2016-11-09 Nr. AB-21503-3-61-3-03123-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-121-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03123-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. L. O. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. O. skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2016 m. birželio 7 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti D. L. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi konstatavo, jog pareiškėjas yra praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėjas D. L. O. 2016 m. liepos 4 d. padavė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti 2016 m. birželio 3 d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad yra dirbantis nuteistasis, darbe praleidžiantis visą dieną, todėl laiku nesurado būrio viršininko ir laiku neišsiuntė skundo. Terminą praleido 1 parą, skundą siuntė 2016 m. birželio 7 d., todėl prašo terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąją instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008). Pastebėtina, jog termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, suformuotą teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 23 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2016 m. birželio 6 d. Apeliacinį skundą pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. birželio 7 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatyta terminą. Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tarp jų ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015).

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą lėmė tai, jog jis yra dirbantis, nesurado būrio viršininko.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 91 punktas numato, jog laiškus kartu su neužklijuotais vokais nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Vadinasi, tai ar laiškas bus išsiųstas išimtinai priklauso tik nuo paties nuteistojo veiksmų. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodomos aplinkybės, nėra laikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, apribojusiomis jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra dirbantis nuteistasis, savaime nereiškia, jog pareiškėjui buvo neįmanoma per įstatymo nustatytą terminą susirasti įgaliotą darbuotoją ir įteikti jam siunčiamą apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių bei prašyme nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankamai operatyviai.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnyje 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis, nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, kurios sutrikdė jam apeliacinį skundą pateikti laiku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakoma priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo D. L. O. prašymo, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo paduoti, netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo D. L. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė