Legislator Case Law & Legislation
048f7913-7083-4a6e-bdbd-be5003fcde9d AI generated

048f7913-7083-4a6e-bdbd-be5003fcde9d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 048f7913-7083-4a6e-bdbd-be5003fcde9d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-785-513/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02335-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos bÅ«stui“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5033-637/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos bÅ«stui“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, V.

Legislator headnote

AI generated

048f7913-7083-4a6e-bdbd-be5003fcde9d · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad virtuvės sienos sugadinimai galėjo bÅ«ti padaryti kito įvykio metu, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog butui žala buvo padaryta ne dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ prižiÅ«rinčios UAB „Sobo sistemos“ 2015 m. gegužės 21 d. raÅ¡tu atsakovė informuota, jog namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų (vamzdynų, stovų) bÅ«klė bloga.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-785-513/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02335-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos bÅ«stui“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5033-637/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos bÅ«stui“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, V.

L., A. A. Š., A. B., G. B., V. L., A. L., S. G. (S. G.), J. B. (J. B.), R. P., L. J. S., O. E. P., V. D., L. R., I. B. (I. B.), O. B., A. Z., S. J., J. J., G. B., D. B., N. S., I. S., V. V., B. M., A. K., L. M., P. Ž., J. Ž., A. K., J. G., L. M., D. P., E. S., D. B., L. M., T. D., M. S., M. Š., L. B., E. R., B. V., R. J., D. T. (D. T.), Z. Ž., A. E., J. B., A. Č., Ž. B., A. B., A. K., A. V., J. V., D. K. (D. K.), L. K., E. A., V. J., A. K., T. P., D. P. M, I. G., A. P., A. P., A. V., L. V., D. G., S. G. (S. G.), L. S., E. Š., D.

S., A. D., R. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 332 Eur turtinę žalÄ , 33,84 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl 2016 m. birželio 6 d. įvykusios Å¡alto vandens stovo avarijos buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), apskaičiuota turto remonto kaina, kuri kompensuota buto savininkei B. V. iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ . Nurodė, jog atsakovė yra pastato, kuriame įvyko avarija, administratorė, todėl yra atsakinga už viso pastato priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) ir turi pareigÄ atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus, o iki avarijos neprižiÅ«rėjusi daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios inžinerinės įrangos ir neorganizavusi jos remonto atsakovė elgėsi nerÅ«pestingai (neteisėtai), todėl privalo atlyginti žalÄ .

3. Atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ su ieÅ¡kiniu nesutiko argumentuodama, kad nėra visų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti. Teigė, jog daugiabučių gyvenamųjų namų Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos yra namo butų ir kitų patalpų savininkų, o ne namo administratoriaus (atsakovės) nuosavybė, todėl sprendimÄ dėl minėtos sistemos atnaujinimo turi priimti bÅ«tent namo savininkai. UAB „Paslaugos bÅ«stui“ susirinkimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų bÅ«klės pagerinimo organizavo ne kartÄ , tačiau namo butų ir kitų patalpų savininkai nesusirinko nė į vienÄ organizuotÄ susirinkimÄ ir sprendimų nepriėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas, iÅ¡ atsakovės UAB „Paslaugos bÅ«stui“ ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistas 332 Eur žalos atlyginimas, 33,84 Eur kompensacinės palÅ«kanos, 6 procentų palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidos.

5. Teismas nustatė, jog 2016 m. birželio 6 d. trÅ«kus bendrojo naudojimo Å¡alto vandens stovui buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui B. V., kuri laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. butÄ buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“. IeÅ¡kovė 2016 m. birželio 13 d. apskaičiavo 340 Eur draudimo iÅ¡mokos sumÄ ir jÄ 2016 m. birželio 14 d. pervedė į B. V. sÄ skaitÄ .

6. Teismas nurodė, jog administratoriaus pareigos buvo numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Statybos techninis reglamentas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių technologiniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (toliau – Nuostatai).

7. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė, kaip administratorė, netinkamai vykdė savo pareigas prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo inžinerines sistemas, dėl to 2016 m. birželio 6 d. trÅ«ko Å¡alto vandens stovas ir trečiajam asmeniui priklausančiam turtui buvo padaryta žala. Teismas nustatė, jog UAB „Paslaugos bÅ«stui“, atlikdama kasmetines namo apžiÅ«ras, 2014 m. spalio 13 d. gyvenamojo namo apžiÅ«ros akte nurodė, kad vandentiekio techninė bÅ«klė patenkinama, tačiau 2015 m. balandžio 13 d. ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. gyvenamojo namo apžiÅ«ros aktuose nurodyta, kad Å¡alto vandens stovai yra sienoje, jų patikrinti neįmanoma, skirstomųjų vamzdynų techninė bÅ«klė patenkinama, 2016 m. balandžio 8 d. gyvenamojo namo apžiÅ«ros akte nurodyta, kad Å¡alto vandens stovai yra sienoje, juos patikrinti vizualiai nėra galimybės. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad dėl įvykusios Å¡alto vandens stovo avarijos yra kalti patys daugiabučio namo savininkai, nes nepriėmė reikalingų sprendimų.

Teismas vertino, jog atsakovės pateikti įrodymai dėl namo butų savininkų Å¡aukimo į susirinkimus įrodo, kad namo vamzdynų, karÅ¡to ir Å¡alto vandens stovų bÅ«klė buvo tokia, kad jau nuo 2014 m. buvo reikalingas jų pakeitimas, tačiau neįrodo, kad administratorė buvo aktyvi organizuodama Å¡iuos susirinkimus, t. y. nepateikti įrodymai, kaip butų savininkai buvo kviečiami dalyvauti susirinkimuose, kokiu bÅ«du gavo kvietimus, kaip buvo iÅ¡dalyti balsavimo biuleteniai ir pan., taip pat administratorė nepateikė įrodymų, ar rengė namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ , namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ , kokie darbai buvo suplanuoti, ar planai pateikti butų savininkams.

Teismas pažymėjo, jog teisės aktai įpareigoja administratorių bÅ«ti aktyvų, jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė, tuo tarpu administratorė laikosi pozicijos, kad už įvykį atsakingi patys gyventojai, laiku nepriėmę sprendimų, tačiau nepateikė duomenų, kokiÄ informacijÄ apie namo bendrojo naudojimo objektų bÅ«klę pateikė namo butų savininkams Å¡aukdama 2015 m. gruodžio 1 d. susirinkimÄ .

Teismas pažymėjo, kad detalesnė informacija gyventojams pateikta jau po įvykio, 2016 m. liepos 19 d. Å¡aukto susirinkimo metu, tačiau susirinkimas neįvyko, todėl teismas suabejojo, kaip galėjo bÅ«ti priimti sprendimai karÅ¡to ir Å¡alto vandens vamzdynų keitimÄ ir namo atnaujinimo (modernizavimo) programÄ atidėti vėlesniam laikui.

8. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad virtuvės sienos sugadinimai galėjo bÅ«ti padaryti kito įvykio metu, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog butui žala buvo padaryta ne dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ prižiÅ«rinčios UAB „Sobo sistemos“ 2015 m. gegužės 21 d. raÅ¡tu atsakovė informuota, jog namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų (vamzdynų, stovų) bÅ«klė bloga.

9. Ä®vertinęs įrodymus teismas konstatavo, jog bute (duomenys neskelbtini), neiÅ¡griovus sienos tualeto patalpoje nebÅ«tų buvę galimybės pakeisti karÅ¡to ir Å¡alto vandens stovus bei kanalizacijos vamzdį, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad avarijÄ buvo galima likviduoti ir be sienos griovimo, jeigu savininkė nebÅ«tų jos užsandarinusi. Teismas nurodė, jog jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti patirtos žalos atlyginimo dydį, atsakovė nepateikė ir atsisakė teismo siÅ«lymo byloje skirti ekspertizę.

10. Vadovaudamasis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi ir atsakovei neginčijant reikalavimo dėl kompensacinių palÅ«kanų priteisimo ir jų skaičiavimo termino, teismas priteisė ieÅ¡kovei 33,84 Eur kompensacines palÅ«kanas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), 193,19 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB „Paslaugos bÅ«stui“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

12. Argumentuoja, kad teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji, kaip administratorė, netinkamai vykdė savo pareigas. Argumentuoja, jog teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina jos veiksmų neteisėtumÄ dėl įvykio, pažymi, jog atlieka kasmetines namo apžiÅ«ras, organizuoja gyventojų susirinkimus, tačiau jie neįvyksta, gyventojai nepriima reikalingų sprendimų, yra pasyvÅ«s. Teigia, jog nors atliko bÅ«tinas bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų technines apžiÅ«ras ir ne kartÄ organizavo savininkų susirinkimus, kad bÅ«tų priimti sprendimai dėl vamzdynų keitimo siekiant iÅ¡vengti galimų avarijų, tačiau bÅ«tent savininkai tokių sprendimų nepriėmė.

Teigia, kad jokie jos neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti, nenurodyta, kokio teisės akto ir kokiÄ konkrečiÄ teisės normÄ pažeidė. Mano, kad, prieÅ¡ingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, pateikti duomenys dėl organizuotų susirinkimų įrodo, kad ėmėsi veiksmų ir buvo aktyvi, ne kartÄ siÅ«lė svarstyti vamzdynų keitimo klausimÄ , tačiau ne dėl avarinės bÅ«klės, o dėl to, kad namas senas, vamzdynai turi tarnavimo laikÄ , kuriam suėjus kyla avarijų rizika.

Pažymi, kad nėra jokių duomenų, jog visas vamzdynas avarinės būklės. Nurodo, jog net ir po įvykio namo gyventojai nesiėmė jokių veiksmų ir nepriėmė jokių nuo jų valios priklausančių sprendimų dėl inžinerinių sistemų atnaujinimo.

13. Apeliantės teigimu, net ir nustačius jos neteisėtus veiksmus, nėra kitų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teigia, jog vykdė savo įsipareigojimus pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ (įvykio metu galiojusi 2016 m. balandžio 5 d. redakcija) reikalavimus, pateikė 2015 bei 2016 metų gyvenamojo namo apžiÅ«ros aktus, kurie patvirtina, kad vykdė privalomas namo apžiÅ«ras, kaip numatyta Reglamente, taip pat atliko neplaninius darbus – inžinerinių sistemų avarijų lokalizavimo, likvidavimo darbus.

Argumentuoja, kad jeigu namo savininkai būtų buvę rūpestingi ir suinteresuoti, klausimas dėl namo vamzdynų būtų buvęs išspręstas ir avarija nebūtų įvykusi, todėl žala kilo tik dėl namo gyventojų neveikimo. Pažymi, jog aplinkybė, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.

14. Argumentuoja, jog teismas nepagrįstai priteisė visÄ Å¾alos sumÄ , nes trečiasis asmuo – buto savininkė, savavaliÅ¡kai užtaisė vamzdynų priežiÅ«ros angas, todėl reikėjo griauti sienÄ . Jeigu trečiasis asmuo nebÅ«tų ėmęsis tokių savavaliÅ¡kų veiksmų, likviduojant avarijÄ Å¾ala bÅ«tų buvusi mažesnė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl ieÅ¡kovės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 17. IeÅ¡kovė CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė, tačiau prieÅ¡ teismo posėdį 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kurių turinys iÅ¡ esmės atitinka atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovė nepraÅ¡o atnaujinti praleisto termino atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pateikti, o vertindama aplinkybę, kad raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai pateikti prieÅ¡ pat teismo posėdį, atsakovė nėra su jais susipažinusi, todėl jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , atsižvelgdama į proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 straipsnis) ir proceso dalyvių pareigÄ sÄ Å¾iningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija atsisako priimti ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (CPK 318 straipsnio 3 dalis).

Dėl ginčo esmės 18. Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 6 d. trūkus bendrojo naudojimo šalto vandens stovui buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui B. V., padaryta žala virtuvės patalpos (35-7) sienoms iš tualeto patalpos (35-6) pusės, išardytos tualeto patalpos (35-6) sienos plytelės (e. bylos t. 1, b. l. 32–33). Butas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, įvykis pripažintas draudžiamuoju, 2016 m. birželio 13 d. apskaičiuota draudimo išmokos suma – 340 Eur, kuri pervesta į B.

V. banko sÄ skaitÄ (e. bylos t. 1, b. l. 25, 30), todėl, įvykį pripažinus draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui, iÅ¡ apeliantės praÅ¡oma priteisti 332 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

19. Pastato (duomenys neskelbtini), administratore buvo paskirta apeliantė, kuri prižiÅ«rėjo jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektÄ (nagrinėjamu atveju – bendrojo naudojimo Å¡alto vandens stovÄ ), organizavo jo remontÄ po užliejimo.

20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji pripažinta atsakinga už buto užliejimÄ . Argumentuoja, kad nėra įrodytos sÄ lygos jos civilinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir motyvavo teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo Å¡ios kategorijos bylose susiklosčiusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o pasisako tik dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.

22. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. IeÅ¡kovė bÅ«tent ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieÅ¡kovei. Å iuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama.

23. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, kad nekiltų žalos.

24. Bendrojo naudojimo objektų administratorius Å¡iuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ , kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiÅ«ros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir iÅ¡laidas.

Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu bÅ«du jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiÅ«lymų teikimo terminÄ . Ūkinį planÄ tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiÅ«lymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais bÅ«dais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas).

Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (7.7 punktas).

25. Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (žalos atsiradimo metu galiojo 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-219 redakcija) patvirtintÄ statybos techninio reglamentÄ STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai iÅ¡laikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus (5.1 punktas), gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (5.2.1 punktas), nebÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (5.2.3 punktas).

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo bÅ«ti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiÅ«ra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (7.1 punktas). Pagal Reglamento 9 punktÄ gyvenamojo namo bÅ«klės atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinama atliekant nuolatinį stebėjimÄ , periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras, atliekamas pavasarį ir rudenį, neeilines apžiÅ«ras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liÅ«ties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griÅ«ties ir kitų reiÅ¡kinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas ir pan.

Pagal Reglamento 13 punktÄ atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiÅ¡kai (ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingojo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiÅ«rimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (iÅ¡skyrus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas ir liftus, kurių priežiÅ«rai nustatyti specialÅ«s reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėti defektai, avarijų ar griÅ«ties pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė bÅ«klė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų praneÅ¡imai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus.

Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (14 punktas). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimo ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (15 punktas).

Pagal STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as“ 1 punktÄ daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindiniams darbams priskiriami namo bÅ«klės nuolatinis stebėjimas – atliekamas periodiÅ¡kai (ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingojo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiÅ«rint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems Å¡alinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę bÅ«klę, fiksuojant ir vertinant gyventojų praneÅ¡imus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (1.1.1 punktas); periodinių (sezoninių) apžiÅ«rų organizavimas ir vykdymas (1.1.2 punktas); geriamojo vandens sistemos priežiÅ«ra (vamzdyno ir uždaromosios armatÅ«ros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiÅ¡kai tikrinant uždaromosios armatÅ«ros veikimÄ , paÅ¡alinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiÅ«ra pagal gamintojo reikalavimus) (1.1.6 punktas).

26. Byloje nėra ginčo, kad buto užliejimo metu apeliantė buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), kad įvyko bendrojo naudojimo Å¡alto vandens stovo avarija, kad Å¡ios avarijos padarinius paÅ¡alino apeliantė. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (Å¡alto vandens stovo) trÅ«kio, bÅ«tent apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių tokios žalos iÅ¡vengti, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiÅ«ras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siÅ«lė remontuoti vamzdynus ir pan.

Tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamÄ pareigų atlikimÄ , nepateikė. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, apeliantė organizavo susirinkimus, tačiau 2012 m. liepos 9 d. susirinkimas Å¡auktas dėl dalyvavimo modernizacijos (renovacijos) programoje, 2014 m. gruodžio 3 d. susirinkimas Å¡auktas dėl nesandaraus karÅ¡to vandens Å¡ilumokaičio keitimo (e. bylos t. 1, b. l. 62, 66) ir tik 2015 m. gruodžio 1 d. balsavimo raÅ¡tu biuletenių skaičiavimo akte nurodyta, jog kelti klausimai dėl karÅ¡to ir Å¡alto vandens stovų keitimo (e. bylos t. 1, b. l. 71), tačiau nė vienas iÅ¡ susirinkimų, taip pat ir balsavimas raÅ¡tu neįvyko.

Jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio bÅ«tų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo Å¡alto vandens stovo priežiÅ«ra, remontu, periodine apžiÅ«ra, teikusi informacijÄ gyventojams apie Å¡alto vandens stovo bÅ«klę, defektus ir pan., kad, gyventojams nesusirinkus į susirinkimus, neįvykus balsavimui raÅ¡tu dėl per mažo grÄ Å¾intų balsavimo biuletenių kiekio, bÅ«tų organizavusi pakartotinius susirinkimus ar balsavimus raÅ¡tu, byloje nėra.

Vien aplinkybė, kad atliktos kasmetinės apžiÅ«ros, suraÅ¡yti aktai, kuriuose nurodyta, jog Å¡alto vandens stovai yra sienoje, todėl jų bÅ«klės patikrinti neįmanoma (e. bylos t. 1, b. l. 85–87), neįrodo, kad apeliantė tinkamai (rÅ«pestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta, pagal aptartas Nuostatų ir Statybos techninio reglamento nuostatas administruojamÄ gyvenamÄ jį namÄ buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus.

27. Pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad namo butų savininkai yra patys kalti dėl įvykio, nes laiku nepriėmė reikalingų sprendimų, yra neaktyvūs, nesusirenka į atsakovės organizuotus susirinkimus. Apeliantės teigimu, nesant butų savininkų sprendimo dėl vamzdynų remonto, atsakovė savo iniciatyva tokių darbų atlikti negalėjo, nes vamzdynų būklė nebuvo pripažinta avarine. Nagrinėjamu atveju su šiais skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Kaip minėta, draudžiamojo įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2010, pagal kurio priedo 1.1.6 punkto nuostatas geriamojo vandens sistemos priežiÅ«ra (vamzdyno ir uždaromosios armatÅ«ros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiÅ¡kai tikrinant uždaromosios armatÅ«ros veikimÄ , paÅ¡alinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiÅ«ra pagal gamintojo reikalavimus) priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindiniams darbams.

Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl trÅ«kusio Å¡alto vandens stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Vien aplinkybė, jog atsakovė siekė organizuoti butų savininkų susirinkimus, nepaÅ¡alina jos atsakomybės dėl ieÅ¡kovei atsiradusios žalos. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, atsirado pareiga atlikti vamzdyno priežiÅ«ros ir pagal poreikį keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokiÄ atsakovės pareigÄ nustatė tuo metu galiojusio STR 1.12.05:2010 5.1, 5.2.1, 5.2.3, 7.1 bei 13 punktų nuostatos.

Apeliantei argumentuojant, jog be butų savininkų sprendimo dėl vamzdynų remonto ir vamzdynui nesant avarinės bÅ«klės atsakovė savo iniciatyva tokių darbų atlikti negalėjo, teisėjų kolegija pažymi, jog administratorius, remdamasis techninės apžiÅ«ros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigÄ apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, o, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovė nebuvo nustačiusi nei defektų, nei apie juos informavusi gyventojų.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Å¡aukiamų susirinkimų darbotvarkių, jose nebuvo tiesiogiai nurodyta, jog susirinkimų metu bÅ«tų numatoma svarstyti klausimÄ dėl Å¡alto vandens vamzdyno bÅ«klės. Minėta, tik 2015 m. gruodžio 1 d. balsavimo raÅ¡tu biuletenių skaičiavimo akte nurodyta, jog keltas klausimas dėl karÅ¡to ir Å¡alto vandens stovų keitimo (e. bylos t. 1, b. l. 71), tačiau jokių kitų įrodymų, kaip atsakovė prižiÅ«rėjo Å¡alto vandens stovų (vamzdynų) bÅ«klę, kokius veiksmus atliko, ar teikė gyventojams informacijÄ apie vamzdynų bÅ«klę, byloje nėra.

Priešingai, kasmetinės apžiūros aktuose nurodyta, jog šalto vandens stovai yra sienoje, jų būklės patikrinti neįmanoma.

29. Vertindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės aplaidumas Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad ji laiku neapžiÅ«rėjo Å¡alto vandens stovo, nenustatė ir nepaÅ¡alino defekto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rÅ«pinimasis administruojamo daugiabučio namo Å¡alto vandens stovu bei jo priežiÅ«ra – sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

30. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ ar pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas.

31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

Taip pat jokiais įrodymais nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, t. y. jog buto savininkė savavaliÅ¡kai užtaisė vamzdyno priežiÅ«ros angas, todėl reikėjo griauti sienÄ ir padidėjo žala. Dėl procesinės bylos baigties 32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų 34. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

35. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas nepateikė ir jų priteisti nepraÅ¡o, todėl Å¡is klausimas nespręstinas. Dėl teismo nutarties įteikimo bÅ«do 36. Atsižvelgiant į didelį Å¡ios bylos trečiųjų asmenų skaičių ir tai, jog visiems jiems siųsti teismo procesinius dokumentus (Å¡iÄ nutartį) paÅ¡tu bÅ«tų sudėtinga, brangu ir truktų labai ilgai, Å¡i teismo nutartis proceso dalyviams – tretiesiems asmenims įteiktina vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CK 1.5 straipsnis, CPK 130 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ 2019-07-31 raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisakyti priimti. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Tretiesiems asmenims pagal byloje pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä nutartį įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Teisėjai ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė