0498e2b6-10b1-4564-8805-e12e1ab987a2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4036-320/2020 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00084-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 10 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A. S. O. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir A. S. O.) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d., atlyginimÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-7) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK) netinkamomis sÄ lygomis.

Teigė, kad 4 būryje 4 kameroje, kuri yra 36 kv. m ploto, gyveno 18 nuteistųjų, tai yra vienam asmeniui teko tik 2 kv. m gyvenamojo ploto, nebuvo laisvalaikio kambario. Be to, teigė, kad netinkamai įrengta oro filtravimo sistema ir apšvietimas. Patalpose buvo šalta ir drėgna, ant langų, sienų ir lubų matėsi grybelis ir pelėsis, byrėjo tinkas, patalpose buvo tarakonų ir blakių. Nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas galimo gaisro atveju. Pasivaikščiojimo laikas per trumpas. Taip pat skunde nurodė, kad buvo nusidėvėjęs sanitarinis mazgas (dušas), prausyklose nebuvo karšto vandens, taip pat nebuvo valymo ir dezinfekavimo priemonių.

PareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ (b. l. 15-20) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN-ANK 1-iame sektoriuje. Nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas yra 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,64 kv. m ploto.

Nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. kovo 26 d. buvo laikomas 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas yra 57,89 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,22 kv. m ploto, bet faktiškai ginčo laikotarpiu ten buvo laikoma 12 asmenų, tai yra tuo metu vienam asmeniui teko 4,82 kv. m ploto. Nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. spalio 9 d. buvo laikomas 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas yra 59,90 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,74 kv.m ploto, bet faktiškai ginčo laikotarpiu ten buvo laikoma 13 asmenų, tai yra tuo metu vienam asmeniui teko 4,60 kv. m ploto.

Pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namuose nuteistieji atskiruose lokaliniuose sektoriuose gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji, patalpų dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ atliekama pagal sutartį. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

Nurodė, kad patalpose palaikoma tinkama temperatūra, oro judėjimo greitis, oro drėgmė tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, užtikrinamas tinkamas apšvietimas bei patalpų būklė. 4-ojo būrio gyvenamosios patalpos ventiliuojamos atidarius langus. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, tinkas nuo sienų nebyra. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pripažino, kad 4-ajame būryje poilsio kambarys nėra įrengtas, tačiau pabrėžė, kad laisvu nuo darbo metu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad laisvalaikio kambario neįrengimas būtų kėlęs pareiškėjui nepatogumų.

Bendroje duÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat, o bÅ«rio prausykloje įmontuotas karÅ¡to vandens Å¡ildytuvas (boileris). 4-5 bÅ«rių kiemo plotas yra 702 kv. m, be to teisės aktuose nereglamentuojamas pasivaikščiojimų kiemelių plotas. Pažymėjo, kad įstaigoje yra parengtas veiksmų planas kilus gaisrui, įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. PareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę 1-iame sektoriuje, ginčo laikotarpiu į PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sÄ lygų, nesikreipė.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. PareiÅ¡kėjas skunde pateikia 4-ojo bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurioje jis buvo laikomas, buvusių asmenų paskaičiavimus ir nurodo, kad vienam asmeniui teko 2 kv. m ploto, nes patalpos plotas buvo 36 kv. m ir joje gyveno 18 nuteistųjų.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 4-ojo būrio gyvenamoji patalpa Nr. 4 yra 59,90 kv. m (b. l. 25-26), o ne 36 kv. m ploto, todėl pareiškėjo skunde nurodytas vienam asmeniui tenkančio šios gyvenamosios patalpos ploto apskaičiavimas visiškai nepagrįstas. Bylos duomenimis (b. l. 23, 25-26) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas 59,90 kv. m, joje yra 16 miegamųjų vietų, bet nagrinėjamu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje gyveno 13 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 4,60 kv. m gyvenamojo ploto.

Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neprivalėjo visÄ dienÄ bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (b. l. 25-26, 44). Atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintÄ gyvenamosios patalpos plotÄ ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

Dėl patalpų bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas teigia, kad prasta patalpų bÅ«klė, nuo lubų ir sienų krenta tinkas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ nuteistųjų gyvenamųjų patalpų bÅ«klę, avarinės arba antisanitarinės bÅ«klės gyvenamųjų patalpų nėra, tinkas nuo sienų nebyra. Ä®staigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.

Todėl pareiškėjo teiginiai dėl patalpų avarinės būklės atmestini kaip neįrodyti. Dėl pelėsio, grybelio, apšvietimo, temperatūros, ventiliacijos, priemonių patalpoms valyti ir dezinfekuoti. Pareiškėjas skundėsi dėl pelėsio, grybelio, nepakankamo apšvietimo, temperatūros gyvenamosiose patalpose, prastos ventiliacijos, tuo, kad atsakovės atstovas neišduodavo priemonių patalpoms valyti ir dezinfekuoti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje esanti 2020 m. balandžio 21 d. pažyma (b.l. 25-26) patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atliko nuteistasis, vėdinamos per langus.

PravieniÅ¡kių PN-AK pažymoje nurodė, kad įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 nustatytÄ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ . Byloje nėra jokių domenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginius apie netinkamÄ patalpų apÅ¡vietimÄ . Byloje nėra pateikta duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriuose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, oro temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, oro judėjimo greičio patikrinimus. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrÄ . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, patalpų oro temperatÅ«ros, netinkamo apÅ¡vietimo, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktÄ nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus, patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o (toliau- ir ApraÅ¡as) 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigÅ«nai ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems. Be to, ApraÅ¡o 4 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį (b. l. 38).

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymÄ asmuo (nuteistieji, tame tarpe ir pats pareiÅ¡kėjas) tinkamai neatliko savo pareigų. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl neÅ¡varos, pelėsio, grybelio ir drėgmės patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad patalpų higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netvarkingų patalpų ir nevykdomos dezinfekcijos atmetami kaip nepagrįsti. Dėl buitinių parazitų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo pilna tarakonų ir blakių. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. V-55 (2016 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. V-1045 redakcija; toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas). Atsakovės atstovas pateikė į bylÄ 2016 m. lapkričio 23 d. Sutartį Nr. 76-203 (b. l. 29-32; toliau – ir Sutartis), sudarytÄ su UAB „Utenos deratizacija“ (toliau – Paslaugų tiekėjas), pagal kurios nuostatas Paslaugų tiekėjas įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus.

IÅ¡ teismui pateiktų atliktų darbų akto (b. l. 27-28) matyti, jog Pirmojo sektoriaus 4-ojo bÅ«rio patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ . Dėl poilsio kambario. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo įrengti poilsio kambariai, nesudaroma rami aplinka. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys. Pravieniškių PN-AK pripažino, kad Pirmojo sektoriaus 4-ajam būriui laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad dėl gyvenamųjų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarius kiekvienam būriui.

Pagal nuosekliÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punktÄ . Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nėra kalėjimų ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiÅ¡kėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, jo galimybės judėti po visÄ lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimo laiko nebuvo ribojamos, nepaÅ¡alina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į laisvalaikio kambarius ir galimybę pailsėti juose yra garantuojama teisės aktais.

Dėl karÅ¡to vandens. Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad prausyklose nebuvo karÅ¡to vandens. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, kad prausyklose nebuvo karÅ¡to vandens. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ tenka pareiÅ¡kėjui.

Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių Å¡ios jo teisės pažeidimo atvejų, į bylÄ nepateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas dėl karÅ¡to vandens nebuvimo prausyklose. PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog prausyklose nebuvo karÅ¡to vandens, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir pagrįsti subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, kad prausyklose nebuvo karšto vandens, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl temperatūros. Be to, pareiškėjas teigė, kad patalpose buvo šalta. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis numato, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais.

PareiÅ¡kėjas nors ir teigė, kad patalpose buvo Å¡alta, tačiau nenurodė, kad jis pats kreipėsi į pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu duoti elektrinį Å¡ildytuvÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kad, pareiÅ¡kėjui informavus PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ apie netinkamÄ oro temperatÅ«rÄ , Å¡i nesiėmė priemonių šį trÅ«kumÄ iÅ¡taisyti.

Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK administracija bÅ«tų atsisakiusi duoti pareiÅ¡kėjui elektrinį oro Å¡ildytuvÄ . Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo argumentai, kad patalpose buvo Å¡alta, atmestini kaip nepagrįsti Dėl pasivaikščiojimo kiemelio. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat grindė aplinkybėmis dėl mažo pasivaikščiojimo kiemelio. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to atmetami.

Dėl prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių laikymosi. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK 1-iame sektoriuje ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių laikymasis. Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, jog, siekiant užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų evakavimÄ gaisro atveju, PravieniÅ¡kių PN-AK parengė ir su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais suderino personalo veiksmų planÄ kilus gaisrui;

įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos; patalpos aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie laikomi kontrolės ir praleidimo punktuose bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Gesintuvų laikymo vietos yra pažymėtos specialiaisiais lipdukais. Yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais paaiškinimais apie taikytas priemones gaisrinei saugai užtikrinti ir vertina, kad atsakovės atstovo taikytos priemonės atitiko Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. 64 (2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija), įtvirtintus reikalavimus. Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius, sprendžiama, kad skunde gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai apibÅ«dinti abstrakčiai, jų detaliai neapraÅ¡ant. Todėl vien deklaratyvaus ir abstraktaus pobÅ«džio teiginiai, jog buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės gaisrinės saugos srityje, nenurodant konkrečių jų pažeidimų, negali bÅ«ti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas informacijos apie tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK nevykdo prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neįgyvendina Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse numatytų priemonių, užkertančių keliÄ gaisrui kilti ar jam iÅ¡plisti, turėjo teisę teikti skundus valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros subjektams Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739, nustatyta tvarka.

Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus valstybinę prieÅ¡gaisrinę priežiÅ«rÄ vykdantiems subjektams. Dėl sanitarinių mazgų skaičiaus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neproporcingai mažai buvo įrengta sanitarinių mazgų, susidarydavo nuteistųjų eilės ties praustuvėmis ir tualeto kambariais, nebuvo galimybės tinkamai laikytis higieninės tvarkos dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus. Eksploatavimo taisyklės 5.7 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui).

Pagal Å¡ių taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams. Ginčo laikotarpiu galiojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, numatė, kad praustuvė ir unitazas įrengiami 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, neatliko nuobaudų kamerų tipo patalpose. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis karantine nuo 2018 m. lapkričio 12 d. buvo 10 nuteistųjų, 1-ojo sektoriaus 4-ame būryje 2018 m. lapkričio 21 d. buvo 57 nuteistieji, 2019 m. kovo 26 d. – 61 nuteistasis. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 1-ojo sektoriaus 4-o būrio sanitariniame mazge buvo įrengta 10 praustuvių, 6 unitazai, karantino sanitariniame mazge buvo įrengtos 2 praustuvės, 1 unitazas (b. l. 25-26).

Taigi 2018 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas kartu su kitais 56 nuteistaisiais 1-ojo sektoriaus 4-ame būryje, naudojosi 10 praustuviu ir 6 unitazais (57 / 10 = 5,7 ir 57 / 6 = 9,5), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi daugiau kaip penki nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi daugiau kaip devyni nuteistieji, o nuo 2019 m. kovo 26 d. nuteistųjų buvo 61 (61 / 10 = 6,1 ir 57 / 6 = 10,17), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi daugiau kaip šeši nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi daugiau kaip dešimt nuteistųjų, be to karantine nuo 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas kartu su kitais 9 nuteistaisiais naudojosi 2 praustuvėmis ir 1 unitazu (10 / 2 = 5 ir 10 / 1 = 10), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi penki nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi dešimt nuteistųjų.

Teismas įvertinęs bÅ«ryje ir karantine įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir bÅ«rio bei karantino nuteistųjų skaičių, sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko minėtose normose nustatytus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad 331 parų buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (nebuvo laisvalaikio kambario).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl jis patyrė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiÅ¡kėjo teisių apimtį.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijÄ nesikreipė, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. S. O. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

KitÄ skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė