Legislator Case Law & Legislation
049cccf4-2176-4ab0-8844-c5a810ebde2d AI generated

049cccf4-2176-4ab0-8844-c5a810ebde2d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 049cccf4-2176-4ab0-8844-c5a810ebde2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-5128-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-05872-2015-3  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatė:

Legislator headnote

AI generated

049cccf4-2176-4ab0-8844-c5a810ebde2d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-07-05 iki 2013-07-31 ir nuo 2015-07-16 iki 2015-08-12. Per skunde nurodytus laikotarpius LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso praleido 54 dienas. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas įvairiose kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, ar ne.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-5128-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-05872-2015-3  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatė:

PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 20 000 Eur neturtinę žalÄ .Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2013 metais (vienÄ mėnesį) ir laikotarpiu nuo 2015-07-16 iki 2015-08-12 jo laisvė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes visÄ laikotarpį jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto bei privatumo.

Be to, kamerose buvo drėgna, įsiveisęs pelėsis. Kalėdamas perpildytose ir higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, įtampÄ , todėl pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti jo patirtÄ neturtinę žalÄ . Reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2013 metais jo laisvė buvo apribota be teisėto pagrindo, todėl jis prarado galimybę bendrauti su žmona, dukra ir artimaisiais giminaičiais.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 4,20 Eur iÅ¡laidas, kurias patyrė teikdamas teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad visÄ jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jam nebuvo užtikrintas minimalaus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui.

Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų.

Skirstant nuteistuosius ar suimtuosius į kameras griežtai laikomasi jų izoliavimo reikalavimų. Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus, suimtieji / nuteistieji, kurie vėdina kameras, problemų dėl drėgmės ar pelėsio neturi. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai, bet, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobÅ«džio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali bÅ«ti pripažįstami objektyviais.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo A. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                            (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė LukiÅ¡kių TI-K 2013 metais (vienÄ mėnesį) ir laikotarpiu nuo 2015-07-16 iki 2015-08-12 buvo apribota pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas. ReikalavimÄ priteisti jam 10 000 Eur neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, kamerose buvo drėgna, įsiveisęs pelėsis.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų kameros ploto turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos                            3 straipsnio pažeidimu (2010-12-16 sprendimas Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014-09-15 sprendimas Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro                             2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie TM 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas kilusį ginÄÄ , turi nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K užtikrino, kad pareiÅ¡kėjui tektų 3,6 kv. m kameros ploto.Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A.

M. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-07-05 iki 2013-07-31 ir nuo 2015-07-16 iki 2015-08-12. Per skunde nurodytus laikotarpius LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso praleido 54 dienas. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas įvairiose kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, ar ne.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys (b. l. 7–12, 94) tvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamÄ laikotarpį (54 dienas) pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 17 dienų, t. y. 2013-07-06, 2013-07-16, nuo 2015-07-16 iki 2015-07-20, 2015-07-27, nuo 2015-07-30 iki 2015-08-04, nuo 2015-08-10 iki 2015-08-12. Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus ir įstaigos perpildymo neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , kurioje jam bÅ«tų užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas kameros plotas, nepaneigia fakto, kad 37 dienas buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos papildomos sÄ lygos ilgiau nei 1 val. bÅ«ti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali bÅ«ti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamÄ kameros plotÄ kompensavo pareiÅ¡kėjui, suteikdama pakankamÄ judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan. ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir tuo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo drėgna, įsiveisęs pelėsis.Higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Higienos normos HN 76:2010 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Lukiškių TI-K patvirtino, kad mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos kamerose nėra, tačiau visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui.

Nuteistieji / suimtieji, kurie vėdina gyvenamÄ sias patalpas problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko kameros Nr. 107, kurioje buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas, patikrinimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatė. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti jam 10 000 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl to, kad 2013 metais nepagrįstai buvo laikomas suimtas.Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, suėmimÄ vykdančias įstaigas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas.

SuėmimÄ vykdančios įstaigos, asmenis tardymo izoliatoriuose suimtus gali laikyti tik vadovaudamosi ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimis (Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, tardymo izoliatoriuose negali bÅ«ti laikomi ilgiau negu teismo nutartyse nustatytÄ terminÄ (Suėmimo vykdymo įstatymo 46 str.). Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 47 str., suimtųjų paleidimo iÅ¡ tardymo izoliatorių pagrindai yra:

1) suėmimo panaikinimas;

2) suėmimo pakeitimas kita kardomÄ ja priemone;

3) pasibaigęs paskirto suėmimo terminas, jeigu jis nepratęstas įstatymų nustatyta tvarka. Nuosprendis, nutartis arba nutarimas dėl suimtojo paleidimo vykdomi nedelsiant, kai tik juos gauna tardymo izoliatoriaus administracija (Suėmimo vykdymo įstatymo 48 str. 1 d.). Kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindus ir sÄ lygas, teisę skirti suėmimÄ turinčius pareigÅ«nus, suėmimo skyrimo tvarkÄ , suėmimo taikymo trukmę ir jo termino pratęsimÄ , nutarties skirti suėmimÄ ar pratęsti suėmimo terminÄ apskundimo tvarkÄ nustato Baudžiamojo proceso kodekso IX skyriaus nuostatos.

Teisė spręsti, ar suėmimas asmeniui paskirtas ir pratęstas teisėtai, teisėtos sudėties teismo, ar suėmimo terminas nevirÅ¡ija Baudžiamojo proceso kodekso                  127 str. nustatyto maksimalaus termino, suteikta teismui (BPK 130 str.). Vadinasi, suėmimÄ vykdančios įstaigos neturi teisės atsisakyti vykdyti galiojančios teismo nutarties ir juo labiau vertinti Å¡ios nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013-07-05 į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas atvykto vykdant Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nutartį, kuria jam vienam mėnesiui (iki 2013-08-01) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėto pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl kardomosios priemonės teisėtumo, tačiau 2013-07-19 nutartimi jį atmetė, konstatuodamas, kad kardomoji priemonė pareiÅ¡kėjui Andriui MiliuÅ¡kevičiui paskirta teisėtai. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys (b. l.

94) patvirtina, kad 2013-07-31, t. y. nepasibaigus paskirtos kardomosios priemonės terminui, pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Å alčininkų areÅ¡tinę.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko, nes laikėsi imperatyvių teisės aktų nuostatų ir pareiÅ¡kėjÄ laikė suimtÄ , vykdydami teismo nutartį. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar jo orumÄ Å¾eminantį elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam                          (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).Pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis jis patyrė tam tikrus fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ ir pan.

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, fizinė sveikatos bÅ«klė ar bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ .Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b.

Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009;                       Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo            2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinio sveikata.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 37 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas, įvertinęs, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, konstatuoja, kad A.

M. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis.

Atsižvelgęs į pažeidimo pobÅ«dį ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 350 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 350 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 4 d., kad kai sprendimas priimamas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.Lukiškių TI-K prašo priteisti iš pareiškėjo 4,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė teikdamas teismui su pareiškėjo ginču susijusios medžiagos kopijas (70 A4 formato lapai). Teismas pažymi, kad šis Lukiškių TI-K prašymas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas.

Atsiliepimas į pareiÅ¡kėjo skundÄ bei su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis, t. y. per LITEKO EPP. Vadinasi, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui jokių kopijų, už kurias galėtų reikalauti atlyginti patirtas iÅ¡laidas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 ir 5 p., 132 ir               134 str. teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui Andriui MiliuÅ¡kevičiui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 (trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) Eur neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, praÅ¡ymo atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė