048db9fa-3e98-42fd-bc7c-e3e9b3f8a419 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-209-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27859-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 73.1; 73.2.5;121.14; 121.18; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Petkuvienės, Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Juoda Raudona“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Juoda Raudona“ ieÅ¡kinį atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M.

Z..Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas, patikslinęs reikalavimus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 830 Lt žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2011-02-28 22 val. iki 2011-03-01 8.55 val. kavinėje „Juoda Raudona“, esančioje Vienuolio g. 4, Vilniuje, buvo iÅ¡laužtos tarnybinio įėjimo durys ir pavogtos 3 po 30 l. talpos UAB „ŠVYTURYS“ statinės ir 19 po 30 l. AB „GUBERNIJA“ statinės, be to, sulaužytos restorano durys, kurių remonto darbų vertė buvo 280 Lt.

IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakovu 2010-10-20 sudarytos įmonių ir organizacijų turto draudimo sutarties, kurios draudimo polise Nr. 210 0003630/2010 numatytas draudimo objektas – kavinės kilnojamasis turtas, įranga nuo audros, ugnies, vagystės, vandens užliejimo ir trečiųjų asmenų neteisėtos veikos (toliau – Turto draudimo sutartis), pagrindu 2012-10-29 kreipėsi į atsakovÄ su praneÅ¡imu apie draudiminį įvykį, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , nurodydamas, jog pagal Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių TD 002 1 dalies 3.4.1 punktÄ (toliau - Taisyklės), pagrobtas turtas nėra draudimo objektu, kadangi nepriklauso nuosavybės teise ieÅ¡kovui.

Ieškovas teigė, jog atsakovas nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 3.4.1 punktu, kadangi Taisyklių 5 punkte numatyta atsakovo pareiga atlyginti papildomus nuostolius, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas minėtas Taisyklių punktas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, jog pagal Taisyklių 3.4 ir 3.4.1 punktus draudimo objektu nėra draudėjui (ieškovui) nuosavybės teise nepriklausantis turtas, o Taisyklių 3.4.1 punkto taikymo išimčių nenustatyta. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas Taisyklių 5.1.1 punktas, kadangi jame dėl turto vagystės ir plėšimo ar sugadinimo nustatytas nuostolių atlyginimas taikomas tuo atveju, jeigu nuostoliai yra atsiradę dėl draudžiamojo įvykio.

Tuo tarpu alaus statinių, kurios nepriklauso ieškovui nuosavybės teise, vagystė nėra draudžiamasis įvykis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovo 23,76 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, jog šalys susitarė, kad Turto draudimo sutarčiai taikytinos Taisyklės, kuriose nustatytas draudimo objektas – kilnojamasis turtas, individualiai aptartas draudimo polise (kavinės vitrininiai langai ir įranga) ir nuolat esantis draudimo vietoje, bei nustatė jog draudimo objektu nelaikomas draudėjui nuosavybės teise nepriklausantis kilnojamasis turtas (Taisyklių 3.3.1 p.).

Nurodė, jog byloje nekyla ginčo dėl to, kad vagystės kavinėje „Juoda Raudona“ metu buvo pavogtas ne ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis turtas - alaus statinės. Pagal Turto draudimo taisyklių 3.4.1 punktÄ , ieÅ¡kovui nuosavybės teise nepriklausantis turtas nėra laikomas draudimo objektu, t. y. nėra vieno iÅ¡ esminių Turto draudimo sutarties elementų. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo ieÅ¡kiniui argumentu, kad įvykis pagal Turto draudimo sutarties nuostatas nėra pripažintinas draudžiamuoju, kadangi pavogtas turtas nepateko į Turto draudimo sutartimi nustatytÄ draudimo objektÄ .

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , jog atsakovas turi pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Turto draudimo sutarties 5.1.1 punkto pagrindu. Nurodė, kad pagal Taisyklių 5.1.1 punktÄ , draudikas atlygina nuostolius dėl turto vagystės ir plėšimo ar sugadinimo, jei Å¡ių nuostolių atsiradimÄ tiesiogiai sÄ lygoja draudžiamasis įvykis. Sprendė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovui atlyginti nuostolius ir Turto draudimo sutarties 5.1.1 punkto pagrindu, kadangi įvykis nepripažintinas draudžiamuoju nesant draudimo objekto.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimÄ dalyje, kurioje atsisakoma priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 5 150 Lt žalos atlyginimÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 5 150 Lt žalÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykis nepripažintinas draudžiamuoju, nesant draudimo objekto.

Teismas klaidingai rėmėsi Taisyklių 3.4.1 punktu. Taisyklės numato specialiÄ sias normas, taikytinas ir Å¡iam atvejui, t.y. 5.1.1 punktas, kuris numato, jog draudikas taip pat atlygina nuostolius dėl turto vagystės ir plėšimo ar sugadinimo, jei Å¡io nuostolio atsiradimÄ tiesiogiai sÄ lygojo draudžiamasis įvykis. Anot apelianto, esant normų konkurencijai taikytina specialioji taisyklė, todėl įvykiui sureguliuoti taikytinas Taisyklių 5.1.1 punktas;2. Pažymi, jog CK 6.193 str. 4 d. numato, jog tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai.

Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai;3. Teigia, jog atsisakius priteisti žalÄ , bÅ«tų paneigti draudimo sutarties tikslai ir draudimo esmė. Draudimo sutartyje buvo susitarta, kad kilnojamasis turtas draudžiamas pagal sÄ raÅ¡Ä â€“ detalizacijÄ â€“ kavinės, esančios Vienuolio g. 4, įranga. Draudimo sutartyje nėra nurodyta, kad kilnojamasis turtas draudžiamas pagal sÄ raÅ¡Ä â€“ kavinės, esančios Vienuolio g. 4, įranga turi nuosavybės teise priklausyti ieÅ¡kovui – todėl jis turėjo pagrįstus lÅ«kesčius tikėtis, kad draudžiama visa kavinės įranga, buvusi draudimo sutarties sudarymo metu.

Aplinkybė, kad atsakovas nesudarė konkretaus sÄ raÅ¡o, kokia konkrečiai įranga draudžiama, leido atsakovui pergudrauti teismÄ . Jei draudimo taisyklės kelia abejonių – tai draudimo sutartis tas abejones iÅ¡sklaido – kilnojamasis turtas draudžiamas pagal sÄ raÅ¡Ä ir tame sÄ raÅ¡e jokių kitokių apribojimų, iÅ¡skyrus tai, kad tai kavinės įranga, esanti Vienuolio g. 4, nėra. Kitu atveju, manant, kad įrangos vagystė nėra draudiminis įvykis, kadangi nepriklauso jam nuosavybės teise (jam nuosavybės teise nepriklauso jokia kavinės įranga), kiltų klausimas, kÄ gi draudimo kompanija apdraudė pagal sÄ raÅ¡Ä .Atsiliepimu atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. sprendimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.Nagrinėjamu atveju draudimo Taisyklių 3.4 ir 3.4.1 punktai bei 5.1.1 punktas negali bÅ«ti laikomos kaip tarpusavyje prieÅ¡taraujančios ar konkuruojančios normos. Pirmoji norma (3.4.1 p.) detalizuoja draudimo objektÄ , t.y. papildomai apibrėžia, tai kas nėra laikoma draudimo objektu, o antroji (5.1.1 p.) taisyklių nuostata skelbia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas atlygina papildomus draudėjo patiriamus nuostolius dėl draudžiamojo įvykio.

Tarp Å¡ių normų konkurencijos ar kolizijos nėra, nes Å¡iuose punktuose kalbama apie visiÅ¡kai skirtingus dalykus;2. Draudimo iÅ¡moka nagrinėjamu atveju nebuvo iÅ¡mokėta ne dėl nedraudžiamojo įvykio, kaip bando nurodyti apeliantas, o dėl to, kad pavogti daiktai nebuvo draudimo objektu. Nesant draudimo objekto, apskritai negalima kalbėti apie draudžiamuosius ar nedraudžiamuosius įvykius. Apelianto motyvai ir cituojamos kasacinio teismo nutartys apie draudiko pareigÄ nedraudžiamuosius įvykius aptarti individualiai su draudėju Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti laikomi auctoritare rationis;3.

Apeliantas yra pelno siekiantis Å«kio subjektas, todėl jam turi bÅ«ti keliami padidinti atidumo, rÅ«pestingumo reikalavimai sudarant sutartis. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas kilęs iÅ¡ draudimo teisinių santykių. Vadovaujantis CK 6.987 straipsniu, kuris apibrėžia draudimo sutarties sampratÄ , teisę į draudimo iÅ¡mokÄ draudėjas įgyja tik tuo atveju, jeigu įvyksta draudiminis įvykis. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju Å¡alių Turto draudimo sutartis sudaryta pagal atsakovo parengtas Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisykles TD002 (b.l.19). Atsakovas Å¡ių Taisyklių ir bendrųjų draudimo sutarties sÄ lygų pagrindu įsipareigojo atlyginti tiesioginius finansinius nuostolius apdraustam objektui, sukeltus staigaus, nenumatyto įvykio, ir kitas iÅ¡laidas, atskirai nurodytas Taisyklėse (Taisyklių 1 p.) Pagal Taisyklių 3.3.1 punktÄ draudimo objektas – kilnojamasis turtas, nurodytas draudimo polise ir nuolat esantis draudimo vietoje.

Taisyklių 3.4.1 punktas nustatė, jog jeigu nėra sutarta kitaip, draudimo objektu nėra laikomas draudėjui nuosavybės teise nepriklausantis kilnojamasis turtas. Turto draudimo sutartyje (polise) nurodyta, jog draudimo objektas – kilnojamasis turtas pagal sÄ raÅ¡Ä .Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo įvykis – vagystė, kurios metu buvo pasisavintas kavinėje „Juoda Raudona” buvęs kilnojamasis turtas – alaus talpyklos, nuosavybės teise priklausiusios tretiesiems asmenims, nepripažintinas draudžiamuoju, nesant draudimo objekto.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su tokia iÅ¡vada.Minėta, jog Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas draudimo objektÄ apibrėžia kaip asmens turtinį interesÄ , susijusį su turtu, gyvybe ar sveikata. Draudėjas draudimo sutartimi siekia apsaugoti save arba kitÄ asmenį nuo neigiamų turtinių draudžiamojo įvykio padarinių, o ne iÅ¡saugoti draudžiamas vertybes. Draudimo sutarties dalykas ir yra Å¡is turtinis interesas, kuris nustatomas nurodant objektÄ , su kuriuo turtinis interesas siejamas, t. y. konkretų turtÄ , konkretaus asmens gyvybę, sveikatÄ arba civilinę atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nurodytų Taisyklių punktų matyti, jog ieÅ¡kovas apdraudė savo turtinį interesÄ , susijusį su jam nuosavybės teise priklausančiu kilnojamuoju turtu, t.y. galimus atsirasti nuostolius dėl jam nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam turtui padarytos žalos. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai rėmėsi Taisyklių 3.4.1 punktu, kai tuo tarpu Taisyklės numato specialiÄ sias normas taikytinas ginčo atvejui, t.y.

Taisyklių 5.1.1 punktas numato, kad draudikas taip pat atlygina nuostolius dėl turto vagystės ir plėšimo ar sugadinimo, jei Å¡io nuostolio atsiradimÄ tiesiogiai sÄ lygojo draudžiamasis įvykis. Apelianto teigimu, esant minėtų Taisyklių normų konkurencijai, taikytina specialioji Taisyklių 5.1.1 punkto norma. Atmesdama šį argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog Taisyklių 3 punkto normos aiÅ¡kiai apibrėžė, jog Turto draudimo sutartimi apeliantas apdraudžia savo turtinį interesÄ jam nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų atžvilgiu, tuo tarpu Taisyklių 5.1.1.punktas nustato papildomų nuostolių atlyginimÄ dėl draudimo objektui padarytos žalos.

Kaip teisingai pažymėjo atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas, teisės normų konkurencija apibrėžiama kaip atskiras teisės normų kolizijos atvejis, t.y. bendros ir specialios teisės normų konfliktas, kai abi teisės normos pretenduoja reguliuoti tÄ pačiÄ teisinę situacijÄ . Nagrinėjamu atveju Taisyklių 3.4.1 punktas ir Taisyklių 5.1.1 punktas negali bÅ«ti laikomos tarpusavyje konkuruojančiomis arba viena kitai prieÅ¡taraujančiomis teisės normomis, nes viena iÅ¡ jų nustato draudimo objektÄ (Taisyklių 3.4.1 p.), kita numato, jog įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas atlygina papildomus draudėjo patiriamas nuostolius dėl draudžiamojo įvykio (Taisyklių 5.1.1 p.), t.y.

Å¡ios normos reguliuoja skirtingus dalykus.Apeliantas skunde taip pat remiasi argumentu, jog draudimo sutarčių sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės iÅ¡dėstytos Civilinio kodekso 6.193 str. Apeliantas akcentuoja, jog aiÅ¡kinant sutartis negalima vadovautis vien pažodiniu jų tekstu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tikruosius Å¡alių ketinimus, į tai, kokiÄ prasmę atitinkamomis aplinkybėmis jai bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys ir t.t.

Teigia, jog nepripažįstant ginčo įvykio draudžiamuoju, bÅ«tų paneigiami Turto draudimo sutarties tikslai ir draudimo esmė. Nurodo, jog Turto draudimo sutartyje (polise) (b.l.3) nėra nurodyta, kad kilnojamasis turtas, draudžiamas pagal sÄ raÅ¡Ä â€“ kavinės įranga – turi nuosavybės teise priklausyti bÅ«tent jam, todėl jis turėjo pagrįstus lÅ«kesčius tikėtis, kad draudžiama visa kavinės įranga, buvusi Turto draudimo sutarties sudarymo metu. Pažymėtina, jog sutartį bÅ«tina aiÅ¡kinti kaip vientisÄ dokumentÄ , o ne vertinti atskiras jos sÄ lygas.

Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sÄ lygų – draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių pagrindu prisijungimo bÅ«du. Draudimo sutarties sudarymÄ patvirtina draudimo liudijimas (Draudimo įstatymo 2 str. 18 p.). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sÄ lygos. Jos gali bÅ«ti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rÅ«Å¡ies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Å iuo atveju – atsakovas, patvirtindamas draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apibrėžė draudimo objektÄ , kurio atžvilgiu prisiima rizikÄ , o ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas Turto draudimo sutartį prisijungimo bÅ«du, Å¡ias sÄ lygas priėmė.

Tai, kad Turto draudimo sutartyje (polise) nurodyta, jog kilnojamasis turtas, draudžiamas pagal sÄ raÅ¡Ä â€“ kavinės įranga, nereiÅ¡kia, kad Å¡alys susitarė dėl didesnės draudimo apsaugos, negu numatyta Taisyklėse, t.y. kad bus draudžiamas visas ieÅ¡kovo valdomas ir kavinėje esantis kilnojamasis turtas, kai tuo tarpu Taisyklių 3.4.1 punktas nustato, jog jeigu nėra sutarta kitaip, draudimo objektu nėra laikomas draudėjui nuosavybės teise nepriklausantis kilnojamasis turtas. Teisėjų kolegijos manymu, sutarties aiÅ¡kinimas taip, kaip jÄ aiÅ¡kina apeliantas, vertintinas kaip pakeičiantis sutartį, kaip Å¡alių suderintos valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , nes iÅ¡ sutarties individualios sÄ lygos – kilnojamasis turtas, draudžiamas pagal sÄ raÅ¡Ä â€“ per sutarties aiÅ¡kinimo institutÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog draudikas suteikė draudiminę apsaugÄ ir apeliantui nuosavybės teise nepriklausančiam kilnojamajam turtui.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas, sudarydamas Turto draudimo sutartį, patvirtino, jog yra susipažinęs su Taisyklėmis, papildomomis draudimų sÄ lygomis bei gavo jų kopijÄ (b.l.38). Taigi ieÅ¡kovas buvo tinkamai susipažinęs su Turto draudimo sutarties esminėmis sÄ lygomis, kurios aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatytos Turto draudimo sutartyje bei Taisyklėse. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                  R. Petkuvienė                                                                  J.

Šiškina                                                                  T. Žukauskienė