04796e44-102f-4b0c-953a-afa42e899189 · Å iaulių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-117-641/2012    2-41-3-01650-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3; 75.6.; 75.6.1; 75.7; 75.8; 77.4.2; 77.7; 78.2.1; 99.1.4; 99.3; 99.7; 99.9; 113.1; 116.1; 116.6.1        ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2012 m. gruodžio 28 d.

                                                                            Šiauliai Å iaulių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei G. G., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui,atsakovui S. G., atsakovo atstovui advokatui DrÄ sučiui Narmontui, iÅ¡vadÄ duodančios institucijos – Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Editai PleÅ¡kaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui S. G., iÅ¡vadÄ duodančiai institucijai Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims AB DNB bankas ir N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, palikti jai G. pavardę, nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja, nustatyti, jog atsakovas gali netrukdomai bendrauti su dukromis, priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki pilnametystės ir 22400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ Â lygiomis dalimis, priteisti 11820 Lt kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė sumažino reikalavimÄ dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 7440,50 Lt bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensacijÄ . IeÅ¡kovė teisme patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir nurodė, jog santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, gyvenant santuokoje jÄ Å¾emino, tiek psichologiÅ¡kai, tiek fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ jÄ ir dukras, dėl ko ne kartÄ buvo kviesta policija.

Atsakovas dar santuokos metu iÅ¡ banko 37000 Lt paimtÄ kreditÄ , kuris buvo skirtas Å¡eimos poreikiams tenkinti, panaudojo savo nuožiÅ«ra ir savo asmeniniais poreikiais, tokiu bÅ«du sumažindamas bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Nurodo, jog kilnojamÄ jį turtÄ pasidalino tÄ pačiÄ dienÄ , kai ieÅ¡kovė su vaikais iÅ¡sikėlė gyventi pas savo tėvus, po ko, atsakovas neteikia iÅ¡laikymo dukroms ir su jomis nebendrauja. Teigia, jog I. G., gim. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui per mėnesį reikia 1035 Lt, o G.

G., gim. (duomenys neskelbtini), - 1077 Lt. Be to, abi mergaitės turi sveikatos problemų, ko pasekoje, joms būtinas nuolatinis gydymas (I. G. serga bronchine astma, G. G. – atopiniu dermatitu), abi mergaitės turi papildomų poreikių ir dėl užklasinės veiklos, kadangi abi smuikuoja, reikalingi pinigai ne tik mokymuisi ir instrumentų bei kito inventoriaus įsigijimui, tačiau ir konkursams, kelionėms į užsienį. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, be to, sutiko su ieškinio rezoliucijoje nurodyta bendravimo su vaikais tvarka, su tuo, jog santuokoje įgytas turtas būtų padalintas lygiomis dalimis, jog iš paskolos paimtų lėšų 760 Lt savo nuožiūra panaudojo savo asmeninėms reikmėms (įsigijo 3 stiklo paketus, kuriuos įdėjo į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį sodo namelį) bei tai, kad prievolė AB DNB bankas atžvilgiu po santuokos liktų tarp šalių solidaria.

Kitoje dalyje su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, jog dėl santuokos nutraukimo yra nekaltas, o ieÅ¡kovės teiginiai dėl agresyvaus elgesio ir smurto yra nepagrįsti. Neginčija, jog Å¡eimoje kildavo nesutarimų ir barnių, tačiau tvirtina, jog Å¡eimoje niekada nevartojo smurto nei prieÅ¡ sutuoktinę, nei prieÅ¡ vaikus, tuo tarpu pati ieÅ¡kovė į konfliktines situacijas reaguodavo neadekvačiai, į tarpusavio barnius siekdavo įtraukti ir dukras, ir savo artimuosius. 2009-06-21 su ieÅ¡kove įvyko konfliktas dėl to, jog ieÅ¡kovė nepasitarusi su juo nutarė iÅ¡sikelti gyventi pas tėvus, ko pasekoje, kilus barniui ieÅ¡kovė iÅ¡kvietė policijÄ , kuri jokių priemonių nesiėmė, o tik pasiÅ«lė dėl nesutarimų kreiptis į teismÄ .

Nesutinka su ieÅ¡kovės motyvais, jog nuo 2009-06-21 nesirÅ«pino dukromis ir jų neiÅ¡laikė, kadangi dėl ieÅ¡kovės artimųjų jam padarytų sužalojimų ir emocinių iÅ¡gyvenimų buvo visiÅ¡kai palūžęs ir bijojo susitikti su mergaitėmis, tačiau visada jų gyvenimu domėjosi iÅ¡ Å¡ono. O iÅ¡laikymo neteikė, kadangi tuo metu vienas mokėjo banko paskolÄ , jo pajamos sudaro tik 227 Lt bei turėjo iÅ¡laidų dėl gydimosi. Be to, kadangi ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, įvertinus, jog dėl pilvaplėvės iÅ¡varžos jis turi ribotas galimybes įsidarbinti (po operacijos kurį laikÄ negalės dirbti fizinio darbo), praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jo priteistinÄ iÅ¡laikymÄ kiekvienai dukrai priteisiant po 250 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki pilnametystės. Teigia, jog vienas kas mėnesį nuo 2009-06-21 dengdamas kreditÄ , tokiu bÅ«du prisidėjo prie mergaičių poreikių tenkinimo, be to, praÅ¡ant priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neįvertino jo sunkios materialinės padėties, todėl šį reikalavimÄ taip pat praÅ¡o mažinti.Ä® teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens AB DNB bankas atstovas bei tretysis asmuo                                   N. B., kuriems apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, gauti atsiliepimai į patikslintÄ ieÅ¡kinį bei praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens AB DNB banko atstovui bei trečiajam asmeniui N. B. nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.   Dėl santuokos nutraukimo pagrindo Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36 str.

Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jei jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis:

1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ ;

2) yra neištikimas;

3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;

4) paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali bÅ«ti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimÄ . Tokiais atvejais bÅ«tina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iÅ¡ kurio sutuoktinio kaltę: neiÅ¡tikimybę, nelojalumÄ , nepagarbÄ , vengimÄ remti moraliai ir materialiai, Å¡eimos palikimÄ ir nesirÅ«pinimÄ ja daugiau kaip vienerius metus ir kita.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Viena iš anksčiau nurodytų sutuoktinių pareigų – lojalumas – reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡alys sudarė santuokÄ 1995-09-30 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įraÅ¡o Nr. 838 (1 t., 5 b.l.), gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2009-06-21, kuomet, po įvykusio Å¡eimyninio konflikto, ieÅ¡kovė su vaikais iÅ¡sikėlė gyventi pas savo tėvus ir santuokinio gyvenimo nebeatnaujino.

IeÅ¡kovė kaltina atsakovÄ netinkamu elgesiu santuokoje, Å¡eimos santykių negerbimu, smurtu prieÅ¡ jÄ ir vaikus, t. y. jog Å¡is jÄ Å¾emino, grasino, naudojo, tiek psichologinį, tiek fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir dukras. Atsakovas neneigia, jog Å¡eimoje bÅ«davo Å¡eimyninių nesutarimų ir barnių, tačiau neigia savo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ir nurodo, jog prieÅ¡ atsakovę jokio smurto nevartojo, o ji tai iÅ¡sigalvojo. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas neigia vienas kitam iÅ¡sakytus kaltinimus dėl santuokos nutrÅ«kimo.

Savo argumentams dėl santuokos nutrÅ«kimo patvirtinti, Å¡alys kvietė apklausti liudytojus ieÅ¡kovės tėvus – J. V., J. V., atsakovo motinÄ â€“ D. A. G. ir nepilnametę Å¡alių dukrÄ â€“ I. G.. IÅ¡klausęs Å¡iuos liudytojus ir įvertinęs jų pateiktus paaiÅ¡kinimus, teismas nustatė, jog visi liudytojai iÅ¡ esmės patvirtino ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimoje buvus Å¡eimyninių nesutarimų ir barnių. Tuo tarpu liudytoja J. V. teisme patvirtino, jog atsakovas ieÅ¡kovės ir dukrų atžvilgiu vartojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , dėl ko ne kartÄ buvo kviečiama policija bei tai, jog po 2009-06-21 įvykusio konflikto atsakovas, nei su ieÅ¡kove, nei su dukromis ryÅ¡ių nepalaikė, nebendravo ir neiÅ¡laikė.

Teisme apklausta vyresnioji Å¡alių dukra I. G. taip pat patvirtino, jog Å¡eimoje tarp tėvų dažnai vykdavo konfliktai ir barniai, kurių iniciatorius visada bÅ«davo atsakovas, kuris taip pat vartojo ir fizinį smurtÄ tiek prieÅ¡ ieÅ¡kovę, tiek prieÅ¡ jÄ . I. G. teisme nurodė, jog atsakovas ieÅ¡kovei grasindavo, jog pribaigs, kad ji mirs, apdraskydavo, jeigu gindavo mamÄ , tai ir jÄ pačiÄ apstumdydavo, o konfliktai tarp tėvų kildavo dėl to, jog tėvas prisimindavo senas nuoskaudas ir dėl jų kaltindavo mamÄ , kuri barnių neinicijuodavo.

Ji taip pat nurodė, jog su tėvu nebendrauja jau 3 metus, jis iÅ¡laikymo per minėtÄ laikotarpį neteikė, ja nesidomėjo, atsiuntė tik 3 telefonines žinutes. Atsižvelgiant į minėtus liudytojų parodymus, kuriuos iÅ¡ dalies patvirtina ir byloje paties atsakovo pateiktame nutarime esantys duomenys apie 2009-06-21 Å¡eimyninį konfliktÄ ir atsakovo elgesį, teismas neturi pagrindo abejoti nepilnametės Å¡alių dukters I. G. teisme duotais parodymais ir iÅ¡ aptarto daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, bÅ«damas Å¡eimoje kilusių konfliktų iniciatorius, savo netinkamu ir agresyviu elgesiu iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove (sutuoktine) ir dukromis (Å¡eimos nariais), ko pasekoje teismas preziumuoja, jog santuoka tarp Å¡alių nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės. Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovė pati provokuodavo konfliktus, į juos nuolat įveldama savo tėvus ir kitus artimus giminaičius bei tai, jog kaip tik jis nukentėjo nuo ieÅ¡kovės giminaičių, kaip neįrodytus, kadangi iÅ¡ paties atsakovo pateikto nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų nusikalstamai veikai konstatuoti, o kitokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo versijÄ , byloje nenustatyta.

Taip pat teismas pažymi, jog atsakovas po 2009-06-21 nepalaikydamas ryšių su savo dukromis ir jų neišlaikydamas taip pat nesilaikė savo, kaip sutuoktinio pareigų (lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kt.). Tuo tarpu nei iš bylos rašytinių duomenų, nei iš apklaustų liudytojų parodymų nebuvo nustatyta duomenų, jog ieškovė būtų iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, šių aplinkybių neįrodė ir atsakovas.

Dėl aptarto Å¡alių santuoka nutrauktina atsakovui netinkamai vykdžius ar nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų, todėl esant atsakovo kaltei, t. y. CK 3.60 str. 1 d. pagrindu. Atsakovas neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo Å¡alims paliktinos santuokoje turėtos pavardės – G., G. (CK 3.69 str.).IeÅ¡kovė iÅ¡laikymo sau nereikalauja, nėra duomenų, kad atsakovui bÅ«tų reikalingas iÅ¡laikymas, todėl Å¡is klausimas priimant teismo sprendimÄ nesprendžiamas (CPK 385 str. 1 d.).

Dėl turto padalinimo Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Padalijamas turi bÅ«ti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Padalijant turtÄ turi bÅ«ti pasirinktas toks padalijimo bÅ«das ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 str., 1.137 str.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Pagal CK 3.127 str. nuostatas, nutraukiant santuokÄ teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dalijant sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe esantį turtÄ , prioritetas teikiamas turto dalijimui natÅ«ra. Jeigu natÅ«ra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ abi Å¡alys galėtų lygiomis dalimis pretenduoti į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto padalijimÄ .

Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Pagal CK 3.119 str. preziumuojama, jog dalijamos šeimos bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu yra įsigytas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. duomenys nekalbtini), esantis duomenys nekalbtini), kurio vertė yra 2339 Lt, ir sandėlis, unikalus Nr. duomenys nekalbtini), esantis duomenys nekalbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 11900 Lt (1 t., 9-10, 12-13).

Taip pat Å¡alys santuokos metu įgijo ir turi kreditorinį įsiskolinimÄ AB DNB bankas atžvilgiu pagal 2003-05-06 kreditavimo sutartį Nr. 995 dėl 37000 Lt paskolos suteikimo ir yra solidarÅ«s skolininkai, įsiskolinimo likutis yra 14881,00 Lt (1 t., 19-28 b.l., 2 t., 68 b.l.). IeÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, asmeninių skolų neturi (1 t., 8 b.l.). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esantį (duomenys nekalbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. duomenys nekalbtini), esantį (duomenys nekalbtini) (1 t., 158-159, 160-161 b.l.) bei asmeninį įsiskolinimÄ N. B. (2 t., 54-55, 80-81, 82-83 b.l.).

Atsakovas taip pat yra įsteigęs UAB „Subarta“, tačiau įmonė kapitalo ir pelno nėra sukaupusi (1 t., 191-201 b.l., 2 t., 1-7 b.l.). IeÅ¡kovė nepraÅ¡o dalinti kilnojamojo turto ir jo neįvardina, nurodydama, jog šį turtÄ Å¡alys tarpusavyje yra pasidalinusios, kai pradėjo gyventi atskirai. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 7440,50 Lt bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensacijÄ , kadangi, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas bendrai paimtÄ 37000 Lt paskolÄ panaudojo ne Å¡eimos, tačiau savo asmeniniams poreikiams patenkinti.Kadangi ieÅ¡kovė teigia, jog dalį Å¡eimos turto, t. y. kilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys pasidalino bendru sutarimu iki bylos iÅ¡kėlimo, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl kilnojamojo turto byloje nepareiÅ¡kė, objektyvių įrodymų, jog toks kilnojamasis turtas bylos iÅ¡kėlimo dienai bÅ«tų nepadalintas, nepateikė, teismas sprendžia tik dėl likusio nepadalinto turto, t. y. nekilnojamojo turto ir įsiskolinimo padalijimo.Å alys bylos nagrinėjimo metu sutarė, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas – žemės sklypas ir sandėlis – po santuokos nutraukimo jiems bÅ«tų padalintas lygiomis dalimis bei, jog jie kreditoriaus AB DNB bankas atžvilgiu pagal 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. 995, po santuokos nutraukimo liks solidariais skolininkais.

Minėtas Å¡alių turto aktyvo ir pasyvo padalinimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja, nei įstatymo normos, nei pačių sutuoktinių ar kreditoriaus interesams, todėl tenkintinas ir padalintinas taip: Å¡alims po santuokoje nutraukimo atitenka po ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), bei ieÅ¡kovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo lieka solidariais skolininkais pagal 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. 995 AB DNB bankas atžvilgiu.Kadangi sutuoktiniai iÅ¡ dalies nesutaria dėl paskolos panaudojimo aplinkybių, teismas atskirai pasisako dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ priteisimo.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ priteisimo IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 7440,50 Lt bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensacijÄ , kadangi pagal 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. 995 bendrai paimtÄ 37000 Lt paskolÄ , Å¡eimos poreikiams tenkinti, atsakovas panaudojo savarankiÅ¡kai, nesitardamas su sutuoktine ir savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas nesutinka su minėtu reikalavimu ir pripažino, jog tik 760 Lt iÅ¡ minėtos paskolos sumos panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. jog nusipirko 3 stiklo paketus, kuriuos įdėjo į savo sodo namelį, o kitas lėšas panaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti – bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe turimam žemės sklypui, sandėliui įsigyti bei kitiems Å¡eimos poreikiams tenkinti (2 t., 49 b.l.).

IÅ¡ minėto matyti, jog byloje kilo ginčas dėl bendraskolių sutuoktinių santykių, kuriuos ieÅ¡kovė siekia iÅ¡spręsti per kompensacinį teisės mechanizmÄ .Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, jų nurodytas aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė. IÅ¡ atsakovo pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nėra galimybės konstatuoti, kam minėta paskola buvo panaudota, kadangi matyti tik daliniai sumų nuėmimai, tačiau jų realaus panaudojimo nėra galimybės nustatyti.

Tuo tarpu visos paskolos sumos pervedimas į atsakovo sÄ skaitÄ neįrodo paskolos pinigų panaudojimo fakto, kadangi minėta aplinkybė buvo Å¡alių bendrai aptarta kreditavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodydama, jog minėtÄ paskolÄ atsakovas savo nuožiÅ«ra panaudojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo namelio remontui, bylÄ nagrinėjant teisme savo versijas keitė, t. y. teigė, jog Å¡alys paskolÄ paėmė žemės sklypo Tilžės gatvėje, Å iaulių m., įsigijimui, po to, jog paskolÄ atsakovas panaudojo sodo namelio remontui, dar vėliau teigė, jog po paskolos paėmimo pirko daug daiktų bei pirko sandėlį.

Tuo tarpu atsakovas tiek atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, tiek ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog paimta paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti, t. y. žemės sklypo ir sandėlio įsigijimui, kurie Å¡iuo metu Å¡alims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei kitiems Å¡eimos poreikiams. Dėl įrodinėjimÄ civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos yra suformulavusios taisykles, kad:

1) įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d.). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis Nr. 3K-3-471/2006);

2) įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra reikalaujama, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis Nr. 3K-3-569/2002, 2004-03-01 nutartis Nr. 3K-3-149/2004, 2008-08-25 nutartis Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovės versijų dėl paskolos lėšų panaudojimo gausÄ , kuri paneigia ieÅ¡kovės ir jos atstovo argumentÄ , jog paskola buvo panaudota sodo namelio remontui, bei objektyvių duomenų, kurie pagrįstų minėtų lėšų realų panaudojimÄ , nebuvimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, jog santuokos metu Å¡alių bendrai paimta 37000 Lt paskola buvo panaudota ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, iÅ¡skyrus atsakovo pripažintÄ 760 Lt (2 t., 49 b.l.) sumÄ , kuriÄ jis panaudojo 3 stiklo paketų įsigijimui, kurie buvo įdėti į jam priklausantį sodo namelį.

Teismas laiko, jog atsakovo pripažinta, jo asmeniniams poreikiams panaudota, suma (760 Lt) buvo sumažinta bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl ieÅ¡kovė turi teisę į ½ dalį minėtos sumos, t. y. 380 Lt dydžio kompensacijÄ . Dėl likusios paskolos sumos faktinio panaudojimo ir laikotarpio, per kurį Å¡i suma buvo panaudota, byloje įrodymų nėra pateikta, todėl atsižvelgdamas į tai, jog po paskolos paėmimo sutuoktinių bendrai buvo įsigytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir sandėlis bei tai, jog pati ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, kad atsakovas disponuotų paskolos lėšomis ir jų faktiniu panaudojimu nesidomėjo, teismas mano esant labiau tikėtina, jog didžioji dalis paskolos lėšų (37000 – 760 = 36240 Lt) buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 380 Lt kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ .

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo Santuokoje Å¡alys susilaukė dukters G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters I. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., 29, 30 b.l.). IeÅ¡kovė praÅ¡o vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja. Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu sutinka. Tėvams gyvenant skyrium ir esant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šį ginÄÄ turi spręsti teismas (CK 3.169 str.). Sprendžiant ginÄÄ tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra įvertinama kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų ir vaiko norus, pažiÅ«ras.

Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose. Å is teismas yra suformavęs taisykles, jog teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į Å¡iuos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus:

1) kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , įgyvendinimÄ ;

2) kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų;

3) vaiko norus ir pažiÅ«ras. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių;

3) kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus;

4) požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo;

5) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų;

6) kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sÄ lygas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-14 nutartis Nr. 3K-3-58/2002, 2007-12-10 nutartis Nr. 3K-3-555/2007; 2004-01-07 nutartis Nr. 3K-3-6/2004). Å iuo atveju ginčo nėra, Å¡alys dėl vaikų gyvenamosios vietos sutaria. Vaikai jau dabar gyvena tik su motina, Vaiko teisių apsaugos skyrius motinos reikalavimui nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja pritaria, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė užtikrina mergaitėms tinkamas gyvenimo, mokymosi ir poilsio sÄ lygas, tarp vaikų ir mamos yra glaudus emocinis ryÅ¡ys, todėl teismas mano, kad geriausiai nepilnamečių I.

G. ir G. G. teisės į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystimuisi, bus užtikrintos mergaitėms gyvenant su savo motina G. G., todėl nepilnamečių vaikų I. G. ir G. G. gyvenamoji vieta nustatytina jų motinos G. G. gyvenamojoje vietoje. Taip pat ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti, jog atsakovas gali nekliudomai bendrauti su dukromis I. G. ir G. G.. Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu visiÅ¡kai sutinka (1 t., 145 b.l.), ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo byloje nėra, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , minėtas ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas visiÅ¡kai.

Dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo Tėvų prievolė iÅ¡laikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (iÅ¡skyrus vaiko įvaikinimÄ ), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. BÅ«tinoms vaiko vystimosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, turi nustatyti Å¡iuos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus:

1) konkretaus vaiko poreikius;

2) tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis Nr. 3K-3-185/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo srityje, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, taikant teisės analogijÄ , atsižvelgiama į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ (MMA), kuri Å¡iuo metu yra 800 Lt per mėnesį. Tačiau siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Tėvai atsakingi už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiÅ«rių) sistemai, už paramÄ vaikui siekiant iÅ¡silavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006, 2006-11-22 nutartis Nr. 3K-3-628/2006).Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas jo vaikams, nes atsakovas tinkamai nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti vaikus (CK 3.194 str.).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vaikams iÅ¡laikymÄ periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt iki jų pilnametystės. Atsakovas sutinka teikti ne didesnį, nei 250 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog I. G. iÅ¡laikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip po 1035 Lt, o G. G. iÅ¡laikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip po 1077 Lt. IÅ¡laidų dydis pateiktas iÅ¡laikymo sÄ matose (1 t., 40-47 b.l.). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių duomenų matyti, jog Å¡alių nepilnametės dukros ne tik turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos problemų, nes I.

G. serga bronchine astma, jai reikalingas nuolatinis gydymas (2 t., 33 b.l.), G. G. serga atopiniu dermatitu ir jai reikalingas nuolatinis gydymas bei padidinti higienos poreikiai (2 t., 34 b.l.), tačiau taip pat užsiima ir nuolatine užklasine veikla ir papildomai siekia muzikinio išsilavinimo, mokosi smuiko specialybės, abi mergaitės yra muzikinio ansamblio narės ir dalyvauja tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse rengiamuose koncertuose ir konkursuose, ko pasekoje, objektyviai turi padidintų finansinių poreikių.

IÅ¡ byloje esančių iÅ¡laikymo sÄ matų, kitų duomenų apie mergaičių mokymÄ si ir sveikatÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės nurodomų vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų pobÅ«dis ir jų dydis didžia dalimi yra realus, tačiau kai kurios iÅ¡laidos yra tikėtinos, pvz. jog kiekvienos mergaitės aprangos iÅ¡laidoms kas mėnesį yra reikalinga net po 277 Lt ir kt., tačiau atsižvelgus į tai, jog ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti iÅ¡laikymo vaikams suma yra mažesnė nei pusę vaikų poreikių sÄ matose nurodytos sumos ir Å¡i suma nevirÅ¡ija teismų praktikoje suformuotos minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimui bÅ«tinos sumos dydžio (praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo tik 400 Lt kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ ), teismas atsižvelgdamas į specialiuosius mergaičių poreikius ir užklasinę veiklÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, prisiėmė didesnę vaikų poreikių tenkinimo dalį.

Teismo nuomone, tokio amžiaus vaikams, net ir turintiems tik įprastinius poreikius, yra reikalinga bent 800 Lt kasmėnesinė kiekvienam vaikui išlaikymo suma, kad būtų patenkinami bent būtiniausi fiziologiniai vaiko poreikiai ir užtikrinamas tinkamas socialinis vaiko vystymasis, reikiamos bendravimo ir pažinimo galimybės, laisvalaikio praleidimas, poilsio garantavimas. Sprendžiant, kiek kuris iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiama į tai, jog atsakovas dirba, bet jo darbinės pajamos nedidelės, be to, jis turi finansinių įsipareigojimų (1 t., 156, 157 b.l., 2 t., 54-55, 68, 79, 80 b.l.).

Vienok, atsakovui priklauso vertingas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, sodo namelis) (1 t., 158-159, 160-161 b.l.). Be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas neturi itin rimtų sveikatos problemų ar neįgalimas sÄ lygotų ribotÄ galimybę susirasti geriau apmokamÄ darbÄ . Teismo nuomone, atsakovo aiÅ¡kinimas apie jo galimybę gaunant tik kelių Å¡imtų litų dydžio atlyginimÄ negalėjimÄ Å¾enkliau iÅ¡laikyti vaikus, yra nepagrįstas. Atsakovas yra darbingas asmuo ir nepateikė į bylÄ duomenų, jog negalėtų papildomai dirbti, kad jam nepavyko rasti geriau apmokamo darbo, gauti pajamų dėl sveikatos bÅ«klės, ar yra kitokių rimtų priežasčių, dėl kurių jis neiÅ¡sigalėtų vaikams teikti deramo iÅ¡laikymo.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti nustatant iÅ¡laikymo dydį, nes iÅ¡laikymas privalo užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-29 nutartis Nr. 3K-3-1017/2003; 2004-03-29 nutartis Nr. 3K-3-231/2004; 2004-01-07 nutartis Nr. 3K-3-5/2004, 2004-04-19 nutartis Nr. 3K-3-286/2004). Dėl pasakyto ir atsižvelgus į tai, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo vaikams suma nevirÅ¡ija teismų praktikoje suformuotos minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimui bÅ«tinos sumos dydžio (praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo tik 400 Lt kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ ), teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė jau reikÅ¡dama ieÅ¡kinį atsižvelgė į atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį ir prisiėmė žymiai didesnę vaikų poreikių tenkinimo dalį, o atsakovas yra darbingas, be to, turintis ir kitokio materialaus turto, todėl iÅ¡ anksčiau aptarto teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo priteisti vaikų iÅ¡laikymo suma yra reikalaujama pagrįstai ir yra bÅ«tina mergaičių bÅ«tiniausiems poreikiams patenkinti, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi teismÄ dienos (2011-11-04) iki dukrų pilnametystės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog teisme nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovas sumokėjo dukrų iÅ¡laikymui 700 Lt sumÄ , todėl minėta suma mažintinas 2011 m. lapkričio mėn. iÅ¡laikymas kiekvienai mergaitei po 350 Lt, priteisiant už šį mėnesį iÅ¡ atsakovo kiekvienam vaikui po 50 Lt iÅ¡laikymo.IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 28 mėnesius, t. y. laikotarpį nuo 2009-07-01 iki kreipimosi į teismÄ dienos, skaičiuojant po 400 Lt iÅ¡laikymo kas mėnesį, kuris sumoje sudaro 22400 Lt, ir nurodo, jog atsakovas nuo dienos, kada ji su vaikais iÅ¡sikėlė gyventi atskirai neteikia vaikams iÅ¡laikymo.

Atsakovas nesutinka su praÅ¡omu priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžiu, teigdamas, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma turi bÅ«ti sumažinta atsižvelgiant į tai, jog jis nuo 2009-06-21 iki Å¡iol vienas moka paskolos įmokas bankui, todėl tokiu bÅ«du prisidėjo prie dukrų iÅ¡laikymo, o, be to, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į jo sunkiÄ materialinę padėtį bei sveikatos bÅ«klę. Teismas pažymi, jog tėvų turimi įsipareigojimai tretiesiems asmenims, materialinio gerbÅ«vio stoka ar sveikatos sutrikimai patys savaime nepanaikina jų pareigos užtikrinti bÅ«tinuosius vaiko poreikius (teikti iÅ¡laikymÄ ir kt.), todėl nagrinėjamu atveju, atsakovo, kaip solidaraus skolininko, mokėtos paskolos įmokos bankui, nepateisina atsakovo iÅ¡laikymo dukroms nemokėjimo fakto, todėl minėti atsakovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Taip pat atmestini ir kiti atsakovo motyvai dėl praÅ¡omos priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos sumažinimo, kaip neįrodyti, kadangi iÅ¡ esamų byloje duomenų (atsakovas turi nekilnojamojo turto, duomenų apie neįgalumÄ nepateikė) nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo sveikatos bÅ«klė ir turtinė padėtis bÅ«tų minėtu laikotarpiu buvusi itin sunki ar vaikų poreikiai akivaizdžiai mažesni, nei nurodyta kasmėnesinė iÅ¡laikymo suma (400 Lt). Vadovaujantis CK 3.200 str., kuris numato, jog iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už 3 metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3 str.;

CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis Nr. 3K-3-189/2009). Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas dukroms iÅ¡laikymo neteikia nuo momento, kada ieÅ¡kovė su dukromis iÅ¡sikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo (2009-06-21), į tai, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu bÅ«tų teikęs dukroms iÅ¡laikymÄ ar mergaičių poreikiai bÅ«tų buvę mažesni, nei nurodyti patikslintame ieÅ¡kinyje bei į anksčiau nurodytus motyvus, teismas priteisia iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnametėms dukroms I.

G. ir G. G., susidariusį už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki kreipimosi į teismÄ dienos (2011-11-04), skaičiuojant po 400 Lt iÅ¡laikymo kas mėnesį, kuris sumoje sudaro 22400 Lt. Nors ieÅ¡kovė neprašė jÄ paskirti vaikų iÅ¡laikymui skirtų uzufruktore, tačiau atsižvelgiant į tai, jog turtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.), iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečių vaikų motinai                          G.

G. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikams skirtas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CK 93 str. 1 d., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, jog patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas dalinai, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). IeÅ¡kovės atstovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl 1000 Lt iÅ¡laidų, advokato pagalbai apmokėti, priteisimo ir jį pagrindžiantį kvitÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog minėtas iÅ¡laidas sudaro ieÅ¡kinio, patikslinto ieÅ¡kinio parengimas, kopijų tvirtinimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Atsižvelgus į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau - rekomendacijos), teismas daro iÅ¡vadÄ , jog minėtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių iÅ¡laidų dydžio, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 801,10 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).IeÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio už santuokos nutraukimÄ esant kito sutuoktinio kaltei (1 t., 4 b.l.).

IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ieÅ¡kinio padavimo dienai buvo 139 Lt, už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo sudaro 144 Lt (400 Lt x 12 mėn. x 3 % = 144 Lt), už reikalavimÄ dėl turto padalijimo sudaro 427 Lt ((2339 + 11900) x 3 % = 427 Lt), už reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo sudaro 223 Lt (7440,50 Lt x 3 % = 223 Lt). Atsižvelgiant į tai, jog sprendimu patenkintas tik 5,11 % reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, o visi kiti ieÅ¡kinio reikalavimai visiÅ¡kai patenkinti, iÅ¡ atsakovo priteistinas 139 Lt žyminis mokestis (už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės) ieÅ¡kovės naudai bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai - 582,40 Lt žyminis mokestis (už likusius patenkintus reikalavimus) valstybės naudai.

IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistinas 211,81 Lt žyminis mokestis už likusiÄ nepatenkintÄ reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo dalį (CPK 93 str. 2 d.).IÅ¡ atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 48,23 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). IÅ¡ ieÅ¡kovės poringai atmestų reikalavimų daliai priteistinos 11,97 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).Sprendimas iÅ¡laikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26 - 3.30 str., 3.35 - 3.36 str., 3.60 str. - 3.65 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.98 str., 3.109 str., 3.116 – 3.119 str., 3.127 str., 3.168 str., 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2 d., 3. 175 str., 3.178 str., 3.190 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., 3.200 str., 3.203 str., teismas, n u s p r e n d ė:

             IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.              Nutraukti santuokÄ tarp S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys nekalbtini), ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys nekalbtini), įregistruotÄ 1995 m. rugsėjo 30 d. Å iaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys nekalbtini), pripažįstant, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas S. G.. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę – G., atsakovui palikti pavardę – G..

Nustatyti, kad nepilnamečių I. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., gim. (duomenys nekalbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra jų motinos G. G. gyvenamoji vieta. Nustatyti, jog S. G. gali netrukdomai bendrauti su dukromis I. G. ir G. G.. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G. nepilnametėms dukroms I. G. ir G. G. iÅ¡laikymÄ : už 2011 m. lapkričio mėn. - po 50 Lt (penkiasdeÅ¡imt litų) bei nuo 2011-12-01 iki dukrų pilnametystės - po 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G. 22400 Lt (dvideÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių keturių Å¡imtų litų 00 ct) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiams vaikams I.

G. ir G. G., už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01. G. G. įpareigotina nepilnamečių I. G. ir G. G. iÅ¡laikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise, t. y. Å¡ias lėšas skirti iÅ¡imtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ sekančiai: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), ir ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), priteisti ieÅ¡kovei G.

G. asmeninės nuosavybės teisėmis.½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), ir ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), priteisti atsakovui S. G. asmeninės nuosavybės teisėmis. Nustatyti, jog santuokos metu bendrai įgyti kilnojamieji daiktai yra pasidalinti tarp Å¡alių gera valia iki santuokos nutraukimo. Nustatyti, jog atsakovas S. G. ir ieÅ¡kovė G. G. po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui (kreditoriui) AB DNB bankas pagal santuokos metu sudarytÄ 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. 995.

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G. ieÅ¡kovės G. G. naudai 380 Lt (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties litų) kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G., ieÅ¡kovės G. G. naudai, bylinėjimosi iÅ¡laidas: 139 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis litus) žyminio mokesčio bei 801,10 Lt (aÅ¡tuonių Å¡imtų vieno lito 10 ct) iÅ¡laidas, advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G., valstybės naudai, bylinėjimosi iÅ¡laidas: 582,40 Lt (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus 40 ct) žyminio mokesčio bei 48,23 Lt (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų 23 ct) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

G. valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas: 211,81 Lt (du Å¡imtus vienuolika litų 81 ct) žyminio mokesčio ir 11,97 Lt (vienuolikos litų 97 ct) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas. SprendimÄ , dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vykdyti skubiai. Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, sprendimu nustatytam turto padalijimo faktui įregistruoti.Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ VÄ® Registrų centro Å iaulių filialui, nekilnojamųjų daiktų teisinės padėties pasikeitimams įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .              Teisėja                                                                                                                                    Rasa Milvydaitė                 Â