Legislator Case Law & Legislation
2017-07-03 Nr. AB-13108-3-63-3-02117-2015-4 AI generated

2017-07-03 Nr. AB-13108-3-63-3-02117-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-07-03 Nr. AB-13108-3-63-3-02117-2015-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo išmokėti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, kitų reikalavimų.

Legislator headnote

AI generated

2017-07-03 Nr. AB-13108-3-63-3-02117-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 27–29) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1019-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02117-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.8, 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo išmokėti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4), kurį patikslino (b. l. 9–11) prašydama: 1) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) išmokėti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, kuri jai nemokama nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio; 2) priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) po 290 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną dieną nuo prašymo socialinei paramai gauti padavimo dienos (2015 m. rugsėjo 7 d.), ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos; 3) pranešti prokurorui apie Savivaldybės daromas nusikalstamas veikas prieš ją (kankinimo, bado ir skurdo sąlygų sudarymą, tyčia daromą žalą jos sveikatai ir gyvybei).

Pareiškėja nurodė, jog turi teisę gauti piniginę socialinę paramą kaip nepasiturintis asmuo, nes yra registruota darbo biržoje nuo 2013 m. spalio 16 d., pajamų negauna nuo 2012 metų. Teigia, jog laiku ir tinkamai Administracijos Socialinės paramos skyriui padavė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti. Ji negavo pastabų dėl papildomų duomenų pateikimo, todėl prašymas užpildytas tinkamai. Pareiškėjos teigimu, piniginė socialinė parama jai galimai yra paskirta, bet nemokama, todėl ji reiškia reikalavimą įpareigoti mokėti. Teigia, jog Socialinės paramos skyrius neįrodė, kad ji neturi teisės gauti pašalpos. Pareiškėjos teigimu, Savivaldybė, nemokėdama pašalpos, tyčia ją kankina, marina badu, todėl pablogėjo jos sveikata, negali įsigyti net vaistų, nors jie būtini.

Atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 27–29) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Nurodė, kad pagal 2015 m. liepos 16 d. prašymą – paraišką pareiškėjai nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirta ir mokama 102 Eur socialinė pašalpa. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 7 d. padavė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti dėl socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., nurodydama, kad turi įsiskolinimų tiekėjams už centralizuotai teikiamą šilumą ir geriamąjį vandenį. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra sudariusi sutartis dėl dalies skolos už centralizuotai tiekiamą šilumą ir vandenį apmokėjimo ar teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Informaciniame lapelyje, įteiktame pareiškėjai, buvo nurodyta, jog reikalinga šiuos duomenis pateikti. Atsakovų teigimu, pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra statinių, ir kad jos dukra D. B. dirba nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., todėl siekiant nustatyti pareiškėjos ir jos dukters teisę į paramą, 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-7694 pareiškėjai pasiūlyta iki 2015 m. lapkričio 7 d. pateikti šiuos duomenis ir duomenis apie sudarytas sutartis su šilumos energijos ir vandens tiekėjais arba teismo sprendimus. Pareiškėja 2015 m. spalio 15 d. pateikė skundą dėl jai nepaskirtos ir nemokamos socialinės pašalpos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., pareiškėjai išsiųstas 2015 m. spalio 19 d. raštas Nr. (23.27)-SP13-8647 pakartotinai nurodant pateikti 2015 m. rugsėjo 29 d. nurodytus dokumentus. Pareiškėjai nepateikus duomenų iki 2015 m. lapkričio 7 d. Administracijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-9223 pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. prašymas nepatenkintas ir socialinė pašalpa ir kompensacijos nepaskirtos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime (b. l. 23−24) nurodo, jog pareiškėja jos atžvilgiu savarankiškų reikalavimų nereiškia, todėl prašo pašalinti iš atsakovų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu (b. l. 83–86) atmetė pareiškėjos T. Ž. skundą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai T. Ž. piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo pagrįstumo.

Piniginės socialinės paramos teikimo sąlygas, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymams (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 21 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, jog sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas (...) ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka, o 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybėje šią tvarką reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1 patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėja T. Ž. Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui 2015 m. rugsėjo 7 d. padavė prašymą-paraišką dėl piniginės socialinės paramos, kuriuo prašė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. skirti jai socialinę pašalpą, karšto vandens išlaidų kompensaciją, geriamojo vandens išlaidų kompensaciją, o nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-7694 „Dėl prašymo atvykti T.

Ž.“ nurodyta, jog nagrinėjant pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. prašymą – paraišką nustatyta, kad jos dukra D. B. nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. dirba, todėl pareiškėja paprašyta atvykti į Socialinės paramos skyrių ir pateikti pažymą apie D. B. rugsėjo mėnesį priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą. Rašte išaiškinta, jog nustačius, kad jeigu pareiškėjos dukters darbo užmokestis viršija valstybės remiamų pajamų vieną dieną sumą, ji taip pat turės pateikti prašymą – paraišką dėl kompensacijų, taip pat nurodyta, jog nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu Tiesioji g. 14, Klaipėda, yra statinių, tačiau jie neįregistruoti, todėl iki 2015 m. lapkričio 7 d. pareiškėjai pasiūlyta pateikti dokumentus apie sklype esančius statinius ir jų vertę bei pateikti su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytas sutartis dėl dalies skolos už centralizuotai teikiamą šilumą ir geriamąjį vandenį apmokėjimo arba dokumentus, patvirtinančius, jog nėra skolinga.

Šis raštas pareiškėjai išsiųstas jos nurodytu adresu, o kopija įteikta ir 2015 m. lapkričio 25 d. Pareiškėja 2015 m. spalio 16 d. Administracijai padavė skundą dėl neišmokėtos pašalpos. Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. (23.27)-SP13-8647 „Dėl T. Ž. skundų“ pareiškėjai pakartotinai pasiūlyta pateikti 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte nurodytus trūkstamus duomenis iki 2015 m. lapkričio 7 d. Tokie Administracijos veiksmai atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjai per du mėnesius (iki 2015 m. lapkričio 7 d.) nepateikus trūkstamų ir prašytų duomenų Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-9223 „Dėl piniginės socialinės paramos T.

Ž.“ nuspręsta jai neskirti socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. paraišką – prašymą piniginei socialinei paramai gauti. Tokia savivaldybės administracijos pareiga priimti sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos įtvirtinta Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje. Apie tai, jog yra priimtas sprendimas neskirti pareiškėjai socialinės paramos, nurodyta ir Socialinės paramos skyriaus 2015 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-9873, adresuotu pareiškėjai.

Byloje nėra duomenų, kad sprendimas, kuriuo nepaskirta socialinė parama, būtų panaikintas arba pakeistas, ir byloje nėra ginčo dėl jo teisėtumo.

Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjai buvo pasiūlyta apsvarstyti, ar reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo mokėti pašalpą yra tinkamas ir ar reikalavimas neturėtų būti formuluojamas kaip įpareigojimas paskirti pašalpą, o jeigu yra sprendimas neskirti pašalpos, ar jis neturėtų būti ginčijamas teisme. Tuo tarpu, pareiškėja 2015 m. gruodžio 7 d. pareiškimu dėl trūkumų šalinimo kategoriškai nurodė, jog su teismo nustatytais skundo trūkumais nesutinka ir teismo siūlymas dėl reikalavimo pakeitimo yra neteisingas ir neteisėtas, todėl skundo reikalavimų nekeičia.

Teismas, siekdamas padėti pareiškėjai tinkamai pasinaudoti teismine gynyba, atidėjo 2016 m. sausio 7 d. posėdį ir 2016 m. sausio 8 d. raštu dar kartą išaiškino pareiškėjai teisę skųsti Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-9223, kuriuo nepaskirta socialinė parama, tačiau patikslinto skundo, kuriuo ginčytų sprendimą, pareiškėja nepadavė. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėja aiškiai apibrėžė ginčo ribas ir jos negali būti nepagrįstai plečiamos. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai).

Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį adm. byloje Nr. A442-1627/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-257/2012, 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-2088/2014). Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. AS6-351/2006, 2012 m. vasario 17 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-111/2012, 2015 m. birželio 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A-730-492/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A-2221-520/2015).

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. prašymas-paraiška dėl piniginės socialinės paramos išnagrinėta Įstatymo 21 straipsnio 14 dalyje ir 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir terminais ir 2015 m. lapkričio 16 d. priimtas sprendimas dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų neskyrimo. Minėta, jog šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administraciją išmokėti pareiškėjai piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, nes tokia parama pareiškėjai nepaskirta.

Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą po 290 Eur už kiekvieną dieną nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neteisėtų Savivaldybės ir Administracijos veiksmų, todėl nesant vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nusikalstamos veikos požymių atsakovų Savivaldybės ir Administracijos veiksmuose, todėl nėra teisinio pagrindo priimti atskirąją nutartį.

III. Pareiškėja T. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 89–92) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. spalio mėn. jokia 102 Eur dydžio pašalpa jai nebuvo mokama. Kadangi pašalpą ji gavo tik 2015 m. gruodžio mėn. (už lapkričio mėn.), atsakovai tyčia sudarė jai kankinančias sąlygas, privertė badauti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jos skundas, yra šališkas, nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas toliau pareiškėją verčia gyventi skurdo ir bado sąlygomis. Tokiais veiksmais yra pažeidžiamos ne tik nacionalinės teisės, bet ir tarptautinės teisės normos. Be to, atsakovo Administracijos darbuotoja V. S.-T. ginčijamus raštus (2015 m. rugsėjo 29 d. raštus Nr. (23.45)-SP13-7694 ir Nr. (23.27)-SP13-8647, 2015 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. (23.45)-SP13-9223 turėjo siųsti registruotu paštu, kadangi ji to nepadarė, atsakovai turi prisiimti atsakomybę už tai, kad minėti sprendimai pareiškėjai nebuvo įteikti. Atsakovai neįrodė, kad minėti raštai kada nors buvo pareiškėjai išsiųsti ir įteikti (taip pat, pareiškėjos teigimu, jai neleidžiama susipažinti su jos asmens byla, kurią turi atsakovai). Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo jų ir apskųsti teismui, o teismas (posėdžio metu) neįpareigojo atsakovų šiuos raštus įteikti pareiškėjai, nesustabdė bylos nagrinėjimo, neatnaujino praleistų terminų ir nesudarė galimybės šiuos raštus apskųsti.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 112) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas mano, kad pareiškėja apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja T. Ž. į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išmokėti jai piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, kuri nemokama nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, taip pat priteisti nepagrįstu paramos nemokėjimu padarytą neturtinę žalą ir 5 proc. procesines palūkanas. Apie, pareiškėjos nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės nusikalstamos veikos požymius (asmens laikymo kankinimo, bado ir skurdo tyčinėmis sąlygomis sudarymą, tyčia daromą žalą sveikatai ir gyvybei) T. Ž. prašė nedelsiant pranešti prokurorui.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad ginčo ribas nagrinėjamoje byloje aiškiai apibrėžė pareiškėja, atsisakydama skųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-9223, kuriuo jai nebuvo paskirta socialinė parama, nors teismas ne kartą pareiškėjai siūlė tai padaryti. Taigi, minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas byloje nėra ginčijamas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, nes tokia parama pareiškėjai nepaskirta. Kokie nors neteisėti Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmai nenustatyti, todėl teismas atmetė ir pareiškėjos reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja T. Ž. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ar grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja teigia, kad atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotoja ginčijamus raštus (2015 m. rugsėjo 29 d. Nr. (23.45)-SP13-7694 ir Nr. (23.27)-SP13-8647 bei 2015 m. lapkričio 16 d. Nr. (23.45)-SP13-9223) turėjo siųsti registruotu paštu, tačiau to nepadarė. Atsakovai neįrodė, kad minėti raštai kada nors buvo pareiškėjai išsiųsti ir įteikti, jai neleidžiama susipažinti su jos asmens byla, kurią turi atsakovai. Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo jų ir apskųsti teismui, o teismas (posėdžio metu) neįpareigojo atsakovų šiuos raštus įteikti pareiškėjai, nesustabdė bylos nagrinėjimo, neatnaujino praleistų terminų ir nesudarė galimybės šiuos raštus apskųsti.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo ribų, atkreipia dėmesį į tai, kad ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja T. Ž. 2015 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d., būsto šildymo išlaidų kompensaciją nuo 2015 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensaciją nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. Kartu pareiškėja nurodė ir tai, kad ji turi apie 15 000 Eur įsiskolinimą už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį, taip pat, kad jos būste (duomenys neskelbini), gyvenamąją vietą deklaruoja ir kiti asmenys (b. l. 38-50). Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie pareiškėjos dukters D. B. įsidarbinimą nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d., taip pat aplinkybes, kad prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti T. Ž. nepateikė duomenų apie neįregistruotą turtą, į 2015 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo metu gautą informaciją, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), yra statinių, 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-7694 paprašė T. Ž. atvykti į Socialinių išmokų poskyrį pas vyriausiąją specialistę I. Poškienę ir pateikti papildomus, rašte nurodytus dokumentus (b. l. 34-35). Be kita ko, šio rašto kopiją gavusi Rūpybos skyriuje, pareiškėja pasirašė 2015 m. lapkričio 25 d. Pakartotinai atsakovas T. Ž. atvykti į Socialinių išmokų poskyrį ir pateikti reikalingus dokumentus kvietė 2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. (23.27)-SP13-8647, atsakydamas į pareiškėjos 2015 m. spalio 15 d. skundą (b. l. 32). Ginčo, kad pareiškėja kartu su prašymu-paraiška nepateikė visų reikalingų dokumentų, byloje iš esmės nėra.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-9223 atsisakė skirti socialinę paramą ir kompensacijas, vadovaudamasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, kadangi pareiškėja per du mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos nepateikė trūkstamų dokumentų (b. l. 31).

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos <...>. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

Pareiškėja T. Ž. atsakovo sprendimo, kuriuo jai skirti socialinę paramą ir kompensacijas buvo atsisakyta, pirmosios instancijos teismui neskundė, savo pirminio reikalavimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išmokėti jai piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams nepakeitė, nors Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi siūlė jai ištaisyti skundo trūkumus. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdį, į kurį pareiškėja T. Ž. neatvyko, atidėjo ir 2016 m. sausio 8 d. raštu Nr. I-510-243/2016 ne tik informavo apie kito teismo posėdžio datą (2016 02 02), bet ir pakartotinai išsiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-9223 kopiją (kuri į bylą pateikta kartu su atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu į apeliacinį skundą 2015 m. gruodžio 23 d.) bei, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, dar kartą išaiškino pareiškėjai procesinę teisę skųsti šį sprendimą (taip pat teikti prašymą dėl termino atnaujinimo, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių) (b. l. 66). Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikto pirminio skundo nepatikslino, atsakovo minėto 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo neapskundė.

Dėl išdėstytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad ji neturėjo galimybės apskųsti teismui atsakovo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-9223, sukeliančio jai tiesiogines teisines pasekmes.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu pareiškėja aiškiai apibrėžė ginčo ribas, kurios negali būti plečiamos. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą nagrinėjo taip, kaip jį apibrėžė pareiškėja skunde teismui.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Duomenų, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neatliko veiksmų pagal kompetenciją ar vilkino juos atlikti, byloje nėra. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti skirti socialinę paramą ir kompensacijas, kurių pareiškėja reikalavo 2015 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui pateiktame prašyme-paraiškoje. Skųsti atsakovo priimtą individualų administracinį aktą – sprendimą atsisakyti skirti socialinę paramą ir kompensacijas pirmosios instancijos teismui pareiškėja atsisakė, t. y. jo neginčijo. Tad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Administraciją išmokėti jai piniginę socialinę paramą ir kompensacijas nėra teisinio pagrindo, nes tokia parama ar kompensacijos T. Ž. nebuvo paskirtos.

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 15 dalį (2013 05 16 įstatymo Nr. XII-329 redakcija) prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. pateiktame atsakovui prašyme-paraiškoje nurodyta, kad informaciją apie priimtus sprendimus ji prašo teikti paštu adresu (duomenys neskelbini) (b. l. 42). Pareiškėjos nurodytu adresu atsakovas siuntė jai tiek 2015 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. (23.45)-SP13-7694 ir 2015 m. spalio 29 d. raštą Nr. (23.27)-SP13-8647, tiek ir 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-9223, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka.

Kadangi byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad viešoji atsakomybė dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atveju atsiranda esant trim civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tai vieningai konstatuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė