049ca15d-6dce-4e67-be75-b2954a064e00 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-2449-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00587-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo ir raÅ¡to panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-2), praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. 21R-61 (AG-70/07-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2020 m. vasario 4 d. raÅ¡tÄ Nr. Nr. 1.23)7R-710 (toliau – ir RaÅ¡tas) bei įpareigoti Å¡ias institucijas imtis reikiamų veiksmų, kad jo pareiÅ¡kimai teikti Å¡ioms institucijoms bÅ«tų iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir imtasi visų priemonių, kad neteisėti teismo sprendimai bÅ«tų panaikinti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2020 m. sausio 20 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi KomisijÄ ir prašė imtis priemonių bei užtikrinti, kad civilinėse bylose pagal jo ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo, teisėjai neperraÅ¡inėtų vienas kito sprendimų motyvų, o priiminėtų neÅ¡aliÅ¡kus ir argumentuotus sprendimus, kadangi visuomenė teismais nepasitiki, bÅ«tina ugdyti teisėjų profesionalumÄ , tuo pačiu keičiant jų požiÅ«rį į žmogų. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Komisija Sprendimu atsisakė priimti jo skundÄ , kadangi ji nėra kompetentinga spręsti jo pareiÅ¡kime iÅ¡sakytas pretenzijas dėl teisėjų neteisėtų procesinių sprendimų, priimamų pagal jo ieÅ¡kinius ir skundus nagrinėtose civilinėse bylose. 2020 m. vasario 4 d. pareiÅ¡kėjas gavo atsakymÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (raÅ¡to Nr. (1.23)7R-710), kuriuo iÅ¡ esmės atsisakoma tirti jo skundÄ , motyvuojant, jog Å¡iai ministerijai nėra suteikti įgaliojimai vertinti konkrečiose bylose priimtus sprendimus ir duoti su bylų nagrinėjimu susijusius nurodymus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nei su Komisijos Sprendimu, nei su Teisingumo ministerijos RaÅ¡tu nesutinka. Akcentuoja, jog savo pareiÅ¡kimuose Komisijai ir Teisingumo ministerijai iÅ¡dėstė motyvus, todėl jų papildomai nekartoja skunde, tik nori, kad teismas įpareigotų minėtas institucijas iÅ¡nagrinėti jo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pateiktų iÅ¡samius atsakymus bei imtųsi įstatymo nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų ir įvertintų teisėjų, kurie nekompetentingai ir neprofesionaliai iÅ¡sprendė jo ginÄÄ su antstoliu A.

B. darbÄ . PareiÅ¡kėjas pabrėžia kad Panevėžio ir Utenos apylinkės teismų teisėjai priimdami tokius neteisėtus sprendimus jo atžvilgiu elgiasi arogantiÅ¡kai ir neprofesionaliai, nenori įsigilinti į ginčo esmę, ieÅ¡kiniuose, skunduose nurodytas aplinkybes, dangsto savo tarnybine padėtimi piktnaudžiaujantį antstolį A. B., bei taip provokuoja pareiÅ¡kėjÄ elgtis nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos tvarkos, o elgtis taip kaip elgiasi Lietuvos Respublikos teisine sistema ir teismais nusivylę asmenys.

Teisėjai, priimdami nemotyvuotus ir nelogiÅ¡kus sprendimus bei taip dangstydami tarnybine padėtimi jo ir kitų skolininkų atžvilgiu piktnaudžiaujančius antstolius, patys neturi jokios teisinės atsakomybės, o teisėjų neprofesionalų darbÄ nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, nei Komisija nenori vertinti ir nepriima ryžtingų sprendimų, kurie užkirstų keliÄ tokiai teisėjų ir antstolių savivalei. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 18-19), praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog teismų sprendimų (taip pat ir priimamų sprendimų motyvai), kuriuose dalyvauja pareiškėjas, teisėtumas gali būti patikrintas instancine tvarka. Teisės aktai nesuteikia teisės Teisingumo ministerijai duoti nurodymus teismams dėl bylų nagrinėjimo. Atsakovo nuomone, pagrįstai skundžiamu Raštu buvo nurodyta teisinio reglamentavimo pakeitimai, nevertinant konkrečių teismų priimtų sprendimų. Atsakovė nurodo, jog įpareigojimas Teisingumo ministerijos imtis priemonių, kad teismų sprendimai pagal pareiškėjo teiktus ieškinius būtų panaikinti, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir teismų nepriklausomumo, nešališkumo principams.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ jame nurodytais motyvais, prašė skundÄ tenkinti ir “peržiÅ«rėti visas bylas”, kuriose sprendimai priimti jo atžvilgiu. Prie nagrinėjamos bylos prijungta Komisijos bylos Nr. AG-70/07-2020 (toliau – Komisijos byla) medžiaga. k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 21R-61 (AG-70/07-2020) (b. l. 3), kuriuo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepriskirtinÄ Komisijos kompetencijai, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 4 d. raÅ¡to Nr. Nr. 1.23)7R-710 (b. l. 5), kuriuo nurodoma, jog teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jo skundus.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. sausio 13 d. pareiÅ¡kėjas R. B. pareiÅ¡kimu - pretenzija „Dėl teisėjų nemotyvuotų ir nesuprantamų procesinių sprendimų civilinėse bylose priėmimo“ kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ (b.l.6-7). Teisingumo ministerija į pareiÅ¡kėjo minėtÄ pareiÅ¡kimÄ â€“ pretenzijÄ pateikė 2020 m. vasario 4 d. raÅ¡tÄ Nr. (1.23)7R-710 „ Dėl JÅ«sų kreipimosi“ (b.l. 5). Komisija 2020 m. sausio 22 d. gavo R.

