04698d07-9ce8-45c2-ba93-98f4e3a8ebe0 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-656-459/2017                                                                                                        (Proceso Nr. 2-42-3-00981-2015-7)                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                   (S)                                                                                                          6.10.5.2.1; 2.6.11.1; 3.3.1.18.4;                                                                                                                                                                                                               3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

L. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atsakovei V. M. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės V. M. 400 eurų nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad su atsakove yra seni pažįstami, dirba vienoje darbovietėje BUAB (duomenys neskelbtini).

Pradžioje jie į darbÄ važinėdavo atsakovės automobiliu, vėliau atsakovės automobilis ėmė gesti. Apie 2015 m. birželio 13–14 d. ieÅ¡kovas su atsakove V. M. susitarė, kad jis nupirks atsakovei automobilį, jei ji vežios ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ir iÅ¡ darbo. Apie 2015 m. birželio 13–14 dienÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė nuvyko pirkti automobilio į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu neturi jokių duomenų, iÅ¡ kokio asmens minėtÄ automobilį pirko, tačiau pagal pažįstamų asmenų rekomendacijas sužinojo, kad bÅ«tent ten parduodamas norimas automobilis.

Kad bÅ«tų lengviau iÅ¡sirinkti techniÅ¡kai tvarkingÄ automobilį, kartu pasiėmė ieÅ¡kovo draugÄ V. Ž. ir seserį I. L.. TÄ dienÄ surado automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis nupirko, už automobilį mokėjo 400 eurų iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo suraÅ¡yta atsakovės vardu ir jos vardu įregistruota VÄ® „Regitra“. Automobilį savo namuose laikė atsakovė. Maždaug 2015 metais rugpjūčio mėnesio pabaigoje ieÅ¡kovas sužinojo, kad atsakovė pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to jai buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už padarytÄ teisės pažeidimÄ paskirta nuobauda – automobilio konfiskavimas.

Atsakovė savo neteisėtais veiksmais prarado automobilį, kuris buvo susisiekimo priemonė važiuoti į darbÄ ir grįžti iÅ¡ jo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å ilalės rajono apylinkės teismas 2016-12-19 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje Å¡alys davė skirtingus paaiÅ¡kinimus apie reikÅ¡mės bylai turinčias faktines aplinkybes. IeÅ¡kovas proceso metu įrodinėjo, jog automobilį pirko iÅ¡ savo asmeninių lėšų, su atsakove jie buvo tik geri pažįstami, kadangi jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilį leido vairuoti atsakovei, jei ji vežios ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ .

Kadangi dėl atsakovės kaltės automobilis buvo konfiskuotas, jis patyrė materialinę žalÄ . IeÅ¡kovas pripažino, kad su atsakove turi bendrÄ vaikÄ , taip pat neneigė, kad su atsakove kartu gyveno, nors ir nurodo trumpesnį gyvenimo kartu laikotarpį. Atsakovė įrodinėjo, kad jie su ieÅ¡kovu buvo sugyventiniai, kartu gyveno nuomojamame bute, vedė bendrÄ Å«kį. Todėl mano, kad ieÅ¡kovas automobilį pirko bendriems tikslams, kad bÅ«tų patogu važinėti į darbÄ , nes abu dirbo viename darbe.

Kadangi jie kartu gyveno, automobilį formino jos vardu. IeÅ¡kovo nupirktu automobiliu važinėjo apie mėnesį laiko.Byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, kuriÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ atsakovės padaryto delikto – bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), pažeidimo.

Siekiant nustatyti, ar atsakovei kilo civilinė atsakomybė, reikia atsižvelgti į tai, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, ieškovui atsirado žalos ir nuostolių, ar yra nustatytas priežastinis ryšys tarp nuostolių ir veiksmų, ar yra asmens kaltė (CK 6.245–6.249 straipsniai).Liudytojai I. L. bei V. Ž. patvirtino, jog kartu su ieškovu ir atsakove važiavo pirkti automobilio, tačiau nežino, kokie automobilio pirkimo metu buvo ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai, nežino, kiek už automobilį mokėjo, kieno vardu automobilis buvo įformintas. Liudytoja J.

V. posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra labai seniai pažįstami, turi bendrÄ vaikÄ . Liudytoja dirba kartu su ieÅ¡kovu ir atsakove, kartu su jais važinėdavo į darbÄ . IÅ¡ pradžių Vilma veždavo savo automobiliu, vėliau, Vilmos automobiliui sugedus, ieÅ¡kovas nupirko kitÄ , kurį taip pat vairuodavo atsakovė. Vilma norėjo remontuoti senÄ jį automobilį, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko ir nupirko naujÄ . Kai nusipirko automobilį, ieÅ¡kovė ir atsakovas iÅ¡sikraustė gyventi į Å ilalės miestÄ , čia nuomojosi butÄ ir gyveno kaip sugyventiniai.

Liudytojos nuomone, ieÅ¡kovas padovanojo automobilį atsakovei, apie jokias sÄ lygas, kurias turėtų vykdyti atsakovė, negirdėjo. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovę automobilio pirkimo metu siejo artimi santykiai, jie buvo sugyventiniai, t. y. kartu gyveno, tvarkė bendrÄ Å«kį, tačiau vėliau iÅ¡siskyrė. IeÅ¡kovas ir atsakovė turi bendrÄ vaikÄ , todėl juos siejo daugiau nei draugiÅ¡ki santykiai. Pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir posėdžio metu nurodė, kad automobilį pirko atsakovei, jį atsakovė užregistravo savo vardu, todėl tikėtina, kad automobilį ieÅ¡kovas atsakovei padovanojo.

Vertindamas pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl to, jog ieÅ¡kovas su atsakove susitarė, kad jis už savo pinigus nupirks automobilį, ir jį nupirko, savaime neįrodo fakto, jog ieÅ¡kovas patyrė 400 Eur nuostolių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde apeliantas ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo                  2016-12-19 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.IeÅ¡kovas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vedė su atsakove bendrÄ Å«kį.

Teigia, jog tarp jų nebuvo jokio susitarimo gyventi kartu kaip sugyventiniams, vesti bendrÄ Å«kį ar spręsti vienas kito finansines problemas.Atsakovė savo neteisėtais veiksmais prarado automobilį. Jei teismas administracinėje byloje bÅ«tų žinojęs visas aplinkybes, susijusias su automobilio įsigijimu, remdamasis suformuota teismų praktika, bÅ«tų įpareigojęs policijÄ grÄ Å¾inti automobilį teisėtam savininkui, tačiau atsakovė nuslėpė informacijÄ apie tai, kaip įgijo automobilį, jį prarasdama ir taip padarydama ieÅ¡kovui turtinės žalos.IeÅ¡kovas nesutinka, jog automobilį padovanojo.

Teigia, jog teismas rėmėsi atsakovės draugės J. V. parodymais, nors ji yra artima atsakovės draugė ir teismas jos parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti.Atsakovė nurodo, jog apeliantas pateikė argumentus dėl netinkamų teismo iÅ¡vadų, vertinant įrodymus, tačiau nepraÅ¡o apeliacinės instancijos teismo kitaip vertinti įrodymus, o praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. NeaiÅ¡ku, kokius naujus duomenis ar įrodymus turėtų iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismas, todėl toks ieÅ¡kovo reikalavimas nepagrįstas.Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių esminių argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: IV.             Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

IeÅ¡kovas prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atmestinas.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 400 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos jis neva patyrė dėl to, jog nupirko atsakovei automobilį, kad ji vežiotų ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , tačiau automobilis buvo konfiskuotas.

Atsakovė neigė Å¡ias ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jos teigimu, jokių susitarimų dėl automobilio naudojimo sÄ lygų su ieÅ¡kovu nebuvo sudaryta. Taigi Å¡alys bylos nagrinėjimo metu laikėsi skirtingų pozicijų.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga.

Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).IeÅ¡kovas, teigdamas, jog patyrė nuostolių, t. y. praÅ¡ydamas taikyti civilinę atsakomybę atsakovei, turėjo įrodyti visas atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus atsakovės veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų;

įrodžius neteisėtus veiksmus, kaltė taikant deliktinę atsakomybę preziumuojama (Civilinio kodekso 6.245–6.249 straipsniai).IeÅ¡kovas proceso metu įrodinėjo, jog automobilį pirko iÅ¡ savo asmeninių lėšų, su atsakove jie buvo tik geri pažįstami, kadangi jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilį leido vairuoti atsakovei, kad Å¡i vežiotų ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ir atgal. Kadangi dėl atsakovės kaltės automobilis buvo konfiskuotas, ieÅ¡kovas teigė patyręs materialinę žalÄ .

IeÅ¡kovas pripažino, kad su atsakove turi bendrÄ vaikÄ , taip pat neneigė, kad su atsakove kartu gyveno, nors ir nurodo trumpesnį gyvenimo kartu laikotarpį. Atsakovė įrodinėjo, kad jie su ieÅ¡kovu buvo sugyventiniai, kartu gyveno nuomojamame bute, vedė bendrÄ Å«kį. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovas automobilį pirko bendriems tikslams, kad bÅ«tų patogu važinėti į darbÄ , nes abu dirbo viename darbe. Kadangi jie kartu gyveno, automobilį įformino jos vardu. Kolegija pažymi, jog esminė Å¡iuo atveju yra ta aplinkybė, jog, kaip matyti iÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos, automobilis nuo 2015-06-23 buvo registruotas atsakovės vardu.

IeÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neneigia. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis dėl automobilio „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo taip pat buvo sudaryta atsakovės vardu, transporto priemonė sutartyje įvertinta 200 Eur. Taigi sudarius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavus jÄ atsakovei, atsakovė įgijo nuosavybės teisę į automobilį. Å alys byloje neginčijo, jog transporto priemone naudojosi atsakovė (tai papildomai patvirtina ir tas faktas, jog ieÅ¡kovas neturi teisės vairuoti transporto priemones).

Nei transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nei vėliau ieÅ¡kovas ir atsakovė nesudarė raÅ¡tu jokio susitarimo dėl automobilio naudojimo sÄ lygų, kuris paliudytų, jog atsakovė su ieÅ¡kovu buvo sutarusi, kad automobilį naudos tam tikru bÅ«du, ir dėl to ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs teisėtų ir pagrįstų lÅ«kesčių dėl automobilio naudojimo sÄ lygų. Be to, ieÅ¡kovas neginčijo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties. Taip pat leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė ir praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio – 400 Eur, nors automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog jis perkamas už 200 Eur.IeÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jį su atsakove siejo sugyventinių santykiai.

Teigia, jog tarp jų nebuvo jokio susitarimo gyventi kartu kaip sugyventiniams, vesti bendrÄ Å«kį ar spręsti vienas kito finansines problemas. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovę automobilio pirkimo metu siejo artimi santykiai, jie buvo sugyventiniai, t. y. kartu gyveno, tvarkė bendrÄ Å«kį, tačiau vėliau iÅ¡siskyrė. IeÅ¡kovas ir atsakovė turi bendrÄ vaikÄ , todėl juos siejo daugiau nei draugiÅ¡ki santykiai. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir posėdžio metu nurodė, kad automobilį pirko atsakovei, jį atsakovė užregistravo savo vardu, todėl tikėtina, kad automobilį ieÅ¡kovas atsakovei padovanojo.

Kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių Å¡ias teismo iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų, tuo labiau kad jis pats pripažino, jog kurį laikÄ draugavo su atsakove, tačiau nurodė trumpesnį gyvenimo kartu laikotarpį.Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat kvestionuoja liudytojos J. V. parodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog liudytoja J. V. posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra labai seniai pažįstami, turi bendrÄ vaikÄ . Liudytoja dirba kartu su ieÅ¡kovu ir atsakove, kartu su jais važinėdavo į darbÄ .

IÅ¡ pradžių Vilma veždavo savo automobiliu, vėliau, Vilmos automobiliui sugedus, ieÅ¡kovas nupirko kitÄ , kurį taip pat vairuodavo atsakovė. Vilma norėjo remontuoti senÄ jį automobilį, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko ir nupirko naujÄ . Kai nusipirko automobilį, ieÅ¡kovė ir atsakovas iÅ¡sikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), čia nuomojosi butÄ ir gyveno kaip sugyventiniai. Liudytojos nuomone, ieÅ¡kovas padovanojo automobilį atsakovei, apie jokias sÄ lygas, kurias turėtų vykdyti atsakovė, negirdėjo.

IeÅ¡kovas teigia, jog teismas neįvertino liudytojos ir atsakovės ryÅ¡ių, t. y. kad liudytoja yra artima atsakovės draugė, ir jų įtakos liudytojos parodymams, o tai prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai. Kolegija atmeta šį ieÅ¡kovo argumentÄ kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . Å iuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog liudytoja bÅ«tų suinteresuota bylos baigtimi ar buvo veikiama atsakovės, todėl jos parodymus reikėtų vertinti kritiÅ¡kai. Be to, liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir prisiekė, jog sakys tiesÄ byloje.

Tai leidžia preziumuoti, jog liudytoja objektyviai ir sÄ Å¾iningai parodė apie jai žinomas bylos aplinkybes, tuo labiau kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių liudytojų parodymų teisingumÄ . Be to, proceso metu buvo apklausta ne tik Å¡i liudytoja, bet ir ieÅ¡kovo iniciatyva I. L. bei V. Ž. apie tai, kokie automobilio pirkimo metu buvo ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiai, jie nurodė, kad nežino, kiek už automobilį mokėta, kieno vardu automobilis buvo įformintas. Å ių liudytojų parodymai nėra prieÅ¡ingi ir nepaneigia J.

V. parodymų, todėl nėra jokio pagrindo kvestionuoti liudytojos parodymų patikimumÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl jie pagrįstai atmesti. IeÅ¡kovas leistinais ir patikimais įrodymais nepagrindė, jog pirko atsakovei automobilį su tam tikromis sÄ lygomis, kuriomis ji privalėjo automobilį naudoti, dėl to, konfiskavus automobilį, ieÅ¡kovas neva patyrė žalos, taip pat ieÅ¡kovas nenuginčijo pirkimo–pardavimo sutarties bei joje nurodytos automobilio vertės.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai                                                              Raimonda Andrulienė                                                                                                                                                                                                                                                                Albina Pupeikienė                                                                                                                                                                                                                                                   Alvydas Žerlauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Â