047a8a38-db77-47e7-9b02-d9689be93145 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                            Administracinė byla Nr. II-443-716/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08610-2014-3                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 63. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant atstovui advokatui Dariui Sauliūnui, teismo posėdyje išnagrinėjęs D.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovo skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimo skirti nuobaudÄ administracinio teisės pažeidimo byloje              n u s t a t ė :             2014-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimu D.

M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 4 d., 1241 str. 7 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda - 220 Lt bauda.2014-07-29 teisme gautas D. M. atstovo advokato Dariaus SauliÅ«no skundas (toliau Skundas), kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2014-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimÄ ir bylÄ nutraukti.

Skunde nurodoma, jog Protokolas šioje byloje negali būti laikomas patikimu įrodymu dėl kelių akivaizdžių jo trūkumų:

1) protokolÄ surašė policijos pareigÅ«nas A. S., kuris piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais;

2) protokolas buvo surašytas ne jame nurodyto pažeidimo padarymo vietoje, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ajame policijos komisariate;

3) D. M. neturėjo galimybės dalyvauti tariamai jo automobiliu padaryto pažeidimo fiksavime (tuo metu, kai vyko menamo pažeidimo fiksacija, D. M. buvo nugabentas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-Ä jį policijos komisariatÄ ). Be to, Protokole nutylėtos, tačiau faktiÅ¡kai buvusios aplinkybės verčia abejoti D. M. pateiktais kaltinimais dėl Kelių eismo taisyklių 16 p. ir 155.4 p. pažeidimo (automobilio registracijos liudijimo nepateikimas ir stovėjimas arčiau kaip 5 m iki pėsčiųjų perėjos).

Pagal ProtokolÄ D. M. nepateikė automobilio registracijos liudijimo. Žinant visų aplinkybių kontekstÄ akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nai A. S. ir K. P., norėdami rasti priekabių prie D. M., tikrai nebuvo suinteresuoti, kad pastarasis automobilio registracijos liudijimÄ pateiktų. D. M. savo paaiÅ¡kinimuose, pateiktuose suraÅ¡ant ProtokolÄ , pažymėjo, kad policijos pareigÅ«nai jo pateikiamo automobilio registracijos liudijimo nepriėmė. Tai reiÅ¡kia, kad automobilio registracijos liudijimÄ D. M. turėjo su savimi, tačiau policijos pareigÅ«nai jo nepaėmė.

Toks iÅ¡ pirmo žvilgsnio keistas policijos pareigÅ«nų elgesys gali bÅ«ti lengvai paaiÅ¡kinamas. Kiek D. M. yra žinoma, policijos pareigÅ«nams yra prieinama kompiuterizuota duomenų bazė, kurioje saugomi visi duomenys apie administracinius teisės pažeidimus. Policijos pareigÅ«nai, su tarnybiniu automobiliu stovėję draudžiamoje vietoje, buvo supykę dėl D. M. elgesio fiksuojant jų padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir norėjo jam atkerÅ¡yti, todėl prieÅ¡ imdamiesi veiksmų prieÅ¡ D.

M., jie iÅ¡ minėtos duomenų bazės gavo duomenis apie menamo pažeidėjo anksčiau dėl iÅ¡siblaÅ¡kymo padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ - automobilio registracijos liudijimo neturėjimÄ . BÅ«tent Å¡i aplinkybė ir lėmė policijos pareigÅ«nų norÄ â€žnepastebėti“ jiems prieÅ¡ akis mojuojamu automobilio registracijos liudijimu. Todėl jie šį pažeidimÄ paminėjo Protokole ir taip sustiprino D. M. kaip neva pakartotinio pažeidėjo apibÅ«dinimÄ , tuo pačiu ir lėmė didesnės nuobaudos jam skyrimÄ .

Taigi, D. M. Kelių eismo taisyklių 16 p. taisyklių pažeidimu buvo apkaltintas visiÅ¡kai nepagrįstai, o toks kaltinimas yra pagrįstas vien tik Å¡aliÅ¡kais, neobjektyviais kerÅ¡taujančių policijos pareigÅ«nų žodžiais. Dėl menamo stovėjimo arčiau kaip 5 m iki pėsčiųjų perėjos. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančių nuotraukų negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog D. M. automobilis stovi arčiau nei 5 metrai prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ .

Tarp minėtų nuotraukų nėra nuotraukos, kurioje bÅ«tų užfiksuota tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios iÅ¡tiesta matavimo ruletė, rodanti, jog tarp minėtų taÅ¡kų nėra 5 metrų tarpo, ar kažkokios panaÅ¡ios nuotraukos, leidžiančios nustatyti tikslų atstumÄ tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjo pradžios. „IÅ¡ akies“ vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje esančias nuotraukas, akivaizdu, jog D. M. automobilis nestovi ant pėsčiųjų perėjos ir jog tarp D.

M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios yra pakankamai didelis atstumas, panaÅ¡us į 5 metrų atstumÄ . Policijos pareigÅ«nai K. P. ir A. S. savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė, kad atstumas tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios buvo 4,1 metro. Pabrėžtina, kad D. M. matuojant atstumÄ nuo jo automobilio iki pėsčiųjų perėjos nedalyvavo. Todėl D. M. nėra žinoma, ar toks matavimas apskritai buvo atliekamas (jeigu buvo atliekamas - koks atstumas buvo nustatytas).

Ä®vertinus tai, kad matavimo priemonės duomenys Protokole pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus nėra nurodyti ir kitas Å¡iame skunde nurodytas aplinkybes, tai informacijos apie 4,1 m atstumÄ tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios savaime negalima laikyti teisinga. Net jeigu policininkų K. P. ir A. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta informacija apie atstumÄ nuo D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos bÅ«tų teisinga, reikėtų įvertinti galimybes tiksliai nustatyti atstumÄ parkuojant automobilį.

Vairuojant automobilį, tiksliai (centimetrų tikslumu) atstumÄ nustatyti yra itin sudėtinga. LogiÅ¡ka ir įprasta, kad vairuojant automobilį ir atliekant manevrus atstumai nustatomi „iÅ¡ akies“, o ne naudojantis matavimo ruletėmis ar panaÅ¡iomis priemonėmis. Jeigu D. M. automobilis iÅ¡ tikrųjų stovėjo pažeidžiant reikalavimÄ dėl sustojimo ir stovėjimo ne arčiau nei 5 metrų atstumu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , tai Å¡is reikalavimas buvo pažeistas labai nežymiai.

Å iuo atveju kalbama ne apie transporto priemonės stovėjimÄ ant pėsčiųjų perėjos ar visai Å¡alia jos. Pačių policijos pareigÅ«nų teigimu, D. M. automobilis stovėjo daugiau kaip už keturių metrų nuo pėsčiųjų perėjos, t. y., anot policininkų, vos keliasdeÅ¡imt centimetrų arčiau pėsčiųjų perėjos nei numatyta Kelių eismo taisyklių 155.4 punkte. Vairuojant atstumÄ tiksliai nustatyti sudėtinga, todėl jeigu Å¡iuo atveju buvo nusižengta Kelių eismo taisyklėms, tai tik dėl suklydimo netiksliai („iÅ¡ akies“) nustatant atstumÄ tarp pėsčiųjų perėjos ir automobilio.

Jeigu Kelių eismo taisyklių 155.4 punktui buvo nusižengta, tai toks nusižengimas negali bÅ«ti laikomas tyčiniu ir sÄ moningu (t. y. padarytu suvokiant, kad automobilis statomas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus), kėlusiu pavojų pėstiesiems ar trukdžiusiu kitiems eismo dalyviams. Neabejotina, kad kitu atveju (nesant policijos pareigÅ«nų piktavaliÅ¡kų ketinimų) transporto priemonės stovėjimas 4,1 m atstumu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjos net nebÅ«tų niekam užkliuvęs, o jeigu ir bÅ«tų pastebėtas - tokio automobilio valdytojÄ pagal nuobaudų skyrimo taisykles bÅ«tų teisinga tik įspėti.

Tačiau ieÅ¡kant prie ko prikibti, mažareikÅ¡mį nusižengimÄ galima itin sureikÅ¡minti, o taip nusižengusį asmenį - padaryti didžiausiu nusikaltėliu.Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė praÅ¡o skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimas Nr. 10N- 14294925-14 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 142602512 (protokolo Nr. 10P- 14188985-14) yra pagrįstas ir teisėtas.

PareigÅ«nas, nagrinėdamas bylÄ , vertino surinktų įrodymų visumÄ , rėmėsi surinktais įrodymais, D. M. paaiÅ¡kinimu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. 2014-06-21 apie 11.40 val. Vilniuje, Mindaugo g. 31 vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m. prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo.

Å iais veiksmais vairuotojas pažeidė kelių eismo taisyklių 155.4 ir 16 punktų reikalavimus. D. M. tinkamai praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo datÄ , vietÄ ir laikÄ . 2014- 06-23 nedalyvaujant D. M., buvo priimtas nutarimas ir už pažeidimus numatytus LR ATPK 1241 str. 4 d. ir 1241 str. 7 d. galutinai skirta 220 Lt bauda. Administracinio teisės pažeidimo nutarimo kopija D. M. iÅ¡siųsta į piliečio nurodytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Institucijos nuomone, D. M. savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurių veikos požymiai apibrėžti LR ATPK 1241 str. 4 ir 1241 str. 7 dalyse.

Be to pažymėtina, kad D. M. ne kartÄ buvo baustas už KET reikalavimų nesilaikymÄ .D. M. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2014-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimu D. M. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 4 d., 1241 str. 7 d. padarymo už tai, kad 2014-06-21, 11.40 val., Mindaugo g. 31, Vilniuje pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 155.4 p.p. reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m. prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. D.

M. teisme paaiÅ¡kino, kad pamatęs pareigÅ«nus neleistinoje vietoje nutarė juos nufotografuoti, paraÅ¡yti skundÄ . Nufotografavo iÅ¡ priekio, iÅ¡ Å¡ono, veidus, automobilio numerius. Ä®sėdęs į savo automobilį pabandė uždaryti dureles. Pribėgęs pareigÅ«nas trenkė jam per rankÄ , liepė duoti dokumentus. Jis davė dokumentus, tiesė rankÄ pasiimti piniginę. Jį iÅ¡tempė iÅ¡ maÅ¡inos, iÅ¡provokavo visus kitus veiksmus. Buvo sulaužytas jo telefonas, jis patyrė fizinį smurtÄ .

Jis galvojo, kad pastačius automobilį tikrai yra 5 metrai. PareigÅ«nai surado pretekstÄ prie jo prikibti. Pasak pareigÅ«nų nebuvo 5 metrų. Matavo ne prie jo, jam nepateikė jokių duomenų. Jis galvoja, kad buvo 5 metrai. Jam tik protokolÄ padavė areÅ¡tinėje. PažeidimÄ suprato areÅ¡tinėje, kai jam įteikė protokolÄ . IÅ¡ pradžių jam pareigÅ«nai liepė lipti iÅ¡ maÅ¡inos, paskui prašė pateikti dokumentus kitas pareigÅ«nas. Jo visi dokumentai yra piniginėje, kuri buvo ant sėdynės. Jis siekė paimti dokumentus, kai jam liepė lipti iÅ¡ maÅ¡inos.

Jis prašė, kad leistų pasiimti daiktus. Jis turėjo registracijos liudijimÄ , kuris buvo piniginėje. Liudytojas K. P. teisme parodė, kad buvo suraÅ¡ytas protokolas už pažeidimÄ , 5 metrai prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Porininkas A. S. užfiksavo pažeidimÄ , pirmas priėjo. Buvo iÅ¡kviestas Kelių policijos ekipažas, kuris iÅ¡matavo atstumÄ . Tai protokole įraÅ¡yta nebuvo, tik tarnybiniame pažymėta. D. M. buvo komisariate, kai buvo matuojama. Jie nuvežė D. M. į komisariatÄ .

Jis grįžo ir matavo. Kartu su D. M. nebuvo įmanoma padaryti to vietoje dėl Å¡io elgesio – Å¡Å«kavimo, keikimosi, grasinimo. A. S. buvo komisariate, kai buvo matuojama. Jis vienas su Kelių policijos ekipažu matavo, po iÅ¡matavimo vėl grįžo į komisariatÄ . Tarnybinį praneÅ¡imÄ surašė jis, ar A. S. rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , jis nepamena. A. S. jo klausė, koks buvo atstumas. Jis nematė registracijos liudijimo akyse. Pirmas A. S. priėjo prie automobilio, po to privažiavo ir jis.

Jis paprašė dokumentų, D. M. atsisakė pateikti. Nedavė ir tiek. Fotonuotraukos darytos truputį vėliau nei nurodytas pažeidimo laikas. Vairuotojas buvo komisariate. Jis galėjo suklysti dėl laiko. Mindaugo g. 31 adresÄ rado pagal „www.maps“ duomenis. Liudytoja S. I. teisme parodė, kad atvykę pamatavo atstumÄ ir nustatė pažeidimÄ . Patruliai surašė protokolÄ . Atstumas buvo prie pažeidėjo fiksuojamas. RaÅ¡tiÅ¡kai jie to niekur nefiksavo. PažeidimÄ nustatė vietoje, prie Panerių – Mindaugo sankryžos.

Patruliai buvo, jie buvo įvykio vietoje, o dėl pažeidėjo ji gali klysti, nes neprisimena. Gali bÅ«ti, kad pažeidėjo ir nebuvo. Pažeidimo vietoje nuotraukos lyg tai buvo daromos. Patruliai paprašė pamatuoti, rezultatÄ jie pasakė policijos pareigÅ«nams. Liudytojas E. C. teisme parodė, kad juos iÅ¡kvietė patrulių rinktinės ekipažas, paprašė užfiksuoti pažeidimÄ . Jie fiksavo pažeidimÄ , su rulete matavo atstumÄ . Automobilis buvo arčiau kaip 5 metrai,, buvo pridėta ruletės patikra.

Patruliai turėjo suraÅ¡yti protokolÄ . Tuo metu jie pamatavo, pasakėme matmenis. Schemoje turėtų bÅ«ti viskas įforminta. TÄ schemÄ turėjo braižyti patrulis. RezultatÄ jis žodžiu pasakė. Papildomai apklaustas liudytojas E. C. teisme parodė, kad dėl įvykio surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Parodžius praneÅ¡imo kopijÄ (b. l.

71) liudytojas patvirtino, kad jame teisingai nurodyta, jog atstumas buvo matuojamas nuo automobilio priekinio bamperio. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės suraÅ¡ytame 2014-06-21 protokole Nr. 10P-14188985-14 užfiksuota, kad 2014-06-21, 11.40 val., Mindaugo g. 31, Vilniuje, D. M., vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo (b. l. 2).Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už sustojimÄ ar stovėjimÄ vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimÄ ar stovėjimÄ nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimÄ .

Kelių eismo taisyklių 155.4 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonei sustoti ir stovėti pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieÅ¡ jas. Teismas nustatė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neginčijamai pripažinti, kad D. M. pastatytas automobilis stovėjo arčiau kaip 5 m prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Liudytojai S. I. ir E. C. apklausti teisme patvirtino, kad iÅ¡kviesti matavo atstumÄ su sertifikuota matavimo rulete, užfiksavo pažeidimÄ ir jį nurodė policijos patruliams.

Å ių liudytojų parodymus atitinka patrulių K. P. ir A. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytos aplinkybės, jog automobilis „OPEL ASTRA“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo arčiau kaip 5 metrai prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , Kelių policijos ekipažas iÅ¡matavo atstumÄ nuo automobilio iki pėsčiųjų perėjos (410 cm). Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino apklaustas liudytojas K. P.. Atstumas 410 cm nurodytas ir E. C. raÅ¡ytame po įvykio tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 71), kuriame pareigÅ«nas nurodė, kad atstumas buvo martuojamas nuo kelio ženklo Nr.534.

Å iuo atveju akivaizdu, kad iÅ¡matuotas atstumas iki net ne artimiausio, bet tolimiausio automobilio kraÅ¡to įrodo, kad buvo pažeistas Kelių eismo taisyklėse privalomai numatytas 5 m atstumas. PažeidimÄ patvirtina ir fotonuotraukos, kurios atitinka liudytojų parodymus, tyrimo metu surinktų raÅ¡ytinių dokumentų duomenis. Netikėti Å¡ių duomenų visuma teismas neturi pagrindo, net ir įvertinus akivaizdų faktÄ , jog įvykio vietoje tarp vairuotojo D. M. ir policijos patrulių buvo kilęs konfliktas.

Tokiu bÅ«du teismas įvertinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone pripažįsta, kad D. M., bÅ«damas vairuotoju, privalėdamas žinoti Kelių eismo taisyklių 155.4 punkto reikalavimus ir juos vykdyti, to nepadarė, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 4 d.

Å iuo atveju nėra reikÅ¡mingi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nežymaus atstumo nesilaikymo, bandymo atstumÄ iÅ¡laikyti jį vertinant „iÅ¡ akies“, taip pat dėl pažeidėjo kaltės, nes atsakomybė už padarytÄ pažeidimÄ kylÄ tiek dėl tyčios, tiek dėl neatsargumo, jei nėra sÄ lygų, Å¡alinančių administracinę atsakomybę. Jų Å¡iuo atveju nenustatyta, todėl Å¡ioje dalyje D. M. pagrįstai pripažintas kaltu.Minėtu 2014-06-23 nutarimu D. M. nubaustas už tai, kad nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo.

Kita vertus, Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Å¡ių taisyklių nustatytus dokumentus. IÅ¡analizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , įrodymų visumÄ , o ne pavienius duomenis, teismas nustatė, kad surinkti duomenys nepatvirtina, jog D.

M. padarė šį pažeidimÄ ir yra kaltas dėl to. Bylos duomenys nepaneigia D. M. parodymų apie tai, kad jis privalomus turėti dokumentus laikė automobilyje, tačiau jų negalėjo pateikti dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų. Objektyviai yra pagrindas pripažinti, kad nurodyti dokumentai nebuvo pateikti pareigÅ«nams, tačiau teismas dėl to nenustatė D. M. kaltės. Bylos duomenys leidžia pripažinti, kad įvykio vietoje kilus konfliktui tarp D. M. ir policijos pareigÅ«nų, kÄ patvirtino tiek D.

M., tiek liudytojas K. P., taip pat pateikta filmuota medžiaga su garsu, D. M. buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ savo automobilio, dėl ko negalėjo pateikti pareigÅ«nų praÅ¡omų dokumentų. Å i aplinkybė reikÅ¡minga vertinant dokumentų nepateikimo priežastį ir asmens kaltę dėl to. Dokumentai pareigÅ«nams buvo nepateikti dėl D. M. sulaikymo ir pristatymo į komisariatÄ , kas įvyko nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nenustačius pažeidėjo valios ir veiksmų daryti pažeidimÄ , teismas priverstas konstatuoti, kad Å¡ioje dalyje nėra D.

M. kaltės, dėl ko nėra ir pažeidėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tokiu bÅ«du 2014-06-23 nutarimas dalyje dėl D. M. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d. yra nepagrįstas ir dėl to naikintinas. Panaikinus minėtÄ nutarimo dalį nėra pagrindo konstatuoti, kad D. M. padarė pažeidimÄ esant sunkinančiai jo atsakomybę aplinkybei – pakartotinai per metus laiko padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies pažeidimo, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda.

IÅ¡ pažymos apie D. M. taikytas nuobaudas ir pažeidimus praeityje matyti, kad pažeidėjas 2014-07-01 d. buvo baustas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d., tuo tarpu už pažeidimÄ pagal 1241 str. 4 d. jis baudžiamas pirmÄ kartÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas kaip nepagrįstÄ naikina nutarimo dalį, kurioje D. M. yra pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Teismas, įvertinęs D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , pripažįsta, kad pažeidėjui pagal 1241 str. 4 d. nepagrįstai yra paskirta sankcijos vidurkį virÅ¡ijanti administracinė nuobauda - 220 Lt bauda. Paskirta nuobauda prieÅ¡tarauja administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio nuostatoms, institucijos nutarimas Å¡ioje dalyje nėra teisingas, todėl keistinas ir Å¡ioje dalyje skiriant Å¡velnesnę nuobaudÄ , atitinkančiÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. nuostatas.

Teismas pripažįsta, kad nesant D. M. nei administracinę atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių – jam turėtų bÅ«ti paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, t. y. 200 litų. Teismas nustatė, kad byloje esančiose fotonuotraukose nurodyta data ir laikas 2014-06-21 11.40 val. nebÅ«tinai atitinka vaizdo fiksavimo laikÄ , nes bÅ«tent tuo metu buvo pažeidimas pastebėtas, ir tuo metu fotonuotraukos nebuvo daromas. Remiantis liudytojo K. P. parodymais teismas nustatė, kad fotonuotraukose jis galėjo nurodyti pažeidimo laikÄ , kuris atitinka laikÄ , nurodyta administracini teisės pažeidimo nutarime.

Be to, interneto duomenų bazėje egzistuoja priimtame nutarime nurodyta užfiksuoto pažeidimo vieta – Mindaugo g. 31, Vilnius – (duomenys neskelbtini), kuri atitinka faktinę įvykio vietÄ . Remiantis liudytojo K. P. parodymais bÅ«tent tokiu bÅ«du (interneto pagalba) pažeidimo vieta ir buvo nustatyta. Dėl Å¡ios priežasties teismas atmeta pareiÅ¡kėjo motyvus dėl neteisingai nurodytos pažeidimo vietos ir nekeičia nutarimo Å¡ioje dalyje.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 5 p.,teismas n u t a r ė : panaikinti 2014-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimo dalį dėl D.

M. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d. ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. PaÅ¡alinti D. M. pripažintÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę dėl pakartotinai per metus padaryto tokios pačios rÅ«Å¡ies pažeidimo, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda.Pakeisti 2014-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimÄ :

D. M. už teisės pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 4 d. skirti 200 (dviejų Å¡imtų) litų (57 eurų) dydžio baudÄ .Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                          Mindaugas Striaukas