049eef63-5469-46c4-94ee-fb96ecfb9846 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated? Teikimas Nr. TS-55-1100/2022 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Darius Lukaitis teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundÄ dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau â ir Komisija) 2022 m. gegužÄs 10 d. nutarimo Nr. 58-108 dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A.
Legislator headnote
AI generated049eef63-5469-46c4-94ee-fb96ecfb9846 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Lygtinio paleidimo instituto taikymas neatleidžia nuteistojo nuo bausmÄs, o tiktai jÄ suÅ¡velnina, kaip tai ir nustatyta BVK. Teismas k o n s t a t u o j a : Nuteistojo A. D. skundas atmetamas. III. Teismo iÅ¡vados Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dÄl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinÄja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmÄs atlikimo vietos apylinkÄs teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka.
Full text
? Teikimas Nr. TS-55-1100/2022 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Darius Lukaitis teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundÄ dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau â ir Komisija) 2022 m. gegužÄs 10 d. nutarimo Nr. 58-108 dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A.
D.. Teismas n u s t a t Ä : I. Teismo nustatytos aplinkybÄs A. D. KlaipÄdos apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 262 straipsnyje, 266 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas 12 metų ir 6 mÄnesiams.
A. D. paskirtos bausmÄs vykdymo pradžia â 2013 m. gegužÄs 28 d., bausmÄs pabaiga â 2025 m. lapkriÄio 28 d., neatliktos bausmÄs dalis 2022 m. balandžio 29 d. â 3 metai 6 mÄnesiai ir 30 dienų. Komisijos 2022 m. gegužÄs 10 d. nutarimu Nr. 58-108 nuteistajam A. D. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. II. Pagrindiniai skundo argumentai Nuteistasis A. D. skunde praÅ¡o panaikinti Komisijos 2022 m. gegužÄs 10 d. nutarimÄ Nr. 58-108 dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su apribojimais ar įpareigojimais, ar su intensyvia priežiÅ«ra.
Skunde teigiama, kad Komisijos nutarime kaip priežastis netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nurodoma tai, kad jis nedirba pataisos įstaigoje, nesiekia įsidarbinti, o motyvacija darbui yra neigiama. Visų pirma, pasak nuteistojo, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 125â128 straipsnių nuostatas, pataisos įstaiga atsakinga už nuteistųjų užimtumÄ . Nuteistasis skunde nurodo, kad jo asmens byloje nÄra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinanÄių, kad jis bÅ«tų atsisakÄs dirbti kokius nors privalomus ar pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytus kitus darbus.
Jis negali savÄs realizuoti darbinÄje veikloje, taip pat vykdyti individualiame socialinÄs reabilitacijos plane nurodytos priemonÄs dirbti dÄl nuo jo valios nepriklausanÄių aplinkybių, nes Vilniaus pataisos namuose nÄra darbo vietų. TodÄl, pasak nuteistojo, negalima sutikti su Komisijos iÅ¡vada, kad jo darbinÄs veiklos pataisos įstaigoje nuostatos iÅ¡lieka negatyvios. Kaip nurodo pati Komisija, jis turi įgijÄs siuvÄjo profesinÄ kvalifikacijÄ . Esant tokioms faktinÄms aplinkybÄms, nuteistojo teigimu, Komisijos iÅ¡vados yra teisiÅ¡kai nepagristos, todÄl negali bÅ«ti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.
Antra, Komisija nurodo, kad jis vykdo tam tikras individualaus socialinio reabilitacijos plane nurodytas priemones. Skunde teigiama, kad Komisija visiÅ¡kai nenurodo, kokių bÅ«tent priemonių, nurodytų individualiame socialinÄs reabilitacijos plane, jis nevykdo ar vykdo. Komisijos nutarimas turi bÅ«ti pagristas, o jame nurodytos visos reikÅ¡mingos ir įtakos turÄjusios aplinkybÄs. Tokiu bÅ«du Komisija, suraÅ¡ydama savo baigiamÄ jį aktÄ , nesilaikÄ baigiamojo akto motyvuotumo, racionalumo, sprendimo aiÅ¡kumo reikalavimų.
TreÄia, nuteistasis skunde teigia, kad Komisija kaip priežastį netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto iÅ¡ pataisos įstaigos nurodo turimus finansinius įsiskolinimus. Nuteistasis atkreipia dÄmesį, kad turimi finansiniai įsipareigojimai negali bÅ«ti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto, taip pat tokia Komisijos iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Jungtinių Tautų Komiteto pilietinių ir politinių teisių pakto 11 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, pagal kuriÄ , niekam negali bÅ«ti atimta laisvÄ vien dÄl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinÄs prievolÄs, t. y. už skolas ar įsiskolinimus.
Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo galimybÄs susiejimas su žalos atlyginimu pažeidžia lygybÄs principÄ (BVK 6 straipsnis), nes geresnÄje turtinÄje padÄtyje esantiems asmenims sudaromos palankesnÄs lygtinio paleidimo sÄ lygos. TodÄl tai negali bÅ«ti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto, nes Å¡ių aplinkybių, kuriomis remiasi Komisija, A. D. negali įvykdyti ne dÄl to, kad nenori, o kad negali, ir jos nepriklauso nuo jo valios. Ketvirta, nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad jis nuo atvykimo į Vilniaus pataisos namus nesikreipÄ Ä¯ resocializacijos skyriaus specialistus, psichologus, socialinius darbuotojus dÄl individualiame socialinÄs reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymo ar galimybių jas vykdyti.
Nuteistojo teigimu, jis norÄtų dalyvauti tikslinÄse socialinÄs reabilitacijos priemonÄse ir intervencinÄse programose, taÄiau Vilniaus pataisos namų administracija negali jam suteikti Å¡ių paslaugų dÄl kvalifikuotų specialistų ir pareigÅ«nų trÅ«kumo. Nuteistasis skunde remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsÄjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybÄms narÄms âDÄl lygtinio paleidimoâ ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narÄms Nr. R (2006)2 âDÄl Europos kalÄjimų taisykliųâ nuostatomis, pagal kurias, visas kalinimas turÄtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvÄ, galÄtų lengviau integruotis į laisvÄ visuomenÄ; palaikyti ir stiprinti tuos ryÅ¡ius su giminÄmis bei iÅ¡orÄs pasauliu, kurie remia geriausius kalinių bei jų Å¡eimų interesus.
Nuteistojo teigimu, vykdant bausmes, siekiama vienintelio tikslo â asmens resocializacijos, kuri Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje apibrÄžtas kaip probacijos tikslas. Taip pat atkreipia teismo dÄmesį į Komisijos nutarime nurodytÄ aplinkybÄ, kad â2021 m. rugpjÅ«Äio mÄn. jis buvo kviestas pas psichologÄ pokalbiui, pokalbio metu teigÄ neturintis problemų, taÄiau norintis dirbti, nes reikia formaliai. NusprÄsta Å¡iuo metu intervenciniu programų vykdymo nepradÄti, kadangi nuteistasis stokoja motyvacijos, atsisako bendradarbiauti, nepripažįsta turintis problemų, todÄl darbas su nuteistuoju bÅ«tu neefektyvusâ.
Skunde teigiama, kad Å¡i aplinkybÄ neatitinka tikrovÄs, nes frazÄ nukopijuota iÅ¡ ankstesnio nutarimo. Penkta, nuteistasis teigia, kad Komisijos nutarime nurodyta aplinkybÄ, kad Å¡iuo metu nÄra stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesÄ ir pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, pablogino jo teisinÄ padÄtį. Kadangi Komisija vertino ne visÄ bausmÄs atlikimo laikotarpį ir resocializacijos procesÄ bei kriminogeninių poreikių valdymÄ bausmÄs atlikimo laikotarpiu, o tik Å¡iuo momentu ir metu, kaip savo nutarime nurodo pati Komisija.
Å eÅ¡ta, pasak nuteistojo, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo institutÄ , yra bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybių visumÄ â nuteistojo elgesį bausmÄs atlikimo laikotarpiu, socialinius ryÅ¡ius, asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis, galimybes adaptuotis laisvÄje, pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikÄ , individualaus socialinio reabilitacijos plano vykdymÄ , atliktos ir neatliktos bausmÄs dalį ir kitų aplinkybių visumÄ . TodÄl skunde teigiama, kad Komisija arba teismas, atitinkamai įvertinÄ aplinkybių visumÄ ir padarÄ iÅ¡vadÄ , kad lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos paleistam asmeniui taikomi probacijos tikslai pasieks tikslÄ , gali paleisti nuteistÄ jį.
Lygtinio paleidimo instituto taikymas neatleidžia nuteistojo nuo bausmÄs, o tiktai jÄ suÅ¡velnina, kaip tai ir nustatyta BVK. Teismas k o n s t a t u o j a : Nuteistojo A. D. skundas atmetamas. III. Teismo iÅ¡vados Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dÄl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinÄja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmÄs atlikimo vietos apylinkÄs teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka.
Proceso dalyviai į teismo posÄdį neÅ¡aukiami. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , nuteistojo skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarÄ akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikÄ du treÄdalius paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs â nuteistieji, kuriems paskirta bausmÄ virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvÄs atÄmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvÄs atÄmimo.
Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitÄ savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenÄs ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmÄs tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikÄjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
PažymÄtina, kad teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, ir anksÄiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvÄs atÄmimo metu, atliktÄ bausmÄs dalį, galimybes adaptuotis laisvÄje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.
Visų minÄtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisÄtas ir nepagrįstas. Teismas, susipažinÄs su A. D. skundu, įvertinÄs Komisijos 2022 m. gegužÄs 10 d. nutarimo Nr. 58-108 turinį ir iÅ¡analizavÄs nuteistojo asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju A.
D. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Skundo nagrinÄjimo kontekste pažymÄtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmÄs dalis, kuriÄ turi bÅ«ti atlikÄs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema arba jis padarÄ akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dÄl galimybÄs jį paleisti lygtinai, bet nelemia besÄ lyginio lygtinio paleidimo taikymo.
Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. gegužÄs 10 d. nutarime Nr. 58-108 motyvavo sprendimÄ dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmÄs atlikimo metu, jam taikytas socialinÄs reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas Komisijos pateiktų rekomendacijų vykdymas â nemokamų darbų atlikimas, dalyvavimas socialinÄs reabilitacijos programose, paties nuteistojo motyvacija darbui, turima profesinÄ kvalifikacija, taip pat tai, kad A.
D. atlieka bausmÄ paprastosios grupÄs sÄ lygomis, baustumų drausmine tvarka ir skatinimų skaiÄius, materialinÄ padÄtis, tai, kad nestebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymÄ , priÄmimas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis bei tai, kad nÄra stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesÄ bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 105â106).
Taigi Komisija, priimdama nutarimÄ netaikyti A. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, visapusiÅ¡kai įvertino 2022 m. balandžio 12 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 57-92 (toliau â ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) ir nuteistojo asmens bylos duomenis. TodÄl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ar kad nebuvo įvertintos visos jo asmenybÄ apibÅ«danÄios aplinkybÄs, kaip tvirtinama nuteistojo skunde, nÄra pagrindo. Teismas, susipažinÄs su asmens byloje esanÄio ankstesnio 2021 m. spalio 22 d.
Komisijos nutarimo Nr. 59-175 (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 91â92) turiniu, negali sutikti su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, kad â2021 m. rugpjÅ«Äio mÄn. jis buvo kviestas pas psichologÄ pokalbiui, pokalbio metu teigÄ neturintis problemų, taÄiau norintis dirbti, nes reikia formaliai. NusprÄsta Å¡iuo metu intervenciniu programų vykdymo nepradÄti, kadangi nuteistasis stokoja motyvacijos, atsisako bendradarbiauti, nepripažįsta turintis problemų, todÄl darbas su nuteistuoju bÅ«tu neefektyvusâ frazÄs nukopijuotos iÅ¡ ankstesnio nutarimo, nes tokia aplinkybÄ nebuvo nurodyta ankstesniame Komisijos nutarime.
IÅ¡analizavus pateiktÄ medžiagÄ , nustatyta, kad A. D. anksÄiau Lietuvos Respublikoje neteistas, taÄiau atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisÄtu disponavimu psichotropinÄmis medžiagomis, daugeto, taip pat už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ . DÄl to nuteistajam buvo paskirta griežta laisvÄs atÄmimo bausmÄ. NagrinÄjamu atveju bÅ«tina įvertinti A. D. elgesį atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos įstaigoje.
Jis 2 kartus skatintas (paskutinį kartÄ 2020 m. kovo 3 d.), taÄiau iÅ¡ viso 6 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartÄ 2019 m. gegužÄs 30 d., viena iÅ¡ paskirtų nuobaudų (paskutinÄ 2019 m. liepos 25 d.) panaikinta Regionų apygardos administracinio teismo). Teismas, vertindamas Å¡ias aplinkybes, pažymi, kad nors A. D. paskirtos nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, taÄiau tai turi reikÅ¡mÄs apibÅ«dinant nuteistojo asmenybÄ. Atsižvelgtina į tai, kad po KlaipÄdos apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jam paskirta 12 metų ir 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, paskelbimo praÄjus itin neilgam laikui (2014 m. birželio 30 d.) jis buvo nubaustas drausmine tvarka.
Po to, praÄjus dar keleriems metams A. D. baustas dar 5 kartus (t. y. 2018 m. rugpjÅ«Äio 22 d., 2019 m. vasario 21 d., kovo 22 d., balandžio 9 d., gegužÄs 30 d.) drausmine tvarka. Taigi A. D. gana sistemingai pažeisdavo nustatytÄ tvarkÄ pataisos įstaigoje. A. D. elgesys viso bausmÄs atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiÅ«rio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaiÅ¡tingas vykdymas itin aktualus keiÄiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai manyti, kad jo elgesys keiÄiasi teigiama linkme.
Svarbu ir tai, kad nors A. D. skatintas porÄ kartų, taÄiau po paskutinÄs nuobaudos paskyrimo 2019 m. gegužÄs 30 d., jis buvo skatintas tik vienÄ kartÄ â 2020 m. kovo 3 d. Kaip jau buvo minÄta, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvÄs atÄmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvÄje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitÄ savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenÄje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmÄs tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .
Paskirtų nuobaudų skaiÄius ir jų santykis su gautais paskatinimais per A. D. paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimÄ rodo nepakankamÄ nuteistojo gebÄjimÄ atsiriboti nuo jį supanÄios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktÅ«ruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti, kad A. D. nesielgÄ visiÅ¡kai nepriekaiÅ¡tingai. Nors pastebima, kad, 2019 m. rugpjÅ«Äio 19 d. perkÄlus nuteistÄ jį į Vilniaus pataisos namus tÄsti bausmÄs atlikimo, A. D. baustas nebuvo, kas rodo tam tikras nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme ir tai iÅ¡ esmÄs teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, taÄiau Å¡iuo metu vien jų nepakanka tam, kad A.
D. bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas. Teismas, iÅ¡sireikalavÄs iÅ¡ pataisos įstaigos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelÄ, susipažino su joje esanÄiais duomenimis ir su Socialinio tyrimo iÅ¡vada, iÅ¡ kurių matyti, kad A. D. yra aukÅ¡tesnio iÅ¡silavinimo, turi staliausâbaldžiaus profesinÄ kvalifikacijÄ . BausmÄs atlikimo metu A. D. dalyvauja mokymosi procese â 2021 m. įgijo siuvÄjo profesinÄ kvalifikacijÄ , Å¡iuo metu lanko anglų kalbos bÅ«relį. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nÄra duomenų apie alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo problemas, susijusias su A.
D. nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu, taip pat nuteistojo emocinÄs gerovÄs sunkumai nestebimi ir nesietini su jo nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu. Neabejotinai teigiamai nuteistÄ jį charakterizuoja ir tai, jog kai 2017 m. gruodžio 20 d. PravieniÅ¡kių pataisos namuoseâatvirojoje kolonijoje buvo sudarytas individualaus socialinÄs reabilitacijos planas Nr. 102-401, jis kurį laikÄ dalyvavo elgesio pataisos programose: âNaujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijosâ programoje; tiksliniuose psichologo užsiÄmimuose, prisidÄjo prie saugios ir konstruktyvios grupÄs darbo atmosferos kÅ«rimo; kriminalinÄs subkultÅ«ros mažinimo programoje; iÅ¡klausÄ â12 žingsnių programosâ užsiÄmimų ciklÄ , kuris skirtas informuoti apie alkoholio ir kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų vartojimo rizikÄ bei žalÄ ; atliko gerbÅ«vio darbus ir, atlikdamas bausmÄ, nuosekliai dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonÄse.
A. D. bendrauja su Å¡eimos nariais, palaiko glaudžius ryÅ¡ius, bÅ«damas laisvÄje turÄtų nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje gyventų su Å¡eima. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, taÄiau tai neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jam bÅ«tų pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kita vertus, A. D. nors ir dalyvavo Å¡iose priemonÄse ir yra įgijÄs profesinÄ kvalifikacijÄ , taÄiau pataisos įstaigoje nedirbo.
Nors nuteistasis skunde teigia, kad negalima sutikti su Komisijos iÅ¡vada, kad darbinÄs veiklos pataisos įstaigoje nuostatos iÅ¡lieka negatyvios, taÄiau pažymÄtina, kad Å¡i aplinkybÄ tiesiogiai siejasi su jo galimybÄmis sumokÄti turimus finansinius įsiskolinimus, o tai kartu tiesiogiai siejasi su nusikalstamo modelio (finansinÄs naudos siekiu) dalimi. Teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojamos nuostatos, neva pataisos įstaiga neužtikrina jam tinkamo darbo, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, kad pats nuteistasis turi bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva reikÅ¡ti norÄ dirbti pataisos įstaigoje, nepaisant to, kad tuo metu nÄra laisvų darbo vietų, o ne vien tik pasyviai laukti iÅ¡ pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lymų dÄl darbo. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad 2022 m. kovo 29 d. A. D. yra pateikÄs UAB â(duomenys neskelbtini)â direktorÄs pažymÄ apie galimybÄ jį įdarbinti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju (asmens bylos II tomo II dalies b. l. 156).
PažymÄtina, kad A. D. laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka nuo 2013 m. gegužÄs 28 d. IÅ¡ asmens byloje esanÄio 2014 m. rugpjÅ«Äio 7 d. A. D. praÅ¡ymo matyti, kad Å¡is, atlikdamas bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuoseâatvirojoje kolonijoje, yra iÅ¡reiÅ¡kÄs sutikimÄ dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytÄ darbÄ (asmens bylos I tomo II dalies b. l. 161). TaÄiau 2018 m. rugpjÅ«Äio 16 d. pasiÅ«lius nuteistajam mokamÄ valytojo darbÄ , A. D. kategoriÅ¡kai atsisakÄ dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos darbÄ (asmens bylos II tomo II dalies b. l. 46).
Be to, kaip matyti iÅ¡ asmens byloje esanÄio 2019 m. kovo 4 d. atsakymo į A. D. pareiÅ¡kimÄ , kuriame Å¡is pareiÅ¡kÄ, kad dirbti pataisos įstaigos namuose neprivalo, pateikimo, jame nurodyta, kad vadovaujantis BVK 125 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje aiÅ¡kiai nustatyta, kad kiekvienas laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija (asmens bylos II tomo II dalies b. l. 62). Pats A. D., praÄjus beveik trejiems metams nuo 2019 m. rugpjÅ«Äio 19 d., kai buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus bausmÄs atlikimui, nesikreipÄ Ä¯ administracijÄ dÄl galimybÄs įsidarbinti, taip nebandÄ net rodyti savo teigiamo požiÅ«rio į darbÄ .
TodÄl nÄra pagrindo sutikti su nuteistojo skunde nurodytais teiginiais, neva jis viso bausmÄs atlikimo metu nedirbo vien dÄl ne nuo jo valios priklausanÄių aplinkybių. Tokios iÅ¡vados nepaneigia tai, kad Vilniaus pataisos namų administracija nepasiÅ«lÄ jam darbo. Taigi, nuo pat laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo pradžios nÄra matoma A. D. pažanga (pastangų dÄjimas) siekiant įsidarbinti pataisos įstaigoje. A. D. skunde deklaruojamos nuostatos, sietinos su darbine veikla, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamas pastangas visapusiÅ¡kam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui.
Nuteistojo akcentuojama motyvacija darbui gali bÅ«ti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio rizikÄ , mažinant jÄ , ir tikru siekiu įsidarbinti pataisos įstaigoje, o labiau formaliais pagrindais. BÅ«tent nuosekli darbinÄs patirties stoka, lÄšų įgijimo ir paskirstymo įgÅ«džių stoka sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos A. D. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikÄjimo. Å ių aplinkybių kontekste pastebÄtina ir tai, kad A. D. skunde iÅ¡ konteksto nurodoma aplinkybÄ, jog asmeniui negali bÅ«ti atimta laisvÄ dÄl įsiskolinimų, visiÅ¡kai nesusijusi su lygtinio paleidimo taikymu.
NeginÄydamas aplinkybÄs, kad asmuo negali bÅ«ti įkalinamas dÄl finansinių įsipareigojimų, teismas pažymi, kad A. D. atlieka bausmÄ dÄl pasikÄsinimo padaryti sunkų nusikaltimÄ bei dÄl apysunkio, nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymo, o ne todÄl, kad turi finansinių įsiskolinimų kredito įstaigai ar kokiam nors fiziniam asmeniui. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, jų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis iÅ¡naudojo visas galimybes bandydamas įsidarbinti, o jo nedarbÄ pataisos įstaigoje lÄmÄ tik nuo jo nepriklausanÄios aplinkybÄs ir kad jis deda reikiamas pastangas siekdamas įgyti darbinÄs patirties ar lÄšų įgijimo, paskirstymo įgÅ«džius (pastebÄtina, kad ne pats nuteistasis, o jo sutuoktinÄ mažina įsiskolinimus, nes paties A.
D. teigimu, jis turi didelį kreditinį įsipareigojimÄ bankui). Dirbdamas net už nedidelį atlyginimÄ ar savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti nuteistasis rodo savo požiÅ«rį į darbo svarbÄ , kartu ir galima prognozuoti jo požiÅ«rį į darbinÄ veiklÄ bÅ«nant laisvÄje, gebÄjimÄ tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinkÄ . Tokios iÅ¡vados nepaneigia teismui pateikta antstolÄs 2022 m. birželio 8 d. pažyma Nr. S-22-4-24002 dÄl prievolÄs vykdymo. Komisija, sprÄsdama klausimÄ dÄl A.
D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mÄ stymÄ bei elgesį, nuostatas. Nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad jis nuo atvykimo į Vilniaus pataisos namus nesikreipÄ Ä¯ resocializacijos skyriaus specialistus, psichologus, socialinius darbuotojus dÄl individualiame socialinÄs reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo ar galimybių jas vykdyti, nes nuteistasis akcentuoja, kad jis norÄtų dalyvauti tikslinÄse socialinÄs reabilitacijos priemonÄse ir intervencinÄse programose, o, nuteistojo teigimu, Vilniaus pataisos namų administracija negali jam suteikti Å¡ių paslaugų dÄl kvalifikuotų specialistų ir pareigÅ«nų trÅ«kumo.
IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turÄtų bÅ«ti koreguotinos: tai â gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiÅ¡kos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinÄiais asmenimis; problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių numatymo sunkumai; kriminalinÄs nuostatos; neigiamos nuostatos į visuomenÄs vertybes. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima, kad nuteistojo mÄ stymo aspektai susijÄ su socialinÄmis problemomis, polinkis elgtis rizikingai, asmeninÄs sÄkmÄs siekis, neįvertinant pasekmių, kontaktai su kriminalines nuostatas turinÄiais asmenimis, turÄjo neigiamos įtakos nuteistojo gyvenimo bÅ«dui bei siejosi su jo nusikalstamu elgesiu.
Nuteistasis nesugebÄjo tinkamai identifikuoti ryÅ¡io tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. PirmenybÄ teikÄ planavimui, ne impulsyviam veiksmui, linkÄs į konceptualų mÄ stymÄ , svarstymÄ , apibendrinimÄ , taÄiau ne visada numato galimas savo sprendimų pasekmes. Pagal nusikaltimų pobÅ«dį, nuteistasis turi sunkumų interpretuojant socialines situacijas. Nors bausmÄs atlikimo metu nuteistasis A. D. deda tam tikras pastangas valdyti Å¡iuos kriminogeninius poreikius, taÄiau paskutiniu metu nÄra stebimas A.
D. aktyvesnis įsitraukimas į taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (mokymÄ identifikuoti ir valdyti mÄ stymo procesus, provokuojanÄius nusikalstamÄ elgesį, problemų identifikavimo, sprendimo, kritinio mÄ stymo, požiÅ«rio kaitos klausimus) valdymÄ priÄmimas. Aktyvaus nuteistojo A. D. įsitraukimo į kriminogeninių poreikių valdymÄ nepatvirtina tai, kad jis 2021 m. rugpjÅ«Äio mÄn. pakviestas pokalbiui dÄl iÅ¡reikÅ¡to poreikio psichologinių paslaugų teikimui teigÄ norintis dirbti ir kad 2022 m. sausioâvasario mÄn. dar kartÄ kreipÄsi dÄl psichologinių paslaugų teikimo ir teigÄ, kad nori vykdyti jo individualiame socialinÄs reabilitacijos plane nustatytas priemones.
Su nuteistuoju aptariant jo nusikaltimÄ , dabartinÄ situacijÄ , jis neiÅ¡sikelia jokių psichologinių problemų ar sunkumų, kategoriÅ¡kai nepripažįsta esamų problemų ir kriminogeninių veiksnių, taÄiau reikalauja vykdyti planÄ . Stebint poreikį vykdyti priemones, buvo nusprÄsta nuteistajam vesti edukacinio pobÅ«džio užsiÄmimus, orientuojantis į gyvenimo stilių, kriminalines nuostatas, problemų identifikavimÄ ir sprendimÄ , pasekmių numatymÄ ir įvertinimÄ . TodÄl tokia nuteistojo motyvacija gali bÅ«ti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio rizikÄ , o labiau formaliais pagrindais, kai Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. spalio 22 d. nutarimais buvo nutarta netaikyti A.
D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Taigi, nuteistojo motyvacija sprÄsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali bÅ«ti koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mÄ stymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dÄl galimybÄs nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs. Teismas nenustatÄ, kad pataisos įstaigoje dÄl specialistų trÅ«kumo A. D. nÄra užtikrinama galimybÄ dalyvauti tikslinÄse socialinÄs reabilitacijos priemonÄse ir intervencinÄse programose.
VÄlgi nuteistajam nÄra ribojama teisÄ praÅ¡yti dalyvauti tokio pobÅ«džio priemonÄse ir programose, t. y. bÅ«ti aktyviam, ir tik pataisos įstaigos administracijai pateikus neigiamÄ atsakymÄ , galima teigti, kad nuteistasis negali įvykdyti individualiame socialinÄs reabilitacijos plane nustatytų priemonių. Vien A. D. deklaratyvaus pobÅ«džio teiginys, kad jis nori įvykdyti individualiame socialinÄs reabilitacijos plane nustatytas priemones, taÄiau neefektyvus bendradarbiavimas su pataisos įstaigos darbuotojais Å¡iuo klausimu, neleidžia daryti pakankamÄ iÅ¡vadÄ , kad jis turi norÄ Ä¯vykdyti tokias priemones.
Teismas, be kita ko, neturi teisinio pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad Komisija nagrinÄjamu atveju vertino tik jo konkretų, o ne visÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo laikotarpį ir resocializacijos procesÄ bei kriminogeninių poreikių valdymÄ . Teismas nesutinka su A. D. teiginiu, kad Komisijos 2022 m. gegužÄs 10 d. nutarimas Nr. 58-108 savaime naikintinas vien dÄl to, kad jame nenurodyta, kokių konkreÄių individualaus socialinio reabilitacijos plane nurodytų priemonių nuteistasis neįvykdÄ.
Visų pirma, pažymÄtina, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis ne vien minÄta aplinkybe. Be to, pats nuteistasis bausmÄs atlikimo metu ir prieÅ¡ sprendžiant klausimÄ dÄl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos turi teisÄ kreiptis į pataisos įstaigos administracijÄ ir sužinoti apie individualaus socialinio reabilitacijos plano turinį sudaranÄių priemonių įgyvendinimÄ . Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinÄ, kuri iÅ¡lieka nepakitusi.
Kaip minÄta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, viena iÅ¡ sÄ lygų taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas. NagrinÄjamu atveju nenustatyta A. D. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarÄ akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas tokiÄ rizikÄ . Vien tai sudaro pagrindÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nors nei skundžiamame nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiÄ jÄ dalį, vis tik iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad didžiÄ jÄ dalį sudaro bÅ«tent dinaminiai veiksniai (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 125), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkÄs pasikeisti ir vertas teismo pasitikÄjimo.
PastebÄtina, kad jau kurį laikÄ nuteistojo nusikalstamos elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinÄ (atlikus 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. spalio 4 d. ir 2022 m. balandžio 12 d. vertinimus), todÄl dar yra tobulintinų sriÄių. Skundo nagrinÄjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad A. D. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsÄjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybÄms narÄms âDÄl lygtinio paleidimoâ ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narÄms Nr. R (2006)2 âDÄl Europos kalÄjimų taisykliųâ, BVK ar Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas vertinamas kaip priemonÄ, sumažinanti įkalinimo trukmÄ ir padedanti asmenims grįžti į visuomenÄ.
PažymÄtina, kad minÄtos rekomendacijos nÄra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentai, kurie nepakeiÄia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ vadovaujamasi valstybÄje galiojanÄiais teisÄs aktais, Å¡iuo atveju pagrindinis teisÄs aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmÄ atliekanÄio nuteistojo pažanga privalo bÅ«ti vertinama individualiai, todÄl abstraktaus pobÅ«džio A. D. skundo argumentai, kad kalinimas turÄtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvÄ, galÄtų lengviau integruotis į laisvÄ visuomenÄ; palaikyti ir stiprinti tuos ryÅ¡ius su giminÄmis bei iÅ¡orÄs pasauliu, kurie remia geriausius kalinių bei jų Å¡eimų interesus, aptariamų teisÄs aktų nuostatų nepažeidžia.
Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. gegužÄs 10 d. nutarimas Nr. 58-108 yra neteisÄtas ir nepagrįstas. Skundžiamo Komisijos nutarimo teisÄtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde deklaratyviai cituojamos atitinkamos BVK ar Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos. PabrÄžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iÅ¡ laisvÄs atÄmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitÄ savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmÄs tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .
NuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisÄ, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidÄjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes sprÄsti dÄl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengÄs gyventi laisvÄje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijÄs su pataisos priemonių individualizavimu, todÄl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dÄl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmÄs atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .
Atkreiptinas dÄmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nÄra bendra bausmÄs atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklÄ, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmÄs dalį, nustatytÄ BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, Komisija vienbalsiai priÄmÄ sprendimÄ (4 balsai prieÅ¡) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Atsižvelgdamas į anksÄiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmÄs tikslai dar nÄra pasiekti, todÄl netikslinga A.
D. taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra ar be jos. TodÄl Komisijos 2022 m. gegužÄs 10 d. nutarimas Nr. 58-108, kuriuo atsisakyta taikyti A. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisÄtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nÄra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad tokio pobÅ«džio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A.
D. skundÄ dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužÄs 10 d. nutarimo Nr. 58-108 dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. D.. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄjas Darius Lukaitis