2026-01-21 Nr. AB-1672-3-61-3-00618-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-3-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00618-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų, patirtų per kalinimo laikotarpį nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2023 m. birželio 5 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai, toliau – ir Kalėjimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose neveikė radijo taškas. Nors buvo išduotas radijas, bet kameroje jis negaudė jokių stočių. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymu suteikti darbą, tačiau daugiau nei metai laiko darbo jam nesuteikia. Kamerose, kuriose buvo laikomas, nebuvo įrengtos atskiros tualeto oro šalinimo sistemos (atskiros tualeto ventiliacijos), nebuvo signalinės prižiūrėtojo iškvietimo sistemos, nebuvo pasikalbėjimo modulių, nebuvo išduodama pasiskaityti spauda, nebuvo spintelės asmeniniams daiktams susidėti. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė didelę emocinę, psichologinę bei moralinę žalą, depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat patalpinimo į Kalėjimą, domėtis teisės aktais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos, todėl ginčo laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d. turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.

Teisės aktai nenumato įkalinimo įstaigos administracijai pareigos aprūpinti nuteistuosius spauda, įrengti kamerose pasikalbėjimo modulių. Be to, pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, prenumeravo ir gaudavo žurnalus. Kamerose yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kalėjime visą parą budi pareigūnai, kurie nuolatos tikrina ir kontroliuoja patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, galinčiam potencialiai kilti nuteistajam, Kalėjimo pareigūnai nedelsiant į tai reaguoja. Nėra fiksuotų jokių atvejų, jog pareiškėjui norint išsikviesti pareigūną, jis to negalėjo padaryti, pats pareiškėjas to nenurodė, o Kalėjimas neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrį prižiūrintįjį specialistą dėl to, kad negalėjo išsikviesti pareigūno ar nebuvo suteikta jam, kokia nors pagalba.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Sanitariniuose mazguose yra veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kamerose Nr. 1, 4, 6, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra po dvi spinteles daiktams pasidėti. 2022 m. kovo 23 d. vykusio drausmės komisijos posėdžio metu pareiškėjas buvo nurodęs, jog pageidauja dirbti statybos darbus ir sutiko dirbti nekvalifikuotus darbus. Specialybės įgijęs nebuvo. Kadangi pareiškėjas nebuvo įgijęs specialybės, Kalėjimo administracija galėjo pasiūlyti tik nekvalifikuotą užimtumą darbine veikla (tvarkinio arba valytojo darbą), kuomet bus laisvų vietų.

Laisvoms vietoms neatsiradus, pareiškėjas nebuvo įdarbintas. Taip pat pareiškėjui 2022 m. kovo 25 d. buvo pateikti atsakymai į jo paklausimus dėl darbo. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinai blogesnės gyvenimo sąlygos nei kitiems nuteistiesiems ar laisvėje gyvenantiems asmenims.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas galimai laikytas Kalėjime teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2019 m. vasario 19 d., kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo teismui buvo išsiųstas 2024 m. vasario 19 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, jog tariamų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, prie savo skundo nepridėjo jokių Tarnybos raštų ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Tarnyba nuo pat 2019 m. vasario 19 d., kuomet pareiškėjo teisės galimai buvo pirmą kartą pažeistos, atsisakė pareiškėjui pateikti kokius nors duomenis apie bausmės atlikimo sąlygas. Be to, žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų patiriama nepriklausomai nuo to, ar gauta tam tikra informacija.

Sužinojus ar turėjus sužinoti apie savo teisių pažeidimą, atsiranda ir teisė į ieškinį, todėl pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą nepriklausomai nuo to, gavo ar ne tam tikrą informaciją iš Tarnybos. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nesikreipimo į teismą su skundu (ir dėl to praleistas ieškinio senaties terminas) priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo.

Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas sprendė, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d. Dėl šios priežasties teismas tenkino Tarnybos prašymą taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalį priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d. atmetė.

6. Teismas sprendė dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2023 m. birželio 5 d.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 1, 4, 6, kuriose buvo laikomas, nebuvo signalinės prižiūrėtojo iškvietimo sistemos, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.11 punktu, kuriame nustatyta, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, nustatė, kad Tarnyba atsiliepime nurodė, jog Kalėjime yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ją gadina. Kalėjimas dėjo ir deda pastangas trūkumams pašalinti. Kalėjime visą parą budi pareigūnai, todėl esant pavojui galima kreiptis į juos. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tokia atsakovo atstovo pateikta informacija, jog Kalėjime ginčo laikotarpiu buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kaip tą numato teisės aktai. Be to, tai patvirtina ir teismui pateiktos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti kamerose Nr. 1, 4, 6 esantys prižiūrėtojo iškvietimo mygtukai. Taip pat, nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo sistema, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir nedetalizavo savo skunde. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus šioje dalyje.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos sanitariniame mazge, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktu, numatančiu, kad asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Tarnybos atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad sanitariniuose mazguose yra veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema, nes jas patvirtina pateiktos fotonuotraukos. Fotonuotraukose užfiksuota, kad kamerose Nr. 1, 4, 6 esantys sanitariniai mazgai yra pilnai atskirti nuo likusios kameros patalpos ir juose įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius nagrinėjamu klausimu.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su radiju, pasikalbėjimo moduliu ir spauda, teismas nurodė, kad Taisyklės, HN 134:2015, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nenumatė įkalinimo įstaigos administracijai pareigos aprūpinti nuteistuosius spauda, įrengti kamerose pasikalbėjimo modulių ir radijo taškų. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, prenumeravo ir gaudavo tokius žurnalus, tai yra pareiškėjui ginčo laikotarpiu spauda buvo pasiekiama. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius nagrinėjamu klausimu.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl spintelių asmeniniams daiktams susidėti, teismas vadovavosi Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9.3 punktu, numatančiu, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti viena spintelė ne daugiau kaip dviem asmenims. Teismas nustatė, kad iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog kamerose Nr. 1, 4, 6, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo po dvi spinteles daiktams susidėti. Todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius nagrinėjamu klausimu.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu suteikti darbą, tačiau daugiau nei metai laiko jam darbo nesuteikia, teismas vadovavosi BVK (redakcija galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) 167 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: 1) darbinė veikla; 2) darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje. Teismas nustatė, kad Tarnyba atsiliepime nurodė, jog 2022 m. kovo 23 d. vykusio drausmės komisijos posėdžio metu pareiškėjas buvo nurodęs, kad pageidauja dirbti statybos darbus ir sutiko dirbti nekvalifikuotus darbus. Specialybės įgijęs nebuvo. Kadangi pareiškėjas nebuvo įgijęs specialybės, administracija galėjo pasiūlyti tik nekvalifikuotą užimtumą darbine veikla (tvarkinio arba valytojo darbą), kuomet bus laisvų vietų. Laisvoms vietoms neatsiradus, pareiškėjas nebuvo įdarbintas. Taip pat pareiškėjui 2022 m. kovo 25 d. buvo pateikti atsakymai į jo paklausimus dėl darbo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo tinkamai atsakoma į jo paklausimus dėl darbo ir jam tinkamai buvo išaiškinta, kad darbo, kurį jis galėtų dirbti, nėra, nes nėra laisvų darbo vietų. Teismas darė išvadą, kad Kalėjimo administracija teisinio reglamentavimo nepažeidė.

12. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertinti kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas laikė pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepagrįstu ir jį atmetė.

III. 13. Pareiškėjas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo visą su skundu susijusią medžiagą.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Laikotarpis, kuomet pareiškėjas buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis ir už kurį yra kildinama neturtinė žala yra visas laikotarpis, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Kalėjime, t. y. nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2023 m. birželio 5 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

14.2. Visi pareiškėjo išvardinti pažeidimai buvo nustatyti 2019 m. bei įvardinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. spalio 21 d. ataskaitoje Nr. NKP-2019-1-1.

14.3. Atsakovui nenuneigus pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl ventiliacijos neveikimo (ne dėl sistemos nebuvimo), yra pagrindas pareiškėjo skundą patenkinti. Tai, kad ventiliacija buvo sumontuota, neįrodo, kad ji yra tinkamai veikianti. Teismas vadovavosi atsakovo pateiktu 2003 m. vėdinimo ir šildymo sistemos rengimo planu, todėl abejotina, ar sistema nuo 2003 m. galėjo būti veikianti tinkamai ir 2019 metais. Byloje turi būti pažymos, kad pareiškėjas kreipėsi ne vieną kartą į šeimos gydytoją, skųsdamasis, kad kameroje vėsu (šalta), tačiau teismas to nevertino. Pareiškėjo teiginiai apie neveikusią ventiliacijos sistemą yra pagrįsti, nes jos niekas netikrino. Dokumentas, kuriuo teismas vadovaujasi kaip įrodančiu pareiškėjo kameroje atliktus darbus, yra be visų reikiamų parašų, t. y. nėra nurodyta, kad tie darbai būtų priimti, kas juos tikrino ar darė profilaktinį patikrinimą, kad sistema veikia. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų šiuo aspektu.

14.4. Taisyklių 12.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Atsakovo pateiktose nuotraukose teismui matyti tik tai, kad yra jungiklis, tačiau pati sistema iškvietimo mygtuku neveikia. Pareiškėjas teikė ne vieną skundą, kad būtų sutvarkytas iškvietimo mygtukas, tačiau jis neveikdavo, visada reikėdavo belsti į duris, siekiant išsikviesti pareigūnus. Tai pažeidžia pareiškėjo teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančią gyvenamąją aplinką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aliarminių mygtukų (aliarminės sistemos) neįrengimas kamerose, kuriose yra laikomi kaliniai, yra pripažįstamas teisės pažeidimu ir pagrindu galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimui.

14.5. Nei vienoje Kalėjimo kameroje nėra įrengtų pasikalbėjimo modulių, kurie leistų laikomiems asmenims Kalėjime iš savo kamerų susisiekti su budinčio personalo darbuotojais.

14.6. Kalėjimo kamerose nebuvo įrengtas radijo taškas (Taisyklių 16.11 p.). Nebuvo galimybės paklausyti nei radijo laidų, nei per radiją transliuojamos muzikos, nei mėgstamų per radiją transliuojamų programų. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019 m. birželio 12 d. priimtoje pažymoje Nr. 4D‐2018/1‐1469 vertino radijo taško nebuvimą kameroje. Kalėjimo administracija nepateikia jokių pagrindžiančių įrodymų, jog tiek dėl radijo taško, tiek dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengimo neišvengiamai turėtų būti atlikti kapitaliniai remontai ar pastato rekonstrukcijos darbai. LVAT išnagrinėjo analogiško pobūdžio administracinę bylą (2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‐1017‐261/2016).

14.7. Per visą skundžiamą laikotarpį pareiškėjui nebuvo išduota jokia spauda (Seimo kontrolieriaus 2019 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 4D‐2018/1‐1469).

14.8. Kadangi visose Kalėjimo kamerose, kuriose yra ventiliacija, neveikia tualeto oro šalinimo sistema (tualeto ventiliacija), visi tualetui būdingi blogi kvapai pasklinda po visą likusią kameros erdvę. Pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tualeto smarve užterštu oru. Sanitarinio mazgo ventiliacijos nebuvimas taip pat yra žalingas ir žmogaus sveikatai. Panaši byla išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1‐1058‐289/2023.

14.9. Kitose įkalinimo įstaigose yra įrengti radijo taškai, iškvietimo sistemos, įrengtos atskiros tualeto oro ventiliacijos sistemos, kameros aprūpintos spintelėmis, išduodama pasiskaityti spauda, Vilniaus kalėjime įrengti pasikalbėjimo moduliai. Dėl to pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas tuo atžvilgiu, kad jis yra laikomas ženkliai blogesnėse sąlygose negu tai pačiai teisinei kategorijai, tam pačiam teisiniam režimui priskirti kiti nuteistieji iki gyvos galvos, kurie bausmes atlieka kalėjimo režimo sąlygomis. Tai pažeidžia konstitucinio lygiateisiškumo principą (Konstitucijos 29 str.).

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį pakeisti, ar panaikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Byloje nenustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kalėjime būtų padarytas ilgalaikis poveikis pareiškėjo sveikatai. Byloje nenustatyta ir tai, jog būtų sąmoningai siekiama pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų ir tuo pačiu neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl 6 000 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl Kalėjime neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2023 m. birželio 5 d., atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pritaikė trejų metų senaties terminą ir vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2023 m. birželio 5 d. bei konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo jo nurodytų faktų ir pateiktų argumentų.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to, ABTĮ 134 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant apeliacinį skundą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, kad jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

21. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

22. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).

23. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020).

24. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); LVAT 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-67-492/2025; kt.). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tenkino Tarnybos prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, įtvirtintą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (iki 2022 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo straipsnio dalių numeracijos pakeitimai, – CK 1.125 str. 8 d.), ir atmesti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d., atlyginimą, ir vertino pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2023 m. birželio 5 d. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik pažymėjo, kad laikotarpis, kuomet jis buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis ir už kurį yra kildinama neturtinė žala, yra visas laikotarpis, kuomet pareiškėjas buvo Kalėjime (nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2023 m. birželio 5 d.), tačiau neišreiškė aiškaus nesutikimo būtent su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir nenurodė konkrečių tokio nesutikimo argumentų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamas ginčo laikotarpis šiuo atveju yra nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2023 m. birželio 5 d. Įvertinus nagrinėjamo ginčo laikotarpį, neaktualia nagrinėjamoje byloje laikytina apelianto akcentuojama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. spalio 21 d. ataskaita Nr. NKP-2019-1-1.

26. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl spintelių ir dėl darbo argumentų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams nurodytais aspektais.

27. Teisės aktai nenumatė įkalinimo įstaigos administracijai pareigos aprūpinti nuteistuosius spauda. BVK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija) nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės laikymo sąlygomis atliekančius nuteistuosius, leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas prenumeruoti laikraščius ir žurnalus, taip pat teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. LVAT praktikoje išaiškinta, kad nuteistųjų teisė savo lėšomis prenumeruoti laikraščius ir žurnalus užtikrina jiems galimybę sužinoti naujienas (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2048-662/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1692-822/2020). Todėl aplinkybė, kad kalinimo įstaiga nemokamai neaprūpina nuteistųjų periodine spauda savaime nėra pagrindas konstatuoti nuteistųjų teisės gauti informaciją pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-822/2021). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kalėjimas, neišduodamas pareiškėjui nemokamos spaudos, neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo sunkią finansinę padėtį ar kitas išskirtines individualias aplinkybes, sudarančias pagrindą vertinti pareiškėjo situaciją kitaip. Priešingai, atsakovas patvirtino, kad pareiškėjas prenumeravo ir gavo žurnalus.

28. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad Kalėjime turėjo būti įrengti pasikalbėjimo moduliai, vadovaujasi Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V‐176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatytu reikalavimu tokius pasikalbėjimo modulius įrengti kamerose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios pareiškėjo nurodomos taisyklės ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pripažintos netekusiomis galių. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjo minimas Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kuriomis pareiškėjas remiasi tvirtindamas, kad kamerose neveikė radijo taškas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo laikotarpiu teisės aktai nenumatė įkalinimo įstaigos administracijai pareigos įrengti kamerose pasikalbėjimo modulių ir radijo taškų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl radijo ir pasikalbėjimo modulio neįrengimo.

29. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ventiliacijos sanitariniame mazge, pareiškėjas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, pagal kurią pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo oro ventiliacijos klausimais, konstatavimui svarbi aplinkybė yra tai, kad kamerose sanitariniai įrenginiai nėra pilnai atskirti nuo grindų iki lubų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos pareiškėjo argumentus, kadangi iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog sanitariniai mazgai kamerose yra visiškai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų. Be to, juose įrengtos mechaninės vėdinimo sistemos. Byloje esančios nuotraukos taip pat patvirtina, kad kamerų tipo patalpose yra langai, per kuriuos taip pat galima išvėdinti patalpas. Pareiškėjo teiginiai dėl jo kreipimosi į šeimos gydytoją, skundžiantis, kad kameroje vėsu (šalta), nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl ventiliacijos sanitariniame mazge nebuvimo.

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Kalėjime yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nagrinėjamu atveju nedetalizavo aplinkybių, susijusių su iškvietimo sistemos netinkamu veikimu. Byloje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į Kalėjimo administraciją, nurodydamas, konkrečius iškvietimo sistemos gedimus. Byloje neįrodyta ta aplinkybė, jog iškvietimo sistema neveikė ar veikė netinkamai. Nors apeliantas nurodo, kad LVAT praktikoje aliarminių mygtukų (aliarminės sistemos) neįrengimas kamerose, kuriose yra laikomi kaliniai, yra pripažįstamas teisės pažeidimu ir pagrindu galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimui, kaip minėta, šiuo atveju byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog iškvietimo sistema neveikė ar veikė netinkamai. Be to, pagal nuoseklią LVAT praktiką net ir tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-758-261/2021). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė. Pareiškėjo nurodomoje LVAT 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A‐1017‐261/2016, skirtingai nei šioje byloje, buvo nustatyta, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema neveikia ir yra įrenginėjama, todėl remtis šia praktika nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs ir žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. BVK 6 straipsnyje nustatyta, kad, taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Asmeniui tvirtinant, kad jis yra diskriminuojamas, valstybės institucijos ar pareigūnai turi teikti įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo nebuvo diskriminuojamas (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-488-602/2018; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-270-602/2022). Skunde dėl neturtinės žalos, kildamos dėl netinkamų kalinimo sąlygų asmuo turi nurodyti reikšmingas ir konkrečias aplinkybes, kurios pagrįstų, jog jo atžvilgiu kalinimo įstaiga, kurioje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, elgėsi kitaip nei kitų bausmę atliekančių asmenų (jų grupių) atžvilgiu, kad kalinimo įstaiga, kurioje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, diskriminavo asmenį kitų bausmę atliekančių asmenų (jų grupių) atžvilgiu, tyčia, sąmoningai sudarė blogesnes kalinimo sąlygas nei kitiems bausmę atliekantiems asmenims (jų grupėms) (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-574-858/2015).

32. LVAT yra konstatavęs, kad nuteistojo diskriminavimu, jam vykdant bausmę, gali būti pripažinti atvejai, kai, esant vienodoms aplinkybėms, be jokio objektyvaus pagrindo tokiam nuteistajam taikomos skirtingos bausmės atlikimo sąlygos ir (ar) tvarka, išskiriančios jį iš kitų nuteistųjų (žr., pvz., 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1377/2012; 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-649-662/2018). Tačiau savaime diskriminacija nelaikoma, kai asmuo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-574-858/2015) ar kai asmeniui atliekant laisvės atėmimo bausmę, buvo taikomi apribojimai, nustatyti BVK (žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3158-624/2020).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu Kalėjimo pareigūnai tyčia ir sąmoningai sudarė pareiškėjui blogesnes kalinimo sąlygas, objektyviai nepagrįstai išskiriančias pareiškėją iš kitų Kalėjime ar kitose kalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų atžvilgiu. Pareiškėjo nurodomoje LVAT 2018 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A‐488‐602/2018, skirtingai nei šioje byloje, pareiškėjas teikė argumentus, jog yra diskriminuojamas, nes už gerą mokymąsi mokykloje jis nebuvo skatintas, todėl remtis šia LVAT praktika šioje byloje nėra pagrindo. Apeliantas nurodo Regionų administracinio teismo nagrinėtą administracinę bylą Nr. eI1‐1058‐289/2023, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodomoje administracinėje byloje buvo pakeistas LVAT 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-10-789/2024, kurioje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pareiškėjas buvo diskriminuojamas.

34. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko (nepritarė) su tam tikrais pareiškėjo argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis