Legislator Case Law & Legislation
049eef63-5469-46c4-94ee-fb96ecfb9846 AI generated

049eef63-5469-46c4-94ee-fb96ecfb9846 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 049eef63-5469-46c4-94ee-fb96ecfb9846
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Teikimas Nr. TS-55-1100/2022 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-108 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

049eef63-5469-46c4-94ee-fb96ecfb9846 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Lygtinio paleidimo instituto taikymas neatleidžia nuteistojo nuo bausmės, o tiktai jÄ suÅ¡velnina, kaip tai ir nustatyta BVK. Teismas k o n s t a t u o j a : Nuteistojo A. D. skundas atmetamas. III. Teismo iÅ¡vados Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Teikimas Nr. TS-55-1100/2022 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-108 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A.

D.. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės A. D. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 262 straipsnyje, 266 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 6 mėnesiams.

A. D. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. gegužės 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 3 metai 6 mėnesiai ir 30 dienų. Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 58-108 nuteistajam A. D. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. II. Pagrindiniai skundo argumentai Nuteistasis A. D. skunde praÅ¡o panaikinti Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimÄ Nr. 58-108 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su apribojimais ar įpareigojimais, ar su intensyvia priežiÅ«ra.

Skunde teigiama, kad Komisijos nutarime kaip priežastis netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nurodoma tai, kad jis nedirba pataisos įstaigoje, nesiekia įsidarbinti, o motyvacija darbui yra neigiama. Visų pirma, pasak nuteistojo, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 125–128 straipsnių nuostatas, pataisos įstaiga atsakinga už nuteistųjų užimtumÄ . Nuteistasis skunde nurodo, kad jo asmens byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis bÅ«tų atsisakęs dirbti kokius nors privalomus ar pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytus kitus darbus.

Jis negali savęs realizuoti darbinėje veikloje, taip pat vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytos priemonės dirbti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Vilniaus pataisos namuose nėra darbo vietų. Todėl, pasak nuteistojo, negalima sutikti su Komisijos iÅ¡vada, kad jo darbinės veiklos pataisos įstaigoje nuostatos iÅ¡lieka negatyvios. Kaip nurodo pati Komisija, jis turi įgijęs siuvėjo profesinę kvalifikacijÄ . Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nuteistojo teigimu, Komisijos iÅ¡vados yra teisiÅ¡kai nepagristos, todėl negali bÅ«ti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Antra, Komisija nurodo, kad jis vykdo tam tikras individualaus socialinio reabilitacijos plane nurodytas priemones. Skunde teigiama, kad Komisija visiÅ¡kai nenurodo, kokių bÅ«tent priemonių, nurodytų individualiame socialinės reabilitacijos plane, jis nevykdo ar vykdo. Komisijos nutarimas turi bÅ«ti pagristas, o jame nurodytos visos reikÅ¡mingos ir įtakos turėjusios aplinkybės. Tokiu bÅ«du Komisija, suraÅ¡ydama savo baigiamÄ jį aktÄ , nesilaikė baigiamojo akto motyvuotumo, racionalumo, sprendimo aiÅ¡kumo reikalavimų.

Trečia, nuteistasis skunde teigia, kad Komisija kaip priežastį netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto iÅ¡ pataisos įstaigos nurodo turimus finansinius įsiskolinimus. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turimi finansiniai įsipareigojimai negali bÅ«ti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto, taip pat tokia Komisijos iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Jungtinių Tautų Komiteto pilietinių ir politinių teisių pakto 11 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, pagal kuriÄ , niekam negali bÅ«ti atimta laisvė vien dėl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės, t. y. už skolas ar įsiskolinimus.

Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo galimybės susiejimas su žalos atlyginimu pažeidžia lygybės principÄ (BVK 6 straipsnis), nes geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims sudaromos palankesnės lygtinio paleidimo sÄ lygos. Todėl tai negali bÅ«ti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto, nes Å¡ių aplinkybių, kuriomis remiasi Komisija, A. D. negali įvykdyti ne dėl to, kad nenori, o kad negali, ir jos nepriklauso nuo jo valios. Ketvirta, nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad jis nuo atvykimo į Vilniaus pataisos namus nesikreipė į resocializacijos skyriaus specialistus, psichologus, socialinius darbuotojus dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymo ar galimybių jas vykdyti.

Nuteistojo teigimu, jis norėtų dalyvauti tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse ir intervencinėse programose, tačiau Vilniaus pataisos namų administracija negali jam suteikti Å¡ių paslaugų dėl kvalifikuotų specialistų ir pareigÅ«nų trÅ«kumo. Nuteistasis skunde remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nuostatomis, pagal kurias, visas kalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvÄ visuomenę; palaikyti ir stiprinti tuos ryÅ¡ius su giminėmis bei iÅ¡orės pasauliu, kurie remia geriausius kalinių bei jų Å¡eimų interesus.

Nuteistojo teigimu, vykdant bausmes, siekiama vienintelio tikslo – asmens resocializacijos, kuri Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas kaip probacijos tikslas. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į Komisijos nutarime nurodytÄ aplinkybę, kad „2021 m. rugpjūčio mėn. jis buvo kviestas pas psichologÄ pokalbiui, pokalbio metu teigė neturintis problemų, tačiau norintis dirbti, nes reikia formaliai. Nuspręsta Å¡iuo metu intervenciniu programų vykdymo nepradėti, kadangi nuteistasis stokoja motyvacijos, atsisako bendradarbiauti, nepripažįsta turintis problemų, todėl darbas su nuteistuoju bÅ«tu neefektyvus“.

Skunde teigiama, kad Å¡i aplinkybė neatitinka tikrovės, nes frazė nukopijuota iÅ¡ ankstesnio nutarimo. Penkta, nuteistasis teigia, kad Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad Å¡iuo metu nėra stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesÄ ir pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, pablogino jo teisinę padėtį. Kadangi Komisija vertino ne visÄ bausmės atlikimo laikotarpį ir resocializacijos procesÄ bei kriminogeninių poreikių valdymÄ bausmės atlikimo laikotarpiu, o tik Å¡iuo momentu ir metu, kaip savo nutarime nurodo pati Komisija.

Å eÅ¡ta, pasak nuteistojo, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo institutÄ , yra bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybių visumÄ â€“ nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimybes adaptuotis laisvėje, pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikÄ , individualaus socialinio reabilitacijos plano vykdymÄ , atliktos ir neatliktos bausmės dalį ir kitų aplinkybių visumÄ . Todėl skunde teigiama, kad Komisija arba teismas, atitinkamai įvertinę aplinkybių visumÄ ir padarę iÅ¡vadÄ , kad lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos paleistam asmeniui taikomi probacijos tikslai pasieks tikslÄ , gali paleisti nuteistÄ jį.

Lygtinio paleidimo instituto taikymas neatleidžia nuteistojo nuo bausmės, o tiktai jÄ suÅ¡velnina, kaip tai ir nustatyta BVK. Teismas k o n s t a t u o j a : Nuteistojo A. D. skundas atmetamas. III. Teismo iÅ¡vados Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Proceso dalyviai į teismo posėdį neÅ¡aukiami. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , nuteistojo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, susipažinęs su A. D. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-108 turinį ir iÅ¡analizavęs nuteistojo asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju A.

D. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kuriÄ turi bÅ«ti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema arba jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besÄ lyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. gegužės 10 d. nutarime Nr. 58-108 motyvavo sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas Komisijos pateiktų rekomendacijų vykdymas – nemokamų darbų atlikimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, paties nuteistojo motyvacija darbui, turima profesinė kvalifikacija, taip pat tai, kad A.

D. atlieka bausmę paprastosios grupės sÄ lygomis, baustumų drausmine tvarka ir skatinimų skaičius, materialinė padėtis, tai, kad nestebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymÄ , priėmimas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis bei tai, kad nėra stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesÄ bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 105–106).

Taigi Komisija, priimdama nutarimÄ netaikyti A. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, visapusiÅ¡kai įvertino 2022 m. balandžio 12 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 57-92 (toliau – ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) ir nuteistojo asmens bylos duomenis. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ar kad nebuvo įvertintos visos jo asmenybę apibÅ«dančios aplinkybės, kaip tvirtinama nuteistojo skunde, nėra pagrindo. Teismas, susipažinęs su asmens byloje esančio ankstesnio 2021 m. spalio 22 d.

Komisijos nutarimo Nr. 59-175 (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 91–92) turiniu, negali sutikti su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, kad „2021 m. rugpjūčio mėn. jis buvo kviestas pas psichologÄ pokalbiui, pokalbio metu teigė neturintis problemų, tačiau norintis dirbti, nes reikia formaliai. Nuspręsta Å¡iuo metu intervenciniu programų vykdymo nepradėti, kadangi nuteistasis stokoja motyvacijos, atsisako bendradarbiauti, nepripažįsta turintis problemų, todėl darbas su nuteistuoju bÅ«tu neefektyvus“ frazės nukopijuotos iÅ¡ ankstesnio nutarimo, nes tokia aplinkybė nebuvo nurodyta ankstesniame Komisijos nutarime.

IÅ¡analizavus pateiktÄ medžiagÄ , nustatyta, kad A. D. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, daugeto, taip pat už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ . Dėl to nuteistajam buvo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti A. D. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

Jis 2 kartus skatintas (paskutinį kartÄ 2020 m. kovo 3 d.), tačiau iÅ¡ viso 6 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartÄ 2019 m. gegužės 30 d., viena iÅ¡ paskirtų nuobaudų (paskutinė 2019 m. liepos 25 d.) panaikinta Regionų apygardos administracinio teismo). Teismas, vertindamas Å¡ias aplinkybes, pažymi, kad nors A. D. paskirtos nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau tai turi reikÅ¡mės apibÅ«dinant nuteistojo asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jam paskirta 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskelbimo praėjus itin neilgam laikui (2014 m. birželio 30 d.) jis buvo nubaustas drausmine tvarka.

Po to, praėjus dar keleriems metams A. D. baustas dar 5 kartus (t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. vasario 21 d., kovo 22 d., balandžio 9 d., gegužės 30 d.) drausmine tvarka. Taigi A. D. gana sistemingai pažeisdavo nustatytÄ tvarkÄ pataisos įstaigoje. A. D. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiÅ«rio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaiÅ¡tingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme.

Svarbu ir tai, kad nors A. D. skatintas porÄ kartų, tačiau po paskutinės nuobaudos paskyrimo 2019 m. gegužės 30 d., jis buvo skatintas tik vienÄ kartÄ â€“ 2020 m. kovo 3 d. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais per A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ rodo nepakankamÄ nuteistojo gebėjimÄ atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktÅ«ruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti, kad A. D. nesielgė visiÅ¡kai nepriekaiÅ¡tingai. Nors pastebima, kad, 2019 m. rugpjūčio 19 d. perkėlus nuteistÄ jį į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, A. D. baustas nebuvo, kas rodo tam tikras nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme ir tai iÅ¡ esmės teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, tačiau Å¡iuo metu vien jų nepakanka tam, kad A.

D. bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas. Teismas, iÅ¡sireikalavęs iÅ¡ pataisos įstaigos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelę, susipažino su joje esančiais duomenimis ir su Socialinio tyrimo iÅ¡vada, iÅ¡ kurių matyti, kad A. D. yra aukÅ¡tesnio iÅ¡silavinimo, turi staliaus–baldžiaus profesinę kvalifikacijÄ . Bausmės atlikimo metu A. D. dalyvauja mokymosi procese – 2021 m. įgijo siuvėjo profesinę kvalifikacijÄ , Å¡iuo metu lanko anglų kalbos bÅ«relį. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nėra duomenų apie alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo problemas, susijusias su A.

D. nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu, taip pat nuteistojo emocinės gerovės sunkumai nestebimi ir nesietini su jo nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu. Neabejotinai teigiamai nuteistÄ jį charakterizuoja ir tai, jog kai 2017 m. gruodžio 20 d. PravieniÅ¡kių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje buvo sudarytas individualaus socialinės reabilitacijos planas Nr. 102-401, jis kurį laikÄ dalyvavo elgesio pataisos programose: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos“ programoje; tiksliniuose psichologo užsiėmimuose, prisidėjo prie saugios ir konstruktyvios grupės darbo atmosferos kÅ«rimo; kriminalinės subkultÅ«ros mažinimo programoje; iÅ¡klausė „12 žingsnių programos“ užsiėmimų ciklÄ , kuris skirtas informuoti apie alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo rizikÄ bei žalÄ ; atliko gerbÅ«vio darbus ir, atlikdamas bausmę, nuosekliai dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse.

A. D. bendrauja su Å¡eimos nariais, palaiko glaudžius ryÅ¡ius, bÅ«damas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje gyventų su Å¡eima. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, tačiau tai neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jam bÅ«tų pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kita vertus, A. D. nors ir dalyvavo Å¡iose priemonėse ir yra įgijęs profesinę kvalifikacijÄ , tačiau pataisos įstaigoje nedirbo.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad negalima sutikti su Komisijos iÅ¡vada, kad darbinės veiklos pataisos įstaigoje nuostatos iÅ¡lieka negatyvios, tačiau pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė tiesiogiai siejasi su jo galimybėmis sumokėti turimus finansinius įsiskolinimus, o tai kartu tiesiogiai siejasi su nusikalstamo modelio (finansinės naudos siekiu) dalimi. Teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojamos nuostatos, neva pataisos įstaiga neužtikrina jam tinkamo darbo, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, kad pats nuteistasis turi bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva reikÅ¡ti norÄ dirbti pataisos įstaigoje, nepaisant to, kad tuo metu nėra laisvų darbo vietų, o ne vien tik pasyviai laukti iÅ¡ pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lymų dėl darbo. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad 2022 m. kovo 29 d. A. D. yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pažymÄ apie galimybę jį įdarbinti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju (asmens bylos II tomo II dalies b. l. 156).

Pažymėtina, kad A. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. gegužės 28 d. IÅ¡ asmens byloje esančio 2014 m. rugpjūčio 7 d. A. D. praÅ¡ymo matyti, kad Å¡is, atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, yra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytÄ darbÄ (asmens bylos I tomo II dalies b. l. 161). Tačiau 2018 m. rugpjūčio 16 d. pasiÅ«lius nuteistajam mokamÄ valytojo darbÄ , A. D. kategoriÅ¡kai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos darbÄ (asmens bylos II tomo II dalies b. l. 46).

Be to, kaip matyti iÅ¡ asmens byloje esančio 2019 m. kovo 4 d. atsakymo į A. D. pareiÅ¡kimÄ , kuriame Å¡is pareiÅ¡kė, kad dirbti pataisos įstaigos namuose neprivalo, pateikimo, jame nurodyta, kad vadovaujantis BVK 125 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje aiÅ¡kiai nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija (asmens bylos II tomo II dalies b. l. 62). Pats A. D., praėjus beveik trejiems metams nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus bausmės atlikimui, nesikreipė į administracijÄ dėl galimybės įsidarbinti, taip nebandė net rodyti savo teigiamo požiÅ«rio į darbÄ .

Todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skunde nurodytais teiginiais, neva jis viso bausmės atlikimo metu nedirbo vien dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Tokios išvados nepaneigia tai, kad Vilniaus pataisos namų administracija nepasiūlė jam darbo. Taigi, nuo pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios nėra matoma A. D. pažanga (pastangų dėjimas) siekiant įsidarbinti pataisos įstaigoje. A. D. skunde deklaruojamos nuostatos, sietinos su darbine veikla, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamas pastangas visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui.

Nuteistojo akcentuojama motyvacija darbui gali bÅ«ti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio rizikÄ , mažinant jÄ , ir tikru siekiu įsidarbinti pataisos įstaigoje, o labiau formaliais pagrindais. BÅ«tent nuosekli darbinės patirties stoka, lėšų įgijimo ir paskirstymo įgÅ«džių stoka sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos A. D. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Å ių aplinkybių kontekste pastebėtina ir tai, kad A. D. skunde iÅ¡ konteksto nurodoma aplinkybė, jog asmeniui negali bÅ«ti atimta laisvė dėl įsiskolinimų, visiÅ¡kai nesusijusi su lygtinio paleidimo taikymu.

Neginčydamas aplinkybės, kad asmuo negali bÅ«ti įkalinamas dėl finansinių įsipareigojimų, teismas pažymi, kad A. D. atlieka bausmę dėl pasikėsinimo padaryti sunkų nusikaltimÄ bei dėl apysunkio, nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymo, o ne todėl, kad turi finansinių įsiskolinimų kredito įstaigai ar kokiam nors fiziniam asmeniui. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, jų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis iÅ¡naudojo visas galimybes bandydamas įsidarbinti, o jo nedarbÄ pataisos įstaigoje lėmė tik nuo jo nepriklausančios aplinkybės ir kad jis deda reikiamas pastangas siekdamas įgyti darbinės patirties ar lėšų įgijimo, paskirstymo įgÅ«džius (pastebėtina, kad ne pats nuteistasis, o jo sutuoktinė mažina įsiskolinimus, nes paties A.

D. teigimu, jis turi didelį kreditinį įsipareigojimÄ bankui). Dirbdamas net už nedidelį atlyginimÄ ar savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti nuteistasis rodo savo požiÅ«rį į darbo svarbÄ , kartu ir galima prognozuoti jo požiÅ«rį į darbinę veiklÄ bÅ«nant laisvėje, gebėjimÄ tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinkÄ . Tokios iÅ¡vados nepaneigia teismui pateikta antstolės 2022 m. birželio 8 d. pažyma Nr. S-22-4-24002 dėl prievolės vykdymo. Komisija, spręsdama klausimÄ dėl A.

D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mÄ stymÄ bei elgesį, nuostatas. Nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad jis nuo atvykimo į Vilniaus pataisos namus nesikreipė į resocializacijos skyriaus specialistus, psichologus, socialinius darbuotojus dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo ar galimybių jas vykdyti, nes nuteistasis akcentuoja, kad jis norėtų dalyvauti tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse ir intervencinėse programose, o, nuteistojo teigimu, Vilniaus pataisos namų administracija negali jam suteikti Å¡ių paslaugų dėl kvalifikuotų specialistų ir pareigÅ«nų trÅ«kumo.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų bÅ«ti koreguotinos: tai – gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiÅ¡kos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių numatymo sunkumai; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima, kad nuteistojo mÄ stymo aspektai susiję su socialinėmis problemomis, polinkis elgtis rizikingai, asmeninės sėkmės siekis, neįvertinant pasekmių, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, turėjo neigiamos įtakos nuteistojo gyvenimo bÅ«dui bei siejosi su jo nusikalstamu elgesiu.

Nuteistasis nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryÅ¡io tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Pirmenybę teikė planavimui, ne impulsyviam veiksmui, linkęs į konceptualų mÄ stymÄ , svarstymÄ , apibendrinimÄ , tačiau ne visada numato galimas savo sprendimų pasekmes. Pagal nusikaltimų pobÅ«dį, nuteistasis turi sunkumų interpretuojant socialines situacijas. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis A. D. deda tam tikras pastangas valdyti Å¡iuos kriminogeninius poreikius, tačiau paskutiniu metu nėra stebimas A.

D. aktyvesnis įsitraukimas į taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (mokymÄ identifikuoti ir valdyti mÄ stymo procesus, provokuojančius nusikalstamÄ elgesį, problemų identifikavimo, sprendimo, kritinio mÄ stymo, požiÅ«rio kaitos klausimus) valdymÄ priėmimas. Aktyvaus nuteistojo A. D. įsitraukimo į kriminogeninių poreikių valdymÄ nepatvirtina tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio mėn. pakviestas pokalbiui dėl iÅ¡reikÅ¡to poreikio psichologinių paslaugų teikimui teigė norintis dirbti ir kad 2022 m. sausio–vasario mėn. dar kartÄ kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo ir teigė, kad nori vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones.

Su nuteistuoju aptariant jo nusikaltimÄ , dabartinę situacijÄ , jis neiÅ¡sikelia jokių psichologinių problemų ar sunkumų, kategoriÅ¡kai nepripažįsta esamų problemų ir kriminogeninių veiksnių, tačiau reikalauja vykdyti planÄ . Stebint poreikį vykdyti priemones, buvo nuspręsta nuteistajam vesti edukacinio pobÅ«džio užsiėmimus, orientuojantis į gyvenimo stilių, kriminalines nuostatas, problemų identifikavimÄ ir sprendimÄ , pasekmių numatymÄ ir įvertinimÄ . Todėl tokia nuteistojo motyvacija gali bÅ«ti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio rizikÄ , o labiau formaliais pagrindais, kai Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. spalio 22 d. nutarimais buvo nutarta netaikyti A.

D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Taigi, nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali bÅ«ti koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mÄ stymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Teismas nenustatė, kad pataisos įstaigoje dėl specialistų trÅ«kumo A. D. nėra užtikrinama galimybė dalyvauti tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse ir intervencinėse programose.

Vėlgi nuteistajam nėra ribojama teisė praÅ¡yti dalyvauti tokio pobÅ«džio priemonėse ir programose, t. y. bÅ«ti aktyviam, ir tik pataisos įstaigos administracijai pateikus neigiamÄ atsakymÄ , galima teigti, kad nuteistasis negali įvykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių. Vien A. D. deklaratyvaus pobÅ«džio teiginys, kad jis nori įvykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, tačiau neefektyvus bendradarbiavimas su pataisos įstaigos darbuotojais Å¡iuo klausimu, neleidžia daryti pakankamÄ iÅ¡vadÄ , kad jis turi norÄ Ä¯vykdyti tokias priemones.

Teismas, be kita ko, neturi teisinio pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad Komisija nagrinėjamu atveju vertino tik jo konkretų, o ne visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį ir resocializacijos procesÄ bei kriminogeninių poreikių valdymÄ . Teismas nesutinka su A. D. teiginiu, kad Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-108 savaime naikintinas vien dėl to, kad jame nenurodyta, kokių konkrečių individualaus socialinio reabilitacijos plane nurodytų priemonių nuteistasis neįvykdė.

Visų pirma, pažymėtina, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis ne vien minėta aplinkybe. Be to, pats nuteistasis bausmės atlikimo metu ir prieÅ¡ sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos turi teisę kreiptis į pataisos įstaigos administracijÄ ir sužinoti apie individualaus socialinio reabilitacijos plano turinį sudarančių priemonių įgyvendinimÄ . Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri iÅ¡lieka nepakitusi.

Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, viena iÅ¡ sÄ lygų taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta A. D. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas tokiÄ rizikÄ . Vien tai sudaro pagrindÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nors nei skundžiamame nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiÄ jÄ dalį, vis tik iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad didžiÄ jÄ dalį sudaro bÅ«tent dinaminiai veiksniai (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 125), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.

Pastebėtina, kad jau kurį laikÄ nuteistojo nusikalstamos elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė (atlikus 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. spalio 4 d. ir 2022 m. balandžio 12 d. vertinimus), todėl dar yra tobulintinų sričių. Skundo nagrinėjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad A. D. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, BVK ar Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas vertinamas kaip priemonė, sumažinanti įkalinimo trukmę ir padedanti asmenims grįžti į visuomenę.

Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, Å¡iuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo bÅ«ti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobÅ«džio A. D. skundo argumentai, kad kalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvÄ visuomenę; palaikyti ir stiprinti tuos ryÅ¡ius su giminėmis bei iÅ¡orės pasauliu, kurie remia geriausius kalinių bei jų Å¡eimų interesus, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia.

Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-108 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde deklaratyviai cituojamos atitinkamos BVK ar Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

NuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytÄ BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, Komisija vienbalsiai priėmė sprendimÄ (4 balsai prieÅ¡) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga A.

D. taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra ar be jos. Todėl Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-108, kuriuo atsisakyta taikyti A. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad tokio pobÅ«džio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A.

D. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-108 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. D.. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis