0495391c-8aac-4530-8b9f-25a81ddfc053 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei, dalyvaujant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Žilvinui Danilevičiui, trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovui Dariui Kasinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieÅ¡kiniu ir dubliku praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2444,59 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2016-02-15 (duomenys neskelbtini), automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilis. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 2444,59 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis – Vilniaus miesto savivaldybę.

Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės. (duomenys neskelbtini), kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl ji, kaip savininkė, privalo prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Nurodė, kad UAB „Grinda“ pagal Sutartį įsipareigojo pagal užsakovės - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ , o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka.

Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra (duomenys neskelbtini) valdytoja ir dėl Å¡ios gatvės konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė - savivaldybė. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, taip pat triplikÄ , kuriais prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra Å¡io kelio savininkė, tačiau ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ .

Pažymėjo, jog esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, pareigÄ atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, turi UAB „Grinda“, o Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu keliami ieÅ¡kovo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), pagal kuriÄ gatvių priežiÅ«ra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“. 2012 m. gegužės 7 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė SusitarimÄ Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“. Minėtu susitarimu į 2011-12-29 Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant.

Taip pat Susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo Sutarties galiojimo metu (t. y. nuo 2011- 12-29 iki Sutarties galiojimo pabaigos) turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti Å«kinį bei fizinį poveikį, todėl bÅ«tent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.

Atkreipė dėmesį, kad 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o“ 13.5 punktas taip pat numato, jog vietinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rintys juridiniai asmenys privalo atlikti kelių ir statinių apžiÅ«ras, tikrinti konstrukcijų bÅ«klę. SistemiÅ¡kai vertinant Sutarties ir jÄ papildančio Susitarimo, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiÅ«rÄ pagal sutarties, jos priedų bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl bÅ«tent UAB „Grinda“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsiliepime dėstydamas argumentus dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų, atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, todėl nėra ir teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieÅ¡kovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryÅ¡io. Atsakovo teigimu siekdamas pagrįsti žalos faktÄ bei dydį ieÅ¡kovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog jis neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos.

Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalÄ Å¡ioje byloje yra pagrįstas, turėtų bÅ«ti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, neatsargumÄ . Pažymėjo, kad vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nepamatė, neapvažiavo kliÅ«ties, net nebandė jos iÅ¡vengti, be to ieÅ¡kovas nedalyvavo vertinant automobiliui padarytos žalos dydį. Trečiasis asmuo UAB „Grinda” pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovo patirtų nuostolių. UAB „Grinda“ teigimu automobilio vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ , neįsitikino, kad nėra kliūčių, todėl sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Savivaldybė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d., kuriame įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kuriu kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Automobilio vairuotojas patyrė žalÄ dėl savo paties didelio neatsargumo, todėl savivaldybė yra atleistina civilinės nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Trečiojo asmens teigimu byloje ieÅ¡kovas taip pat neįrodė žalos dydžio. UAB „Grinda” nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad savivaldybė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ , nes 2011-12-29 su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimÄ dėl sutarties pakeitimo Nr. A72-524(3.1.36-UK), kuriomis UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ , bei nuolat vesti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ bei nedelsiant Å¡alinti (taisyti) defektus, kurie keliÄ grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui.

UAB „Grinda“ nesutinka su savivaldybės pozicija, jog Sutarties pagrindu UAB „Grinda“ yra perduotas kelių ir gatvių valdymas, todėl pagal CK 6.266 straipsnį už žalÄ dėl Å¡ių statinių trÅ«kumų turėtų bÅ«ti atsakinga UAB „Grinda“. Pagal sutartį UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal savivaldybės nurodymus, o savivaldybė už Å¡iuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Tai, kad gatvių remonto ir techninės priežiÅ«ros darbai yra atliekami tik pagal savivaldybės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios sutarties, išaiškino, jog sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas pažymėjo, jog sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.

UAB „Grinda“ negali bÅ«ti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimÄ vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalÄ atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei Sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvės) valdymas. Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas byloje, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad sÄ matoje yra nurodytos sumos, tačiau nėra priežastinio ryÅ¡io dėl atsiradusios žalos, o vairuotojas buvo neatidus, tad ieÅ¡kinys nepagrįstas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad žalos dydis neįrodytas, nepagrįstas, nėra žinoma, kad automobilio sugadinimai atsirado bÅ«tent dėl eismo įvykio. Žala turėtų bÅ«ti mažinama 50 procentų dėl vairuotojo neatsargumo. IeÅ¡kinys tenkinamas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo apdraudęs UAB ,,Easy rental‘‘ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimo sutartimi laikotarpiui nuo 2015-03-30 iki 2016-03-29.

Policijos pareigÅ«nų surinktuose dokumentuose užfiksuota, kad 2016-02-15 13:00 val. vairuotojui Å¡ia transporto priemone važiuojant Liepkalnio g., apie 100 m iki prekybos centro Maxima link Liepkalnio – Žirnių gatvių sankirtos pirmÄ ja eismo juosta paskui krovininį automobilį, pervažiavo važiuojamojoje kelio dalyje esančias duobes ir apgadino priekinį kairįjį ratÄ . Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-02-19 nutarimu nutraukta administracinės teisės pažeidimo byla nustačius, kad transporto priemonės valdytojas J.

K. eismo įvykio metu nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Draudikui atlikus transporto priemonės techninę apžiÅ«rÄ buvo nustatyta, kad žala padaryta galinei kairės pusės padangai, priekiniam ir galiniam kairės pusės amortizatoriams, galinei kairės pusės oro pagalvės pakabai, be to, remontuotini abu kairės pusės ratlankiai. IeÅ¡kovas dėl eismo įvykio apskaičiavo ir nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėjo 2444,59 Eur žalos atlyginimo. 2016-03-25 draudikas pareiÅ¡kė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei pretenzijÄ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimo regreso tvarka.

Atsakydama į pretenzijÄ atsakovė nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutarties pagrindu atsakovė UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinės, Å¡iaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ , todėl ji pripažintina gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja ir atsakinga už žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto, atlyginimÄ . 2011-12-29 Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ sudarė sutartį, kuria rangovas pagal užsakovo užsakymus įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti. 2012-05-07 buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas prie minėtos sutarties, kuriuo Å¡alys į sutartį įtraukė 4.2.10 p., teigiantį, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ , privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui Å¡alinti (taisyti) nedelsiant ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ .

Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal Å¡iÄ Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams.

Taigi, Å¡ioje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo ir praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Ginčo santykiai nagrinėjami vadovaujantis CK XXII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės byloje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik asmuo, valdantis daiktÄ nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Tai reiÅ¡kia, kad, esant registracijos duomenims vieÅ¡ame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-27-701/2017 ir kt.). Nurodytose bylose vertindamas analogiÅ¡kas Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2011-12-29 sutarčiai sÄ lygas, kasacinis teismas konstatavo, kad kelio valdymo teisė Å¡ia sutartimi UAB „Grinda“ perduota nebuvo.

Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys buvo pasiraÅ¡iusios sutartį papildantį 2012-05-07 susitarimÄ , kuriame susitarė dėl UAB „Grinda“ kaip kelio valdytojo atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį. Trečiajam asmeniui nesutinkant, jog aptariamu susitarimu jam buvo perduota kelio valdymo teisė, jos su atsakovu sudarytos sutarties bei papildomo susitarimo prie jos nuostatos aiÅ¡kintinos, taikant sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014 ir kt.).

Tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybų dėl sutarties sudarymo pobÅ«dį, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas pažymi, kad sutarties Å¡alims sudarius papildomÄ susitarimÄ , jokios ankstesnės sutarties nuostatos pakeistos nebuvo, todėl 2012-05-07 susitarimo ir 2011-12-29 sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai.

Sutarties Å¡alis siejo rangos teisiniai santykiai, rangovas nebuvo įgalintas veikti savarankiÅ¡kai. Pagal Sutarties 3.3. punktÄ darbai atliekami pagal užsakovo pateiktÄ rangovui užsakymÄ ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymÄ , bÅ«tent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.

Tokios tarpusavio veikimo schemos iš esmės nepaneigia ir papildomo susitarimo nuostatos. Be to, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu UAB „Grinda“ atsakovas patvirtino, kad trečiasis asmuo ir po papildomo susitarimo sudarymo neatlieka darbų savo nuožiūra, nesant Vilniaus miesto savivaldybės užsakymo ar pritarimo, nes kitu atveju už darbus nebūtų sumokėta. Šios aplinkybės atsakovo atstovas teismo posėdyje neneigė. Taigi, teismas sutinka, kad Vilniaus miesto savivaldybė nei aptariama sutartimi, nei susitarimu prie jos kelio valdymo teisės nėra perdavusi.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad 2012-05-07 susitarime Å¡alys nurodė, jog rangovas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Teismo vertinimu Å¡ia, o taip pat toliau tekste iÅ¡dėstyta nuostata apie tai, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal Å¡iÄ Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams, sutarties Å¡alys sureglamentavo tarpusavio atsakomybės klausimus, tačiau vertinant visų sutarties nuostatų kontekste nėra pakankamos spręsti esant įrodytÄ aplinkybę, jog rangovui buvo suteikta teisė visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui, dėl ko jam tiesiogiai kiltų atsakomybė prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

Dėl nurodytų motyvų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 6.1015 str. draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi žala nagrinėjamu atveju kildinama iÅ¡ netinkamos kelio konstrukcijos priežiÅ«ros – duobių važiuojamojoje dalyje.

Taigi, kelio savininkui (valdytojui) taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, todėl ieÅ¡kovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ bei priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Teismas, įvertinęs proceso dalyvių pateiktus argumentus ir įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta esant kokių nors CK 6.270 straipsnyje nurodytų kelio valdytojo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių. Byloje įrodytas faktas, kad kelio danga eismo įvykio buvo netvarkinga – duobėta ir tai sÄ lygojo eismo įvykį.

Todėl atsakovo kaip kelio savininko veiksmų neteisėtumas laikytinas įrodytu. Kaip nepagrįsti atmestini argumentai apie tai, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus. PrieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ daryti leidžia įvykį tyrusių pareigÅ«nų nurodytos aplinkybės, be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad eismo įvykis įvyko kelio dangai esant Å¡lapiai, žiemos metu, o bylos duomenimis netvarkinga kelio dalis nebuvo pažymėta jokiais specialiais ženklais. Tokios aplinkybės yra nustatytos iÅ¡ byloje esančio 2016-02-15 Tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame nurodyta, jog automobilio kairės pusės priekinė padanga buvo apgadinta įvažiavus į duobes, taip pat 2016-02-15 automobilį vairavusio asmens paaiÅ¡kinimo, kur teigiama, jog jis važiavo Å¡lapia kelio danga.

Trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovo pasvarstymai apie tai, kad vairuotojo neatidumas, kelio nepakankamas stebėjimas, galimas saugaus greičio nepasirinkimas iÅ¡ esmės nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl taip pat atmestini. PrieÅ¡ingai, 2016-02-19 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ bei 2016-02-15 Tarnybinis praneÅ¡imas, vairuotojo paaiÅ¡kinimai patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, o įrodymų apie vairuotojo virÅ¡ytÄ greitį, taip pat leistinÄ greitį įvykio vietoje, byloje nėra.

Trečiojo asmens prašymas mažinti priteistinos žalos dydį 50 procentų taip pat nėra niekaip argumentuotas. Trečiasis asmuo vadovaujasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-2757/2012, kurios ratio decidendi su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis nesutampa, be to, šioje byloje teismas laiko neįrodytomis aplinkybių, jog vairuotojas vairavo neatsargiai, nesilaikė padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimų. Transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, be to jis realiai negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobių, todėl šiuo atveju jis eismo įvykio išvengti negalėjo, tad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB ,,Grinda‘‘ argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

Nors dalis žalos nebuvo užfiksuotas pirminiuose įvykio dokumentuose, teismas sutinka su ieškovu, kad tokie defektai objektyviai negalėjo būti pastebėti iš karto, todėl jiems paaiškėjus vėliau, atsižvelgiant į tai, kad jie užfiksuoti būtent kairėje automobilio dalyje, nesant jokių kitų šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo abejoti, kad defektai atsirado to paties eismo įvykio metu. Iš 2016-02-17 Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad kaip keičiama dalis yra nurodyta kairė priekinė padanga, kairys priekinis ratlankis, priekinė pakaba bei galinė pakaba įvardintos kaip remontuojamos dalys.

Taip pat 2016-02-17 papildomas aktas nurodo, jog keičiamos dalys yra galinė kairė padanga, priekinis kairys amortizatorius, galinės kairės oro pagalvės pakaba bei galinis kairys amortizatorius, o remontuotini – abu kairės pusės ratlankiai. 2016-03-10 Automobilio apžiÅ«ros aktu nurodyta, kad atliekant automobilio defektacijÄ po įvykio, nustatyta, jog stipriai pažeisti ir deformuoti abu kairės pusės ratlankiai, o gamintojas jų remonto nenumato, be to, taip jie prarastų saugumÄ ir bÅ«tų pavojingi eksploatuoti.

Å ios aplinkybės bei byloje pateiktos žalos sÄ matos, 2016-03-16 mokėjimo nurodymas, automobilio nuotraukos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti žala yra pagrįsta. Byloje duomenų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes, nėra. Todėl atmestini ir atsakovo bei trečiojo asmens UAB „Grinda“ pasisakymai dėl reikalaujamo žalos dydžio nepagrįstumo, kadangi jie taip pat nėra patvirtinti kokiais nors įrodymais. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB ,,Grinda‘‘ argumentai ir Å¡ioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176-178, 185 straipsniai).

Be to, atsakovas ir trečiasis asmuo ginčijo padarytos žalos dydį, tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį, į Å¡iÄ civilinę bylÄ nepateikė, todėl tokie argumentai yra laikytini tik deklaratyvaus pobÅ«džio (CPK 176-178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, teismas sprendžia, jog žalos padarymo faktas yra nustatytas. Žalos dydis paskaičiuotas įvertinus nusidėvėjimÄ , laikytinas tinkamu žalos dydžio paskaičiavimu, juolab, kai pritaikyta ir draudimo iÅ¡skaita, t. y. realiai iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka mažesnė nei patirti nuostoliai.

Teiginiams pagrįsti atsakovas kitokio žalos paskaičiavimo nepateikė (CPK 178 straipsnis). CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju priežastinį ryšį tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga, automobilio vairuotojo rašytiniai paaiškinimai, Transporto priemonės techninės apžiūros aktai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesiėmė saugų eismÄ užtikrinančių priemonių duobėms aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliÅ«tį ženklais, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė turi pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti kelius laikantis visų jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintų Kelių priežiÅ«ros apraÅ¡o 4.1 punktas), bÅ«ti rÅ«pestingu ir atidžiu, konstatuotina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai vykdė gatvės priežiÅ«rÄ ir remontÄ , t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 2444,59 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-02-) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas 55 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 2444,59 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-02-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Donata Kravčenkienė