. pas T.

K. buvo K. K.. D. S. tuo metu nebuvo. Su K. K. iÅ¡gėrė degtinės buteli, K. dar paskambino draugui, kad atvažiuotų. Po to K. nuėjo į kitÄ kambarį miegoti (t. 1, b. 1. 165). Apklausiamas K. K. nurodė: „2011 m. gruodžio 26 d. praėjau pro policijos komisariatÄ , susitikau su T. B., kuris man nieko nesakė“ (t. 1, b. l. 80). Apie 2011 m. gruodžio 27 d. dienos sulaikymo aplinkybes K. K. nurodo: „iÅ¡gėriau degtinės ir užsirakinau. Sulaikomas aÅ¡ net nežinojau, kad man buvo paskelbta paieÅ¡ka“.

Taigi, K. K. nežinojo, kad jam yra paskelbta paieÅ¡ka. Teismas pripažino, jog D. S. taip pat nežinojo apie K. K. paskelbtÄ paieÅ¡kÄ , taigi, nebuvo jokio tikslo slėptis nuo pareigÅ«nų ar paieÅ¡komÄ asmenį slapstyti. Teismo nuosprendyje pripažįstama, jog nėra duomenų, jog D. S. žinojo apie paieÅ¡kÄ , tačiau, kad K. K. yra paieÅ¡komas, sužinojo pareigÅ«nams apie tai praneÅ¡us. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino esÄ D. S. iÅ¡ pareigÅ«nų sužinojusi, jog K.

K. yra paieÅ¡komas, dar iki sužinojimo apie paskelbtÄ paieÅ¡kÄ , užrakino kambario duris ir slėpė paieÅ¡komÄ asmenį, tuo trukdydama pareigÅ«nams kuo operatyviau atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teismas pripažino, jog D. S. melagingai paaiÅ¡kino pareigÅ«nams, jog užrakinto kambario raktÄ turi jos tėvas J. S.. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, D. S. pareigÅ«nams aiÅ¡kino, jog tik kÄ atvyko į sodybÄ paÅ¡erti Å¡unų (įraÅ¡e matyti, kaip D. S. Å¡unis Å¡eria), užrakinto kambario rakto neturi.

D. S. nurodė, jog raktas gali bÅ«ti pas tėvÄ J. S.. PaaiÅ¡kino, jog dėl raktų reikėtų pasiteirauti J. S.. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad apeliantė turėjo kambario raktÄ ir jį užrakino, yra paremtos vien tik T. K. parodymais, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iÅ¡ esmės skiriasi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog D. S. neįleido ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atlikti kratos tol, kol ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai T. B. ir E. L. jėga, panaudodami kirvį, iÅ¡laužė kambario duris, kuriame rado ir sulaikė paieÅ¡komÄ Ä¯tariamÄ jį K.

K.. Tačiau tokia išvada taip pat prieštarauja bylos medžiagai. Kaip jau buvo minėta, visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti pareigūnai nurodė, taip pat tarnybiniuose pranešimuose patvirtino, jog D. S. leido patekti į jai ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas ir jas apžiūrėti. Pareigūnams paprašius atrakinti kambarį, kurio raktų D. S. neturėjo, pareigūnams nurodė, jog rakto ji neturi, atrakinti kambario negali. Pareigūnas T. B. pasakė, jog jei D.

S. neatrakins kambario durų, jos bus iÅ¡laužtos. D. S. (t. 1 b. l. 142) mažiausiai tris kartus sakė, leidžianti laužti duris. TÄ patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. Taigi, apeliantė geranoriÅ¡kai vykdė visus pareigÅ«nų nurodymus, pareigÅ«nams net nepateikus nutarimo atlikti kratÄ , leido privačias patalpas apžiÅ«rėti, mažiausiai, tris kartus leido laužti užrakinto kambario duris, tačiau pareigÅ«nai durų nelaužė. Jiems primygtinai reikalaujant atrakinti užrakinto kambario duris ir pradėjus D.

S. grasinti nemalonumais, ji pareigÅ«nų pareikalavo nutarimo atlikti kratÄ privačioje valdoje, kurio pareigÅ«nai taip ir nepateikė. D. S. reikalavimas pateikti nutarimÄ atlikti kratÄ privačioje valdoje nėra ir negali bÅ«ti laikomas trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Dėl įtampos, baimės, kad nesant jokio teisėto pagrindo, jai uždės antrankius, iÅ¡veÅ¡, uždarys, D. S. iÅ¡Å¡oko pro langÄ ir per miÅ¡kÄ nuėjo pas kaimynus. Nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, jog D.

S. buvo pateiktas nutarimas atlikti nesankcionuotÄ kratÄ . Atvirkščiai, visi liudytojai teigė, jog nutarimas kratai atlikti buvo suraÅ¡ytas po to, kai D. S. sodyboje jau nebebuvo. Tai patvirtino tiek liudytojai, tiek ir patys pareigÅ«nai. Taigi, visi D. S. veiksmai, kurie buvo atlikti iki nutarimo atlikti kratÄ priėmimo, nėra neteisėti, todėl jų pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti kaip sukeliančių baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, jame ginčijamas 2011 m. gruodžio 27 d. D. S. ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., atliktos kratos teisėtumas, o taip pat pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas.Akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 346 str. nuostatomis, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigÅ«nams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi bÅ«ti be prieÅ¡taravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos (t. 1, b. l. 132), Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-00599-11 pritaikytos procesinės prievartos priemonės – kartos teisėtumas. Å i nutartis įstatymo nustatyta tvarka apskųsta nebuvo ir yra įsiteisėjusi, todėl kolegija, nagrinėjanti apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžio teisėtumo, nėra įgaliota kvestionuoti prieÅ¡ daugiau nei metus priimtos ir įstatymo nustatyta tvarka įsiteisėjusios Trakų rajono apylinkės teismo nutarties iÅ¡vadų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriuose iÅ¡dėstyta apeliantės nuomonė, kodėl minėta procesinė prievartos priemonė laikytina neteisėta, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad nuteistoji visÄ dienÄ sodyboje nebuvo, o į jÄ atvyko neva tik paÅ¡erti Å¡unų, yra paneigtos liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančioje Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus 2012 m. sausio 17 d. tarnybinio patikrinimo dėl D.

S. veiksmų 2011 m. lapkričio 6 d. M. V. atžvilgiu, išvadoje taip pat nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visuma yra pakankama konstatuoti, kad tyrėja D. S. 2011 m. lapkričio mėnesį jau buvo pažįstama su K. K., kuris M. V. teigimu, yra jos draugas, ir kuris nuolatos konfliktavo su buvusiu D. S. sugyventiniu (t. 2, b. l.31-33). Be to, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos policijos informacijos valdybos pateikti Audito sistemų išrašai patvirtina, kad D.

S. 2011 m. spalio 3 d., 10.51 val. ir 10.52 val., bei 15.30 val., Vidaus reikalų informacinėje sistemoje centriniame duomenų banke tikrino K. K., gim. 1990 m., asmens anketinius duomenis bei duomenis apie jo teistumÄ (t. 1 b. l. 172-185).Kaip matyti iÅ¡ liudytojo V. L. parodymų, apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad K. K. buvo paieÅ¡komas. Gavę informacijÄ iÅ¡ jo motinos, kad jis gyvena pas merginÄ vardu D. bei kitus duomenis, kad tai galimai jų kolegė, nuvyko į D. S. sodybÄ . Pirma kartÄ nuvykę iÅ¡ tame pačiame name gyvenančio M.

V. sužinojo, kad D. S. ir K. K. iÅ¡vykę ir, kad ieÅ¡komasis dažnai bÅ«na sodyboje. Kai atvyko vėliau, juos pasitikęs M. V. pasakė, kad K. K. jau namie.Liudytojas T. P. taip pat nurodė anksčiau girdėjęs, kad K. K. turi draugę vardu D., o tÄ dienÄ Ä¯ sodybÄ alkoholinius gėrimus vežė savo draugo K. K. praÅ¡ymu.Liudytojas M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiÅ¡kino, kad   2011 metais, prieÅ¡ atvažiuojant policijai, D. S. minėtoje sodyboje pradėjo gyventi su K. K. ir pastarasis gyveno joje apie 3-6 mėnesius.

Ten kas vakarÄ â€žbaliavojo“, dėl pastarojo elgesio jis ne kartÄ kvietė policijÄ , nes jam bÅ«davo grasinama. Ir prieÅ¡ atvykstant pareigÅ«nams, naktį buvo girtaujama. 2011 m. gruodžio 27 d., apie 11.00 val., paskambinusiam pareigÅ«nui V. L. jis pasakė, kad K. K. yra jų sodyboje. Apie 14.00 val. atvyko pareigÅ«nai.Liudytojas T. (T.) K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad K. jis pažįsta nuo mažens, bet pastarasis buvo atvykęs ne pas jį ir ne pas M., o pas D..

PrieÅ¡ atvykstant pareigÅ«nams, jau nuo ankstesnės dienos vakaro ir kitos dienos ryte K. K. ir D. buvo namuose. Kai atvyko pareigÅ«nai, K. K. buvo name ir juos pamačiusi D. S. užrakino jį savo kambaryje. Matė, kaip užrakinusi, raktÄ laikė kiÅ¡enėje. K. K. prieÅ¡ šį įvykį name gyveno apie mėnesį. D. S. atvažiuodavo po darbo, jie nakvodavo jos kambaryje. PrieÅ¡ atvykstant pareigÅ«nams, ji buvo atvykusi iÅ¡ vakaro, jie prieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams, buvo pas save kambaryje.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs. Nors pirminiai liudytojo parodymai (t. 1, b. l. 165) ir skiriasi nuo tų, kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu davė vėliau (t. 1, b. l. 87-90) ir parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, vien ši aplinkybė nėra pagrindas kritiškai vertinti liudytojo parodymus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir liudytojo parodymų turinio, teisminio bylos nagrinėjimo metu T.

K. iÅ¡ esmės patvirtino savo vėlesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to, Å¡ie parodymai iÅ¡ dalies sutampa su liudytojo M. V. bei policijos pareigÅ«nų duotais parodymais, juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl kritiÅ¡kai vertinti T. K. parodymų nėra pagrindo. Kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji gan artimai pažinojo paieÅ¡komÄ asmenį, įvykio dienÄ kartu su juo leido laikÄ , žinojo, kur jis yra, o policijos pareigÅ«nams papraÅ¡ius jį iÅ¡duoti, tyčia teigė jo nepažįstanti.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino esÄ D. S. iÅ¡ pareigÅ«nų sužinojusi, jog K. K. yra paieÅ¡komas, dar iki sužinojimo apie paskelbtÄ paieÅ¡kÄ , užrakino kambario duris ir slėpė paieÅ¡komÄ asmenį, tuo trukdydama pareigÅ«nams kuo operatyviau atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kaip jau buvo minėta, D. S. nuteista už tai, kad į jai ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ atvykusiems ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams - Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio virÅ¡ininkui T.

B., KPS tyrėjui V. L., tyrėjui E. L., vyresniajam patruliui S. V. ir vyresniajam tyrėjui J. B., trukdė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia iÅ¡ iÅ¡orės užrakinusi savo naudojamojo kambario duris, kuriame buvo pasislėpęs už galimai padarytÄ nesunkų nusikaltimÄ ieÅ¡komas įtariamasis K. K. (K. K.), nurodė, kad tokio asmens nepažįsta ir namuose pastarojo nėra, bei melagingai paaiÅ¡kino, kad užrakinto kambario raktÄ turi jos tėvas J. S., neįleido ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atlikti procesinės prievartos priemonės – kratos iki tol, kol ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai T.

B. ir E. L. jėga, panaudodami kirvį, iÅ¡laužė kambario duris, kuriame rado ir sulaikė ieÅ¡komÄ Ä¯tariamÄ jį K. K.. Å iuo atveju, baudžiamosios bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios nusikalstami veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad pastarajai užrakinus K. K. kambaryje ir iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojus, jog minėtas asmuo yra paieÅ¡komas, ji, nors ir žinodama, kad paieÅ¡komas asmuo yra jos kambaryje, vis tiek nurodė pareigÅ«nams, kad tokio asmens nepažįsta, taip pat, kad užrakinto kambario raktÄ turi jos tėvas J.

S., neįleido ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti procesinės prievartos priemonės – kratos. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad namas Nr. 16 (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., dalinės nuosavybės teise priklauso M. V. ir D. S. (t. 1, b. l. 189-196). Nors turtas tarp bendrasavininkų nėra atidalintas, tačiau tiek iš pačios D. S. parodymų, 2011 m. gruodžio 27 d. vaizdo įraše užfiksuotų jos pasisakymų, tiek iš liudytojų T. K. bei M.

V. parodymų galima spręsti, jog neoficialiai jie yra nusistatę turto naudojimo tvarkÄ , pagal kuriÄ bendrasavininkiai M. V. ir D. S. naudojasi skirtingais įėjimais į namÄ , nuteistoji turi savo kambarį, kurio raktu disponuoja tik ji, o kiti bendrasavininkiai kambariu nesinaudoja. Liudytojai M. V. ir T. K. taip pat patvirtino, kad nuteistoji ne tik pažinojo K. K., bet ir kurį laikÄ su juo gyveno name, kuriame buvo atlikta krata, taip pat, kad ji žinojo apie K. K. buvimÄ jos kambaryje iki ir po to, kai į namo kiemÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie nuteistosios pareikalavo iÅ¡duoti paieÅ¡komÄ asmenį.

Nepaisant to, nuteistoji klaidino atvykusius ir papraÅ¡iusius iÅ¡duoti paieÅ¡komÄ asmenį pareigÅ«nus nurodydama, kad Å¡io asmens nepažįsta, jo namuose nėra, kad neturi kambario, kuriame buvo jos užrakintas paieÅ¡komas asmuo, raktų ir neva juos gali turėti jos tėvas J. S.. PareigÅ«nams pristačius J. S. į įvykio vietÄ , jis nurodė, kad raktų neturi. Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nuteistoji suvokė jog savo kambaryje slepia paieÅ¡komÄ asmenį, tyčia klaidino policijos pareigÅ«nus ir norėjo taip elgtis.

Tai, kad nuteistoji ir be kratos orderio leido apžiūrėti policijos pareigūnams kitas patalpas, išskyrus kambarį, kuriame buvo užrakintas paieškomas asmuo, nėra jos atsakomybę šalinanti aplinkybė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių vaizdo įrašų, nuteistoji buvo nepatenkinta policijos pareigūnų vizitu, nuolatos reikalavo jų pasišalinti iš jos teritorijos, taip pat nurodė neleidžianti laužti kambario durų be kratos orderių, pyko ant policijos pareigūnus įleidusio M.

V.. Pažymėtina, kad nuteistajai policijos pareigÅ«nai sudarė visas sÄ lygas geranoriÅ¡kai perduoti paieÅ¡komÄ asmenį, jÄ pakankamai ilgai įkalbinėjo susidariusiÄ situacijÄ iÅ¡spręsti nenaudojant procesinių prievartos priemonių, tačiau taip pat nurodė, kad nepasitvirtinus jos teiginiams, kad kambario raktus turi jos tėvas, kambario durys bus iÅ¡laužtos. Tačiau nuteistoji savanoriÅ¡kai kambario, kuriame buvo paieÅ¡komas asmuo, neatrakino. Pažymėtina, jog pareigÅ«nams atvežus nuteistosios tėvÄ , kai paaiÅ¡kėjo, kad kambario rakto jis neturi, taip pat pareigÅ«nams paskelbus, jog bus atliekama nesankcionuota krata, nuteistoji iÅ¡ pradžių norėjo su T.

K. ir savo tėvu pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiuodama, o policijos pareigÅ«nams užkirtus keliÄ Å¡iems jos veiksmams bei pradėjus ruoÅ¡tis durų laužimo procedÅ«rai, iÅ¡Å¡oko pro langÄ , liepdama Å¡okti ir T. K. (kuris taip ir padarė, bandė bėgti, tačiau policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas), ir pabėgo į miÅ¡kÄ , taip vengdama dalyvauti kratoje ir pasiraÅ¡yti kratos dokumentuose. Atitinkamai dėl Å¡ių nuteistosios veiksmų ji ir nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta su nutarimu daryti kratÄ , kadangi pati savo noru pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Tačiau žodžiu apie nesankcionuotos procesinės prievartos priemonės naudojimÄ ji buvo informuota, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistoji puikiai suvokė, jog savo veiksmais trukdo policijos pareigÅ«nams tinkamai atlikti savo pareigas. Pažymėtina, kad Å¡ie nuteistosios veiksmai yra patvirtinti ne tik liudytojų parodymais, bet ir byloje esančiais vaizdo įraÅ¡ais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (2011 m. gruodžio 27 d. nutarimas daryti kratÄ , 2011 m. gruodžio 27 d. kratos protokolas) (t. 1, b. l. 128-129).

Akcentuotina ir tai, kad kratos atlikimo aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų nuteistosios veiksmų. Nors apeliantė ir turėjo teisę neįleisti į savo kambarį policijos pareigūnų, kol jai nebuvo pateiktas nutarimas, tačiau neadekvatūs jos veiksmai, t. y. pasišalinimas iš įvykio vietos, prieš tai nurodžius, kad be kratos dokumentų laužti durų neleidžia, rodo, jog apeliantė aktyviais veiksmais tyčia siekė išvengti kratos dokumentų pasirašymo bei tokiu būdu trukdė pareigūnams atlikti procesinius veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tÄ aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. S., nors ir buvo kasmetinėse atostogose, tačiau ėjo Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos pareigas. Pažymėtina, jog tokias pareigas užimantiems asmenims yra taikomi kur kas griežtesni elgesio ir etikos reikalavimai, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatai, su kuriais nuteistoji buvo susipažinusi. Be visa ko, pagal užimamų pareigų pobÅ«dį nuteistajai buvo aiÅ¡kios ir procesinės prievartos priemonės – kratos taikymo aplinkybės bei procedÅ«ros.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. dispozicijoje numatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai apima mėginimÄ bet kokia forma ir bÅ«du trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas. Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, atlikus veikÄ , ir jai kvalifikuoti neturi reikÅ¡mės, ar atlikti veiksmai kaip nors sutrukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiklai ir ar buvo pasiekti kaltininko tikslai.

Todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad D. S. sÄ moningai aktyviais veiksmais trukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistosios D. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                             ArtÅ«ras Pažarskis                                                                                              Laureta Ulbienė