048a5e99-6848-4dc5-9cb2-da0123973cd5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-75-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10192-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S)  73.2.5.5.; 73.2.6.1.; 121.14.; 121.21.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“ dėl draudimo iÅ¡mokos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo.             Teisėjų kolegija                                                                                                                                                                          n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 6341,55 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 230,83 Lt delspinigių, procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos kelių transporto priemonės draudimo sutarties (KASKO) pagrindu buvo apdraustas automobilis Mercedes Benz E220, (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas automobiliui 2010 m. lapkričio 1 d. įvykio metu padarytus apgadinimus pripažino draudžiamuoju įvykiu ir iÅ¡mokėjo 3222,28 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau nepriklausomi turto ekspertai patvirtino, kad automobiliui padaryta žala yra 10 368,45 Lt, todėl atsakovas turi padengti visÄ patirtÄ Å¾alÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad Å¡alių sudarytos draudimo sutarties dalis yra Kelių transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030 (toliau ir Taisyklės). Taisyklės nenumato draudėjo pareigos remontuoti automobilio, tačiau tuo atveju, jeigu draudėjas po draudžiamojo įvykio transporto priemonę nusprendžia remontuoti ir pažeistos dėvėtos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamyklos gamintojo detalėmis, tai draudikas atskaičiuoja nusidėvėjimÄ , o draudėjas privalo pateikti draudikui naujų originalių detalių įsigijimo patvirtinančius dokumentus.

IeÅ¡kovė, kaip patvirtino jos atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu, automobilio neremontavo, o nuostolių dydį grindžia Nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, pagal kuriÄ pažeistų detalių nuostolis apskaičiuotas, jas pakeičiant naujomis originaliomis gamyklos gamintojo detalėmis. Kadangi ieÅ¡kovė automobilio neremontavo ir atsakovui nepateikė remonto iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų, atsakovas apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ vadovaudamasis Taisyklių 16.7 punktu, pagal kurį jei automobilis yra neremontuojamas, draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama vadovaujantis draudiko nustatytais vidutiniais remonto darbų įkainiais, keičiamų detalių ir (ar) dalių vidutinėmis kainomis bei protingai naudojamų medžiagų kainomis.

Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo pasirinkimo teisę: arba automobilį suremontuoti ir pateikti atsakovui naujų originalių detalių įsigijimo patvirtinančius dokumentus, arba automobilio neremontuoti ir gauti draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ vadovaujantis vidutiniais remonto darbų ir detalių kainomis. Gavus draudiko apskaičiuotÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau jai neužtekus pilnai suremontuoti automobilio, ieÅ¡kovė turėjo galimybę kreiptis į atsakovÄ dėl papildomos iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, pateikus atitinkamas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus.

Teismas pažymėjo, kad ekspertai, atlikdami vertinimÄ , nesilaikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatų, kurių 24 punkte nustatyta, kad padangų vertė apskaičiuojama laikantis nuostatos, jog naujos sumontuotos ant ratlankio padangos vertė sudaro 80 proc. nuo jos kainos, t.y. turėtų bÅ«ti taikomas ne mažesnis nei 20 proc. iÅ¡skaitymas už dalies bÅ«klės pagerinimÄ , tuo tarpu iÅ¡ UAB „Marleksa“ ataskaitos matyti, kad buvo taikomas 19 proc. iÅ¡skaitymas.Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkÅ«rimas (remontas) yra ekonomiÅ¡kai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas.

Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1174/2002). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai                          Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R. M. praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkini, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.              SkundÄ grindžia tokiais argumentais:

             1. Taisyklių 16.7. p. nuorodos, kad Å¡is punktas yra taikomas tuo atveju, jei automobilis yra neremontuojamas, nėra, todėl teismas nepagrįstai plečiamai interpretavo Taisykles ir iÅ¡ esmės perrašė atsiliepime nurodytus argumentus. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pagal Taisyklių 16.7. p. draudikas gali apskaičiuoti draudimo iÅ¡mokÄ be kitų dokumentų, vadovaudamasis ir draudėjo (apeliantės) pateiktais dokumentais, t.y. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita.

Apeliantė turi pasirinkimo teisę ar remontuoti transporto priemonę, ar ne. Tačiau, jeigu transporto priemonė nėra remontuojama, tai nereiÅ¡kia, kad apeliantė neturi teisės gauti teisingai ir kvalifikuotai apskaičiuotos draudimo iÅ¡mokos.              2. AiÅ¡kinant draudimo sutartį, bÅ«tina atsižvelgti, kad apeliantė ginčo draudimo santykiuose yra silpnesnė Å¡alis. Nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as ir atvejai, kai draudikas turi teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ Taisyklėse turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti aiÅ¡kiai, suprantamai ir tokių atvejų sÄ raÅ¡as turi bÅ«ti baigtinis.

Neesant draudimo sutartyje ir Taisyklėse aiÅ¡kiai, suprantamai ir tiksliai nustatyto draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo bÅ«do, kai apdrausta transporto priemonė nėra remontuojama, laikytina, kad atsakovo atsikirtimai dėl draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo bÅ«do yra nepagrįsti.              3. Pirmosios instancijos teismas ne tik nekvalifikavo draudimo sutarties vartojimo sutartimi, tačiau pakeitė draudimo sutarties sÄ lygas ir jas suformulavo taip, kaip yra palanku atsakovui. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė contra preferetem taisyklę.

             4. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčyta apeliantės pateikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita su joje nurodomais remonto darbų įkainiais ir Å¡ių darbų atlikimo bÅ«tinybė. Tačiau sprendime nėra nurodoma dėl kokių priežasčių, Å¡ioje turto vertinimo ataskaitoje nurodomi remonto darbų įkainiai ir (ar) jų atlikimo bÅ«tinybė, nėra laikomi teisingais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas savo darbuotojo sudarytoje sÄ matoje nurodė dėvėtų detalių kaina.

Nei sudarant draudimo sutartį, nei pačioje draudimo sutartyje nėra sutarta, kad apdraustoji transporto priemonė bus remontuojama dėvėtomis detalėmis, ar apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ bus vadovaujamasi dėvėtų detalių kainomis. Taisyklių 6.3.3 p. nurodyta, kad apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ , detalių nusidėvėjimas turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas.              5. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ grindė ir kasacinio teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1174/2002, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

Tačiau Å¡i kasacinio teismo nutartis bet kuriuo atveju neprieÅ¡tarauja apeliantės pozicijai, nes pastaroji nereikalauja atlyginti remonto iÅ¡laidų ir netvirtina, kad remontas atliktas, o praÅ¡o priteisti transporto priemonės atstatymo kaÅ¡tus, kurie yra be PVM bei įvertinus detalių nusidėvėjimÄ .              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UADB „Industrijos garantas“ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

PaaiÅ¡kina, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė ir atsiranda tik tokiais pagrindais ir tokia apimtimi, kokia numatyta draudimo sutartyje, todėl bÅ«tent Taisyklės reglamentuoja nuostolio nustatymÄ ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui. Taisyklių 16.12. p. aiÅ¡kiai numatyta, kad jei po draudžiamojo įvykio remontuojant kelių transporto priemonę pažeistos dėvėtos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis, tai draudikas skaičiuoja nusidėvėjimÄ , o draudėjas privalo pateikti draudikui naujų originalių detalių įsigijimÄ patvirtinančius dokumentus.

Apeliantė automobilio neremontavo ir nepateikė remonto iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiavo vadovaujantis remonto darbų įkainiais bei keičiamų dalių bei naudojamų medžiagų kainomis. Priklausomai nuo to, ar draudėjas remontuoja sugadintÄ transporto priemonę, ar ne, remiantis Taisyklėmis, atitinkamai skaičiuojamas nuostolio dydis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai               Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.             Apeliaciniame skunde keliami klausimai yra susiję su Kelių transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 nuostatų, nustatančių mokėtinos draudimo išmokos dydį, kai draudiminio įvykio metu apgadinta transporto priemonė, nėra remontuojama, turinio aiškinimu.Nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas 2010 m. birželio 7 d. sudarė Kelių transporto priemonės draudimo sutartį (KASKO), kuria buvo apdraustas apeliantės automobilis Mercedes Benz E220, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). 2010 m. lapkričio 1 d. apeliantės automobilis buvo apgadintas vagystės metu.

Atsakovas įvykį pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo apeliantei 3 322,28 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliantė, nesutikdama su draudimo iÅ¡mokos dydžiu, kreipėsi į Nepriklausomų vertintojų biurÄ â€žMarleksa“, kad bÅ«tų apskaičiuota jai priklausančiam automobiliui padaryta žala. UAB „Marleksa“ padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 10 368,45 Lt be PVM (b. l. 20), tačiau atsakovas papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti atsisakė. Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teisminės jurisprudencijos tęstinumo būtinumas išskiriamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje, kurioje pabrėžiama, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad tarp šalių jau buvo nagrinėjamas savo esme analogiškas ginčas nagrinėjamam šioje byloje, todėl siekiant užtikrinti, kad tokios pat (analogiškos) bylos būtų sprendžiamos taip pat, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje pagal ieškovės R.

M. ieÅ¡kinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 2A-699-656/2012, pateiktÄ Taisyklių 16.7. punkto aiÅ¡kinimo bei taikymo praktikÄ . Minėtoje byloje spręstas ginčas savo faktiniu pagrindu iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas nagrinėjamam Å¡ioje byloje, t.y. buvo apgadintas tas pats automobilis, draustas ta pačia sutartimi, tarp Å¡alių kilo analogiÅ¡kas nesutarimas kaip pagal Taisykles turi bÅ«ti apskaičiuota draudimo iÅ¡moka, ar vadovaujantis draudiko, ar draudėjo remonto sÄ mata. Teismas nurodė, kad Taisyklėse nėra aiÅ¡kiai apibrėžta, kokiais kriterijais remdamasis draudikas sudaro draudiminės iÅ¡mokos sÄ matÄ tuo atveju, jei automobilis nėra remontuojamas, todėl remiantis CK 6.188 str. 2 d. 3 p. ir CK 6.193 str. 4 d.

Taisyklės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos apeliantės, vartotojos ir prie draudimo sutarties prisijungusios Å¡alies, naudai. Taigi apdraustos transporto priemonės remonto sÄ mata gali bÅ«ti apskaičiuojama ir naujų originalių detalių kainomis.              Į bylÄ Å¡alys pateikė dvi skirtingas apeliantės automobilio remonto sÄ matas: apeliantė parengtÄ kvalifikuoto turto vertintojo (b. l. 12-30), o atsakovas sudarytÄ jo darbuotojo, neturinčio turto vertintojo kvalifikacijos (b. l. 42-46).

IÅ¡ apeliantės pateiktos Nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 10-411-01 matyti, kad ji yra aiÅ¡ki ir iÅ¡sami, atlikta skaičiuojant naujų originalių detalių, atskaičiavus nusidėvėjimÄ , kainas. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrįstas prielaidas abejoti apeliantės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodomais duomenimis, taikytais remonto darbų įkainiais. IÅ¡dėstyto pagrindu spręstina, kad apeliantės pateikta ginčo automobilio atestuoto vertintojo parengta remonto sÄ mata yra svaresnis įrodymas apskaičiuojant realiai apeliantės patirtÄ Å¾alÄ nei parengta atsakovo darbuotojo.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Taisyklių nuostatų turinį, klaidingai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ , atitinkamai tarp Å¡alių perskirstomos jų bei valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 str. 5 d.).

Patenkinus apeliacinį skundÄ , apeliantei iÅ¡ atsakovo priteistinas už ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis (b. l.

6) bei apeliantės patirtos iÅ¡laidos, apmokant advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 3 920 Lt (b. l. 57, 100) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). IÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos valstybės patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, bei žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė atleista (CPK 96 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.              Priteisti iÅ¡ atsakovo UADB „Industrijos garantas“ (į. k. 110070382, adresas: Kęstučio g. 4/14, Vilnius) ieÅ¡kovei R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 6 341,55 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 230,83 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011 m. liepos 4 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 187 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieÅ¡kinį, 3 920 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

             Priteisti iÅ¡ atsakovo UADB „Industrijos garantas“ valstybei 13,51 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 187 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ .                                                                                                                                                     Teisėjai                                                                                                        Algirdas AuruÅ¡kevičius                                                                                                         Goda Ambrasaitė – Balynienė                                                                                                         RÅ«ta Burdulienė