04875abe-c992-4376-82ee-270bfda485cc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1371/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01097-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3.; 122.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

             IÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a :Ginčo esmė IeÅ¡kovai V. B. ir A. B. padavė teismui ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovams valstybei, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams D. R. bei V. S., kuriuo prašė priteisti ieÅ¡kovams turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai D. R. bei V. S. pažeidė ieÅ¡kovų teises ir vykdė diskriminacinę politikÄ civilinių bylų Nr. 2-3718-560/2013 ir Nr. 2-3363-5920/2014 nagrinėjimo metu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams V. B. ir A. B. terminÄ iki 2014 m. birželio 12 d. nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas, susipažinęs su pateiktu ieÅ¡kiniu, sprendė, kad ieÅ¡kinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 114, 135 straipsniuose nustatytų reikalavimų procesiniams dokumentams.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 2 dalimi, CK 6.273 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 2 punktu, nurodė, kad tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo yra valstybė, ir tik tuo atveju, jei toks ieÅ¡kinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigÅ«no veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigÅ«nas turėtų bÅ«ti įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei valstybė, atlyginusi ieÅ¡kovui žalÄ , nukreiptų į teisėjÄ ar kitÄ teismo pareigÅ«nÄ savo regresinį reikalavimÄ , esant jų tyčiniams veiksmams (CK 6.272 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai atsakovais įvardijo Vilniaus apygardos teismÄ bei teisėjus D. R. ir V. S., tačiau Å¡ie asmenys negali bÅ«ti atsakovais byloje. Nors pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ (ieÅ¡kovo suformuluotÄ materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui), ieÅ¡kinio pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ atsakovui) bei įrodymus, kurie patvirtina ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovai apsiribojo apibendrintais teiginiais apie aplinkybes, kuriomis remdamiesi siekia prisiteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, nenurodė, kaip jų patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiÅ¡kė kiekvienu konkrečiu atveju, nenurodė, kas konkrečiai sudaro jų praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie patyrė praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ .

Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai pateiktame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti 100 000 Lt (atitinkamai kiekvienam po 50 000 Lt) neturtinės žalos, tačiau nenurodė, kokiais kriterijais remiantis praÅ¡oma bÅ«tent tokio dydžio atlyginimo sumos. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis teismas įpareigojo ieÅ¡kovus nurodyti, iÅ¡ ko susideda jų teisių pažeidimas, t. y. kuo yra grindžiamas 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas – iÅ¡ ko susideda ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala ir kokiais įrodymais jie grindžia žalos padarymo faktÄ , nurodyti priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų patirta žala yra nulemta kokių tai neteisėtų veiksmų pasekmė.

Å ie trÅ«kumai iÅ¡taisytini ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, siekiant sudaryti galimybę atsakovui tinkamai atsikirsti pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad žalos padarymÄ pagrindžia civilinių bylų Nr. 2-12-714/2013, Nr. 2-3718-560/2013, Nr. 2-3363-590/2014 bei Nr. 2-2649-221/2009 nagrinėjimo eiga ir pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti minėtas bylas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovų praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti atitinkamas civilines bylas neatleidžia jų nuo pareigos ieÅ¡kinio pateikimo metu pateikti bent pagrindines ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir skundžiamus bei neteisėtus atsakovų veiksmus atspindinčius įrodymus.

IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad negali susipažinti su civilinėmis bylomis, argumentuoti žalos dydžio bei nurodyti įrodymų, t. y. kad jie objektyviai negali gauti duomenų, kuriais grindžia reikalavimus. Teismas atkreipė ieÅ¡kovų dėmesį į tai, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims savo procesinėmis pareigomis naudotis sÄ Å¾iningai, jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis ir 42 straipsnio 5 dalis).

Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų yra pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai D. R. bei V. S. pažeidė ieÅ¡kovų teises ir vykdė diskriminacinę politikÄ civilinių bylų Nr. 2-3718-560/2013 bei Nr. 2-3363-590/2014 nagrinėjimo metu, tačiau, teismo nuomone, ieÅ¡kovų nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtose bylose pagrindÄ bei dalykÄ ir negali bÅ«ti reikalavimu atskiroje byloje. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio priedai neatitinka CPK 114 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl ieÅ¡kovams nurodė pateikti prie ieÅ¡kinio pridedamų raÅ¡ytinių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad A. B. ir V. B. ieÅ¡kinyje naudojami teiginiai „kriminalinė institucija“, „pseudoteisėjas“ nesiderina su CK 1.137 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Tokie teiginiai negali bÅ«ti toleruojami civiliniame procese ir procesiniuose dokumentuose, todėl turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ ieÅ¡kinio.

Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas A. B. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovas atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė CPK 21, 45 straipsnius, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsnius, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34, 47 straipsnius, nes netinkamai taikė bei aiÅ¡kino CK 6.272, 6.273 straipsnius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimÄ Nr. 932.

Nutartį priėmė neteisėtos sudėties Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas teismas ir tokio teismo teisėja. Kadangi niekas negali bÅ«ti teisėju savo paties byloje, Vilniaus apygardos teismas ir Å¡io teismo teisėja A. R. ieÅ¡kinio negali nagrinėti. Pagal suformuotÄ privalomÄ precedento taikymo praktikÄ (Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-593/2013) net ir tuo atveju, jeigu civilinė byla bÅ«tų nagrinėjama kito Vilniaus apygardos teismo teisėjo, o ne teisėjų, kurių veiksmais ar sprendimais yra padaryta žala, bylÄ nagrinėjantis teisėjas turėtų vertinti savo kolegų darbÄ , o tokiu atveju objektyviam sprendimui priimti gali sutrukdyti subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės. Tai kelia pagrįstų abejonių civilinio proceso neÅ¡aliÅ¡kumu dėl neteisėtos sudėties teismo.

Å iuo atveju neteisingÄ nutartį priėmė neteisėtos sudėties Å¡aliÅ¡ka ir priklausoma teisėja pati prieÅ¡ save ir už save. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-3334-346/2013 Vilniaus apygardos teismo teisėjos J. M., R. B., G. A.–B. dėl tokių aplinkybių nusiÅ¡alino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, tačiau teisėja tyčia Å¡aliÅ¡kai ir priklausomai „provokuoja ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ ir neteisingos nutarties priėmimÄ â€œ, nors turi bÅ«ti nuÅ¡alinta nuo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo.

CK 6.272, 6.273 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 932 nedraudžia įtraukti atsakovais ar atsakovų atstovais teismus ir teisėjus, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių procesinis lygiateisiÅ¡kumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnyje, CPK 190 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje nenustatyta, kad teismas ar teisėjai turi imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės ir negali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti civiliniame procese dėl jų neteisėta ar nusikalstama tyčine veikla padarytos žalos atlyginimo.

Nutartyje netinkamai taikomi CPK 7, 42, 114 straipsniai, 135 straipsnio 1, 2 dalys, pažeidžiami CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 135 straipsnio 4 dalis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo suformuota privaloma precedento praktika. Ä®rodymų nepateikimas ar nenurodymas ir kiti netikslumai nėra esminė kliÅ«tis ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Reikalavimas ir įpareigojimas padaryti kopijÄ ieÅ¡kinyje praÅ¡omų iÅ¡reikalauti civilinių bylų medžiagos yra prieÅ¡taraujantis ir pažeidžiantis CPK 5-7, 17 straipsnius.

Pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ pažeistos teisės ir diskriminacijos vykdymas yra ginamos Å¡ias teises pripažinus, nes Å¡iuo reikalavimu sukuriamos asmeninės civilinės teisinės pasekmės, kurių pagrindu grindžiamas materialinis teisinis rezultatas dėl padarytos ir patirtos žalos atlyginimo ir pažeistų teisių paÅ¡alinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-508/2014, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-10600-910/2014 nustatė, kad nors prie procesinio dokumento pateikti priedai nėra patvirtinti CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, teismo atsisakymas dėl tokios priežasties iÅ¡ karto priimti ieÅ¡kinį ir nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti yra pernelyg formalus.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å ios bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, pagrįstumas ir teisėtumas. Apelianto (ieÅ¡kovo A. B.) apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas analizuotinas tuo aspektu, ar teismo nustatyti ieÅ¡kinio neatitikimai jo turiniui keliamiems reikalavimams gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip procesinio pobÅ«džio kliÅ«tis, kurių nepaÅ¡alinus bylos iÅ¡kėlimas nėra galimas (CPK 320, 338 straipsniai).Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik teisės, bet ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos.

CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas yra sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, tiek koncentruotam ir ekonomiÅ¡kam teismo procesui užtikrinti.Apeliantui jau ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamÄ ieÅ¡kinį atsakovu byloje gali bÅ«ti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieÅ¡kinį dėl žalos iÅ¡ valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298/2014).

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas bei teisėjai D. R. ir V. S. negali bÅ«ti atsakovais byloje ir kad ieÅ¡kovai turi patikslinti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus turinčius atsakyti asmenis.Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, faktas, kad pareiÅ¡kėjai pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinyje atsakovo atstovais įvardijo ir Vilniaus apygardos teismÄ bei Å¡io teismo teisėjus, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas ir (ar) buvo pažeistos ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Teismų įstatymo ir CPK nuostatos.

SkundžiamÄ nutartį priėmusio teismo ir teisėjo Å¡aliÅ¡kumas bei suinteresuotumas atskirajame skunde siejami bÅ«tent su tuo, kad nutartį priėmė teismas (Å¡io teismo teisėja), kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, o kitų aplinkybių dėl teismo (teisėjo) Å¡aliÅ¡kumo atskirajame skunde nenurodoma. Bet kuriuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatyta teisėjų nuÅ¡alinimo sprendimo tvarka (CPK 68 – 69 straipsniai), kuria, iÅ¡taisius ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir teismui jį priėmus, ieÅ¡kovai, manydami, jog egzistuoja pagrindas bylÄ nagrinėjantį teisėjÄ nuÅ¡alinti, galės pasinaudoti.

Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , neturi įgalinimų spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais apie aplinkybes, kuriomis remdamiesi siekia prisiteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės. IÅ¡ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo negalima suprasti, kokiais konkrečiais teismo (teisėjų) veiksmais buvo pažeistos ieÅ¡kovų teisės, t. y. pagal ieÅ¡kinio tekstÄ nėra tinkamai atskleistas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai nenurodė, kaip jų patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiÅ¡kė kiekvienu konkrečiu atveju, nenurodė, kas konkrečiai sudaro jų praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie patyrė praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ , taip pat nenurodė, pagal kokius kriterijus nustatytas ieÅ¡kinyje praÅ¡omas priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos dydis kiekvienam iÅ¡ atsakovų.

Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė ieškovams patikslinti, iš ko susideda jų teisių pažeidimas, siekiant sudaryti galimybę atsakovui tinkamai atsikirsti į ieškinį.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vieno iš pareikštų reikalavimų, o būtent – reikalavimo pripažinti, kad teismas ir teisėjai pažeidė ieškovų teises, patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡skirta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Esveras“ v. UAB „Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Nors apskųstoje nutartyje teismas konkrečiai nenurodė, kad pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas dėl pripažinimo nenagrinėtinas teisme, tačiau tai negali teikti pagrindo ieÅ¡kovams manyti, jog Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas yra be trÅ«kumų.

Tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ yra ieÅ¡kovų pareiga (CPK 12 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant tinkamai suformuluoto ieÅ¡kinio reikalavimo, neaiÅ¡kios bylos nagrinėjimo ribos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė šį ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ .CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, jog žyminis mokestis sumokėtas, bei praÅ¡ymai dėl įrodymų, kurių ieÅ¡kovas pateikti negali, iÅ¡reikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų.

PraÅ¡ydamas pridėti civilines bylas, apeliantas nenurodė, kad praÅ¡omose pridėti bylose esančių Å¡iai bylai reikalingų duomenų dėl kokių nors priežasčių jis pateikti negali.CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentÄ iÅ¡davusio (gavusio) asmens.

Tik tuo atveju, kai procesinių dokumentų priedų apimtis yra didelė, teismas gali leisti procesinių dokumentų priedų nepateikti kitiems dalyvaujantiems asmenis (CPK 113 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio prašymo nei apeliantas, nei kitas ieškinį pateikęs asmuo nereiškė, todėl priėmus ieškinį procesinių dokumentų priedai turėtų būti siunčiami kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nepateikus ieškinio priedų pagal CPK 114 straipsnio reikalavimus, tokios galimybės nėra.

Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo neturi bÅ«ti reikalaujama pateikti patvirtintas kopijas teismų procesinių sprendimų, kuriuos teismas gali gauti pasinaudojęs teismų informacine sistema Liteko, tačiau kiti teismui pateikiami dokumentai, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus. Nors toks trÅ«kumas yra pakankamai formalus ir galėtų bÅ«ti paÅ¡alintas pasiruoÅ¡imo nagrinėti bylÄ teisme stadijoje, tačiau Å¡iuo atveju tai nebuvo vienintelis trÅ«kumas, dėl kurio buvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Visgi Å¡io trÅ«kumo nepaÅ¡alinimas nesudarytų teisėto pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Apibendrindamas pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo ir nustatydamas terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, iÅ¡ esmės tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai svarbias aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtÄ procesinį sprendimÄ , todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti yra pasibaigęs, todėl nustatytinas kitas procesinis terminas teismo nurodymams įvykdyti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovams A.

B. ir V. B. terminÄ iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai) paÅ¡alinti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Teisėjas                                                                              Gintaras Pečiulis