2020-01-22 Nr. AB-1452-3-61-3-03721-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1006-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03721-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 28-586 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 24 d. raštą Nr. 2S-3444 (b. l. 1–3).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN direktorius 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu pareiškėjui skyrė nuobaudą – perkėlimą 10 parų į kamerų tipo patalpas. Šią nuobaudą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nurodė, kad kai jis atvyko į Vilniaus PN jis nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarke, tad negalėjo vykdyti reikalavimų, kurių nežinojo. Pareiškėjo manymu, tai, jog jis kitose įkalinimo įstaigose buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, Vilniaus PN neatleidžia nuo pareigos su šiais dokumentais supažindinti naujai atvykusius asmenis. Pareiškėjas nesutiko, kad vidaus tvarkos taisyklės ir dienotvarkė visose įkalinimo įstaigose yra vienoda, atkreipė dėmesį, kad net Vilniaus PN dienotvarkės skiriasi. Pareiškėjo teigimu, kadangi karantino patalpose nėra signalizacijos įrenginio ir laikrodžio, jis negalėjo vykdyti dienotvarkės. Be to, dienotvarkė patalpose nėra iškabinta. Pareiškėjas nesutiko su Departamento argumentu, jog pareiškėjo pažeidimas buvo sąmoningas dėl to, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. laikėsi nustatytos tvarkos. Pareiškėjas paaiškino, kad jį kankino (duomenys neskelbtini), dėl ko jis lankėsi pas medikus, kurie jam skyrė raminamųjų vaistų, todėl jis galėjo nubusti vėliau nei įprasta.

3. Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 62–65).

4. Atsakovo teigimu, Vilniaus PN administracija pareiškėjui nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai, nuobaudos rūšis parinkta tinkama. Skundžiamas Vilniaus PN direktoriaus nutarimas priimtas atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu, nutarime nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos. Paaiškino, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2018 m. rugsėjo 13 d. ir buvo patalpintas į karantino gyvenamąją patalpą. Nurodė, kad nuteistųjų dienotvarkė Vilniaus PN patvirtinta direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83. Šioje dienotvarkėje nustatyta, kad nuteistieji darbo dienomis keliasi 7.00 val., lova turi būti paklota 7.20 val., nustatyta, kad nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję. 2018 m. rugsėjo 25 d. 7.22 val. pareigūnui užėjus į karantino gyvenamąją patalpą, pareiškėjas buvo pastebėtas nusirengęs, apsiklojęs ir miegantis savo nepaklotoje lovoje. Pareiškėjas šią aplinkybę pripažįsta. Pareiškėjas privalėjo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, tvarkyti ir prižiūrėti savo miegamą vietą, laikytis nuteistiesiems privalomos dienotvarkės, t. y. laikytis teisės aktuose numatytos pareigos. Neatlikdamas šių veiksmų, pareiškėjas pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas karantino gyvenamojoje patalpoje gyveno nuo 2018 m. rugsėjo 13 d., o pažeidimą padarė 2018 m. rugsėjo 25 d., t. y. dvi savaites laikėsi nustatyto dienotvarkės režimo, taigi pareiškėjas žinojo, kuriuo laiku jis privalo būti atsikėlęs ir pasiklojęs lovą. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus PN yra dvi karantino gyvenamosios patalpos. Šiose patalpose gyvenantiems nuteistiesiems įrengti informaciniai stendai, kuriuose nuolat iškabintos pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės bei Vilniaus PN dienotvarkė. Taigi, pareiškėjui buvo žinoma nuteistųjų dienotvarkė.

5. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–14).

6. Paaiškino, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. skundą, konstatavo, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti, po pažeidimo nustatymo pareiškėjas atsisakė teikti paaiškinimą, vėliau (tą pačią dieną) paaiškinime, užregistruotame 2018 m. rugsėjo 25 d. Nr. 50-1218, nurodė, kad gulėjo lovoje po 7.20 val., nes nežinojo, jog gulėti negalima ir kad pasirašytinai nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prieš atvykstant į Vilniaus PN pareiškėjas bausmę atlikinėjo kitose įkalinimo įstaigose. Pataisos įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės). Su Taisyklėmis nuteistieji supažindinami pasirašytinai. Paskutinį kartą pareiškėjas su Taisyklėmis pasirašytinai buvo supažindintas 2018 m. balandžio 26 d., kai bausmę atliko Kybartų pataisos namuose. Nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo ir garsinių signalų bei komandų jai vykdyti“ (toliau – Dienotvarkė) 1 punktu patvirtinta nuteistųjų dienotvarkė, pagal kurios 5.2 papunktį socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas įpareigotas įsakymą paskelbti skyriaus pareigūnams bei nuteistiesiems. Šiame įsakyme nėra imperatyvo nuteistuosius su dienotvarke supažindinti pasirašytinai. Faktas, kad iki 2018 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas laikėsi nustatytos tvarkos, byloja, jog dienotvarkės reikalavimai jam buvo žinomi.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 91–95).

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 28-586 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą 10 parų į kamerų tipo patalpas. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. skundą, 2018 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-3444 „Dėl D. L. skundo išnagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtos nuobaudos nėra teisinio pagrindo.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 113, 142 straipsnių, Taisyklių 73.6 punkto nuostatomis. Pagal Dienotvarkės 2 punktą (nuteistojo) lova turi būti paklota nuo 07.20 val. iki 20.40 val., nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ir pan.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija, kad nagrinėjamo įvykio metu (2018 m. rugsėjo 25 d. 7.20 val.) jis gulėjo lovoje apsiklojęs. Šiame kontekste pažymėta, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas sąlygoja tam tikrus ribojimus ir draudimus bei pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pagal BVK 113 straipsnį viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra dienotvarkė.

11. Iš ginčijamo Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 28-586 teismas nustatė, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2018 m. rugsėjo 25 d. 7.22 val. pareiškėjas buvo pastebėtas nusirengęs ir apsiklojęs miegantis savo miegamojoje vietoje. Nurodytą pažeidimą užfiksavo Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas, kuris 2018 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime dėl drausmės pažeidimo pranešė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. 7.22 val. III korpuso 108 gyvenamojoje sekcijoje karantino nuteistasis D. L. nusirengęs ir apsiklojęs miegojo savo miegamojoje vietoje. Tarnybiniame pranešime pareigūnas konstatavo, kad tokiu savo elgesiu nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 110 dalies 1 punkto ir Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3-83 reikalavimus.

12. Pareiškėjas paaiškinime pripažino, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. 7.20 val. gulėjo lovoje. Pareiškėjas savo nesutikimą su jam paskirta nuobauda grindė ta aplinkybe, jog jis su Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklėmis nėra pasirašytinai supažindintas, dienotvarkė nėra pakabinta stende. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas karantino patalpose buvo nuo 2018 m. rugsėjo 13 d., o pažeidimą padarė tik 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus PN taip pat pažymėjo, kad šioje įkalinimo įstaigoje yra dvi karantino gyvenamosios patalpos, kuriose gyvenantiems nuteistiesiems įrengti informaciniai stendai, kuriuose nuolat iškabintos pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės bei Vilniaus PN dienotvarkė. Teismas šiais Vilniaus PN paaiškinimais neturėjo pagrindo abejoti. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas, prieš atvykstant 2018 m. rugsėjo 13 d. į Vilniaus PN, buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Kauno tardymo izoliatoriuje, Alytaus, Marijampolės ir Kybartų pataisos namuose. Departamentas atsiliepime nurodė, kad paskutinį kartą pareiškėjas su Taisyklėmis pasirašytinai buvo supažindintas 2018 m. balandžio 26 d., kai bausmę atliko Kybartų pataisos namuose. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma (kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko kitose pataisos įstaigose, kad pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės ir Dienotvarkė yra iškabintos karantino patalpų stenduose, kad nuo 2018 m. rugsėjo 13 d., pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, iki 2018 m. rugsėjo 25 d. jis Dienotvarkės nepažeidė) patvirtino, kad pareiškėjui Dienotvarkės reikalavimai buvo žinomi.

13. Teismas darė išvadą, kad ginčijamame Vilniaus PN 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Dienotvarkės nuostatų pažeidimą. Nustatyta, kad ginčijamas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 28-586 yra priimtas įgalioto pareigūno, laikantis teisės aktuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų, o pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, todėl minėtas nutarimas laikytas teisėtu ir pagrįstu. Teismas pabrėžė, kad Departamento 2018 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 2S-3444 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens, taigi taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Teismas nusprendė, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas D. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus (b. l. 100–104).

15. Pareiškėjo teigimu, jis savo skunde buvo nurodęs argumentus ir aplinkybes, apie kurias pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

16. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis nebuvo supažindintas su Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklėmis, todėl negalėjo jų vykdyti, atitinkamai – negalėjo būti nubaustas už jų pažeidimą.

17. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. buvo supažindintas su Kybartų pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau neįrodė, jog jų atitinkamas punktas yra analogiškas Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklių punktui. Įstatymai nenumato, kad visose pataisose įstaigose yra nustatoma vienoda tvarka. Įstatymai taip pat nenumato, kad vienoje pataisos įstaigoje supažindinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, kitoje pataisos įstaigoje to atlikti jau nereikėtų.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog skiriant nuobaudą jis dar nebuvo paskirtas į konkrečią gyvenamąją vietą, todėl negalėjo vadovautis standartine dienotvarke. Pareiškėjo teigimu, nuteistiesiems, kurie yra karantino patalpose, turėtų būti patvirtinta atskira dienotvarkė.

19. Pareiškėjo manymu, atsižvelgiant į tai, kad BVK 117 straipsnio 2 dalis nustato, jog dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius, teismo išvada, kad visose pataisos įstaigose yra vienoda tvarka, yra nepagrįsta. Be to, net Vilniaus PN skirtingose grupėse yra nustatyta skirtinga tvarka.

20. BVK 117 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems. Įstatymai nenumato, kad pakanka dienotvarkę pakabinti skelbimų lentoje. Be to, pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad dienotvarkė nebuvo nei paskelbta, nei iškabinta.

21. Pareiškėjas nurodo, kad jis negalėjo laiku atsikelti, kadangi karantino patalpoje nėra įrengtas garsinis signalas. Pareiškėjas laiku negalėjo atsikelti ir dėl to, kad jam buvo paskirti raminamieji vaistai.

22. Pareiškėjo manymu, teismas rėmėsi atsakovo argumentais, tačiau nepagrindė, kodėl Vilniaus PN argumentai nekelia abejonių, o pareiškėjo argumentai yra nepatikimi.

23. Pareiškėjas pažymi, jog Vilniaus PN visiškai nenagrinėjo galimybės taikyti lengvesnes priemones, nei skirta nuobauda.

24. Teismas nevertino, kad pareiškėjui pasiaiškinti buvo skirtos tik kelios sekundės, o jis, paveiktas vaistų, to iš karto negalėjo padaryti.

25. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 109–111) prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais.

27. Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 114–116) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Vilniaus PN sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 28-586 teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų atsiliepimuose į skundą nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė kaip negrįstą, konstatavęs, kad nustatytų aplinkybių visuma (kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko kitose pataisos įstaigose, kad pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės ir Dienotvarkė yra iškabintos karantino patalpų stenduose, kad nuo 2018 m. rugsėjo 13 d., pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, iki 2018 m. rugsėjo 25 d. jis Dienotvarkės nepažeidė) patvirtina, kad pareiškėjui Dienotvarkės reikalavimai buvo žinomi, dėl ko ginčijamame Vilniaus PN 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Dienotvarkės nuostatų pažeidimą.

31. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, visų pirma, pažymi, kad byloje nėra išsiaiškinta ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių visuma: skunde teismui pareiškėjas savo teiginius dėl jam skirtos nuobaudos neteisėtumo grindė aplinkybėmis, kad jis: nebuvo supažindintas su Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklėmis ir Vilniaus PN direktoriaus įsakymu patvirtinta dienotvarke ir nežinojo apie ją; karantino patalpoje, kurioje jis buvo laikomas, nėra nei garsinio signalo, nei laikrodžių, dėl ko jis ir nebūtų galėjęs vykdyti dienotvarkės; pareiškėjas taip pat nurodo, kad prabusti vėliau nei įprastai jis galėjo ir dėl to, kad vartojo raminamuosius medikamentus, ką patvirtina įrašai jo medicininėje kortelėje. Taigi, teismas nevertino dalies pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindė reikalavimą dėl Nutarimo panaikinimo. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad karantino patalpoje, kurioje jis buvo laikomas, nėra nei garsinio signalo, nei laikrodžių, dėl ko jis ir nebūtų galėjęs vykdyti dienotvarkės, pareiškėjas buvo nurodęs ir skunde Kalėjimų departamentui, tačiau nei pastarasis ginčijame Sprendime ir atsiliepime į skundą, nei Vilniaus PN atsiliepime į skundą dėl šios aplinkybės nepasisakė, neteikė jokių įrodymų.

32. BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013). Viena iš specialiųjų nuteistųjų pareigų, nustatytų BVK 110 straipsnio 1 dalyje, – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.).

33. Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas (BVK 111 str.). Vienas iš pagrindinių režimo – diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visumos – reikalavimų yra reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas (BVK 112 str. 1 ir 2 d.). Pataisos įstaigų režimas užtikrinamas, be kita ko, pataisos įstaigų vidaus tvarka ir dienotvarke (BVK 113 str.). BVK 116 straipsnis numato, kad pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. Nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Minėta tvarka nustatyta Taisyklėse, kurias patvirtino teisingumo ministras. Tuo tarpu nuteistųjų dienotvarkė, kuri privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką, kuri nuteistiesiems yra skelbiama, nustatoma konkrečios pataisos įstaigos direktorius įsakymu (BVK 117 str. 1–3 d.).

34. Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad: pareiškėjas buvo supažindintas su jo teisėmis, pareigomis ir draudimais: jis buvo eilėje tokios pat rūšies pataisos įstaigų kaip ir Vilniaus PN, kur buvo apie tai informuotas pasirašytinai. Būdamas supažindintu su Taisyklių nuostatomis, pareiškėjas negalėjo nežinoti ir apie būtinybę laikytis dienotvarkės, kuri, byloje patiektas duomenimis, yra skelbiama karantino patalpose esančioje skelbimų lentoje. Nors teisėjų kolegija negali nesutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl informacijos apie tai, kad ši dienotvarkė galioja ir nuteistiesiems, patalpintiems į karantino patalpas, trūkumo (iš duomenų, kurie nurodomi viešai skelbiamuose teismų sprendimuose (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-575/2015), Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtinta Nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje, dienotvarkė), pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės gauti tokios informacijos iki 2018 m. rugsėjo 25 d. iš pataisos namų pareigūnų.

35. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taip pat akcentuojama, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

36. Nagrinėjamo ginčo atveju tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimą, t. y. nesilaikė dienotvarkės, turi būti išaiškintos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo kaltės nebuvimo, t. y. ar karantino patalpose yra vykdomas 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo ir garsinių signalų bei komandų jai vykdyti“ dalis dėl garsinių signalų įjungimo, ar yra kitos priemonės, sudarančios nuteistiesiems galimybes laikytis dienotvarkės ir t. t.; ar pareiškėjas ginčui reikšmingu vartojo medikamentus, kurie galėjo jam daryti atitinkamą įtaką (sunku prabusti). Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje yra pateikęs medicinos dokumento išrašą, kad jam buvo skirti medikamentai, tačiau byloje nėra duomenų apie jų išdavimą pareiškėjui, taip pat ir apie jų galimą vartojančiam asmeniui.

37. Neišsiaiškinus minėtų faktinių aplinkybių, teisėto ir pagrįsto sprendimo, t. y. kuriame nustatytos / nenustatytos aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1–3 d.), nėra galimas. Kadangi dėl šio proceso normų pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išspręsta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 5 p.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė