Legislator Case Law & Legislation
049a4062-5af3-401b-9c8b-ffb5157b43b2 AI generated

049a4062-5af3-401b-9c8b-ffb5157b43b2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 049a4062-5af3-401b-9c8b-ffb5157b43b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės BUAB „Trade Capital“ ieÅ¡kinį atsakovams R. Č. ir T. S. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi UAB „Trade Capital“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“. Teismo nutartimi UAB „Trade Capital“ bankrutuojančios įmonės valdymo organams nustatytas 10 dienų terminas nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti teismo paskirtam administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus dokumentus.

Legislator headnote

AI generated

049a4062-5af3-401b-9c8b-ffb5157b43b2 · Kauno apygardos teismas: Atsakovų neveikimÄ pateisinančių įrodymų nepateikta, o abu atsakovai, paeiliui bÅ«dami įmonės vadovais, nesilaikė pareigos elgtis rÅ«pestingai, atidžiai bei apdairiai ir Å¡ie jų veiksmai lėmė žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ arba jos padidėjimÄ , todėl teismas konstatavo, kad atsakovai padarė žalÄ bendrai, todėl žala turi bÅ«ti atlyginama solidariai. Teismas pažymėjo, kad atsakovų neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei padarymÄ , ginčo atveju nėra ir negali bÅ«ti laikomi susijusiais su įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rizika, kuriÄ konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas (CPK 185 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1302-555/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09046-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 44.5.2.14; 121.14; 121.18; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės BUAB „Trade Capital“ ieÅ¡kinį atsakovams R. Č. ir T. S. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi UAB „Trade Capital“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“. Teismo nutartimi UAB „Trade Capital“ bankrutuojančios įmonės valdymo organams nustatytas 10 dienų terminas nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti teismo paskirtam administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus dokumentus.

Per teismo nustatytÄ terminÄ BUAB „Trade Capital“ vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visų kitų dokumentų, nevykdė pareigos parengti BUAB „Trade Capital“ balansÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. 2013 m. rugsėjo 12 d. atsakovas R. Č. perdavė BUAB „Trade Capital“ bankroto administratoriui tik dalį BUAB „Trade Capital“ dokumentų.

Pagal VÄ® Registrų centro informacijÄ paskutinis UAB „Trade Capital“ teiktas balansas yra už 2011 metus, BUAB „Trade Capital“ kreditorius UAB „Viva Master“ bankroto administratoriui perdavė 2012 m. spalio 31 d. dienos duomenimis parengtÄ ir tuometinio UAB „Trade Capital“ direktoriaus atsakovo T. S. pasiraÅ¡ytÄ balansÄ . Transporto priemonę IVECO Daily 35S12V atsakovas R. Č. perdavė bankroto administratoriui, o joks kitas turtas – trumpalaikis, įmonės atsargos, pirkėjų įsiskolinimus pagrindžiantys dokumentai, pirkimo-pardavimo dokumentai, pagrindžiantys balanse nurodytÄ grÄ Å¾intinÄ pridėtinės vertės mokestį, administratoriui nebuvo perduotas.

Atsakovas R. Č. administratoriui nurodė, kad buvęs vadovas atsakovas T. S. neperdavė jam balanse nurodyto turto bei visų dokumentų. Buvęs BUAB „Trade Capital“ vadovas atsakovas T. S. yra informavęs administratorių, kad pateiks administratoriui turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktus, kuriais visi BUAB „Trade Capital“ dokumentai ir turtas buvo perduoti atsakovui R. Č., tačiau to nepadarė. Dėl atsakovų R. Č. ir T. S. bendrų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė 29 626,39 Eur (102 294 Lt) dydžio žalÄ .IeÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Kauno apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti 29 626,39 Eur (102 294 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo pilno įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų R. Č. ir T. S. ieÅ¡kovui BUAB „Trade Capital“ 22 547,90 Eur (77.853,38 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (22.547,90 Eur (77.853,38 Lt)) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo R.

Č. 338 Eur (1 168 Lt) žyminio mokesčio ir 4,81 Eur (16,62 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iÅ¡ atsakovo T. S. 338 Eur (1 168 Lt) žyminio mokesčio ir 6,33 Eur (21,87 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė visas atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl jos reikalavimas priteisti jai iÅ¡ atsakovų kaip solidarių skolininkų žalÄ laikytas pagrįstu ir patenkintas įrodytu žalos dydžiu.

Teismas nustatė, kad buvę įmonės BUAB „Trade Capital“ vadovai – atsakovas T. S. ir R. Č., iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , neperdavė administratoriui įmonės turto pagal paskutinio balanso duomenis, todėl įmonei buvo padaryta žala. Taip pat nustatė, kad paskutiniu ieÅ¡kovės direktoriumi buvo R. Č., kuris paskirtas likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o prieÅ¡ R. Č. ieÅ¡kovės direktoriumi beveik 1,5 metų buvo atsakovas T. S., kuris tik 2013 m. rugsėjo 3 d., t. y. jau po įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pagal sÄ raÅ¡Ä perdavė atsakovui R.

Č. įmonės dokumentus, o Å¡is atitinkamai dokumentus 2013 m. rugsėjo 12 d. perdavė ieÅ¡kovės administratoriui. Teismas pasisakė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad keičiantis ieÅ¡kovės BUAB „Trade Capital“ direktoriui bei vieninteliam akcininkui įmonėje buvo sudarytos finansinės ataskaitos, o turtas patikrintas ir įvertintas, taip pat nėra įrodymų, jog buvęs įmonės direktorius atsakovas T. S. perdavė naujam direktoriui ir įmonės akcininkui atsakovui R. Č. bendrovės turtÄ bei lėšas.

Teismas atmetė atsakovo paaiÅ¡kinimus, jog automobilį administratoriui perdavė R. Č., kas patvirtino ir kito bendrovės turto jam perdavimÄ , kaip pakankamus prezumpcijos dėl atsakovo T. S. kaltės nebuvimo paneigimui, kadangi turto ir lėšų perdavimui, teismo vertinimu, turėjo bÅ«ti sudaromi atitinkami priėmimo-perdavimo aktai arba pažymos. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovai T. S. ir R. Č., paeiliui bÅ«dami įmonės vadovais, nesilaikė vadovo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, ignoravo bendrovės turto bei jo apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo procedÅ«rÄ , tuo pažeisdami Buhalterinės apskaitos, Ä®monių finansinės atskaitomybės, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų nuostatas, o dėl to ieÅ¡kovės bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas.

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės teismas pasisakė, kad nors solidarioji atsakomybė pagal bendrÄ jį principÄ nepreziumuojama, tačiau bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.6 str. 1, 3d.), todėl, ginčo atveju, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad turto neperdavimÄ (praradimÄ ) administratoriui lėmė abiejų atsakovų bendri veiksmai (neveikimas), nes įrodymų dėl turto perdavimo naujam įmonės direktoriui R. Č. atsakovas T. S. nepateikė, o atsakovas R.

Č., tapdamas vieninteliu akcininku ir bendrovės direktoriumi, taip pat turėjo suvokti su tuo susijusias teises bei pareigas – jį priimti, patikrinti ir iÅ¡saugoti, tačiau jis, bÅ«damas atsakingas už įmonės veiklÄ kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, BUAB „Trade Capital“ dokumentus perėmė iÅ¡ T. S. tik 2013 m. rugsėjo 3 d., todėl akivaizdu, jog beveik du mėnesius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesiėmė veiksmų perimti įmonės dokumentus ir turtÄ , juos surasti, rÅ«pintis jų iÅ¡saugojimu.

Atsakovų neveikimÄ pateisinančių įrodymų nepateikta, o abu atsakovai, paeiliui bÅ«dami įmonės vadovais, nesilaikė pareigos elgtis rÅ«pestingai, atidžiai bei apdairiai ir Å¡ie jų veiksmai lėmė žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ arba jos padidėjimÄ , todėl teismas konstatavo, kad atsakovai padarė žalÄ bendrai, todėl žala turi bÅ«ti atlyginama solidariai. Teismas pažymėjo, kad atsakovų neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei padarymÄ , ginčo atveju nėra ir negali bÅ«ti laikomi susijusiais su įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rizika, kuriÄ konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas (CPK 185 str.).

Kadangi dėl nurodytų neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) BUAB „Trade Capital“ administratoriui nebuvo perduotas įmonės turėtas turtas, o dėl to bankroto procese BUAB „Trade Capital“ negali atsiskaityti su savo kreditoriais, teismas pripažino, jog ieÅ¡kovei buvo padaryta žala ir tarp Å¡ios žalos bei neteisėtų atsakovų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Atsakovas T. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimÄ dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti solidariai iÅ¡ T.

S. ieÅ¡kovei BUAB „Trade Capital“ 22 2547,90 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir ieÅ¡kovės BUAB „Trade Capital“ ieÅ¡kinį atsakovo T. S. atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad apeliantas nebeturėjo jokio pagrindo vykdyti ir nebevykdė BUAB „Trade Capital“ direktoriaus pareigų.

Nurodo, kad po bankroto iÅ¡kėlimo, pareigÄ sudaryti ir pateikti BUAB „Trade Capital“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 metus bei juos perduoti bankroto administratoriui kartu su įmonei priklausančiu turtu turėjo tik atsakovas R. Č., todėl apeliantas, nebÅ«damas BUAB „Trade Capital“ valdymo organu, neturėjo pareigos sudaryti ir pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , kurių pasėkoje įmonei buvo padaryta žala.2.

Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas preziumavo apelianto kaltę, remdamasis tuo, kad apeliantas BUAB „Trade Capital“ priklausančio turto perdavimo momentu naujam direktoriui nebuvo sudaręs atitinkamų įmonės priėmimo-perdavimo aktų, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, jog jis norėjo sudaryti įmonės priėmimo-perdavimo aktus, tačiau pastarieji nebuvo sudaryti išimtinai tik dėl R. Č. kaltės. Pastarasis piktybiškai vengė tinkamai sutvarkyti įmonės priėmimui-perdavimui reikalingus dokumentus, su apeliantu visiškai nekontaktavo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantas iÅ¡liko lojalus įmonei ir po faktinio įmonės valdymo perdavimo R. Č.. Šį faktÄ Ä¯rodo 2013 m. rugsėjo 3 d. apelianto iniciatyva perduoti R. Č. įmonės perdavimo dokumentai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne karta pažymėjęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas.

Akivaizdu, kad faktas, jog įmonės perdavimo momentu nebuvo sudaryti priėmimo-perdavimo aktai, nėra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad BUAB „Trade Capital“ žala buvo padaryta dėl apelianto neteisėtų veiksmų.

3. Byloje nebuvo nustatyta apelianto veiksmų, lėmusių įmonei padarytos žalos atsiradimÄ , nagrinėjamos bylos atveju, bÅ«tent ieÅ¡kovė t.y. BUAB „Trade Capital“ turėjo pareigÄ Ä¯rodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį. Bylos faktinės aplinkybės nepaneigia, kad įmonei priklausantis turtas nebuvo perduotas R. Č.. Bankroto administratorius vertino įmonei padarytÄ Å¾alÄ remdamasis iÅ¡imtinai tik apelianto sudaryto įmonės balanso duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad bankroto administratoriui buvo perduotas beveik visas įmonės tuo metu turėtas ilgalaikis materialusis turtas, t.y. transporto priemonė Iveco Daily, maÅ¡ininis peilis Å¡eÅ¡ių dalių, malkų skaldymo maÅ¡inÄ .

R. Č. pats tiesiogiai perdavė minėtÄ transporto priemonę bankroto administratoriui, todėl tai patvirtinta, kad vienintelis asmuo, turėjęs galimybe tiesiogiai disponuoti įmonei priklausančiu turtu iki bankroto iÅ¡kėlimo dienos buvo įmonės vadovas R. Č.. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „Trade Capital“ padarytÄ Å¾alÄ lėmė iÅ¡skirtinai tik R. Č. neteisėti veiksmai ir neveikimas, nepaisymas ir ignoravimas įstatymo nustatytos pareigos elgtis sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo preziumavo apelianto kaltę dėl įmonei padarytos žalos, netinkamai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ , todėl nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės taikymo apeliantui, kaip buvusiam įmonės vadovui, netinkamai vykdžiusiam įstatymais nustatytas pareigas, sÄ lygos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovė papildomai pažymi, kad iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantas BUAB „Trade Capital“ direktoriumi buvo nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. ir nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. balandžio 2 d., tačiau tai, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu apeliantas nebuvo direktoriumi, neatleidžia jo nuo atsakomybės už netinkamÄ Ä¯monės vadovo pareigų vykdymÄ .

Apeliantas BUAB „Trade Capital“ direktoriumi buvo 1,5 metų, o įmonės dokumentus perdavė atsakovui R. Č. tik 2013 m. rugsėjo 3 d. Dokumentų perdavimas, Å¡iuo atveju, nėra laikytinas iÅ¡skirtiniu lojalumu, kadangi tai yra vadovo pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, todėl pirmosios instancijos teismui atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę ir vertinti jÄ kaip lojalumÄ Ä¯monei, nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu, apelianto atstovė nurodė pateiksianti įrodymus apie turto perdavimÄ R.

Č., tačiau minėtų įrodymų nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar buvęs įmonės vadovas turi atsakyti už įmonei padarytÄ Å¾alÄ pagal bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį, kai įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu vadovavo kitas vadovas ir žala atsirado dėl įmonės turto bankroto administratoriui neperdavimo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei 2013 m. birželio 12 d. iÅ¡kelta bankroto byla.

IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti solidariai iÅ¡ paskutinių įmonės vadovų žalÄ , argumentuodama tuo, jog nėra iÅ¡saugotas bei administratoriui neperduotas įmonės turtas. Žalos dydį administratorius nurodo remdamasis 2012 m. spalio 31 d. balanso duomenimis, teigdamas, jog jokių vėlesnių dokumentų, susijusių su įmonės turtu nėra. Pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio dalyje dėl solidariosios atsakovų atsakomybės ieÅ¡kinį patenkino, nusprendė, kad neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) pasekmė yra BUAB „Trade Capital“ kilusi žala, dėl kurios ji negali atsiskaityti su savo kreditoriais.

Kadangi atsakovų neveikimÄ pateisinančių įrodymų nepateikta, o abu atsakovai paeiliui bÅ«dami įmonės vadovais, nesilaikė pareigos elgtis rÅ«pestingai, atidžiai bei apdairiai, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai padarė žalÄ bendrai, todėl žala turi bÅ«ti atlyginama solidariai. IeÅ¡kinio dalį dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, sumažino. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ jo priteistas nustatytas žalos dydis, nurodydamas, kad neturėjo pareigos sudaryti ir pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi jis tuo metu nebuvo BUAB „Trade Capital“ valdymo organu, be to, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų nustatyti jo neteisėtus veiksmus, lėmusius įmonei padarytos žalos atsiradimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai preziumavo jo kaltę dėl įmonei kilusios žalos.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

J. J. v. V. K. ir kt.,bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Å ., A. B., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).Ä®monė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl Å¡ios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į subjektÄ , kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams.

IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimÄ (Ä®BÄ® 23 str.), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti bÅ«tinus bankroto proceso darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutuojančios įmonės ir buvusių įmonės administracijos vadovų.

Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir Å¡is tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedÅ«romis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Ä®monės naudai priteisus žalos atlyginimÄ , gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 str. 7 d.).

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti buvusio įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad apeliantas (atsakovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi apeliantas (atsakovas), t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v.

N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytÄ Å¾alÄ . Remiantis aptartomis teisės normomis ir nustatytais bylos faktais (apeliantas (atsakovas) neperdavė įmonės turto ir piniginių lėšų naujam vadovui, nesudarė finansinės atskaitomybės dokumentų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas (atsakovas) yra ginčijamo materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kildinama žala, dalyvis.

Kad apeliantas (atsakovas) yra ginčijamo materialinio teisinio santykio dėl žalos atlyginimo dalyvis ir turi pareigÄ atsakyti, pirmosios instancijos teismas sprendė, remdamasis įmonės administracijos vadovų veiklÄ ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiais įstatymais, jų aiÅ¡kinimu kasacinio teismo praktikoje bei konstatuotais teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais faktais, kurie bÅ«tini sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ir taikant teisę Å¡iam ginčui reglamentuoti. Byloje nustatyta, kad keičiantis ieÅ¡kovės BAUB „Trade Capital“ vadovui bei vieninteliam akcininkui, apeliantas (atsakovas) naujam įmonės vadovui atsakovui R.

Č. įmonei priklausančio turto neperdavė, nesudarė įmonės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas Å«kines operacijas dėl įmonės turto, jį apskaityti ir pan. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas (atsakovas), bÅ«damas įmonės vadovas, nesilaikė jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, t. y. Å¡io įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, kurioje nustatyta, kad Å«kio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktÅ«rÄ , yra Å«kinė operacija, kuri turi bÅ«ti pagrįsta apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas (Ä®statymo 12 str. 1 d., 21 str.).

Nustatęs minėtas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas (atsakovas) yra atsakingas už turto nurodyto balanse neiÅ¡saugojimÄ ir jo neperdavimÄ naujam įmonės vadovui R. Č. (dėl Å¡ios priežasties jis turto negalėjo perduoti administratoriui), o solidariai su atsakovu R. Č. yra atsakingas už įmonės turimo turto neperdavimÄ pagal paskutinio balanso, sudaryto 2012 m. spalio 31 d., duomenis. Pirmosios instancijos teismas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės pareikÅ¡to reikalavimo nurodė, kad abiejų atsakovų bendri veiksmai lėmė Å¡io turto neperdavimÄ administratoriui.

Su Å¡iais argumentais sutiktina, kadangi byloje įrodyta, kad apeliantas (atsakovas) naujam įmonės vadovui turto neperdavė, o atsakovas R. Č., perėmęs įmonės finansinius dokumentus ir bÅ«damas atsakingas kaip įmonės vadovas už įmonės veiklÄ , nesiėmė jokių veiksmų dokumentuose nurodytam turtui surasti.Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstoliui D.

J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra visos įstatyme nustatytos sÄ lygos atsakovų (buvusių įmonės administracijos vadovų) civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 str. 7 d., 6.246–6.249 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei padarymÄ , nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikomi susijusiais su įmonės Å«kinės–komercinės veiklos rizika, kuriÄ konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas.Nagrinėjamu atveju žalos dydis grindžiamas vieninteliu įrodymu – 2012 m. spalio 31 d. balanso duomenimis.

Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 str. 3, 4 d.). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus.

Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialÅ«s reikalavimai, vienas jų – balansas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį sudariusių asmenų. Å ie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumÄ ir teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad balansas buvo sudarytas ir pasiraÅ¡ytas tuo metu ieÅ¡kovės BUAB „Trade Capital“ buvusio vadovo – apelianto (atsakovo) T.

S.. Paties apelianto į balansÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys, nors ir gali bÅ«ti ne visai tikslÅ«s skaitine iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau patvirtina ieÅ¡kovės nurodomÄ faktÄ , kad įmonėje tam tikras turtas balanso sudarymo dienÄ buvo, nebent atsakovai neabejotinai bÅ«tų įrodę prieÅ¡ingai. Kaip pažymėta, bÅ«tent įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės turto, su jo apskaita susijusių finansinių dokumentų iÅ¡saugojimÄ . Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo faktas, tiek apeliantui (atsakovui) nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiga juos iÅ¡saugoti buvo pažeista, kas dėl to leidžia konstatuoti neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant duomenų apie buvusį įmonės turtÄ ir jais grindžiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, už turto iÅ¡saugojimÄ atsakingas asmuo ne tik neperduoda turto ir su juo susijusių dokumentų (galimai ir sÄ moningai juos slėpdamas), bet ir vengia nurodyti aplinkybes apie jų buvimo vietÄ , neperdavimo priežastis, o po to savo atsikirtimus faktiÅ¡kai grindžia vien jam pareikÅ¡to reikalavimo neįrodytumu, kitaip tariant, neigia ieÅ¡kinį savo neteisėtų veiksmų pasekmėje sukurta sau naudinga situacija, nors niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria).

Taisyklė, jog civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus kaltę, privalo įrodyti ieÅ¡kovė, niekaip neÅ¡alina apelianto (atsakovo) pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimų pagrįstumÄ ir paneigiančius ieÅ¡kovo teikiamus argumentus ir įrodymus visais civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo klausimais (CPK 12, 178 str.). Juo labiau, kad paminėtoje situacijoje bÅ«tent tiek atsakovui R. Č., tiek ir apeliantui (atsakovui) T. S. – buvusiems įmonės vadovams geriausiai yra/turi bÅ«ti žinomos aplinkybės, susijusios tiek su jų vadovavimo pabaigai įmonėje buvusio turto apimtimi ir struktÅ«ra, tiek su jo apskaita, bÅ«kle, likimu ir pan.

Taigi, tam tikras turtas vertine iÅ¡raiÅ¡ka balanse yra nurodytas, t.y. pagal balansÄ faktas, jog turto įmonėje buvo, akivaizdus. Jo nelikus ir nesant įrodymų (o apeliantui net ir neteigiant), kurie paneigtų turto realų buvimÄ apskritai ar patvirtintų, jog jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas, pripažintina, kad padaryta žala įmonei, o tuo pačiu, kaip iÅ¡vestinė, - ir kreditoriams. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad neįrodyti žalos faktas, apelianto neteisėti veiksmai ir jų tarpusavio priežastinis ryÅ¡ys.

Tuo tarpu kaltės prezumpcijos apeliantas nepaneigė. Dėl paminėto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad egzistuoja visos sÄ lygos taikyti civilinę atsakomybę apeliantui. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     AuÅ¡ra Baubienė Žibutė Budžienė                                                                                                                                                                                                   Egidijus TamaÅ¡auskas