B. skundÄ â€žDėl teisėjų nemotyvuotų ir nesuprantamų procesinių sprendimų civilinėse bylose priėmimo“. Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepriskirtinÄ Komisijos kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.

ABTÄ® 3 straipsnyje nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jis reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ teismo sprendimais. Vadovaujantis ABTÄ® 18 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Bylos priskirtos administracinių teismų kompetencijai nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarko įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje nurodytų ginčų (bylų). Viešojo administravimo subjektų pareiga nagrinėti asmenų skundus ir prašymus kyla iš konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis).

Å i nuostata įgyvendinama Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. VAÄ® praÅ¡ymas apibrėžiamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ praÅ¡ant suteikti administracinę paslaugÄ , priimti administracinį sprendimÄ arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (2 straipsnio 14 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų PraÅ¡ymų, skundu nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu numatyta, jog atsakymai į praÅ¡ymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas.

AiÅ¡kindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumÄ â€“ teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti Å¡ios valdžios vietÄ valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusÄ ; jokia kita valstybės institucija ar pareigÅ«nas negali vykdyti Å¡ios funkcijos (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai).

Teismai, vykdydami teisingumÄ , privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose iÅ¡reikÅ¡tos teisės įgyvendinimÄ , garantuoti teisės virÅ¡enybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kiÅ¡imasis į teisėjo ar teismo veiklÄ draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytÄ atsakomybę.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas į Teisingumo ministerijÄ kreipėsi „Dėl teisėjų nemotyvuotų ir nesuprantamų procesinių sprendimų civilinėse bylose priėmimo“, tačiau Teisingumo ministerija pagrįstai pareiÅ¡kėjui nurodė, kad Teisingumo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės duoti nurodymus teismams dėl bylų nagrinėjimo ir nevertino konkrečių teismų priimtų sprendimų. PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme keliami klausimai susiję su teismų priimtais sprendimais, kaip kad teisingai konstatavo ginčijamame RaÅ¡te ir Sprendime Teisingumo ministerija bei Komisija yra priskirtini iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kadangi pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įvertinti teismų procesinius sprendimus, kurių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ gali patikrinti tik aukÅ¡tesnės instancijos teismai.

Taigi, teismų sprendimų, kuriuose dalyvauja pareiÅ¡kėjas, teisėtumas gali bÅ«ti patikrintas tik instancine tvarka. Tokia teisė – tikrinti teismų sprendimus nėra suteikta nei Teisingumo ministerijai, nei Komisijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog pareiÅ¡kėjas žino ir aktyviai naudojasi savo procesinėmis teisėmis kreiptis į teismÄ bei teikti atskiruosius ar apeliacinius skundus aukÅ¡tesnės instancijos teismui. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, tiek Teisingumo ministerijos RaÅ¡tas, tiek Komisijos sprendimas yra motyvuoti, priimti nepažeidžiant teisės aktų, t. y. jie atitinka VAÄ® 8 str. ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo reikalavimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu itin akcentavo, jo nuomone, antstolio A. B. priverstinių vykdymo veiksmų, atliekamų jo atžvilgiu, neteisėtumÄ . Tačiau antstolių procesiniai veiksmai vykdymo procese nėra vieÅ¡ojo administravimo veikla, todėl nepatenka į ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijÄ . Å iuo atveju ginčas kyla iÅ¡ civilinių teisinių santykių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai, kylantys iÅ¡ civilinių teisinių santykių, priskiriami nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolių procesinių veiksmų teisėtumÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK 510 straipsnyje nustatyta skundo dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimo tvarkÄ .

Ginčai dėl antstolių procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu, teisėtumo, bei atitinkamai ginčai dėl neteisėtais antstolių procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas su skundu dėl antstolių procesinių veiksmų teisėtumo CPK nustatyta tvarka turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ . Pažymėtina, jog antstolio A. B. veiklos teritorija yra Panevėžyje, todėl pareiÅ¡kėjas, norėdamas pateikti skundÄ dėl antstolio veiksmų, turėtų kreiptis į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus.

PareiÅ¡kėjas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d.

H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė