Legislator Case Law & Legislation
0476f4ca-b4bc-42c4-ba6e-cd4ded677753 AI generated

0476f4ca-b4bc-42c4-ba6e-cd4ded677753 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0476f4ca-b4bc-42c4-ba6e-cd4ded677753
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam „(duomenys neskelbtini)“. Už Å¡ilumos energijÄ , tiektÄ nuo 1999-10-01 iki 2008-12-31, susidarė 3 315,32 Lt įsiskolinimas, kurį prašė priteisti. Butas, esantis, „(duomenys neskelbtini)“, priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal LR Å ilumos Å«kio įstatymÄ , Å¡ilumos vartotoju, turinčiu pareigÄ atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , yra laikomas patalpų savininkas.

Legislator headnote

AI generated

0476f4ca-b4bc-42c4-ba6e-cd4ded677753 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas laiko, kad tarp SP AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ bei jų teisių perėmėjos UAB „Vilniaus energija“) ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos savininkė, atsiskaitys su Å¡ilumos tiekėju, todėl nėra pagrindo įsiskolinimÄ priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės. Apeliantas nurodė, kad nuomodama socialinį bÅ«stÄ Vilniaus miesto savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose neveikia kaip verslo subjektas, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl verslininkams taikomų ypatingų rÅ«pestingumo ir atidumo standartų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-111-492/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.5; 35.5; 121.15.; 121.18.; 121.21.;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos)Virginijos Volskienės,teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Violetai KamaÅ¡inienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7586-534/2009 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, trečiasis asmuo S. P.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3 315,32 Lt skolos, 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 694,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam „(duomenys neskelbtini)“. Už Å¡ilumos energijÄ , tiektÄ nuo 1999-10-01 iki 2008-12-31, susidarė 3 315,32 Lt įsiskolinimas, kurį prašė priteisti. Butas, esantis, „(duomenys neskelbtini)“, priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal LR Å ilumos Å«kio įstatymÄ , Å¡ilumos vartotoju, turinčiu pareigÄ atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , yra laikomas patalpų savininkas.

PareigÄ skolÄ sumokėti atsakovui patvirtina ir 2003-07-10 LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-289 patvirtintų Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sÄ lygų 8 p., 2003-06-30 LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 52.1 p. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuojantis praktikÄ , kai nepasiraÅ¡yta raÅ¡ytinė Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutartis, pagal galiojančius teisės aktus Å¡ilumos vartotoju yra laikyti daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkas.

Nuomininkas neiÅ¡reiÅ¡kė valios, kad nuo tam tikro momento Å¡ilumos vartotoju reikia laikyti ne patalpų savininkÄ , o jį patį, sandorio nesudarė, todėl skolÄ turi sumokėti patalpų savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡nuomotas S. P. Jis laikytinas faktiniu ieÅ¡kovo tiektos Å¡ilumos energijos gyvenamajai patalpai, esančiai, „(duomenys neskelbtini)“ vartotoju.

Atsakovas rėmėsi LR CK 6.584 str. 1 d., pagal kuriÄ mokestis už Å¡ilumos energijÄ , kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių, LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, kuriuo patvirtinta mokesčio už Å¡ilumos energijÄ mokėjimo tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Atsakovas nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ niekada neteikė Vilniaus miesto savivaldybei sÄ skaitų už Å¡ilumos energijÄ , ieÅ¡kovė skaičiavimÄ už Å¡ilumos energijÄ pateikdavo vienam gyventojui, UAB „Vilniaus energija“ apie susidariusį įsiskolinimÄ neinformavo Vilniaus miesto savivaldybės, nors reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė nuo 1999 m. spalio mėn. Tai rodo, kad pats ieÅ¡kovas Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo santykių Å¡alimi laikė ne Vilniaus miesto savivaldybę, bet nuomininkÄ , bÅ«tent tarp UAB „Vilniaus energija“ ir buto nuomininkų konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai Å¡ilumos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.

Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta Å«kinė – komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo funkcijų, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali bÅ«ti atsakinga už trečiųjų asmenų skolas UAB „Vilniaus energija“. Remdamasis LR CK 6.384 str., 2003-07-10 LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-289, atsakovas teigė, kad abonentu pagal Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį yra laikomas faktiÅ¡kai Å¡ilumÄ vartojantis asmuo ir sutartis yra laikoma sudaryta nuo jo naudojamų įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos tiekimo sistemų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3 315,32 Lt skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009-03-03 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 694 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, iÅ¡analizavęs CK 6.383 str., Å ilumos Å«kio įstatymÄ , Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartines sÄ lygas, 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintas Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartines sÄ lygas, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu patvirtintas Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, nurodė, kad dėl Å¡ilumos energijos tiekimo butui nebuvo sudaryta sutartis pagal individualias sÄ lygas, todėl laikytina, kad energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sÄ lygas su buto savininku, t. y. atsakovu.

Pažymėjo, kad tokio teisės aiškinimo laikosi ir formuojama teismų praktika. Aplinkybė, jog buvo išduota mokesčių knygelė, o tretieji asmenys nė karto nesumokėjo mokesčių, rodo, kad atsakovas nevykdė nuomojamų patalpų priežiūros. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai ginče vadovaujasi CK 6.584 straipsnio 1 dalimi bei Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876, nes šių teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisinius santykius, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius.

Atsakovo argumentus dėl to, kad jis, nuomodamas bÅ«stÄ , veikia nekomerciniais tikslais, teismas vertino kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus, nes civiliniuose teisiniuose santykiuose savivaldybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti Å¡ių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnis).Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su energijos pirkimo - pardavimo teisiniais santykiais, yra suformavęs praktikÄ , jog bÅ«tina nustatyti galutinį energijos vartotojÄ , todėl ir nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti, kas yra galutinis Å¡ilumos energijos vartotojas.

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009 pažymėjo, kad tokie veiksmai, kaip Å¡ilumos energijos tiekimas, faktiniai nuomos santykiai tik patvirtina, kad Å¡ilumos energijos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp nuomininko – trečiojo asmens ir SP AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, o ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ yra pastarosios teisių perėmėjas. Apeliantas pažymėjo, kad nors su buto nuomininkais nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau Å¡alių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieÅ¡kovas tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, o nuomininkai jÄ vartojo, t.y. pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iÅ¡ sandorio kylančiÄ prievolę – už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ mokėti per nustatytus terminus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartyje vienareikÅ¡miÅ¡kai nepasisakė, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimÄ turi apmokėti savininkas, nenurodė, kam kyla pareiga sudaryti Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį bei koks konkrečiai susitarimas turi bÅ«ti sudarytas tarp Å¡ilumos energijos tiekėjo bei nuomininko. Apeliantas pažymėjo, kad tokiu susitarimu turėtų bÅ«ti laikomas 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V, kurio 2 punktas numatė ieÅ¡kovo pareigÄ sudaryti Å¡ilumos energijos, karÅ¡to vandens tiekimo ir Å¡ildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė.

Atsakovas laiko, kad tarp SP AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ bei jų teisių perėmėjos UAB „Vilniaus energija“) ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos savininkė, atsiskaitys su Å¡ilumos tiekėju, todėl nėra pagrindo įsiskolinimÄ priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės. Apeliantas nurodė, kad nuomodama socialinį bÅ«stÄ Vilniaus miesto savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose neveikia kaip verslo subjektas, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl verslininkams taikomų ypatingų rÅ«pestingumo ir atidumo standartų.

Tokie standartai taikytini ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“, kuris turėjo galimybę sudaryti sutartį su buto nuomininku sutartį ne tik konkliudentiniais veiksmais, bet ir raÅ¡ytinę Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliantas nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti 595 Lt už procesinių dokumentų parengimÄ , nes, atsakovo manymu, dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos ir plačios teisės normų analizės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas „Vilniaus energija“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo netenkinti; papildomai priteisti 1 190,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad 2001-07-11 Vyriausybės nutarimas Nr. 876 nėra lex specialis Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarties subjektų prasme, Å¡is teisės aktas nekeičia Å¡ilumos pirkimÄ â€“ pardavimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties. Atsakovo nurodyti precedentai bylose Nr. 3K-3-211/2007 ir 3K-3-269/2005 nėra taikytini Å¡io ginčo atveju, nes Å¡iose bylose nagrinėjami ginčai dėl atsiskaitymo už elektros energijos, o ne Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens paslaugas, ginčas kilęs tarp kitų subjektų – elektros energijos tiekėjo, gyvenamųjų namų savininkų bendrijų ir patalpų savininkų, kurių teisinius santykius reglamentuoja kitos teisės normos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nesant individualių raÅ¡ytinių sutarčių su paslaugų tiekėjais už Å¡ilumos energijÄ ir elektros energijÄ privalo atsiskaityti patalpų savininkas. Reikalingas triÅ¡alis raÅ¡ytinis susitarimas tarp Å¡ilumos tiekėjo, nuomininko ir savininko, jog Å¡ilumos vartotoju nuo tam tikro momento bÅ«tų laikomas pats nuomininkas. Nesutikdamas su apelianto nuorodomis į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovas teigė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nelaikytinas precedentu analogiÅ¡kose bylose.

Aplinkybė, jog socialinio bÅ«sto nuoma yra viena iÅ¡ socialinės paramos teikimo formų, nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. 2008-09-30 Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateikta pretenzija „Dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas“, kuria Vilniaus miesto savivaldybė buvo informuota apie įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ , tiektÄ adresu„(duomenys neskelbtini)“, tačiau apeliantas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. RuoÅ¡iant procesinius dokumentus bei ruoÅ¡iantis teismo procesams reikia įvertinti susijusių galiojančių teisės aktų reguliavimÄ , teisės praktikÄ , todėl praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ atsisakytina tenkinti. Remiantis byloje pateiktais VÄ® „Registrų centras“ duomenimis (Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, (b.l. 17-18), atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis, „(duomenys neskelbtini)“. Bute įrengtas centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. Remiantis 1997-07-17 Vilniaus miesto valdybos sprendimu, butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“ (Vilniaus miesto tarybos 1998-12-18 sprendimu Kalvarijų g. dalis nuo Ateities g. iki Molėtų pl. pavadinta Jeruzalės g.) iÅ¡nuomotas S. P. (b.l. 34, 35).

FaktÄ , kad bute, esančiame, „(duomenys neskelbtini)“ gyvena S. P. patvirtina 2009-03-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažyma (b.l. 33). Už ieÅ¡kovo tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ per laikotarpį nuo 1999-10-01 iki 2008-12-31 susidarė 3 315,32 Lt skola (b.l. 12-14). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir aiÅ¡kindamas šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Å ilumos Å«kio įstatymÄ , Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartines sÄ lygas, kitas specialiÄ sias teisės normas, yra konstatavęs, kad Å¡ilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra tiekėjas ir pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis Å¡ilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama Å¡ilumos energija, Å¡ilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d, nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-3/2008.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiÅ¡kos nagrinėjamai bylai, todėl aptarti kasacinio teismo teisės normų aiÅ¡kinimai taikytini Å¡ioje byloje (CPK 4 straipsnis).Kaip minėta aukščiau, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad butas, esantis, „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡nuomotas S. P., bei pateikė tai patvirtinantį 1997-07-17 Vilniaus miesto valdybos sprendimÄ .

Pagal jį butas, esantis, „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡nuomotas S. P. ir UAB „Verkių Å«kis“ įpareigota su juo sudaryti bendrabučio nuomos sutartį, tačiau iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kas vieÅ¡ame registre nėra duomenų apie nuomÄ , todėl ja remtis prieÅ¡ trečiuosius asmenis negalima (CK 6.478 straipsnio 2 dalis). Å ilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininkų susitarimas turi bÅ«ti konkretus; jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, kad nuomininkai taps Å¡ilumos energijos tiekimo pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alimi (pirkėjais).

Kadangi byloje nenustatyta, kad tokio susitarimo bÅ«ta, tai už butui tiektÄ Å¡ilumÄ privalo mokėti jo savininkas (atsakovas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino Å¡ilumos pirkimÄ â€“ pardavimÄ reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos Å¡iuo klausimu teismo praktikos.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde tvirtina, jog, nors su buto nuomininkais raÅ¡ytinė Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau Å¡alių veiksmai rodo, jog tarp Å¡alių susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, t.y. ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, nuomininkas jÄ vartojo, todėl ieÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmais sudarė susitarimÄ , pagal kurį Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties Å¡alimi laikytinas buto nuomininkas, kuris turi sumokėti už faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ .

Tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais, nes, tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡iose sÄ lygose nurodytų Å¡alių – tiekėjo ir pastato savininko - Å¡ilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko - buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai.

Nesudarius raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama Å¡iluma, savininko (atsakovo), nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo datos iki Å¡alys sudarys Å¡ilumos pirkimo - pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas.Byloje nėra duomenų, kad buto nuomininkas bÅ«tų siekęs sudaryti Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį su Å¡ilumos energijos tiekėju ar buto savininku (savivaldybe) dėl atsiskaitymo už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , taip pat kad savivaldybė, kaip buto savininkė, sudarydama buto nuomos sutartį bÅ«tų susitarusi dėl atsiskaitymo už Å¡ilumos energijÄ (susitarta dėl nuomos mokesčio ir atsiskaitymo už komunalines paslaugas).

Mokestis už Å¡ilumos energijÄ ir komunalines paslaugas (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, bendro naudojimo patalpų ir teritorijų valymas, liftų priežiÅ«ra ir kt.) yra savarankiÅ¡ki mokesčiai, tokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatos. Todėl negali bÅ«ti pripažįstama pagrįsta apelianto pozicija, jog tokiu susitarimu turėtų bÅ«ti laikomas 1999-12-02 Vilniaus miesto valdybos sprendimas, kadangi pats patalpų nuomininkas nėra iÅ¡reiÅ¡kęs valios sudaryti raÅ¡ytinę Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį, o konkliudentiniais veiksmais, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisės normų aiÅ¡kinimÄ , Å¡ilumos energijos tiekimo sutartis gali bÅ«ti laikoma sudaryta tik tarp energijos tiekėjo ir patalpų savininko, t. y. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, o ne trečiojo asmens.

Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė be pagrindo teigia, kad atsakovui negali bÅ«ti taikomi ypatingi rÅ«pestingumo ir atidumo standartai, nes nuomodamas socialinį bÅ«stÄ atsakovas veikia ne kaip verslo subjektas, bet realizuoja jam pavestÄ socialinės paramos funkcijÄ . Nagrinėjamoje byloje apeliantas neįrodė, kad norminiai aktai, reglamentuojantys socialinės paramos teikimÄ (tarp jų –ir socialinio bÅ«sto suteikimÄ ) kokiu nors bÅ«du apribojo atsakovo teisę susitarti su ieÅ¡kovu ir trečiuoju asmeniu dėl Å¡ilumos energijos pirkėjo pakeitimo; byloje iÅ¡ viso nėra duomenų, kad atsakovas mėgintų siÅ«lyti ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui atlikti tokius veiksmus arba bent pradėti derybas su tikslu įpareigoti realų Å¡ilumos energijos vartotojÄ atsiskaityti už realiai suvartotÄ Å¡ilumÄ , t.y. atsakovas elgėsi nerÅ«pestingai net pagal įprastinio rÅ«pestingumo ir atidumo standartus.

Ribotai savarankiÅ¡kas pobÅ«dis tokios priskirtos savivaldybėms funkcijos, kaip socialinio bÅ«sto nuoma, neatleidžia atsakovo (apelianto) nuo pareigos vykdyti Å¡iÄ funkcijÄ tinkamai. Atsakovas, nuomodamas socialinį bÅ«stÄ , turi užtikrinti, kad nuomininkai sudarytų pirkimo - pardavimo sutartį su Å¡ilumos energijos tiekėju, kontroliuoti nuomos sutarties vykdymÄ , t.y. ar nuomininkai atsiskaito su Å¡ilumos energijos tiekėju Vyriausybės nustatyta tvarka. CK 6.584 str. 1 d. ir Vyriausybės 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡ilumos energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka, kuriomis grindžiamas apeliacinis skundas, reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Å¡alių, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės - gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius.Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl priteistų per didelių bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama, priteisiant atstovavimo iÅ¡laidas, atsižvelgti į bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į bylos apimtį, surinktų įrodymų visumÄ , parengtus procesinius dokumentus, dalyvavimo posėdžiuose laikÄ , pirmos instancijos teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nepagrįsta.

Vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str., netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteitinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, ir ieÅ¡kovo atstovo darbo sÄ naudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, ieÅ¡kovo atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos nuo 1190 Lt iki 500 Lt. Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ atsakovo priteistina 8,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas, atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r ė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti į valstybės pajamas iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 8,50 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė                                       Virginija Volskienė                                                                              Teisėjai                                                    Tatjana Žukauskienė Andžej Maciejevski