0484b3ae-9322-40dc-a093-ef22dc97dc7b · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-388-828/2020 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00098-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

R. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. P. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. 22 300,74 Eur skolÄ , 802,80 Eur delspinigių, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistinÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 26 d. tarp R. P. ir atsakovo A. R. Kauno miesto 20-ajame notaro biure buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 2-5221, pagal kuriÄ R. P. atsakovui paskolino 22 300,74 Eur (77 000 litų), o atsakovas įsipareigojo iki 2009 m. lapkričio 26 d. paskolÄ grÄ Å¾inti, tačiau jos negrÄ Å¾ino. R. P. 2018 m. gruodžio 12 d. mirė, ir ieÅ¡kovas priėmė jo palikimÄ .

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2019 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 22 300,74 Eur skolos, 802,80 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 23 103,54 Eur sumÄ , skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, ir 1 478 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2020 m. sausio 30 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistÄ Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2019 m. kovo 19 d. preliminarų sprendimÄ , kuriuo nuspręsta ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 22 300,74 Eur skolos, 802,80 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 23 103,54 Eur sumÄ , skaičiuojant nuo 2019-03-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1 478 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 17,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo tėvas R. P. (kreditorius) 2008 m. lapkričio 26 d. su atsakovu A. R. (skolininku) Kauno miesto 20-ame notaro biure sudarė paskolos sutartį. Å ia sutartimi kreditorius R. P. paskolino A. R. 77 000 litų. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, perdavimo metu skolinama suma atitiko 22 300,74 Eur. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas nustatytas iki 2009 m. lapkričio 26 d. Paskolos sutartimi taip pat buvo susitarta, kad kreditorius, priimdamas iÅ¡ skolininko visiÅ¡kÄ prievolės įvykdymÄ arba jos įvykdymÄ dalimis, privalo duoti skolininkui apie tai pakvitavimÄ , skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta Kauno miesto 20-me notaro biure.

Ant paskolos sutarties yra ranka darytas įraÅ¡as „AÅ¡, A. R., gavau iÅ¡ R. P. septyniasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius litų. A. R. 2008-11-26“. R. P. 2018 m. gruodžio 12 d. mirė. R. P. palikimÄ be turto apyraÅ¡o priėmė jo sÅ«nus ieÅ¡kovas R. P., kuris kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2019 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

6. Teismas sprendė, kad paskolos sutartis, kuria ieÅ¡kovo tėvas paskolino atsakovui 77 000 litų (22 300,74 Eur) buvo sudaryta, Å¡i pinigų suma atsakovui buvo perduota, jÄ jis turėjo grÄ Å¾inti iki 2009 m. lapkričio 26 d.

7. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad paskolintų pinigų iÅ¡ R. P. negavo, ir kad paskolÄ R. P. atidavė. Be to, vien tai, kad skolinami pinigai A. R. galimai buvo perduoti iki paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo ir jos patvirtinimo notaro biure, paskolinių teisinių santykių atsiradimo tarp sutarties Å¡alių nepaneigė. Teismas laikė atsakovo nurodomas aplinkybes apie tai, kad jis faktiÅ¡kai pinigų negavo, nes jie buvo investuoti į sodybų pirkimÄ , ir kad paskolos sutarties pasiraÅ¡ymas neatitiko tikrosios Å¡alių valios, neįrodytomis. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kad 2008 m. lapkričio 26 d. paskolos sutartimi paskolinti pinigai 77 000 litų (22 300,74 Eur) iÅ¡ tikrųjų faktiÅ¡kai buvo perduoti atsakovui.

8. Teismas nurodė, kad pagal paskolos sutartį Å¡alys susitarė, kad tiek dalinį paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , tiek ir visos paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ turi patvirtinti kreditoriaus iÅ¡duotas pakvitavimas, kuris turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, o visos skolos grÄ Å¾inimo faktas turi bÅ«ti patvirtintas ir notarine tvarka. Teismas sprendė, kad paskolos gavėjas, teigiantis, kad jis grÄ Å¾ino paskolos davėjui paskolÄ grynųjų pinigų sumomis, tarp kurių yra ir tokių, kurios akivaizdžiai virÅ¡ija CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytas ribas, tačiau neturintis jokio raÅ¡ytinės formos kreditoriaus pakvitavimo ar kitokio kreditoriaus suraÅ¡yto/pasiraÅ¡yto dokumento, kuriame bÅ«tų patvirtintas paskolos dalies (dalių) grÄ Å¾inimo faktas, neturi teisės remtis liudytojų parodymais paskolos grÄ Å¾inimui įrodyti.

Atsižvelgęs į tai, teismas nesirėmė atsakovo kviesto liudytojo J. P. parodymais, kuriais remdamasis atsakovas siekė įrodyti paskolos grÄ Å¾inimo dalimis faktÄ . Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytas iÅ¡imtis netaikyti Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyto įrodymų leistinumo ribojimo.

9. Teismas nenustatė, kad sutarties Å¡alys bÅ«tų pakeitę paskolos sutarties sÄ lygas ir sutarę dėl kitokio nei nurodytas sutartyje prievolės – paskolos gražinimo – bÅ«do. Paskolos sutarties Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad visa skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2009 m. lapkričio 26 d. notaro biure, o priėmęs dalinį skolos grÄ Å¾inimo įvykdymÄ , kreditorius iÅ¡duoda skolininkui pakvitavimÄ .

10. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai – banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, paveldėjimo teisės pagal testamentÄ ir pagal įstatymÄ liudijimai, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, nepatvirtina jo nurodomų skolos grÄ Å¾inimo R. P. aplinkybių. Atsakovo pateiktas jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina tik tiek, kad jis nusiimdavo pinigų iÅ¡ bankomato, tačiau nėra jokių duomenų, kad Å¡iuos pinigus atsakovas bÅ«tų perdavęs R. P.. Atsakovo pateikti nekilnojamojo turto paveldėjimo, o vėliau jo pardavimo dokumentai taip pat nepatvirtino, kad už nekilnojamÄ jį turtÄ gauti pinigai bÅ«tų perduoti R.

P.. Tiek ieÅ¡kovas, tiek liudytoja E. P. teisme nurodė, kad R. P. po jį 2011 m. balandžio 3 d. iÅ¡tikusio insulto buvo sunkus gulintis ligonis, kurio bÅ«klė pastoviai blogėjo, vėliau jis apako, nevaldė kojų, judino tik vienÄ rankÄ , buvo reikalingas nuolatinės priežiÅ«ros ir slaugos, gulėjo iÅ¡ pradžių ligoninėje, po to slaugos namuose iki savo mirties. Dėl Å¡ių priežasčių teismo neįtikino atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad jis skolos dalis, taip pat ir labai didelėmis sumomis, įteikdavo pirmiau apibÅ«dintos bÅ«senos ligoniui į rankas, pavyzdžiui, 2013 m. perdavė 11 000 litų, 2017 m.

– 12 743 Eur. Teismo taip pat neįtikino atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad jo ir kreditoriaus santykiai buvo labai geri, grįsti pasitikėjimu ir ilgamete draugyste, dėl ko R. P. neiÅ¡davė, o atsakovas ir nereikalavo iÅ¡duoti pakvitavimų dėl paskolos grÄ Å¾inimo. Tokiais atsakovo paaiÅ¡kinimais teismas abejojo, kadangi paskolos sutartį Å¡alys sudarė ne tik raÅ¡ytinės formos, bet jÄ patvirtino ir notaras, nors notarinės formos paskolos sutarčiai tuo metu galiojęs įstatymas nereikalavo. Teismas sprendė, kad R.

P. buvo rūpestingas ir linkęs savo sandorius įforminti tinkamai, kaip to reikalavo teisės aktai net ir santykiuose su ilgamečiu geru draugu.

11. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į R. P. sveikatos bÅ«klę, atsakovo nurodomi paskolos grÄ Å¾inimo sandoriai net ir negalėjo bÅ«ti sudaromi. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė pinigų pagal paskolos sutartį gavimo fakto, taip pat neįrodė paskolos grÄ Å¾inimo fakto. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. sausio 30 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas ir priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjama situacija yra sudėtinga ir gali prireikti Å¡alių paaiÅ¡kinimų.

13. Apeliantas mano, kad teismo galutinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo priimtas, pažeidžiant materialinės teisės normas, jas neteisingai išaiškinant ir pritaikant byloje.

14. Teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas įrodė paskolos dalyko perdavimÄ , iÅ¡kraipė faktines bylos aplinkybes, neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė Notariato įstatymo 26 straipsnį bei Å¡aliÅ¡kai įvertino apelianto prieÅ¡taravimų reikÅ¡mę.

15. Byloje konstatuotų faktinių aplinkybių neatitinka teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ . 2019-12-09 vykusiame teismo posėdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog jo velionis tėvas R. P. pinigus apeliantui paskolino neva dar iki Paskolos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo pas notarÄ , taip paneigdamas Paskolos sutartyje nurodytÄ faktÄ , kad pinigai apeliantui buvo perduoti Paskolos sutarties sudarymo metu, ir apelianto ranka padaryto įraÅ¡o atitikimÄ tikrovei. Å iuos ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus reikėtų vertinti kaip iÅ¡reikÅ¡tÄ fakto, jog paskolos suma apeliantui nebuvo perduota, pripažinimÄ . IeÅ¡kovas pats pripažino pinigų neperdavimo faktÄ Paskolos sutartyje nurodytu laiku.

16. Todėl ieÅ¡kovui pripažinus faktÄ , kad pinigai apeliantui nebuvo perduoti Paskolos sutarties sudarymo ir patvirtinimo metu, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti Paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos perdavimo laikÄ , realiÄ paskolos davėjo galimybę paskolinti tokio dydžio pinigų sumÄ ir paneigti apelianto nurodytas aplinkybes, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, paties velionio R. P. praÅ¡ymu, siekiant nuraminti ieÅ¡kovÄ dėl nesėkmingų investicijų į nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat kitas svarbias paskolos dalyko perdavimÄ apeliantui patvirtinančias aplinkybes, iÅ¡ kurių kildina reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ apeliantui ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Kadangi ieÅ¡kovas Å¡ios pareigos neįvykdė, darytina prieÅ¡inga, negu teismo padaryta iÅ¡vada, paskolos dalyko perdavimas apeliantui nėra įrodytas.

17. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog apeliantas neginčija Paskolos sutarties teismine tvarka, notariato įstatymo 26 straipsnio pagrindu ir/ar kaip tariamo, dėl akių sudaryto sandorio, o nenuginčijus notaro patvirtintos Paskolos sutarties dalies dėl pinigų perdavimo, negalima daryti iÅ¡vados, jog pinigai nebuvo perduoti. Tačiau nepriklausomai nuo to, kad Paskolos sutartis buvo patvirtinta notaro, paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais patvirtinus paskolos dalyko (pinigų) neperdavimo apeliantui faktÄ , Paskolos sutartis pagal įstatymÄ laikoma nesudaryta, todėl ir ginčyti nesudaryto sandorio apeliantas objektyviai negalėjo.

18. Mano, kad CPK 430 straipsnyje numatytas teisinis reglamentavimas iš viso nenumato galimybės pateikti priešieškinį nagrinėjant bylas dokumentinio proceso tvarka. Todėl reikšti priešieškinį nebuvo nei materialių, nei procesinių pagrindų ir būtinybės, o priešieškinio pareiškimas neturėtų įtakos bylos išnagrinėjimui.

19. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad Paskolos sutartyje nurodytas faktas gali bÅ«ti paneigtas tik nuginčijus jį teismine tvarka, teismas paneigė savo paties ankstesnę iÅ¡vadÄ , nes suteikdamas notarine tvarka patvirtintai Paskolos sutarčiai prima facie įrodymo galiÄ , tuo pačiu pripažino apelianto teisę šį įrodymÄ nuginčyti CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytu bÅ«du.

20. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad apeliantas neįrodė paskolos grÄ Å¾inimo fakto. Teismas, pripažinęs, kad apeliantas neįrodė paskolos grÄ Å¾inimo, neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodinėdamas paskolos grÄ Å¾inimÄ , jis neva pripažino pinigų gavimo iÅ¡ R. P. faktÄ . Jeigu teismas konstatavo, kad paskolos grÄ Å¾inimo apeliantas neįrodė, tai jo procesinė pozicija ginče pati viena negali bÅ«ti kito fakto – kad Paskolos sutartis neva buvo sudaryta – įrodymu. Be to, apeliantas nurodė, jog pinigus grÄ Å¾ino vengdamas galimų neigiamų pasekmių dėl Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo bei žinodamas, kad grÄ Å¾inamus pinigus R. P. perduos savo broliui J. P.. Taigi, teismas apelianto nurodytus faktus dėl paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybių įvertinto iÅ¡imtinai Å¡aliÅ¡kai ir juos panaudojo prieÅ¡ apeliantÄ , nors prieÅ¡ tai buvo padaręs iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie faktai neva neatitinka tikrovės.

21. PrieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, tai, kad Paskolos sutarties įvykdymo patvirtinimui nebuvo paimti pakvitavimai (Paskolos sutarties 3 p.) bei visa paskola nebuvo grÄ Å¾inta Kauno miesto 20-ajame notaro biure (Paskolos sutarties 6 p.), neatėmė iÅ¡ apelianto teisės įrodinėti Paskolos sutarties įvykdymÄ remiantis kitomis civilinio proceso ir materialinės teisės normose numatytomis leistinomis priemonėmis. Be to, darydamas iÅ¡vadÄ apie Paskolos sutarties neįvykdymÄ , teismas iÅ¡imtinai rėmėsi formaliu Paskolos sutarties sÄ lygų vertinimu ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į aplinkybes, galėjusias turėti įtakos Å¡ių Paskolos sutarties sÄ lygų neįvykdymui. Kreditoriaus R. P. sveikata, apelianto nenoras reikalaujant pakvitavimų sukelti jam papildomus fizinius ir psichologinius sunkumus, stresÄ , draugiÅ¡ki judviejų santykiai, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, sÄ lygojo tai, kad apeliantas, perduodamas pinigus, iÅ¡ R. P. nereikalavo pakvitavimų.

22. Apelianto nuomone, teismo padarytos iÅ¡vados taip pat įrodo akivaizdžiai ieÅ¡kovui naudingÄ Paskolos sutarties sÄ lygų vertinimÄ . Teismas atkreipė dėmesį į ypatingai sunkiÄ R. P. sveikatos bÅ«klę, kuri, jo nuomone, fiziÅ¡kai trukdė jam priimti pinigus, tačiau, pagal teismo logikÄ , neva nebÅ«tų kliÅ«timi jam nuvykti į notaro biurÄ , kad ten patvirtintų Paskolos sutarties įvykdymÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys į Paskolos sutarties 3 ir 6 punktuose nurodytų sÄ lygų akivaizdų prieÅ¡taringumÄ : pagal 3 punkto sÄ lygÄ Paskolos sutarties įvykdymui tarsi ir pakaktų pakvitavimo(ų), o pagal 6 punktÄ â€“ jau bÅ«tinas notaro patvirtinimas, tačiau teismas nesiaiÅ¡kino Å¡ių akivaizdžiai ydingų Paskolos sutarties sÄ lygų galimos įtakos jos įvykdymÄ patvirtinančių įrodymų surinkimui.

Iš teismo išvadų negalima suprasti, ar Paskolos sutarties įvykdymui patvirtinti būtų užtekę pakvitavimų, ar turėjo būti išduotas tai patvirtinantis notaro liudijimas.

23. Mano, kad byloje yra pagrindas taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytÄ Ä¯rodymų leistinumo iÅ¡imtį – apelianto pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko sÄ skaitos, turto perleidimÄ (pardavimÄ ) patvirtinančios sutartys, paveldėjimo dokumentai yra netiesioginiai raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad apeliantas turėjo paskolai grÄ Å¾inti reikalingas lėšas, kuriomis, kaip patvirtino liudytojas J. P., apeliantas grÄ Å¾ino velioniui kreditoriui R. P. Paskolos sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ . Mano, jog Å¡io liudytojo parodymais galima remtis, nes jis yra velionio R. P. brolis, t. y. artimas jo giminaitis, o paskolos grÄ Å¾inimo laikotarpiu ieÅ¡kovas gyveno ne Lietuvos Respublikoje, todėl negalėjo žinoti faktinių paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybių. Be to, apeliantÄ ir R. P. siejo draugiÅ¡ki santykiai ir R. P. nei pats asmeniÅ¡kai, nei per atstovÄ (juo galėjo bÅ«ti ir ieÅ¡kovas) iki mirties, t. y. beveik 10 metų, nereikalavo grÄ Å¾inti 77 000 Eur paskolÄ .

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. P. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog atsakovo pozicija byloje yra ypatingai nenuosekli ir prieÅ¡taringa, kuria tik patvirtinamas Paskolos sutarties sudarymo ir pinigų negrÄ Å¾inimo faktas. IÅ¡ vienos pusės atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovo velionis tėvas R. P. nesuteikė jam paskolos, iÅ¡ kitos pusės įrodinėja, kad paskolos dalykÄ R. P. grÄ Å¾ino. Å is prieÅ¡taravimas yra esminis ir rodantis akivaizdų atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovas teikdamas prieÅ¡taravimus aplinkybės apie tai, kad nėra gavęs Paskolos sutarties dalyko, apskritai neįrodinėjo, Å¡ias aplinkybes pradėjo įrodinėti tik liudytojui davus parodymus. Tai patvirtina atsakovo nenuoseklumÄ byloje.

25. Mano, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina Paskolos sutarties sudarymo faktÄ ir paskolos dalyko perdavimÄ atsakovui, o atsakovo procesinis elgesys yra akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas. Tarp ieÅ¡kovo velionio tėvo ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, kurie buvo įforminti Paskolos sutartimi, o atsakovo teiginiai Å¡ios aplinkybės nepaneigė. Tačiau atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , aplinkybė, kad Paskolos sutarties dalykas buvo perduotas iki Paskolos sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas yra padaręs įraÅ¡Ä apie paskolos dalyko gavimÄ pačioje Paskolos sutartyje, t. y. patvirtinęs, kad pinigai atsakovui buvo realiai ir faktiÅ¡kai perduoti. Atsakovas neįrodė, kad paskolos dalyko nėra gavęs, prieÅ¡ingai, atsakovas byloje neneigė, kad paskolos dalykÄ yra gavęs iki Paskolos sutarties sudarymo.

26. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo velionio tėvo R. P. ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, kurie buvo įforminti notarine Paskolos sutartimi ir šių aplinkybių atsakovas byloje nepaneigė.

27. Atsakovas, siekdamas nuginčyti Paskolos sutartį, kaip neva apsimestinį ar tariamÄ (tik dėl akių) sandorį, privalėjo pareikÅ¡ti tokio pobÅ«džio reikalavimus. Tačiau atsakovas byloje nereikalavo pripažinti Paskolos sutarties apsimestiniu sandoriu ar tariamu (tik dėl akių). CPK 430 straipsnio 4 dalyje nėra numatyto draudimo reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį byla nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka, todėl atsakovo argumentas, kad jis neturėjo procesinės teisės pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Ä®statymų nustatyta tvarka atsakovui nenuginčijus Paskolos sutarties, paskoliniai teisiniai santykiai ir paskolos dalyko perdavimas atsakovui yra visiÅ¡kai įrodyti.

28. Atsakovas nėra grÄ Å¾inęs Paskolos sutarties dalyko ir to nepatvirtina byloje jokie surinkti įrodymai. Pažymi, kad ieÅ¡kovui bÅ«nant sunkios sveikatos bÅ«klės, jam nereikėjo vykti į notarų biurÄ , jiss turėjo pasirÅ«pinti, kad notaras atvyktų įforminti paskolos dalyko grÄ Å¾inimo. Atsakovas tariamai grÄ Å¾indamas Paskolos sutarties dalykÄ ieÅ¡kovo velioniui tėvui nedalyvaujant notarui nesilaikė Paskolos sutarties sÄ lygų. Netinkamai įforminus tariamÄ Paskolos sutarties dalyko grÄ Å¾inimÄ , visi neigiami padariniai kyla atsakovui. Atsakovui pripažinus, jog nebuvo laikomasi raÅ¡ytinės formos sandoriui įforminti, teismas pagrįstai neleido remtis liudytojų parodymais, o ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ios taisyklės taikymo iÅ¡imčių.

29. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie piniginių lėšų nuėmimÄ nuo banko sÄ skaitos ar paveldėto turto pardavimÄ , niekaip nepatvirtina ir neįrodo, kad Å¡ios lėšos bÅ«tų perduotos ieÅ¡kovo velioniui tėvui R. P.. Mano, kad Teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ , todėl Apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindo jo naikinti nėra galimybių.). Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 30.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovo A.

R. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 31. Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjama situacija yra sudėtinga ir gali prireikti žodinio paaiÅ¡kinimo.

32. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, įtvirtintÄ CPK 326 straipsnio 1 dalyje, apeliacinė byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra bÅ«tina (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimÄ bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ vilkinti procesÄ , o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018; kt.).

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas apeliaciniame skunde suformulavo savo pozicijÄ pakankamai aiÅ¡kiai Å¡alių ginčui spręsti, Å¡alys dalyvavo pirmosios instancijos teisme, turėjo atstovus, teikė paaiÅ¡kinimus, savo argumentus iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose, dėl to nėra bÅ«tinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia netenkinti apelianto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34. Byloje kilo ginčas dėl paskolos sudarymo ir jos grÄ Å¾inimo pagrįstumo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasekoje neteisingai nustatė, kad buvo sudaryta paskolos sutartis ir apeliantas gavo pinigus iÅ¡ R. P., taip pat nurodo, jog jis turėjo pinigų paskolos grÄ Å¾inimui bei paskolÄ grÄ Å¾ino.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog apelianto pozicija Å¡ioje byloje nėra nuosekli, kadangi viena vertus apeliantas nepripažįsta paskolos gavimo fakto, kita vertus įrodinėja, paskolÄ yra grÄ Å¾inęs. Dėl paskolos sutarties sudarymo 36. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog Å¡ios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindÄ teigti, kad tokio pobÅ«džio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra bÅ«tina pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita – sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ .

Paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolos dalykÄ ir atlygį už skolinimÄ , jeigu toks priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015).

38. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad paskoliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ne tik paskolos sutarties sudarymo metu, bet ir po jos sudarymo, perduodant (skolinant) sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ . Paskoliniai teisiniai santykiai tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo gali bÅ«ti susidarę anksčiau žodinės sutarties pagrindu ir įforminti vėliau sudarant raÅ¡ytinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018) 39.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo tėvas R. P. su atsakovu A. R. 2008 m. lapkričio 26 d. Kauno miesto 20-ame notaro biure sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ R. P. paskolino A. R. 77 000 litų (22 300,74 Eur). Paskolos grÄ Å¾inimo terminas nustatytas iki 2009 m. lapkričio 26 d. Paskolos sutartimi taip pat buvo susitarta, kad kreditorius, priimdamas iÅ¡ skolininko visiÅ¡kÄ prievolės įvykdymÄ arba jos įvykdymÄ dalimis, privalo duoti skolininkui apie tai pakvitavimÄ , skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta Kauno miesto 20-me notaro biure.

Paskolos sutartyje yra ranka darytas įraÅ¡as „AÅ¡, A. R., gavau iÅ¡ R. P. septyniasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius litų. A. R. 2008-11-26“. R. P. 2018 m. gruodžio 12 d. mirė. R. P. palikimÄ be turto apyraÅ¡o priėmė jo sÅ«nus ieÅ¡kovas R. P., kuris kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo skolÄ pagal sudarytÄ paskolos sutartį.

40. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad tarp atsakovo ir R. P. nebuvo sudaryta paskolos sutartis, kadangi paskolos sudarymo metu pinigai realiai nebuvo jam perduoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

41. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje nustatyta, kad dar iki paskolos sudarymo sutarties pinigai buvo perduoti apeliantui. Tai patvirtina tiek apklausta liudytoja, tiek minėtas paskolos sutartyje atliktas atsakovo įraÅ¡as. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nutarties 38 punkte nurodytÄ teismų praktikÄ , pripažįstama, kad, perdavus paskolos dalykÄ (pinigus), tarp R. P. ir apelianto buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, kurie galimai tik vėliau buvo įforminti raÅ¡ytine notarine tvarka, kÄ pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jei jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas to nepadarė. Todėl laikytina, kad 2008 m. lapkričio 26 d. paskolos sutartis buvo sudaryta, 77 000 litai (22 300,74 Eur) iš tikrųjų faktiškai buvo perduoti atsakovui.

42. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jis negalėjo ginčyti paskolos sutarties, t. y. pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinio, kadangi byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Ä®statymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio procesines priemones – prieÅ¡inį ieÅ¡kinį ir atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Å ios atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimÄ (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieÅ¡kinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ arba ginčija ieÅ¡kovo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Atsikirtimai gali bÅ«ti materialiojo ar procesinio teisinio pobÅ«džio. Materialiojo teisinio pobÅ«džio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiÅ¡kinimus, kuriais siekia paneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , t. y. įrodyti, kad ieÅ¡kovas neturi teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

43. Ä®statyme nenurodyta, nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikÅ¡to reikalavimo prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bÅ«dÄ visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Tačiau atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bÅ«dÄ visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo bÅ«dai. Å iuo atveju, atsakovas, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti paskolÄ , paskolos sutarties neginčija.

Atsakovas nesutinka, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, kuri jam sukėlė atitinkamų pareigų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas siekdamas, kad ginčo prievolė bÅ«tų nuginčyta, privalėjo reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ materialųjį reikalavimÄ dėl sandorio nuginčijimo. Å iuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ieÅ¡kinis byloje nebuvo pareikÅ¡tas, o visi argumentai dėl skolininko prievolių, kylančių iÅ¡ paskolos sutarties, buvo iÅ¡dėstyti prieÅ¡taravimuose į preliminarų sprendimÄ , kurie savo esme atitinka atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

Pažymėtina, kad CPK 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Nauja CPK 430 straipsnio 4 dalies redakcija nebenumato draudimo dokumentiniame procese reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio. Todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje apeliantas galėjo pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du apginti savo pažeistas teises.

44. Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Todėl apeliantui neginčijus ir nenuginčijus paskolos sutarties, paskoliniai teisiniai santykiai ir paskolos dalyko perdavimas atsakovui yra visiÅ¡kai įrodyti, kÄ pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Dėl paskolos grÄ Å¾inimo 45.

Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolÄ grÄ Å¾ino, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

46. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė grÄ Å¾inęs paskolÄ . Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų paskolos grÄ Å¾inimÄ . Å alys sudarydamos paskolos sutartį susitarė, kad kreditorius, priimdamas iÅ¡ skolininko visiÅ¡kÄ prievolės įvykdymÄ arba jos įvykdymÄ dalimis, privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ . Taip pat Å¡alys susitarė, kad skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta Kauno miesto 20-me notaro biure. Kaip matyti, tiek dalinį paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , tiek ir visos paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ turi patvirtinti kreditoriaus iÅ¡duotas pakvitavimas, kuris turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, o visos skolos grÄ Å¾inimo faktas turi bÅ«ti patvirtintas ir notarine tvarka. Tačiau tokių įrodymų į bylÄ apeliantas nepateikė.

47. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad dėl sunkios R. P. bÅ«klės nebuvo galimybės įforminti paskolos grÄ Å¾inimo pas notarÄ . PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato iÅ¡imtį kada galima notarinius veiksmus atlikti ne notaro biure, t. y. atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurÄ ir iÅ¡kviečia notarÄ Ä¯ namus, medicinos pagalbos ar kitÄ Ä¯staigÄ . Taigi, R. P. bÅ«nant sunkios sveikatos bÅ«klės, atsakovas galėjo iÅ¡kviesti notarÄ Ä¯ ligoninę, kad įformintų paskolos grÄ Å¾inimÄ , tačiau to nepadarė.

48. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Kaip jau minėta, paskolos sutartis yra sudaryta notarine forma. Sutartyje numatyta, kad paskolos grÄ Å¾inimas t.p. turėjo bÅ«ti įforminamas notarine forma. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, kad atsakovo teiginiai apie paskolos grÄ Å¾inimÄ dalimis, kurios virÅ¡ija ir CK 6.871 str. 1, 4 d. nustatytas sumas (kurioms privaloma raÅ¡ytinė ar notarinė forma), negali bÅ«ti patvirtinami liudytojų (tame tarpe ir J. P.) parodymais.

49. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad taikyti CK 1.93 str. 6 d. numatytÄ iÅ¡imtį dėl draudimo remtis liudytojų parodymais nagrinėjamu atveju įrodinėjant paskolos grÄ Å¾inimÄ pagrindo nebuvo: kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių paskolos grÄ Å¾inimo įrodymų nėra; jie nebuvo prarasti; atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai paskolos grÄ Å¾inimÄ buvo galima įforminti raÅ¡tu (minėta Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalis); atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį (paskolinta didelė pinigų suma, paskolos sutartyje numatyta konkreti paskolos grÄ Å¾inimo įforminimo tvarka) bei kitas svarbias bylai aplinkybes, teismo pritaikytas draudimas panaudoti liudytojų parodymus nagrinėjamu atveju neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Aplinkybės, kad apeliantas tam tikrÄ laikotarpį turėjo pinigų, paveldėjo turto, nusiimdavo iÅ¡ banko sÄ skaitos pinigus, taip pat nepatvirtina to, jog bÅ«tent tuos pinigus apeliantas iÅ¡leido paskolos dengimui.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino proceso, materialiosios teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Kadangi apeliantui pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio (520 Eur) sumokėjimas už apeliacinį skundÄ iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, netenkinus apeliacinio skundo iÅ¡ apelianto priteistina 520 Eur nesumokėto žyminio mokesčio valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. sausio 30 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 520 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Vygintas Mažuika