2026-03-10 Nr. AB-5348-4-16-3-00043-2026-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1897-815/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00043-2026-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam A. A. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjams J. B. ir A. A. F.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) prisistatančio A. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) prisistatančiam A. A. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio A. A. (toliau – ir užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl asmenų perdavimo ir priėmimo, 2025 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, Lenkijos Respublikos pusė perdavė (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusį A. A., kurį asmenų grupėje 2025 m. liepos 11 d. sulaikė Lenkijos Respublikos Sienos Apsaugos Seinų užkardos pareigūnai vietovėje Krejwiany.

3. Centras pažymėjo, kad patikrinus duomenų bazes, užsieniečio tapatybės patvirtinti ir nustatyti nepavyko, todėl tą pačią dieną jis buvo sulaikytas iki 48 valandų ir perduotas Centrui. VSAT sprendimu, 2025 m. liepos 14 d. užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje iki 2025 m. rugsėjo 14 d., kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai, tačiau Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugpjūčio 5 d. atmetė Lietuvos Respublikos prašymą priimti užsienietį dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl užsieniečio teisinės padėties nustatymo.

4. Centras nurodė, jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Užsienietis sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, jo skundą atmetė.

5. Centras akcentavo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.

6. Centras atkreipė dėmesį, jog užsienietis 2025 m. spalio 27 d. savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos.

7. Centras pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2025 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

8. Centras akcentavo, jog užsienietis 2026 m. sausio 13 d. buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą iš Lenkijos Respublikos ir sulaikytas iki 48 valandų bei pristatytas į Centrą.

9. Centras nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 15 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Centre iki 2026 m. sausio 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

10. Centras akcentavo, jog Migracijos departamentas 2026 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, nagrinėjimą.

11. Centras paaiškino, kad užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis, buvo perduotas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Jis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bet tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai ir neteisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybę, teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi, slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, todėl vertino, kad užsienietis nebendradarbiavo su institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus. Jo asmens tapatybė nėra nustatyta, nes jis nepateikė pareigūnams jokių galiojančių kelionės ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jo sulaikymo, metu. Prašymo nagrinėjimo metu savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, tuo pažeidė apgyvendinimo vietos tvarką, jam teismo sprendimu paskirta teisinė priemonė, tačiau užsienietis nesilaikė jos sąlygų, neteisėtai nuvyko į Lenkijos Respubliką, kur kreipėsi dėl prieglobsčio.

12. Centras vertino, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje, todėl būtina užtikrinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje, kad Migracijos departamentas galėtų išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti jo atžvilgiu sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti. Užsienietis netaikant sulaikymo gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu jis ir vėl pažeis tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

13. Centras nurodė, jog užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, jo asmens tapatybė nėra nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, kartą jis jau buvo pasišalinęs iš laikinojo apgyvendinimo vietos teritorijos, pažeidė teismo sprendimo sąlygas, todėl užsienietis gali ir vėl bandyti įgyvendinti savo kelionės tikslą, vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, todėl proporcinga taikomą sulaikymą užsieniečiui pratęsti.

II. 14. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. vasario 4 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies. Pakeitė Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. sulaikymo ir taikė (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

15. Teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, vyko tranzitu neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje, ir neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir 2025 m. liepos 12 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu užsieniečiui buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Užsienietis 2025 m. spalio 27 d. savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, todėl Migracijos departamentas 2025 m. spalio 31 d. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nutraukė. Užsienietis 2026 m. sausio 13 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos pagal Dublino III reglamentą ir Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. sprendimu buvo sulaikytas Centre iki 2026 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2026 m. sausio 27 d. atnaujino prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

16. Teismas pažymėjo, jog galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje nepriimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl laikė, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalies prasme.

17. Teismas akcentavo, kad užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Jis nepateikė įrodymų, jog Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį, šeiminių ir socialinių ryšių, todėl sprendė, jog egzistuoja (neišnyko) užsieniečio sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose.

18. Teismas nurodė, jog nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, visuomenei ar viešajai tvarkai. Taip pat duomenų, jog užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus. Todėl užsieniečio sulaikymo taikymas nėra proporcingas įstatymo siekiamiems tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje – pasiekti. Siekiant užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, esant nustatytoms aplinkybėms, susijusiomis su užsieniečio judėjimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sprendė, jog įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, tai yra alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

III. 19. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 4 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Užsienietis nurodo, kad jo judėjimo laisvė apribota nuo 2025 m. liepos 12 d. iki 2025 m. spalio 27 d. bei nuo 2026 m. sausio 13 d. iki dabar, t. y., jau 5 mėnesius. VSAT nepateikė jokių duomenų, kad institucijos ėmėsi veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, todėl jo sulaikymą grįsti siekiu išsiaiškinti jo tapatybę, to institucijoms nepadarius per beveik 5 mėnesius, yra nepagrįsta. Duomenų, kad jis nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę nėra. Papildomai nurodo, kad teismui teikia savo paso kopiją, tikslu jį identifikuoti.

21. Užsienietis nurodo, jog pasikeitus Įstatymui nuo 2025 m. sausio 1 d., alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas be teisės palikti teritoriją be leidimo, iš esmės liko tokia pati kaip anksčiau. Pasikeitė tik apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kuriai jie pavaldūs. Praktinis priemonės taikymas nesikeičia – asmuo būtų apgyvendinamas tame pačiame Pabradės centre ir negalėtų jo palikti be vadovo ar įgalioto asmens leidimo. Judėjimo laisvė būtų ribojama tik centro teritorijoje, o išvykimas galimas tik gavus leidimą, kaip ir iki Įstatymo pakeitimų.

22. Užsienietis, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog sulaikymas yra kraštutinė priemonė, taikytina tik tada, kai nėra kitų alternatyvų. Be to, bet koks judėjimo laisvės suvaržymas, prilygstantis sulaikymui, turi atitikti konstitucines žmogaus teisių ribojimo sąlygas. Užsienietis taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1251-968/2024. Nors minėtoje byloje konstatuota, kad užsieniečio elgesys leidžia manyti apie galimą pasislėpimą vengiant išsiuntimo, tai nebuvo pakankama priežastis taikyti sulaikymą. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nebuvo nustatyta jokių papildomų ypatingų aplinkybių, galinčių pateisinti tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą.

23. Užsieniečio nuomone, nėra tikslo jam taikyti tokį griežtą laisvės ribojimą, siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nors jis neturi jo tapatybę patvirtinančių dokumentų (pateikta paso kopija) ir pažeidė išvykimo tvarką, dėl nurodyto pažeidimo gailisi. Nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę ar jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, jis yra prieglobsčio prašytojas, kuris sulaikytas beveik 5 mėnesius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nebegali būti laikoma proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

24. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Centras, pakartodamas aktualias faktines užsieniečio sulaikymo aplinkybes, nurodo, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus –priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė (apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų, jos taikymas yra būtinas.

26. Centras pažymi, jog užsieniečiui nėra taikomas sulaikymas, o paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė. Šiuo metu jis yra apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centre, jis nėra atskirtas nuo kitų Priėmimo ir integracijos agentūros gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, laikino apgyvendinimo vietoje užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti.

27. Centras akcentuoja, kad tikslinga įvertinti visas užsieniečio byloje esančias aplinkybes, kurios Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies prasme yra vertinamos kaip pasislėpimo rizikos kriterijai: neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką, neteisėtas išvykimas į Lenkijos Respubliką, savavališkas pasišalinimas iš apgyvendinimo vietos, grąžinimas pagal Dublino III reglamentą, tapatybei patvirtinti pateiktos dokumentų kopijos.

28. Centras atkreipia dėmesį, jog nors užsienietis Lietuvos Respublikoje yra įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tai neatleidžia jo nuo pareigos laikytis Įstatyme numatytų nuostatų. Prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje nėra vykdoma hipotetiškai – būtinas fizinis užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje. Netaikant jokio judėjimo laisvės ribojimo, valstybės institucijos faktiškai neturėtų jokių realių prevencinių priemonių užkirsti kelią pakartotiniam išvykimui.

29. Centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė būtiną, proporcingą bei teisiškai pagrįstą priemonę. Teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja objektyvūs pasislėpimo rizikos kriterijai. Pasirinkta priemonė nėra sulaikymas – užsienietis nėra izoliuotas, jam užtikrinamos gyvenimo sąlygos, socialinės garantijos, teisė į teisinę pagalbą bei galimybė, esant pagrįstam poreikiui, gauti leidimą laikinai išvykti iš apgyvendinimo teritorijos. Todėl taikomas ribojimas nėra absoliutus ar perteklinis, o yra minimaliai būtinas siekiant užtikrinti teisėtą tikslą – prieglobsčio procedūros užbaigimą ir galutinio sprendimo įvykdymą.

30. Centras vertina, jog atsižvelgiant į Šengeno erdvės teisinį režimą ir vidaus sienų kontrolės nebuvimą, visiškas judėjimo laisvės neribojimas tokioje situacijoje reikštų faktinį valstybės kontrolės praradimą ir sudarytų sąlygas piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra. Toks aiškinimas neatitiktų nei Įstatymo paskirties, nei viešojo intereso apsaugos principo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. balandžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturint vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Jis nepateikė įrodymų, jog Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį, šeiminių ir socialinių ryšių, todėl egzistuoja (neišnyko) užsieniečio sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose.

33. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, visuomenei ar viešajai tvarkai ar nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus, konstatavo, jog sulaikymo taikymas nėra proporcingas įstatymo siekiamiems tikslams pasiekti ir skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

34. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2025 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, Lenkijos Respublikos pusė perdavė užsienietį, kurį asmenų grupėje 2025 m. liepos 11 d. sulaikė Lenkijos Respublikos Sienos Apsaugos Seinų užkardos pareigūnai. Patikrinus duomenų bazes, užsieniečio tapatybės patvirtinti ir nustatyti nepavyko, todėl tą pačią dieną jis buvo sulaikytas iki 48 valandų ir perduotas Centrui.

VSAT sprendimu, 2025 m. liepos 14 d. užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje iki 2025 m. rugsėjo 14 d., kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai, tačiau Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugpjūčio 5 d. atmetė Lietuvos Respublikos prašymą priimti užsienietį dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl užsieniečio teisinės padėties nustatymo. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Užsienietis sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, jo skundą atmetė. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės skubos tvarka, tačiau užsienietis 2025 m. spalio 27 d. savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, todėl Migracijos departamentas 2025 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Užsienietis 2026 m. sausio 13 d. buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą iš Lenkijos Respublikos ir sulaikytas iki 48 valandų bei pristatytas į Centrą.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 15 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Centre iki 2026 m. sausio 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2026 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, nagrinėjimą.

37. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

38. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

39. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

40. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, yra nurodyta, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-575/2025).

42. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jo judėjimo laisvė apribota 5 mėnesius, VSAT nepateikė jokių duomenų apie tai, jog institucijos ėmėsi veiksmų, jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, todėl toliau asmens judėjimo laivę riboti siekiu išsiaiškinti asmens tapatybę yra nepagrįsta. Pažymi, jog duomenų apie tai, kad jis nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę nėra. Priešingai, jis siekdamas bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis teikia savo paso kopiją.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į užsieniečio nurodytus argumentus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko kitų asmenų grupėje, neteisėtai, teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi, buvo perduotas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, nebendradarbiavo su institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus. Jo asmens tapatybė nėra nustatyta, prieglobsčio prašymą pateikė teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jo sulaikymo, metu. Prašymo nagrinėjimo metu savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, tuo pažeidė apgyvendinimo vietos tvarką, neteisėtai nuvyko į Lenkijos Respubliką, kur kreipėsi dėl prieglobsčio.), ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog jis gali pabėgti, pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sutrukdyti kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

44. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi užsieniečio elgesys (anksčiau šioje nutartyje nurodyti bei įvertinti užsieniečio veiksmai ir nustatytos aplinkybės), nepaneigia rizikos, jog, paskyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, o su tuo susiję priešingi apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip bendro, hipotetinio pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad užsieniečiui yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonė, susijusi su galimybe išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, gavus laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, ir užsienietis gali pasinaudoti šia teise.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) prisistačiusio A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis