2020-12-16 Nr. AB-23928-3-61-3-01460-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3099-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01460-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Peas Properties“, uždaroji akcinė bendrovė „Almir“, J. D. (J. D.), J. P., A. D. (A. D.), E. M., E. O., J. D.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Technolitas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. cspr-47 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir atmesti trečiojo suinteresuoto asmens A. Č. (A. Č.) (teisių perėmėjas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Peas Properties“) 2018 m. gruodžio 21 d. skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2010 m. vasario 8 d. sprendimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2019 m. sausio 28 d. posėdyje išnagrinėjo A. Č. 2018 m. gruodžio 21 d. skundą dėl teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo 2010 m. sausio 25 d. prašymas ir įregistruota Bendrovės nuosavybės teisė į 7518/10000 dalis nekilnojamojo daikto – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Komisija 2019 m. sausio 28 d. Sprendimu nusprendė panaikinti teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimą ir netenkinti pareiškėjo 2010 m. sausio 25 d. prašymo įregistruoti jo nuosavybės teises į 7518/10000 dalis nekilnojamojo daikto – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nes pateikti dokumentai (1996 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis) bei 1996 m. lapkričio 25 d. priėmimo–perdavimo aktas (toliau – ir Aktas)) nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į šią aikštelę atsiradimo.

3. Pareiškėjas teigė, jog A. Č. praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą, nes turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), domėjosi jau 2018 m. gegužės 15 d. A. Č. galbūt suklaidino Komisiją (sąmoningai ar nesąmoningai), kad jo atstovas advokatas A. C. (toliau – ir Atstovas) su archyvinėmis kadastro ir registro dokumentų bylomis susipažino tik 2018 m. gruodžio 3 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjas yra sąžiningas rinkos dalyvis ir tikėjosi, kad įsigijo tokį turtą, kurį siekė įsigyti. Bendrovė aktyviai bendradarbiavo su teritoriniu registratoriumi, teikė visą informaciją ir dokumentus: 2010 m. sausio 25 d. pateiktas prašymas (užsakymas) Nr. 1307887 įregistruoti asfalto dangą; 2010 m. sausio 26 d. buvo gautas VĮ Registrų centro nurodymas (telefonu) atidėti užsakymo vykdymą ir perrašyti prašymą, nurodant 7518/10000 dalių kiemo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2010 m. sausio 28 d. pateiktas prašymas dėl 2010 m. sausio 25 d. užsakymo Nr. 1307887 atidėjimo; 2010 m. vasario 4 d. pateiktas prašymas įregistruoti 7518/10000 dalis kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Komisija konstatavo, jog teritorinis registratorius 2010 m. vasario 8 d. sprendimu nepagrįstai tenkino pareiškėjo 2010 m. sausio 25 d. prašymą įregistruoti nuosavybės teises į 7518/10000 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nes Bendrovės pateikti dokumentai (Sutartis bei Aktas) nepatvirtino pareiškėjo nuosavybės teisių į šią aikštelę atsiradimo. Kadastro ir registro archyvinėje byloje esantys dokumentai (Sutartis, Aktas, 1996 m. lapkričio 22 d. sutartis, 2001 m. sausio 12 d. UAB „Ridvila“ prašymas Nr. 1-5/12, kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų formos ir planai, žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planai ir suformavimo dokumentai) vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas Sutartimi ir Aktu įsigijo kiemo statinius, kuriuos sudaro 8 008 kv. m ploto asfalto danga, esanti 9 089 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartis bei Aktas nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į 7518/10000 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios 14 706 kv. m gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atsiradimo. Komisija teritorinio registratoriaus sprendimą panaikino ir priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo 2010 m. sausio 25 d. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į 7518/10000 dalis nekilnojamojo daikto – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), netenkino.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. praleido terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo paduoti, nes A. Č. 2018 m. liepos 9 d. įsigijęs pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), gavo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame įrašyta informacija apie UAB „Technolitas“ nuosavybės teise valdomą aikštelę ir nuosavybės teisių į šią aikštelę įregistravimo teisinius pagrindus, tačiau sužinojimo (turėjimo sužinoti) momentas apie neteisėtai įregistruotą aikštelę ir apskundimo termino pradžia negali būti siejami su šia data (taip pat ir su atliktų registro duomenų peržiūrų datomis), nes sužinoti apie tai, kad Sutartimi Bendrovė įsigijo ne tą aikštelę, į kurią yra įregistruotos jos nuosavybės teisės, galima buvo tik susipažinus su Sutartimi ir išsiaiškinus jos turinį. Susipažinti su Sutarties turiniu buvo galima tik išnagrinėjus archyvinėje turto byloje saugomus didelės apimties kitus susijusius dokumentus ir dėl to reikėjo išnagrinėti ne tik pačius dokumentus, bet ir turėti specialiųjų žinių (apie nekilnojamųjų daiktų formavimų ir registravimą) šiems dokumentams įvertinti. Atsižvelgdama į tai, Komisija pagrįstai sutiko su A. Č. argumentu, kad tik po to, kai jo Atstovas 2018 m. gruodžio 3 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. susipažino su archyvinėmis kadastro ir registro dokumentų bylomis, A. Č. galėjo sužinoti apie Sprendimu nustatomų teisių tikrąjį turinį, bei pagrįstai konstatavo, kad skundas pateiktas nepraleidus termino.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su teritorinio registratoriaus funkcijų vykdymo aplaidumu, atsakovas nurodė, kad teritorinio registratoriaus nepagrįstą 2010 m. vasario 8 d. sprendimą lėmė UAB „Technolitas“ prašymas ir jame nurodyti klaidingi duomenys, t. y. 2010 m. vasario 4 d. prašyme UAB „Technolitas“ klaidingai nurodė, kad pagal Sutartį ir Aktą jis įsigijo 7 518 kv. m dalį kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors būdamas Sutarties šalimi ir įsigyto turto savininku privalėjo žinoti, jog jo įsigyta aikštelė yra kitame žemės sklype ir jis teikia prašymą įregistruoti nuosavybės teises į jam nepriklausantį nekilnojamąjį daiktą. Komisija Sprendime nuosekliai išdėstė visas faktines aplinkybes, įvardijo dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Technolitas“ Sutartimi bei Aktu įsigijo kiemo statinius, kuriuos sudaro 8 008 kv. m ploto asfalto danga, esanti 9 089 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bet ne 7518/10000 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios 14 706 kv. m gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas skunde šių Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, taip pat neteikia paaiškinimų ir dokumentų, patvirtinančių, kad Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės ir atliktas dokumentų vertinimas dėl pareiškėjo įsigytos aikštelės yra nepagrįsti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė spręsti atsižvelgiant į atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

9. NŽT nurodė, kad Atstovas, nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. susipažinęs su archyvinėmis kadastro ir registro dokumentų bylomis, galėjo sužinoti apie 2010 m. vasario 8 d. sprendimu nustatomų teisių tikrąjį turinį. Komisija, išnagrinėjusi A. Č. skundą, kitą susijusią medžiagą ir nustačiusi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina jo nuosavybės teisių į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį turtą, pagrįstai panaikino teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimą. Pareiškėjas neginčija Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių arba to, kad VĮ Registrų centras netinkamai atliko dokumentų vertinimą. NŽT vertino, jog jeigu asmuo neįgijo nuosavybės teisės į statinį, o tokia teisė įregistruota nepagrįstai ir be teisinio pagrindo, tokia teisė neabejotinai negali būti įregistruojama ir ginama įstatymo, o teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimas, kuriuo sukurta daugiau teisių negu juo teisėtai įgyta, turi būti panaikintas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Peas Properties“ (A. Č. teisių perėmėjas) prašė skundą atmesti.

11. UAB „Peas Properties“ paaiškino, kad A. Č., 2018 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijęs 3 pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 21 d. ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka VĮ Registrų centrui skundė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą registruoti nuosavybės teises į turtą pagal 2010 m. sausio 25 d. UAB „Technolitas“ prašymą, kadangi teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimu buvo įregistruota UAB „Technolitas“ nuosavybės teisė ne į tą (duomenys neskelbtini), esantį turtą, kurį Bendrovė įsigijo. A. Č. apie teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimu nustatomų teisių tikrąjį turinį galėjo sužinoti tik susipažinęs su Sutartimi, Aktu, 1996 m. lapkričio mėnesį UAB „Azimutas“ parengtu 9 097 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu, UAB „Technolitas“ suderintu 1996 m. lapkričio 25 d. (nebuvo išviešintas).

12. UAB „Peas Properties“ teigė, jog A. Č. apie teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimo neteisėtą turinį sužinojo 2018 m. gruodžio mėnesį. A. Č. 2018 m. lapkričio 21 d. tapo žinoma apie UAB „Technolitas“ Vilniaus apygardos administraciniame teisme inicijuotą teisminį procesą, nes jam buvo įteiktas UAB „Technolitas“ skundo su priedais nuorašas. Ginčas buvo inicijuotas, kadangi NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakyme Nr. 49VĮ-1105(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatų bei statinių eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“ neaptartas valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (didesniojo sklypo), dalies, tenkančios kiemo statiniui A, kurio savininkas yra UAB „Technolitas“, klausimas. Nors UAB „Technolitas“ prie skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė statinių išdėstymo schemą, neva nurodančią, kur esanti kiemo aikštelė A, tačiau iš tiesų jo pateikta statinių išdėstymo schema neleido identifikuoti kiemo aikštelės A buvimo vietos – tiesiog ji ten nebuvo pažymėta. Dėl šios priežasties, ruošdamasis bylai, Atstovas 2018 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas sudaryti galimybę susipažinti su archyvinėmis kadastro ir registro dokumentų bylomis. Atstovui 2018 m. gruodžio 3 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. susipažinus su bylomis, paaiškėjo visos nurodomos aplinkybės.

13. UAB „Peas Properties“ vertino, jog A. Č. skundą centriniam registratoriui pateikė nepraleidęs vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo jo sužinojimo apie teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimu nustatomų teisių turinį (aplinkybę, kad teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimu nustatyta daugiau UAB „Technolitas“ teisių, negu jų buvo įgyta).

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Technolitas“ skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Peas Properties“ 3 634,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu patenkino UAB „Technolitas“ 2010 m. sausio 25 d. prašymą ir įregistravo Bendrovės nuosavybės teisę į 7518/10000 dalis nekilnojamojo daikto – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). A. Č. 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė skundą Komisijai, nurodė, kad teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi UAB „Technolitas“ Sutartimi ir Aktu nekilnojamojo daikto – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), neįsigijo, todėl nuosavybės teisės į šią aikštelę įregistruotos nepagrįstai ir be teisinio pagrindo. Komisija, įvertinusi surinktą medžiagą, konstatavo, kad teritorinis registratorius 2010 m. vasario 8 d. sprendimu nepagrįstai tenkino UAB „Technolitas“ 2010 m. sausio 25 d. prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į 7518/10000 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nes UAB „Technolitas“ pateikti dokumentai (Sutartis, Aktas) nepatvirtino UAB „Technolitas“ nuosavybės teisių į šią aikštelę atsiradimo. Kadastro ir registro archyvinėje byloje esantys dokumentai (Sutartis, Aktas, 1996 m. lapkričio 22 d. sutartis, UAB „Ridvila“ 2001 m. sausio 12 d. prašymas Nr. 1-5/12, kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų formos ir planai, žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planai ir suformavimo dokumentai) vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB „Technolitas“ Sutartimi ir Aktu įsigijo kiemo statinius, kuriuos sudaro 8 008 kv. m ploto asfalto danga, esanti 9 089 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartis ir Aktas nepatvirtina UAB „Technolitas“ nuosavybės teisių į 7518/10000 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios 14 706 kv. m gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atsiradimo. Komisija padarė išvadą, kad teritorinis registratorius 2010 m. vasario 8 d. sprendimu nepagrįstai tenkino UAB „Technolitas“ prašymą, todėl teritorinio registratoriaus sprendimą panaikino ir priėmė naują Sprendimą.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių arba to, kad Komisija netinkamai atliko dokumentų vertinimą, o laikosi pozicijos, jog jis sąžiningai įsigijo 7518/10000 dalis kiemo aikštelės, todėl negali nukentėti dėl galimo teritorinio registratoriaus aplaidumo.

17. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką terminų eigos skaičiavimo aspektu ir nustatė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. vasario 8 d. sprendimo A. Č. neįteikė ir neturėjo įteikti, nes šis 2010 m. vasario 8 d. sprendimas buvo priimtas dėl UAB „Technolitas“ nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą. Teismas nustatė, kad A. Č. 2018 m. liepos 9 d. įsigijęs pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), gavo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame įrašyta informacija apie UAB „Technolitas“ nuosavybės teise valdomą aikštelę ir nuosavybės teisių į šią aikštelę įregistravimo teisinius pagrindus. Išsiaiškinti, kad Sutartimi Bendrovė įsigijo ne tą aikštelę, į kurią yra įregistruotos jos nuosavybės teisės, buvo galima tik susipažinus su Sutartimi ir išsiaiškinus jos turinį, išnagrinėjus archyvinėje turto byloje saugomus didelės apimties kitus susijusius dokumentus (sprendimus, planus, schemas ir kt.). Būtent 2018 m. gruodžio 3 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. susipažinus su šiomis bylomis, paaiškėjo aplinkybė, patvirtinanti, kad pareiškėjas Sutartimi bei Aktu įsigijo kiemo statinius, kuriuos sudaro 8 008 kv. m ploto asfalto danga, esanti 9 089 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bet ne 7518/10000 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios 14 706 kv. m gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog būtent susipažinimo su bylomis laikotarpis laikytinas apskundimo termino pradžia, nes tuomet buvo sužinota apie neteisėtai įregistruotą aikštelę.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad Komisija Sprendimu pagrįstai nusprendė, jog Atstovui 2018 m. gruodžio 3 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. susipažinus su archyvinėmis kadastro ir registro dokumentų bylomis, A. Č. galėjo sužinoti apie 2010 m. vasario 8 d. sprendimu nustatomų teisių tikrąjį turinį, bei konstatavo, kad A. Č. skundą teikia nepraleidęs vieno mėnesio termino, ir priėmė A. Č. skundą nagrinėti, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Komisijos Sprendimą ir atmesti A. Č. 2018 m. gruodžio 21 d. skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo.

19. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis yra sąžiningas rinkos dalyvis, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog teritorinio registratoriaus nepagrįstą 2010 m. vasario 8 d. sprendimą lėmė UAB „Technolitas“ prašymas ir jame nurodyti klaidingi duomenys, t. y. 2010 m. vasario 4 d. prašyme UAB „Technolitas“ klaidingai nurodė, kad pagal Sutartį ir Aktą jis įsigijo 7 518 kv. m dalį kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors būdamas Sutarties šalimi ir įsigyto turto savininku privalėjo žinoti, kad jo įsigyta aikštelė yra kitame žemės sklype ir jis teikia prašymą įregistruoti nuosavybės teises į jam nepriklausantį nekilnojamąjį daiktą.

20. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, sprendė, kad buvo apgintos UAB „Peas Properties“ teisės, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniu bei Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), atsižvelgęs į trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas teisines paslaugas ir įvertinęs jas pagal Rekomendacijose įtvirtintus dydžius, priteisė UAB „Peas Properties“ 3 634,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Technolitas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant įtraukti į bylą UAB „Ridvila“, kurios vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota aikštelės dalis, priteisiant pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas, arba, pripažinus, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą, pakeisti šio sprendimo dalį dėl UAB „Peas Properties“ priteistų bylinėjimosi išlaidų, sumažinant priteisto užmokesčio už atsiliepimo į skundą ir prašymo priteisti atstovavimo išlaidas parengimą dydį.

22. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas netinkamai aiškino termino, kuris nustatytas apskųsti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą, eigos pradžią. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo pateikimo terminui turi būti taikomos ABTĮ nustatytos skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo administraciniam teismui taisyklės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo padavimo termino pradžia sietina su sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie skundžiamą administracinį veiksmą (2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2019). Trečiojo suinteresuoto asmens Atstovas pripažino, kad jis teikė A. Č. teisinę pagalbą, susijusią su statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimu (pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. liepos 9 d.), t. y. Atstovas negalėjo nesidomėti informacija, susijusia su aikštelės naudojimo aplinkybėmis (aikštelė ribojasi su A. Č. nupirktais statiniais, į juos galima patekti tik per aikštelę, Atstovas neturėjo jokių kliūčių 2018 m. vasarą susipažinti su aikštelės formavimo ir pardavimo dokumentais ir suvokti jų turinį bei sudarymo aplinkybes). Atstovas ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 9 d. turėjo galimybę susipažinti su dokumentais, todėl skundo dėl teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimo pateikimo termino pradžia skaičiuotina nuo 2018 m. liepos 9 d., o skundas turėjo būti paduotas iki 2018 m. rugpjūčio 9 d.;

22.2. Teismas neatsižvelgė į nekilnojamojo turto registro duomenų klaidų instituto esmę. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, (toliau – ir Nuostatai) 116 punkte įtvirtinta, kad jeigu klaidų taisymas daro įtaką nekilnojamojo daikto turėtojų ar trečiųjų asmenų interesams, klaidų taisymo institutas netaikomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnis nurodo, jog įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, t. y. jeigu viešojo registro administratoriaus klaidų taisymas daro įtaką nekilnojamojo daikto turėtojų ar trečiųjų asmenų interesams, ginčas turėtų būti sprendžiamas ne per klaidų taisymo institutą, o teisme. Nekilnojamojo turto registro įgaliotas atstovas, gavęs UAB „Technolitas“ 2010 m. sausio 25 d. prašymą dėl nuosavybės teisės į aikštelę įregistravimo, turėjo galimybę ir teisę išsamiai susipažinti su situacija ir priimti teisingą sprendimą. Ši aplinkybė įrodo, kad visi neaiškumai dėl teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimo yra Nekilnojamojo turto registro, o ne UAB „Technolitas“ veiksmų pasekmė;

22.3. Teismas išsprendė bylą nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Ridvila“ teisių perėmėjui VĮ Turto bankui. Nuostatų 69 punkte nustatyta, kad administracinio pobūdžio sprendimas dėl nuosavybės teisės į aikštelę registravimo negali būti išspręstas tol, kol nebus neišspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės į aikštelę įgijimo pagrindo, t. y. dėl teisinių santykių, siejusių UAB „Technolitas“ ir UAB „Ridvila“. Teismas negalėjo spręsti pareiškėjo nuosavybės į aikštelę išregistravimo teisėtumo klausimo nedalyvaujant likviduotos UAB „Ridvila“ teisių perėmėjai VĮ Turto bankui (Komisijos Sprendimo pagrindu aikštelės savininku pagal VĮ Registrų centro duomenis tapo likviduota UAB „Ridvila“, t. y. aikštelės dalis, į kurią buvo įregistruotos Bendrovės nuosavybės teisės, tapo bešeimininkė);

22.4. Teismas netinkamai apskaičiavo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Peas Properties“ naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes nepagrįstai taikė maksimalų Rekomendacijose įtvirtintą koeficientą (2,5), neatsižvelgdamas į tai, kad atsiliepime į skundą UAB „Peas Properties“ pakartojo tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti Komisijai; 290,40 Eur užmokestis už prašymo priteisti atstovavimo išlaidas parengimą yra akivaizdžiai neproporcingas.

23. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismas išsamiai išnagrinėjo visas A. Č. (teisių perėmėjas UAB „Peas Properties“) skundo padavimo Komisijai aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad išsiaiškinti, jog Sutartimi pareiškėjas įsigijo ne tą aikštelę, į kurią yra įregistruotos jo nuosavybės teisės, galima buvo tik susipažinus su Sutartimi ir išsiaiškinus jos turinį, išnagrinėjus archyvinėje turto byloje saugomus didelės apimties kitus susijusius dokumentus (sprendimus, planus, schemas ir kt.). Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad teritorinio registratoriaus nepagrįstą 2010 m. vasario 8 d. sprendimą lėmė Bendrovės prašymas ir jame nurodyti klaidingi duomenys. Teismas pagrįstai A. Č. sužinojimo apie neteisėtą teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimą momentą susiejo su Atstovo 2018 m. gruodžio 3 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. susipažinimo su archyvinėmis kadastro ir registro dokumentų bylomis (kurių yra 17 tomų), momentu, nes Sutartis yra galiojanti, nebuvo ir nėra ginčijama, todėl vien tik susipažinus su Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis apie Sutartį, nebuvo galima sužinoti, kad UAB „Technolitas“ Sutarties pagrindu įregistravo ne joje nurodytą, o gretimame žemės sklype esančią ir šiai Bendrovei nepriklausančią aikštelę;

24.2. Byloje klaidų taisymo institutas nebuvo ir nėra taikomas, t. y. nei Komisija Sprendime, nei teismas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatytos klaidų taisymo procedūros netaikė ir dėl jos taikymo pagrįstumo / nepagrįstumo nesprendė bei nepasisakė. Komisija Sprendimą priėmė, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nustatyta teritorinių registratorių sprendimų panaikinimo tvarka, t. y. panaikino neteisėtą teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimą, o ne minėto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ištaisė klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis;

24.3. UAB „Ridvila“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota, o teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti likviduotos ir išregistruotos įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. VĮ Turto bankas nėra likviduotos UAB „Ridvila“ teisių perėmėja (pareiškėjas jokių tai patvirtinančių dokumentų neteikė ir šio klausimo nagrinėjant bylą teisme nekėlė), todėl teismas trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti VĮ Turto banką neturėjo teisinio pagrindo;

24.4. Po Komisijos Sprendimo aikštelė netapo bešeimininkiu turtu, nes duomenys atstatyti į iki neteisėto teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimo priėmimo buvusią padėtį.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą bylą prašo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

26. NŽT nurodo, kad teismas pripažino Komisijos Sprendimą pagrįstu, nes išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes nustatė, jog būtent 2018 m. gruodžio 3 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. Atstovas susipažino su dokumentais ir tuo metu buvo sužinota apie neteisėtai įregistruotą aikštelę. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis nustato administracinės bylos proceso šalis, ginčo teisenoje dalyvauja ir tretieji suinteresuoti asmenys, tačiau jų esminis skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji suinteresuoti asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai, jie dalyvauja byloje dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas gali įtraukti asmenį į nagrinėjamą bylą tik tuo atveju, jeigu jis turi akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Peas Properties“ (A. Č. teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. UAB „Peas Properties“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad išsami trečiojo suinteresuoto asmens pozicija buvo pateikta 2019 m. gegužės 3 d. A. Č. atsiliepime į skundą. UAB „Peas Properties“ papildomai nurodo šiuos argumentus:

28.1. Tiek A. Č., tiek Atstovas, A. Č. 2018 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjant 3 pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), domėjosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis domėjimasis buvo susijęs su Nekilnojamojo turto registro išrašo peržiūra. Tačiau teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimo priėmimo aplinkybės A. Č. (jo Atstovui) negalėjo tapti žinomos vien iš paties teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimo priėmimo fakto išviešinimo Nekilnojamojo turto registro išraše. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo buvo matyti tik tai, kad pareiškėjui įregistruotos nuosavybės teisės į dalį kiemo aikštelės, taip pat, kad pareiškėjui šios teisės registruotos Sutarties ir Akto pagrindu. Nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo pateikta informacija apie tai, kad Bendrovė Sutartimi ir Aktu įgijo visiškai kitą turtą negu tą, į kurį vėliau buvo registruotos jos nuosavybės teisės. Pastarąją informaciją buvo galima sužinoti tik susipažinus su Sutarties ir Akto tekstais, įvertinus kokias teises jos iš tiesų sukūrė pareiškėjui, tuo pačiu supratus, kad teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimu Bendrovei yra sukurta daugiau teisių negu jos teisėtai įgyta. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Atstovas ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 9 d. turėjo domėtis aikštelės formavimo ir pardavimo dokumentais bei turėjo galimybę susipažinti su šiais dokumentais. Pareiškėjo teiginys, kad asmuo, sudarydamas sandorį dėl konkretaus turto, turi surinkti duomenis apie visų aplinkinių statinių įgijimo pagrindus, dėl jų originalų (sutarčių, ir pan.) kreipdamasis į VĮ Registrų centrą, yra visiškai neproporcingas;

28.2. Pareiškėjo argumentai dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų klaidų taisymo instituto taikymo yra nauji, t. y. šiais argumentais pareiškėjas negrindė skundo teismui, o teismas išsprendė ginčą pagal pareiškėjo skundo ribas (ABTĮ 80 str. 2 d.). Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju buvo taikomas Nekilnojamojo turto registro duomenų klaidų taisymo institutas. Ginčo objektas – teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimas, kuris, laikantis įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų dėl teritorinio registratoriaus veiksmų apskundimo tvarkos, buvo ginčijamas paduodant skundą centriniam registratoriui, t. y. VĮ Registrų centrui. Komisijos Sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, o ne ištaisyta klaida Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu;

28.3. Pateikdamas skundą teismui, pareiškėjas trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė tik A. Č., nemanydamas, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis turi dalyvauti daugiau asmenų. UAB „Ridvila“ yra neegzistuojanti, iš Juridinių asmenų registro išregistruota įmonė, t. y. UAB „Ridvila“, kaip juridinis asmuo, yra pasibaigęs, o pasibaigusio juridinio asmens teisės nėra perimamos. Pareiškėjo nurodyta VĮ Turto bankas nėra UAB „Ridvila“ teisių perėmėja. Kiemo aikštelės dalis nėra bešeimininkis daiktas. Įsigydami pagrindinius daiktus – savo pastatus, suinteresuoti asmenys įsigijo ir antraeilį daiktą (priklausinį) – tam tikrą kiemo aikštelės dalį, kuri perėjo jų nuosavybėn. Šioje administracinėje byloje dalyvauja visi tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. tie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos;

28.4. Teismo iš pareiškėjo UAB „Peas Properties“ naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Technolitas“ skundo reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. sausio 28 d. sprendimą, kuriuo panaikintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. vasario 8 d. sprendimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

30. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu pagal pareiškėjo 2010 m. sausio 25 d. prašymą įregistravo pareiškėjo nuosavybės teisę į 7518/10000 dalis nekilnojamojo daikto – kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), remdamasis 1996 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir 1996 m. lapkričio 25 d. priėmimo–perdavimo aktu. Šis teritorinio registratoriaus sprendimas buvo panaikintas pagal A. Č., kurio teises perėmė trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Peas Properties“, skundą, paduotą 2018 m. gruodžio 21 d., nustačius, kad pareiškėjo pateikti minėti dokumentai nepatvirtino pareiškėjo nuosavybės teisių į šią aikštelę atsiradimo, o pareiškėjas pagal šiuos dokumentus įgijo nuosavybės teisę į kiemo statinius, kuriuos sudaro 8 008 kv. m ploto asfalto danga, esanti 9 089 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Komisija Sprendimą priėmė vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 ir 8 punktais bei 23 straipsnio 2 dalimi.

31. Atsižvelgiant į Sprendime nurodytą faktinį ir teisinį pagrindą, konstatuotina, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimu buvo taisomos Nekilnojamojo turto registro klaidos, t. y. taikomas Nekilnojamojo turto registro duomenų klaidų taisymo institutas. Pažymėtina, kad klaidų taisymo procedūra yra nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje, tačiau šios teisės normos nuostatų Komisija netaikė.

32. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. vasario 8 d. sprendimas panaikintas dėl to, kad nustatyta, jog pareiškėjo pateikti kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą dokumentai nepatvirtino pareiškėjo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, todėl daiktinė teisė įregistruota (išviešinta, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į dalį aikštelės) nepagrįstai ir neteisėtai.

33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

34. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.).

35. Pareiškėjas šioje byloje ginčijo Sprendimą tuo pagrindu, kad A. Č. Komisijai skundą padavė praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjo teigimu, A. Č. advokatas A. C. 2018 m. vasarą turėjo susipažinti su ginčo aikštelės formavimo ir pardavimo dokumentais ir suvokti jų turinį bei sudarymo aplinkybes, termino skundui paduoti pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2018 m. liepos 9 d., o skundas turėjo būti paduotas iki 2018 m. rugpjūčio 9 d.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų išsakytus argumentus, susijusius su vieno mėnesio termino skaičiavimo pradžia ir A. Č. (jo Atstovo) galimybe ir būtinumu išsiaiškinti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl atliktos registracijos, Komisijos išvadą, jog A. Č. nepraleido įstatyme nustatyto termino paduoti skundą, nustatė, jog A. Č., 2018 m. liepos 9 d. įsigijęs pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), gavo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame įrašyta informacija apie pareiškėjo nuosavybės teise valdomą aikštelę ir nuosavybės teisių į šią aikštelę įregistravimo teisinius pagrindus, ir padarė išvadą, jog tam, kad būtų išsiaiškinta, jog Sutartimi pareiškėjas įsigijo ne tą aikštelę, į kurią yra įregistruotos jos nuosavybės teisės, galima buvo tik susipažinus su Sutartimi ir išsiaiškinus jos turinį, išnagrinėjus archyvinėje turto byloje saugomus didelės apimties kitus susijusius dokumentus (sprendimus, planus, schemas ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Atstovas 2018 m. vasarą galėjo ir turėjo susipažinti su ginčo aikštelės formavimo ir pardavimo dokumentais ir suvokti jų turinį, susipažinti su teritorinio registratoriaus priimto sprendimo turinį sudarančiais esminiais elementais, nepagrįstos jokiais bylos įrodymais.

38. Nekilnojamojo turto registro išraše, su kuriuo susipažino Atstovas, nėra nurodyta jokių tikslių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nepagrįstai buvo įregistruota nuosavybės teisė į aikštelę.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Peas Properties“ yra nurodęs, kad 2018 m. lapkričio 21 d. A. Č. tapo žinoma apie pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniame teisme inicijuotą administracinį procesą, susijusį su NŽT priimtais sprendimais dėl pastatų bei statinių eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo. A. Č. advokatas A. C., rengdamasis bylai, 2018 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas sudaryti galimybę susipažinti su archyvinėmis kadastro ir registro dokumentų bylomis, jam buvo sudaryta galimybė 2018 m. gruodžio 3 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. susipažinti su šiomis bylomis, ir susipažinus su bylomis, paaiškėjo aplinkybė, patvirtinanti, kad pareiškėjas Sutartimi bei Aktu įsigijo kiemo statinius, kuriuos sudaro 8 008 kv. m ploto asfalto danga, esanti 9 089 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bet ne 7518/10000 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios 14 706 kv. m gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

40. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų), nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu likviduotos UAB „Ridvila“ teisių perėmėja VĮ Turto bankas. Pareiškėjas nurodo, kad administracinio pobūdžio sprendimas dėl nuosavybės teisės į ginčo aikštelę registravimo negali būti išspręstas tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės į ginčo aikštelę įgijimo pagrindo, t. y. dėl teisinių santykių, siejusių pareiškėją ir UAB „Ridvila“, Komisijai priėmus Sprendimą ginčo aikštelės dalis, į kurią buvo registruotos pareiškėjo nuosavybės teisės, tapo bešeimininke.

41. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, įvertinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.

42. Pareiškėjo ginčijamu Sprendimu yra panaikinta viešajame registre įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą ir Sprendimu nėra nuspręsta dėl likviduotos UAB „Ridvila“ (bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2003 m. gruodžio 10 d.) teisių ir pareigų, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.), o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėti tarp pareiškėjo ir likviduotos UAB „Ridvila“ susiklosčiusių teisinių santykių. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą, nenusprendė dėl likviduotos UAB „Ridvila“ ir / ar VĮ Turto banko teisių ir pareigų, ir nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

43. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Ridvila“ teisių ir pareigų perėmėja yra VĮ Turto bankas.

44. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, tinkamai taikė proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Peas Properties“ iš pareiškėjo priteista 3 634,38 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Savo nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pareiškėjas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė maksimalų koeficientą (2,5), nustatydamas mokėtiną sumą už atsiliepimo į skundą surašymą, neatsižvelgė į tai, kad atsiliepime į skundą buvo atkartoti tie patys argumentai, kurie buvo pateikti Komisijai, taip pat 290,40 Eur užmokestis už prašymo priteisti atstovavimo išlaidų parengimą yra akivaizdžiai neproporcingas.

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvavusi UAB „Peas Properties“ įgijo teisę į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

47. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

48. Rekomendacijų 7 punktas nurodo, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

49. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

50. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, kai viena iš proceso šalių (pirmoji), netinkamai pasinaudojusi teise į teisminę gynybą, turi atlyginti kitai proceso šaliai (antrajai) patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl pirmosios šalies veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015).

51. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2 punktu, pagal kurį už atsiliepimo į skundą surašymą koeficientas yra 2,5, nustatė, kad prašoma priteisti 2 321,20 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (3 156,75 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad už atsiliepimo į skundą parengimą nėra priteista maksimali Rekomendacijose nustatyta suma, daro išvadą, kad nustatyta 2 321,20 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą nėra pernelyg didelė ir neprotinga, neatitinkanti bylos sudėtingumo ir advokato darbo ir laiko sąnaudų. Pažymėtina, kad už Komisijai rengtą dokumentą yra priteista tik 378,81 Eur suma.

52. Taip pat nesutiktina, kad pareiškėjui priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų suma už prašymo priteisti atstovavimo išlaidas surašymą (290,40 Eur), nes pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali priteistina suma yra 1 262,70 Eur.

53. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nustatė, atsižvelgęs į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą, į trečiojo suinteresuoto asmens atstovų suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, proceso šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Dėl to nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Peas Properties“ padavė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 345,20 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą, 120 Eur už prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo parengimą (iš viso 1 456,20 Eur).

55. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prašymas tenkintinas, nes prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, trečiojo suinteresuoto asmens atstovų suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Peas Properties“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ 1 456,20 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė