2021-02-10 Nr. AB-2994-3-61-3-04345-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-192-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04345-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. Š. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – P. K. (P. K.), J. D., R. K. ir V. V.) dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. KT-46 (toliau – ir Sprendimas) bei atsakovą įpareigoti pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundą (toliau – ir Skundas).

2. Z. Š. paaiškino, kad Taryba Sprendimu jo 2018 m. balandžio 10 d. skundo dalį paliko nenagrinėtą, o kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Tarybai pateikė Skundą dėl Lietuvos teismo ekspertizės centre dirbančių teismo ekspertų P. K., J. D., R. K. ir V. V. veiksmų, atliekant Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje paskirtą kompleksinę fonoskopinę informacinių technologijų ekspertizę. Pareiškėjas Skunde pažymėjo, kad minėti ekspertai pažeidė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 58–59 punktų nuostatas.

3. Z. Š. teigė, kad buvo atliktos dvi ekspertizės bei surašyti du ekspertizės aktai be pavadinimų, kuriuose buvo pateiktos išvados atitinkamai į 2–8 klausimus ir į 1 bei 9 klausimus. Pareiškėjas iš esmės nesutiko su Sprendimu, teigė, kad jame nėra nei turinio, nei detalizavimo, iš Sprendimo negalima suprasti, kodėl Skundas nebuvo patenkintas. Z. Š. nuomone, Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus principus. Nurodo, kad Taryba jo Skundą privalėjo išnagrinėti remdamasi minėtais principais, tačiau apsiribojo tik formaliu Skundo išnagrinėjimu.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas Z. Š. ir jo atstovas palaikė skundo argumentus bei prašė skundą tenkinti.

5. Atsakovas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba prašė pareiškėjo Z. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad Taryba pareiškėjo Skundą išnagrinėjo jai įstatymų nustatytos kompetencijos ribose. Pabrėžė, kad teismo ekspertizės akto bei teismo eksperto procesinių veiksmų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Taryba akcentavo, kad Z. Š., įrodinėdamas, jog ekspertai pažeidė etikos reikalavimus, siekia panaikinti ekspertizės aktus, tačiau argumentai, kuriais siekiama paneigti ekspertizės akto teisėtumą, negali būti pagrindu įrodinėjant, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų.

7. Susipažinęs su Skundu, atsakovas nustatė, kad dalis pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatenka į Tarybos turimos kompetencijos ribas. Buvo nustatyta, kad siekiant įvertinti teismo ekspertų veiksmų atitiktį Etikos kodeksui, turi būti atliktas teismo ekspertų procesinių veiksmų ir ekspertizės aktų išvadų vertinimas, o tai yra teismo prerogatyva. Atsakovas akcentavo, kad nagrinėjant Skundą, nebuvo priimto teismo sprendimo, kuriame būtų pateikti argumentai minėtais aspektais, todėl Skundo dalis buvo palikta nenagrinėta.

8. Taryba akcentavo, kad Sprendime taip pat buvo konstatuota, jog ekspertės netiksliai įvardino išvadas pagal jų skalę, tačiau tai buvo pripažinta tik formaliu trūkumu, neturinčiu reikšmingos įtakos ekspertizės akto turiniui bei išvadoms, todėl būtų neproporcinga ir neteisinga teismo ekspertui skirti nuobaudą. Taryba atkreipė dėmesį, kad priimdama sprendimus, ji vadovaujasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo Z. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo Skundo nagrinėjimu bei priimtu Sprendimu, teismas pažymėjo, kad pagal keliamo ginčo pobūdį, byloje yra svarbu nustatyti, ar Taryba turėjo įstatyme įtvirtintą teisę atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Skundo dalį, motyvuodama tuo, kad toje dalyje išdėstytos argumentacijos nagrinėjimas nepatenka į Tarybos kompetencijos ribas, taip pat, ar pagrįstai Taryba kitą Skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijos 41 straipsnio 2 dalimi Tarybai buvo pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, o tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų veiklos principų. Teismas pažymėjo, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2017 m. spalio 31 d. galiojančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų (toliau – Tarybos nuostatai) 5.3 punkte. Ši nuostata taip pat detalizuojama ir teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – Tarybos darbo reglamentas) 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, taip pat skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo bei skundų, kurių nagrinėjimas yra priskirtas teismo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Taryba, pagal Įstatymo 41 straipsnio 4 dalį nustačiusi Etikos kodekso pažeidimus, turi teisę priimti šio straipsnio 4 dalyje nustatytus sprendimus.

12. Teismas pažymėjo, kad Taryba Sprendimo dalį, kurioje atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundo dalį, motyvavo teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis Tarybos kompetencijos ribas, pabrėždama, jog Taryba nenagrinėja skundų dėl ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Taryba, atsisakydama nagrinėti Skundo dalį, nurodė, kad Z. Š. Skunde keliami klausimai yra susiję su teismo ekspertų procesinių veiksmų bei parengtų ekspertinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, o tai nepriskirtina Tarybos kompetencijai. Dėl kitos Skundo dalies atsakovas nurodė, kad nustatytos techninio pobūdžio klaidos esmės ekspertizės akto išvadoms neturi.

13. Vertindamas skundžiamo sprendimo teisėtumą, teismas akcentavo, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti skundus pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus, todėl Taryba jai pateiktus skundus, susijusius su teismo eksperto veiksmais, nagrinėja vertindama, ar ekspertas veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir Etikos kodekse įtvirtintų principų, o pačios ekspertizės turinio vertinimas priskiriamas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.

14. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad didžioji Skunde keliamų klausimų dalis nėra priskirta Tarybos kompetencijai, nes keliami klausimai yra susiję su Skunde minimų teismo ekspertų procesinių veiksmų bei surašytų ekspertinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs Taryboje gauto Skundo turinį, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nors ir nurodė, jog ekspertizės aktus surašiusių ekspertų veikla turi būti grindžiama profesionalumo, profesinio skaidrumo ir teisingumo principais, tačiau Skunde jis iš esmės siekė įrodyti būtent ekspertizės aktuose nurodytų išvadų nepagrįstumą, neteisėtumą (neteisingumą).

15. Įvertinęs Skundo turinį, teismas nustatė, kad ekspertizės aktus parengusių ekspertų veiksmus Z. Š. kritiškai vertino įrodinėdamas ekspertinių aktų nepagrįstumą, be kita ko, analizuodamas ekspertų pateiktų atsakymų į tam tikrus klausimus turinį ir su juo nesutikdamas. Pareiškėjas Skunde komentuodamas ekspertų pateiktų atsakymų į užduotus klausimus turinį, tam tikras ekspertų nustatytas aplinkybes paneigė, nurodydamas, kad yra jie melagingi, netinkamos kokybės, ir remdamasis tuo, ekspertų atsakymus įvertino kaip Etikos kodekse nurodytų principų pažeidimą. Z. Š. skunde Tarybai įrodinėjo, kad ekspertų pateiktos išvados yra netinkamos kokybės, prieštaraujančios viena kitai, neteisingos, padarytos atliekant perteklinius tyrimus, melagingos ir panašiai. Įvertinęs pareiškėjo Skundo turinį, teismas padarė išvadą, kad iš jo aiškiai matosi, jog Z. Š., pagrįsdamas ekspertų vykdyto proceso veiksmų neteisėtumą nurodytų principų kontekste, iš esmės kėlė klausimą dėl ekspertizės aktų išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo, o išvadas, pareiškėjo nuomone, turėjo įvertinti Taryba.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad Etikos kodekso 4.1 punktas įtvirtina eksperto nepriklausomumo principą, kuris reiškia, kad ekspertinio tyrimo išvadas ekspertas teikia remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais. Teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Z. Š. ekspertų, parengusių ekspertizės aktus, nusižengimus grindė įrodinėdamas ekspertizės aktų nepagrįstumą ir neteisingumą, tačiau ekspertizių turinio vertinimas išskirtinai priklauso teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija, todėl Taryba Sprendime pagrįstai nurodė, kad ekspertizės aktų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas Tarybos kompetencijai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, nurodydamas, jog tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas gali pasakyti, ar ekspertai tinkamai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius dokumentus, ar tinkamai pritaikė metodus, tinkamai pasirinko vertinimo būdą ir kita. Kadangi procesinis teismo sprendimas byloje dar nebuvo priimtas, Taryba tuo labiau negalėjo vertinti ekspertų procesinių veiksmų, atliekant ekspertizes, pagrįstumo ir dėl ekspertizių teisėtumo priimti atitinkamas išvadas.

17. Teismas sutiko su Tarybos argumentais, kad iš ekspertizės akto turinio (nevertinant jo teisėtumo) iš esmės suprastina, kad nors ekspertė netiksliai įvardino išvadas pagal jų skalę, tačiau iš turinio aišku, kad ji turėjo mintyje „kategoriška teigiama išvada“. Teismas sprendė, kad šį formalų neatitikimą Taryba pagrįstai įvertino tik kaip techninio pobūdžio klaidą, neturinčią įtakos ekspertizės išvadoms. Atsakovas Sprendime, remdamasis teisės aktų nuostatomis, išsamiai išaiškino ekspertizės išskyrimo į dvi ekspertizes būtinumą.

18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Taryba visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjo Skunde nurodytus argumentus, tinkamai taikė jos kompetenciją reguliuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl atsisakydama nagrinėti pareiškėjo Skundo dalį, o kitą Skundo dalį atmesdama kaip nepagrįstą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad priešingai, nei skunde nurodė Z. Š., Sprendimas yra pakankamai išsamiai detalizuotas, suprantamas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis; iš Sprendimo turinio yra suprantamos pareiškėjo Skundo nepatenkinimo priežastys.

19. Netenkinęs pagrindinio Z. Š. reikalavimo panaikinti Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio jo skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą.

III. 20. Pareiškėjas Z. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: jo Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotą skundą tenkinti visiškai.

21. Pareiškėjas paaiškina, kad teisėjas, kuris neklauso įstatymo, paneigia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Teigia, kad teismo sprendimas, kuriame nėra pateikti jo motyvai, turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis Konstitucijai. Z. Š. nuomone, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių motyvų ir jokių nuorodų į teisės aktus, kurie pagrįstų teismo sprendime padarytas išvadas.

22. Pareiškėjas pažymi, kad Taryba savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, jog Sprendimas yra neteisėtas, kadangi nesigynė – į teismo posėdį nė vienas jos atstovas neatvyko.

23. Z. Š. nuomone, aplinkybė, kad teismas deklaratyviai konstatavo, jog Taryba Sprendime, remdamasi teisės aktų nuostatomis, išsamiai išaiškino ekspertizės išskyrimo į dvi ekspertizes būtinumą, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas teisės aktų nepažeidė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas jokia teisine argumentacija, teismas taip pat nepateikė nuorodų į konkrečias teisės normas bei teismų praktiką. Be to, teismas nepaneigė nė vieno pareiškėjo teismo posėdyje išdėstyto teisinio argumento, kuriais jis pagrindė, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o tai, Z. Š. nuomone, suponuoja išvadą, kad teismas pripažino, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas. Z. Š. teigia, kad paneigdamas bet kokią logiką, teismas priėmė prieštaringą ir priešingą teisei sprendimą.

24. Pareiškėjas pažymi, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Teismo ekspertų etikos kodekso principų, tačiau atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino, ar teismo ekspertų veiksmai atitiko Etikos kodekso nuostatas. Z. Š. nuomone, vien aplinkybė, kad teismo ekspertai nevykdė teismo sprendimo ir savavališkai kompleksinę ekspertizę išskyrė į dvi dalis tam, jog nebūtų pateikta bendra visų trijų ekspertų išvada, sudaro pagrindą išvadai, kad teismo ekspertizė buvo atlikta nekokybiškai, o prieštaringas ekspertizės išvadas pateikę teismo ekspertai pažeidė Etikos kodekse įtvirtintus principus. Pareiškėjas mano, kad šio klausimo pirmosios instancijos teismas tinkamai neanalizavo – nepateikė tinkamos argumentacijos ir nuorodų į teisės aktus, o tai reiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą sprendime vadina Tarnyba, o tai leidžia vertinti, jog bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės pavaduotojas bei dvi kolegijos narės nėra skundžiamo sprendimo autoriai. Z. Š. nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra paviršutiniškas, deklaratyvus ir formalus.

26. Atsakovas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27. Taryba pažymi, kad Z. Š. apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs, o naujų argumentų dėl Sprendimo nepagrįstumo nėra pateikta.

28. Atsakovas paaiškina, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra proceso dalyvio teisė, todėl neatvykimas, jeigu apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, Tarybos atstovo atvykimas/neatvykimas į rengiamą teismo posėdį nereiškia nei skundžiamo Tarybos sprendimo neteisėtumo pripažinimo, nei atsisakymo dalyvauti procese, ginant savo poziciją. Atsakovas nurodo, kad argumentus į pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą išsamiai išdėstė atsiliepime, kuriame, be kita ko, prašė, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skundas būtų nagrinėjamas ir sprendimas priimamas Tarybos atstovui nedalyvaujant. Atsakovo nuomone, Z. Š. teiginys, kad Taryba pripažino savo sprendimą neteisėtu, kadangi jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, negali būti laikomas pagrįstu.

29. Atsakovas pažymi, kad priimdamas Sprendimą, detaliai nurodė tiek vidaus procedūros, kuria remiantis ekspertinis tyrimas Lietuvos teismo ekspertizės centre paskiriamas konkrečiam ekspertui, nuostatas, tiek ir priežastis, dėl kurių ekspertizė šiuo konkrečiu atveju turėjo būti išskirta į dvi atskiras ekspertizes. Nurodo, kad vadovaujantis teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327 patvirtintų Ekspertizių ir objektų tyrimo atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų 8.2 punktu, kompleksinė ekspertizė yra skiriama tais atvejais, kai tiems patiems objektams tirti ir klausimams spręsti reikia kelių specialių mokslo sričių žinių, kuriomis remiantis, apibendrinami ir įvertinami tyrimo rezultatai ir pateikiama bendra išvada. Taryba akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog teismo nutartyje pateikti klausimai nereikalauja bendrų fonoskopinių ir informacinių technologijų žinių, o teismo ekspertai, pateikdami atskirus ekspertizės aktus, atsakė į tuos klausimus, kurie pateko į kiekvieno iš jų turimų specialių žinių sritį. Atsakovas pažymi, kad ekspertizė į dvi ekspertizes nagrinėjamu atveju buvo išskirta laikantis teisės aktų ir Lietuvos teismo ekspertizės centro vidaus dokumentuose įtvirtintų nuostatų, tačiau ne savavališkai, kaip teigia pareiškėjas, todėl Taryba šią Skundo dalį pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą ir Etikos kodekso pažeidimų nekonstatavo. Tokiam Tarybos sprendimui pritarė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, skundžiamame sprendime pažymėjęs, kad atsakovas išsamiai, remdamasis teisės aktų nuostatomis, išaiškino ekspertizės išskyrimo į dvi ekspertizes būtinumą.

30. Taryba nurodo, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo konstatuojamosios dalies matyti, jog teismas vertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus, vadovavosi Įstatymo, Etikos kodekso ir kitų Tarybos veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, todėl motyvuotai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, tiek Tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. KT-46, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas buvo priimti išsamiai išnagrinėjus susidariusią situaciją bei tinkamai vadovaujantis teisės aktais.

31. Taryba akcentuoja, kad vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, ji yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kurios nariai dirba neatlygintinai, t. y. Taryba nėra juridinis asmuo ir neturi nei biudžeto, nei atsiskaitomosios sąskaitos, todėl jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ne Tarybos naudai, atsakovas prašo iš jo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. KT-46 teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Nustatyta, kad įvertinęs priimtą nagrinėti pareiškėjo Z. Š. 2018 m. balandžio 10 d. skundo dalį (Skundo dalį dėl V. V. veiksmų buvo atsisakyta priimti; b. l. 39), atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. KT-46 jo skundo dalį dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, atliekant ekspertizę ir surašant ekspertizės aktą, bei dėl ekspertizės akto išvadų teisingumo ir pagrįstumo paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Taryba visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjo Skunde nurodytus argumentus, tinkamai taikė jos kompetenciją reguliuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl atsisakydama nagrinėti pareiškėjo Skundo dalį, o kitą Skundo dalį atmesdama kaip nepagrįstą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, pareiškėjo skundą atmetė. Z. Š. su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Z. Š. nuomone, teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir yra prieštaringas, prieštaraujantis teisei, paviršutiniškas, deklaratyvus bei formalus, o Tarybos nedalyvavimas teismo posėdyje ir nesigynimas reiškia pripažinimą, kad Sprendimas yra neteisėtas.

34. Įvertinęs pareiškėjo Skundo turinį, teismas padarė išvadą, kad iš jo aiškiai matyti, jog Z. Š., pagrįsdamas ekspertų vykdyto proceso veiksmų neteisėtumą, iš esmės kėlė klausimą dėl ekspertizės aktų išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo, o išvadas, pareiškėjo nuomone, turėjo įvertinti Taryba. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sutinka.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis aktualios Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcijos 41 straipsnio 2 dalies ir Tarybos nuostatų 5.3 punktu, Tarybai yra pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, o tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų veiklos principų. Tarybos darbo reglamento 2 punkte yra įtvirtinta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Aptartos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ekspertinio tyrimo išvada gali būti paneigiama tik kita atitinkama ekspertize, o ne Tarybos veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017).

36. Įvertinusi pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad didžioji dalis Skunde keliamų klausimų nėra priskirti Tarybos kompetencijai, nes yra susiję su Skunde minimų teismo ekspertų procesinių veiksmų bei surašytų ekspertinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nors ir nurodė, jog ekspertizės aktus surašiusių ekspertų veikla turi būti grindžiama profesionalumo, profesinio skaidrumo ir teisingumo principais, tačiau Skunde jis iš esmės siekė įrodyti būtent ekspertizės aktuose nurodytų išvadų nepagrįstumą, neteisėtumą (neteisingumą), teigė, kad jos yra netinkamos kokybės, nemotyvuotos, melagingos, prieštaraujančios viena kitai, buvo atliekami pertekliniai tyrimai ir panašiai, tačiau ekspertizių turinio vertinimas išskirtinai priklauso teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai, o argumentai, kuriais siekiama paneigti ekspertizės akto teisėtumą, negali būti pagrindu įrodinėjant, ar teismo ekspertas savo veiksmais Etikos kodekse įtvirtintų principų nepažeidė. Pirmosios instancijos teisme 2019 m. liepos 18 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas, kiek tai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču, akcentavo, kad atlikdami ekspertizę, ekspertai buvo šališki ir gautų rezultatų nepagrindė, jie elgėsi nesąžiningai ir buvo nekompetentingi, o jų padarytos išvados yra melagingos ir tendencingos. Z. Š. nuomone, tai patvirtina, kad teismo ekspertai elgėsi neetiškai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba Sprendime pagrįstai nurodė, jog ekspertizės aktų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas Tarybos kompetencijai, todėl pagrįstai pareiškėjo Skundo dalį dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, atliekant ekspertizę ir surašant ekspertizės aktą, bei dėl ekspertizės akto išvadų teisingumo ir pagrįstumo paliko nenagrinėtą.

37. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Tarybos padaryta išvada, kad aplinkybė, jog ekspertė netiksliai įvardino išvadas pagal jų skalę, tėra tik formalus neatitikimas ir šį neatitikimą pagrįstai įvertino tik kaip techninio pobūdžio klaidą, neturinčią įtakos ekspertizės išvadoms. Įvertinus Sprendimo turinį, yra akivaizdu, kad atsakovas detaliai nurodė tiek vidaus procedūros, kuria remiantis ekspertinis tyrimas Lietuvos teismo ekspertizės centre paskiriamas konkrečiam ekspertui, nuostatas, tiek ir priežastis, dėl kurių ekspertizė šiuo konkrečiu atveju turėjo būti išskirta į dvi atskiras ekspertizes. Ekspertizė į dvi ekspertizes nagrinėjamu atveju buvo išskirta laikantis teisės aktų ir Lietuvos teismo ekspertizės centro vidaus dokumentuose įtvirtintų nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad buvo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju teismo nutartyje skirti ekspertizę pateikti klausimai nereikalavo bendrų kelių specialių mokslo sričių žinių, o ne specialiųjų žinių apskritai, kaip teismo posėdyje akcentavo pareiškėjas. Z. Š. nepagrindė, kad ekspertizės išskyrimas į dvi ekspertizes buvo neteisėtas ir juo buvo siekiama neteisėtų tikslų, teisėjų kolegija Tarybos veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas aptartą pareiškėjo Skundo dalį pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog Z. Š. su ekspertizės išskyrimu nesutinka, savaime nereiškia, kad tai buvo padaryta neteisėtai.

38. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia pareiškėjas, Sprendimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas bei buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, iš jo turinio galima lengvai suprasti, kodėl Z. Š. Skundas nebuvo patenkintas (Skundo dalis buvo palikta nenagrinėta, o kita dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta). Taryba pareiškėjo Skundą išnagrinėjo jai įstatymų nustatytos kompetencijos ribose; nagrinėdamas jį ir priimdamas Sprendimą, atsakovas vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi, Taryba tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo Skundą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris atitinka Viešojo administravimo nuostatas. Atsižvelgus į tai, nėra jokio pagrindo Sprendimą naikinti bei Tarybą įpareigoti pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo Skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, Z. Š. nesutikimą su Sprendimu grindžia tik savo samprotavimais, pastebėjimais, prielaidomis ir nuomone.

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas atsakovui pareigos dalyvauti teismo posėdyje, jeigu jo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 1 dalis), neįtvirtina. Z. Š. nenurodė, kad nori apklausti atsakovo atstovą, jis taip pat nenurodė, kokias faktines aplinkybes norėjo išsiaiškinti, o teismo posėdyje prieštaravimo dėl administracinės bylos nagrinėjimo Tarybos atstovui nedalyvaujant neišreiškė. Taryba savo poziciją dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo išdėstė atsiliepime, o jos atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje savaime nereiškia, kad taip institucija pripažino savo priimto ir Z. Š. ginčijamo sprendimo nepagrįstumą.

40. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors pareiškėjas teigė, jog teismas nepaneigė nė vieno jo teismo posėdyje išdėstyto teisinio argumento, kuriais jis pagrindė, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra nepagrįstas, tačiau šio teiginio nedetalizavo: nenurodė, į kokius konkrečius jo teismo posėdyje išsakytus argumentus teismas neatsižvelgė ir jų nepaneigė. Perklausiusi 2019 m. liepos 18 d. vykusio Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs pagrindinių su nagrinėjamu ginču susijusių Z. Š. argumentų ir kad tai sudarytų pagrindą išvadai, jog jo skundas teismo buvo pripažintas pagrįstu, kadangi yra aiškiai išdėstyta priešinga teismo padaryta išvada. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad teismo sprendimas yra nelogiškas, formalus ar deklaratyvus, prieštaringas ir prieštarauja teisei.

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Aplinkybė, kad teismas Tarybą sprendimo įžanginėje ir aprašomojoje dalyje įvardijo ne Taryba, o Tarnyba, jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumui neturi. Z. Š. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius